Šiemet kelių biržų indeksus pakėlusios iki rekordinių aukštų lygių, technologijų sektoriaus įmonės susiduria su pardavimo spaudimu dėl nuogąstavimų, kad į DI investuotos milžiniškos sumos galėjo būti pernelyg didelės, o akcijų vertės – per aukštos.
Trečiadienį „Broadcom“ sukėlė nerimą tarp investuotojų, kurie iki šiol masiškai investavo į viską, kas susiję su DI, kai bendrovės trečiojo ketvirčio pajamų prognozė pasirodė esanti mažesnė nei tikėtasi, o tai sukėlė akcijų išpardavimą Volstrito „Nasdaq“ biržoje, nes prekiautojai fiksavo pelną ir perėjo į kitus sektorius.
Tokios nuotaikos persikėlė ir į Aziją, kur Seulo ir Tokijo biržos, į kurių pagrindinius indeksus yra įtraukta daug technologijų sektoriaus įmonių akcijų ir kurios šiemet lėmė bendrą akcijų brangimą regione, smuko nuo rekordinių aukštumų.
Penktadienį Seulo biržos indeksas vienu metu smuko beveik septyniais procentais, o dieną prieš jis krito 1,8 proc. Tokijo „Nikkei“ indeksas penktadienį smuko daugiau nei vienu procentu, panašus nuostolis buvo fiksuojamas ir ketvirtadienį.
Akcijos pinga investuotojams svarstant apie artėjantį Elono Musko bendrovės „SpaceX“ pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO), kurio tikslas – pritraukti 75 mlrd. JAV dolerių per didžiausią visų laikų IPO. Bendrovė savo paraiškoje nurodė, kad kitą savaitę pasiūlys daugiau nei 550 mln. akcijų po 135 JAV dolerius už vieną, o tai reiškia, kad bendrovė galėtų būti vertinama 1,8 trln. JAV dolerių.
Penktadienį smuko ir Honkongo, Sidnėjaus, Singapūro ir Taipėjaus akcijų biržų indeksai. Tačiau Šanchajaus, Velingtono ir Manilos biržų indeksai šiek tiek pakilo.
Džakartos birža patyrė dar didesnių nuostolių dėl didėjančių nuogąstavimų dėl Indonezijos ekonomikos būklės ir rupijos, kurią smarkiai paveikė sparčiai kylančios naftos kainos.
Nerimas dėl karo
Investuotojai taip pat nerimauja dėl jau varginančių pastangų užbaigti krizę Artimuosiuose Rytuose.
Sukarintos grupuotės „Hezbollah“ vadovas ketvirtadienį atmetė Libano ir Izraelio paskelbtas sąlygines paliaubas ir pareikalavo visapusiško ugnies nutraukimo ir visiško Izraelio pasitraukimo iš savo šiaurinės kaimynės.
Derybos tarp Irano ir Jungtinių Valstijų taip pat atrodė tęsiasi be jokio rezultato, Iranui pranešus, kad „nėra jokios apčiuopiamos pažangos“. Tačiau prezidentas Donaldas Trumpas yra nusiteikęs optimistiškiau ir žurnalistams sakė, kad susitarimas „gali įvykti... savaitgalį“.
Neseniai sumažėjusios naftos kainos svyruoja ties neseniai pasiekta riba, investuotojams vis dar tikintis, kad bus pasiektas susitarimas dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį taikos metu yra gabenamas maždaug penktadalis pasaulio naftos ir dujų, atidarymo.
„Brent“ naftos kaina padidėjo 0,5 proc. iki 95,47 JAV dolerių už barelį, o „West Texas Intermediate“ nafta brangtelėjo 0,1 proc. iki 93,16 JAV dolerio už barelį.
Doleris silpsta
JAV dolerio kursas pagrindinių valiutų atžvilgiu sumažėjo po neseniai užfiksuoto kilimo, kurį lėmė jo, kaip saugios valiutos, statusas ir lūkesčiai, kad JAV centrinis bankas (FED) gali padidinti palūkanų normas siekdamas kovoti su didėjančia infliacija.
Euras dolerio atžvilgiu pabrango nuo 1,1599 iki 1,1610 JAV dolerio už vieną eurą. Japonijos jenos atžvilgiu doleris atpigo nuo 160,07 iki 160,03 jenos.
Tuo metu bitkoinas priartėjo prie žemiausio lygio nuo 2024 metų spalio prieš pat D. Trumpo išrinkimą, kuris padėjo pasaulyje pirmaujančiai kriptovaliutai pasiekti rekordines aukštumas.
Bitkoinas „staiga tapo mažiau patrauklus“, palyginti su DI įmonių akcijomis, kurių vertė pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo, teigė „Swissquote“ analitikė Ipek Ozkardeskaya.
„Jos leidžia uždirbti didesnį pelną nei bitkoinas pasinaudojant realiu įmonių pelno augimu, kuris pateisina bent dalį jų kainos kilimo. Tai taip pat paaiškina mažėjantį susidomėjimą sunkiau įvertinamomis kriptovaliutomis“, – sakė ji.
Ketvirtadienio prekybos sesijoje bitkoino kaina nukrito žemiau 64 000 JAV dolerių ribos. Nuo 2024 metų spalio ji nebuvo nukritusi žemiau 60 000 JAV dolerių ribos.
Naujausi komentarai