Nepasiskiepiję Latvijos parlamentarai posėdžiuose negalės dalyvauti net ir nuotoliniu būdu | Diena.lt

NEPASISKIEPIJĘ LATVIJOS PARLAMENTARAI POSĖDŽIUOSE NEGALĖS DALYVAUTI NET IR NUOTOLINIU BŪDU

Latvijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, numatantį, kad nuo COVID-19 nepasiskiepiję arba šia liga nepersirgę parlamentarai laikinai negalės dalyvauti Saeimos, jos komitetų ir kitų parlamentinių institucijų posėdžiuose.

Iš pradžių planuota parlamentarams, negalintiems įrodyti, kad jie yra pasiskiepiję ar persirgę COVID-19, uždrausti dalyvauti nevirtualiai, bet galiausiai nuspręsta neleisti jiems dalyvauti net ir nuotoliniu būdu.

Pasiūlymą pateikė koalicijos partijos – „Už plėtrą/Už!“, „Naujoji vienybė“, Naujoji konservatorių partija (JKP) ir Nacionalinis aljansas.

Įstatyme sakoma, kad nuo lapkričio 15 dienos Saeimos nariai parlamento ir jo komiteto posėdžiuose gali dalyvauti tik pateikę Saeimos Mandatų, etikos ir teikimo komitetui COVID-19 sertifikatą, patvirtinantį pasiskiepijimą arba persirgimą, arba klinikinės universitetinės ligoninės specialisto rekomendaciją tam tikram laikui atidėti skiepą ir neigiamą COVID-19 testo atsakymą.

Parlamentarams, negalintiems dirbti parlamente, bus sustabdytas darbo užmokesčio ir kompensacijų mokėjimas.

Be to, įstatymas numato, kad Latvijos savivaldos tarybų deputatų, neturinčių sertifikatų apie vakcinavimąsi nuo COVID-19 arba persirgimą šia liga, mandatai bus įšaldomi.

Ši taisyklė nebus taikoma savivaldybių įstatymų leidėjams, kuriems gydytojai yra suteikę leidimą atidėti vakcinavimą tam tikram laikui ir turintiems pažymėjimą, kad jų COVID-19 testos rezultatai yra neigiami.

Jeigu deputatas tokių pažymėjimų neturi, jo įgaliojimai bus stabdomi tarybos sprendimu, apie kurį turės būti nedelsiant informuojama savivaldybės rinkimų komisija.

Kol deputato įgaliojimai sustabdyti, jį pavaduoja kitas kandidatas pagal sąrašą, turintis sertifikatą.

Įstatymas galios iki 2022 metų liepos 1-osios.

Saeimos prezidiumas tokių suvaržymų būtinybę vertins mažiausiai kartą per du mėnesius.

Anksčiau pranešta, jog ombudsmenas Juris Jansonas mano, kad įstatymo teisinis aspektas yra antraeilės svarbos, nes ši nuostata yra politinis sprendimas. Parlamentui įpareigojus visus viešojo sektoriaus darbuotojus pasiskiepyti, valstybės administravimo sektorius privalo rodyti pavyzdį.

Tačiau ombudsmenas mano, kad kai kurie parlamentarai galėtų ginčyti įstatymą Konstituciniame Teisme.

Praeitą mėnesį Latvijoje dėl pablogėjusios epidemiologinės padėties gyventojai buvo įpareigoti nuo 20 val. iki 5 val. be neatidėliotino reikalo neiti į gatves. Apie 1,9 mln. gyventojų turinčioje šalyje buvo uždaryta dauguma parduotuvių, uždrausti susirinkimai patalpose ir lauke, įskaitant pramogų, sporto ir kultūros renginius. Šių draudimų galiojimas turėtų baigtis lapkričio 15 dieną.

Anksčiau šį mėnesį Saeima taip pat priėmė nutarimą, leidžiantį darbdaviams nušaltinti darbuotojus, dėl savo darbo pobūdžio privalančius pasiskiepyti nuo koronaviruso, bet atsisakančius tai padaryti.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Ricardas

Ar dar kam kyla bent kokiu abejoniu kad tas ale "skiepas" yra visiskai nesusijes su sveikata ???? Tai yra tik naikinimo priemone, ilgalaike ir patikima- griauna viska be suvio ! Pasidomekit kaip soko mirtingumas Skotijoje po situ skiepijimu

jau

ir latviams nuo sio marmalo stogas pavaziavo===

Kawenskas

Vo kaip B. Gate ir Rotšildu fondai veike... Dar keli metai ir visi būsim vergais...Totalinė kontrolė po truputį įvedama...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS