Kariai mainais į turistus

Išvien ne tik karyboje, politikoje, bet ir versle. Šiaurės Korėja, su kuria Rusija pastaraisiais metais puoselėja išskirtinius santykius, šios piliečiams suteikė ypatingą privilegiją – jie tapo pirmaisiais užsienio turistais, galėjusiais išbandyti „Wonsan Kalma“ malonumus.

Pernai šalys pasirašė visapusės strateginės partnerystės sutartį, kurioje kalbama ir apie karinį bendradarbiavimą. Kim Jong Unas pažadėjo Rusijai „besąlygišką paramą“ kare su Ukraina, šiaurės korėjiečių kariai jau oficialiai kovojo Kursko srityje, yra patekusių į ukrainiečių nelaisvę.

Apie abiejų šalių santykius byloja ir neseniai vykęs Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus Sergejaus Šoigu vizitas į Pchenjaną – antrasis per mažiau nei tris mėnesius. Kaip pranešė valstybinė KCNA agentūra, Kim Jong Unas išreiškė „lūkestį ir įsitikinimą“, kad Rusija išeis nugalėtoja iš karo. Anot jo, Pchenjanas „besąlygiškai rems Rusijos poziciją ir užsienio politiką visais svarbiais tarptautiniais politiniais klausimais, įskaitant Ukrainos klausimą“.

Neseniai pranešta, kad Šiaurės Korėja planuoja siųsti 6 tūkst. išminuotojų ir statybininkų Kursko srities atkūrimo darbams. Kita kryptimi esą juda šimtai Ukrainos fronto veteranų, bandančių atgauti sveikatą Šiaurės Korėjos sanatorijose.

Naują Maskvos ir Pchenjano sąjungos erą puikiai atspindi ir turistiniai mainai.

Pernai Šiaurės Korėjoje apsilankė kelios turistų iš Rusijos grupės ir net keliasdešimt moksleivių. Šiemet į Maskvą pirmą kartą po penkerių metų pertraukos atvyko keleivinis traukinys iš Pchenjano. Gegužę buvo atnaujintas turistinių traukinių maršrutas tarp Rasono ir Vladivostoko.

Rusijos Primorės regione jau pradėti pardavinėti turai į Kalmos pusiasalyje Vonsano mieste prie Japonijos jūros esančią naująją poilsio zoną. Aštuonių dienų kelionės paketas kainuoja nuo 1 700 dolerių ir siūlo ne tik paplūdimio malonumus, bet ir ideologinį pažinimą – ekskursijas po Pchenjaną su čučhės doktriną propaguojančių objektų lankymu.

Gigantomanijos apraiškos

„Wonsan Kalma“ – ne pirmas Kim Jong Uno bandymas į izoliuotą šalį privilioti turistų. 2012 m. perėmęs valdžią jis nubrėžė ambicingą tikslą: iki 2020 m. per metus pritraukti 2 mln. turistų. Tačiau realybė pasirodė gerokai kuklesnė – 2019 m. Šiaurės Korėją aplankė vos 4 500 turistų iš Vakarų, ir nors svečių iš Kinijos buvo gerokai daugiau – apie 250 tūkst., plano nepavyko pasiekti. Į prasidėjusią COVID-19 pandemiją Šiaurės Korėja reagavo itin paranojiškai: šalis svečiams iš užsienio atsivėrė tik 2023 m.

Šiaurės Korėjos kaip turistinės šalies viziją įgyvendinti bandoma nerangiai kopijuojant užsienio šalių patirtį.

„Wonsan Kalma“ projektas – viešbučiai ir visi kiti įprasti masinio turizmo atributai: vandens parkai, kino ir kitokių pramogų salės. Projekto reklamoje viliamasi, kad kasmet „geriausiame šalies turizmo objekte“ apsilankys 1 mln. poilsiautojų.

Apie kurorto atidarymą pranešusi oficiali Šiaurės Korėjos naujienų agentūra citavo Kim Jong Uno žodžius, esą laimės banga, kilsianti „Won Kalma“ turistinėje zonoje, pakels ją iki pasaulinio lygio turistinio kultūros objekto.

Oficialiose nuotraukose, kurių šįkart paskelbta kaip reta gausiai, matyti Kim Jong Unas, sėdintis ant kėdės ir stebintis nuo vandens čiuožyklos besileidžiantį vyrą. Ceremonijoje jį lydėjo paauglė dukra Ju Ae ir žmona Ri Sol Ju.

Ar ši laimės banga nenuplaus Kim Jong Uno svajonės kaip kad, pavyzdžiui, atsitiko su legendiniu viešbučiu „Ryugyong“ Pchenjange, kurio statybą pradėjo dar jo senelis Kim Il Sungas 1987 m. ir kuris iki šiol nepriėmė nė vieno svečio?

Šis 330 m aukščio dangoraižis turėjo aplenkti tuomet aukščiausią pasaulyje viešbutį Singapūre. Kim Il Sungas tikėjosi, kad vos per dvejus metus bus pastatytas prabangus viešbutis su 3 000 kambarių ir penkiais besisukančiais restoranais trikampio pastato viršūnėje. Diktatoriaus svajonės žlugo tuoj po to, kai subyrėjo SSRS.

Ilgus metus nebaigtas betoninis statinys riogsojo tarsi apleistas erdvėlaivis, kol galiausiai prie jo fasado buvo pritvirtintos ekrano plokštės. Šiandien šiame neįprastos formos ekrane rodoma, žinoma, ne reklama, bet komunistinė propaganda. Viešbutis, į kurio statybą investuota keli šimtai milijonų eurų, tikėtina, šiandien yra vienas brangiausių lauko ekranų pasaulyje.

Ekonominiu požiūriu šiandien investicijos į turizmą – išmesti pinigai. Juolab kai statant spaudžiama laikytis plano, o ne kokybės standarto.

2014 m. atidarytas Masikreno slidinėjimo kurortas taip pat tapo turizmo paradoksų simboliu. Jo statybose šalies lyderis, studijų metais Šveicarijoje pats pamėgęs kalnų slidinėjimą, lankydavosi po kelis kartus per metus. Tačiau atidarymas vėlavo, slidinėjimo keltuvai pateko į sankcionuojamų eksporto produktų sąrašą – sandoris su juos turėjusia tiekti Šveicarijos kompanija sustabdytas paskutinę akimirką.

Galiausiai kurortas buvo baigtas statyti panaudojus korėjiečių pagamintus keltuvus ir atidarytas prieš pat 2018 m. Seulo žiemos žaidynes, tačiau projektas patyrė fiasko. Lankytojų skaičius išliko menkas – dienos bilietas prabangaus kurorto šlaituose kainuoja daugiau nei vidutinis mėnesio atlyginimas šalyje, kurioje yra vos keli tūkstančiai slidininkų. Jame apsilankę turistai stebėjosi saugumo standartų neatitinkančia įranga, chaotiška vadyba.

Specifinis svetingumas

Didžiausias Vakaruose turistinių kelionių į Šiaurės Korėją organizatorius – kompanija „Koryo Tours“ tikisi vieną dieną atvešianti svečių ir į „Wonsan Kalma“. Į šią vieną uždariausių planetos valstybių kompanija smalsuolius gabena jau tris dešimtmečius, nepaisydama geopolitinės įtampos.

Šiauriausias Šiaurės Korėjos taškas – Ransono ekonominė zona, kur galima ne tik pamatyti savitos architektūros objektų, bet ir užsukti į „Golden Triangle“ banką, atsidaryti sąskaitą arba pakilti į apžvalgos tašką su vaizdu į Šiaurės Korėją, Kiniją ir Rusiją. Alaus darykla, žvejų kaimelis, šiltnamiai, kur auginamos įvairių rūšių orchidėjos ir begonijos, pavadintos Kim Il Sungo ir Kim Jong Ilo vardais, išskirtiniai gamtos kampeliai, tokie kaip Akmenų upė, – visa tai agentūra siūlo pamatyti keliaujant su grupe ar įsigijus privatų turą.

Agentūros įkūrėjas Nicholas Bonneris užsienio žiniasklaidai sakė Šiaurės Korėją esant itin saugia šalimi, kad ir kaip paradoksaliai tai beskambėtų. Svarbiausia esą laikytis taisyklių, nesivežti jokių religinių atributų – misionierystė laikoma nusikaltimu, nerodyti nepagarbos šalies vadovybei, nebendrauti su vietiniais žmonėmis, paisyti apribojimų fotografavimui.

Anot kelionių organizatoriaus, Pchenjange galima įsikurti net palyginti gerame viešbučio kambaryje, tačiau penkių žvaigždučių prabangos vakarietis niekur neras – kaip ir interneto ryšio.

Agentūra kviečia jau dabar užsisakyti keliones, nors kol kas Vakarų šalių turistams Šiaurės Korėja leidžia lankytis tik Rasone.

Tvirtos valiutos šaltinis

Plačiau atsiverti atvykstantiems iš laisvojo pasaulio Pchenjanui svarbu ne vien ideologine prasme.

Šaliai, kurios BVP vienam gyventojui lygis – kaip Haityje, o 40 proc. gyventojų kenčia nuo maisto stygiaus, ne visiems prieinama elektra, geriamasis vanduo ir medicinos paslaugos, turizmas turėtų būti labai geras užsienio valiutos šaltinis. Todėl 2023-iųjų rugpjūtį, po beveik ketverių metų pertraukos, Pchenjenas vėl atvėrė savo sienas, kurias buvo uždaręs reaguodamas į COVID-19 pandemiją. Pernai Šiaurės Korėja įsileido rusų turistus, šiemet vasarį buvo leista sugrįžti Vakarų šalių kelionių organizatoriams.

Tačiau apimtas panikos dėl galimos užsienio įtakos vietos gyventojams, Kim Jong Unas šalį laiko visaapimančios kontrolės gniaužtuose. Suaktyvėję ryšiai su Vakarų sankcijų apraizgyta Rusija dar labiau atitolina galimybę atsiverti Vakarų pasauliui. Todėl ekonominiu požiūriu šiandien investicijos į turizmą – išmesti pinigai. Juolab kai statant spaudžiama laikytis plano, o ne kokybės standarto.

Šiaurės Korėjos ekspertai, tyrinėjantys ją ne turizmo tikslais, sako pastebintys reikšmingų permainų. Šalyje išties daugiau modernių įrengimų, automobilių. Tačiau kontrastai tarp ideologijos ir gyvenimo, valdžios šūkių ir realių galimybių tebėra neatsiejama Šiaurės Korėjos realybės dalis. Tai buvo aiškiai matyti ir per „Wonsan Kalma“ atidarymą. Pietų Korėjos žiniasklaida, išanalizavusi ceremonijos nuotraukas, nustatė provokuojantį faktą: Kim Jong Uno dukra Ju Ae, daugelio ekspertų laikoma tikėtina tėvo įpėdine, dėvėjo „Cartier“ laikrodį. Tokių prabangos daiktų importas į Šiaurės Korėją griežtai uždraustas dėl šalies branduolinių ir balistinių raketų programų.