IŠ POLITIKOS VIRŠŪNIŲ – PRIE KREMLIAUS LOVIO: RUSIJA INTENSYVIAI GUNDO PRANCŪZIJOS ELITĄ

Apie stulbinamą Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio karjerą Rusijos valstybiniame versle sklando legendos. Neseniai jo pėdomis pasekė ir buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl. Kremlius intensyviai gundo ir Prancūzijos elitą.

Alga solidi, bet ne rekordas

Buvęs Prancūzijos premjeras François Fillonas negali skųstis gyvenimu. Birželio viduryje konservatorius buvo paskirtas į Rusijos naftos milžinės "Zarubežneft" stebėtojų tarybą. Šiuo metu pristatomas kaip konsultacinės kompanijos "Apteras" prezidentas (beje, dirbančios su Rusijoje interesų turinčiu Prancūzijos verslu), jis atstovaus Rusijos Federacijai kompanijoje, įkurtoje 1967 m. vykdant naftos projektus socialistinio bloko valstybėse kurios 100 proc. akcijų šiandien priklauso Rusijos valstybei.

"Zarubežneft" valdybos nario alga per metus – nuo 55 iki 115 tūkst. eurų. Nėra ką lyginti su buvusio Vokietijos kanclerio, taip forsavusio dujotiekio "Nord Stream" projektą, gaunamu atlygiu už "Gazprom" kontroliuojamos "Nord Stream AG" akcininkų komiteto pirmininko darbą – 250 tūkst. eurų per metus, ir puse milijono, kurį jis gauna už naftos bendrovės "Rosneft" stebėtojų tarybos pirmininko pareigas.

K.Kneissl karjera

Buvusi Austrijos diplomatijos vadovė K.Kneissl, kuri į 2018 m. vykusias vestuves pasikvietė tuomet dėl Krymo okupacijos visuotinėje izoliacijoje atsidūrusį V.Putiną, sušoko su juo trankų šokį ir net pritūpė, birželį pradėjo dirbti "Rosneft" stebėtojų taryboje. Uždirbdama kiek daugiau nei 420 tūkst. eurų per metus, ji turėtų be vargo išspręsti finansines problemas, apie kurias pati yra viešai prasitarusi.

Tai, kad buvęs premjeras priėmė šį darbą kaip savaime suprantamą dalyką, rodo tam tikrų Prancūzijos politinių jėgų artumą Maskvai.

K.Kneissl, beje, dažna Kremliaus propagandos ruporo – televizijos RT viešnia, kritikuodama Austrijos vyriausybės sprendimus per pandemiją, aiškino, kad dėl karantino ji neturėjo pajamų, tačiau dėl anksčiau gautos 13 tūkst. eurų ministrės algos negavo ir savarankiškai dirbantiesiems priklausančios išmokos. Dėl esą netinkamų sprendimų ji neturėjo darbo ir, atšaukus viešas paskaitas, negavo jokių pajamų.

Vienintelė pagalba – iš autorių teisių asociacijos "Literar Mechana" fondo. "Aš rašau tris knygas, todėl parašiau fondui laišką ir iškart gavau 1 000 eurų. Tai labai padeda, galiu padengti būsto išlaidas 600 eurų, draudimą, pirkti maisto. Palyginti su valstybe, ši pagalba yra ori", – pernai balandį skundėsi K.Kneissl.

Simboliškas grobis

Pranešimai apie tai, kad Rusijos energetikos milžinų glėbyje atsidūrė ir F.Fillonas, neliko nepastebėti Prancūzijoje, tačiau sulaukė toli gražu ne tokios audringos reakcijos, kokios galima būtų laukti tikint aukštas pareigas užimančių politikų lojalumu savo valstybei.

Simbolis: V.Putinas K.Kneissl vestuvėse, kur nuotaka sušoko garsujį šokį su garbės svečiu. / Scanpix nuotr.

Juolab žinant, kad 2017-aisiais senas politikos vilkas, valdęs tai vieną, tai kitą ministro portrelį, F.Fillonas vos netapo Prancūzijos prezidentu.

Rinkimų maratone aiškiai pirmavęs buvęs Nicolia Sarkozy bendražygis tąkart suklupo paaiškėjus, kad su fiktyvia sutartimi parlamente buvo įdarbinta jo sutuoktinė. Tokios aukšto rango draugystės pernakt neatsiranda –  birželio pradžioje Sankt Peterburgo ekonomikos forume pats F.Fillonas Vladimirą Putiną vadino "ilgamečiu draugu". Galima tik retoriškai klausti, kokią įtaką ta draugystė būtų dariusi Prancūzijos pozicijai Rusijos atžvilgiu, jei Emmanuelio Macrono kabinetą būtų užėmęs F.Fillonas.

"F.Fillonas nėra pavienis atvejis, net jei jis yra ypač garsi figūra ir labai simboliškas Kremliaus grobis", – pastebi politologas, Paryžiaus tarptautinių santykių instituto IFRI kibernetinio saugumo specialistas Julienas Nocetti.

Tai, kad buvęs premjeras priėmė šį darbą kaip savaime suprantamą dalyką, rodo tam tikrų Prancūzijos politinių jėgų artumą Maskvai ir kad Vakarų europiečiai neturi aiškaus atsakymo į klausimą, kaip geriausia elgtis Rusijos atžvilgiu.

Abejotinos vertybės

Neseniai ES viršūnių susitikime nuskambėjęs skandalingas Prancūzijos ir Vokietijos lyderių pasiūlymas siekti aukščiausio lygio derybų su V.Putinu ES partnerių buvo kategoriškai atmestas. Tačiau toli gražu ne pavieniai atvejai, kai aukštas pareigas ėję Europos politikai, vos baigę kadenciją, įsilieja į Rusijos valstybinius koncernus, leidžia daryti prielaidą, kad aukščiausiuose Europos politiniuose sluoksniuose yra nemažai Kremliaus įtakos agentų.

Pirmiausia sulaužyti NATO sanglaudą; tada sutrikdyti ES veiklą, tuomet sudrumsti Vakarų visuomenių sluoksnius, paralyžiuojant politinio elito galimybes priimti sprendimus.

Viena tokių vadinama ir Marine Le Pen, buvusio Nacionalinio fronto, dabar – Nacionalinio sambūrio lyderė, turinti nemažai šansų laimėti kitamet vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

Jei ilgamečio Prancūzijos dešiniųjų radikalų lyderio Jeano-Marie Le Peno dukrai pavyktų įgyvendinti tėvo, o ir savo svajonę, vienu iš kandidatų į užsienio reikalų ministrus veikiausiai būtų Thierry Mariani, neselpiantis savo simpatijų nei V.Putinui, nei Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui, kurį per pastaruosius trejus metus yra ne kartą aplankęs. Paklaustas apie šį draugišką elgesį su diktatoriais ir jo meilę Rusijai, T.Mariani aiškina, kad Maskva anaiptol nėra priešas: "Mes neturime būti JAV šunyčiai."

Maskvos planas

Kaip interviu laikraščiui "Welt am Sonntag" pastebėjo J.Nocetti, Kremliaus įtaka Prancūzijoje anaiptol neslapta, veikiau atvira ir akivaizdi: "Kai Rusija žvelgia į Vakarus, ji taip dėlioja prioritetus: pirmiausia sulaužyti NATO sanglaudą; tada sutrikdyti ES veiklą, tuomet sudrumsti Vakarų visuomenių tiek viršutinius, tiek žemesnius sluoksnius, paralyžiuojant politinio elito galimybes priimti sprendimus ir kartu sukeliant gyventojų sąmyšį." Galų gale taip sunaikinamas pasitikėjimas demokratija. "Jų tikslas yra dezorientacija", – apie Kremliaus užmačias sako J.Nocetti.

Moksliniam tyrimų centrui "Observatoire des radicalités politiques" atstovaujantis dešiniojo ekstremizmo ekspertas Jeanas-Yvesas Camusas taip pat daro prielaidą, kad F.Fillonas, žvelgiant iš Kremliaus pozicijų, būtų buvęs puikus prezidentas.

"Tačiau V.Putinas nekvailas ir jis statė ne už vieną arklį", – Vokietijos laikraštis citavo J.-Y.Camusą. Juolab kad dėl minėto neteisėto įdarbinimo nuteistam F.Fillonui yra uždrausta dešimt metų kandidatuoti į išrenkamas pareigas.

Nupirkta ištikimybė?

Antrasis Kremliaus palaikomas politinių lenktynių trasos dalyvis – ta pati M.Le Pen, kurią su Rusija sieja ne tik vertybės, bet ir labai materialūs dalykai. Vieša paslaptis, kad 2014 m. jos partija gavo 9 mln. eurų kreditą iš "First Czech Russian Bank", tuo metu vieno iš nedaugelio Rusijos bankų, turėjusių ES licenciją. Nors dabar jau likviduotas bankas anuomet ir nepriklausė Rusijos valstybei, atliko daug Rusijos valdžios elitui svarbių užduočių.

Srovės: 2017-ieji, pats po Krymo aneksijos prasidėjusios V.Putino tarptautinės izoliacijos įkarštis. M.Le Pen – viena nedaugelio Vakarų politikų lankosi Kremliuje. / Scanpix nuotr.

Bankrutavus bankui, skolininkų įsipareigojimai buvo perduoti bendrovei "Aviazapčast". Tad dabar M.Le Peno partija skolinga kompanijai, kuri bendradarbiauja su Sirijos vyriausybinėmis oro pajėgomis ir yra JAV sankcijų sąraše. Paradoksas, kad M.Le Pen, aktyviai pasisakanti prieš pabėgėlius, yra vienoje valtyje su B.al-Assadu, dėl kurio veiksmų prieš savo šalies piliečius į Senąjį žemyną ir plūstelėjo šimtai tūkstančių sirų pabėgėlių.

Gaudys trolius

2017 m. gegužės pabaigoje, praėjus kelioms dienoms po pergalės prezidento rinkimuose, Versalio rūmuose E.Macronas priėmė V.Putiną. Bendroje spaudos konferencijoje E.Macronas supeikė Rusijos žiniasklaidą, kad rinkimų kampanijos metu ji paskleidė gandus apie tariamą E.Macrono homoseksualumą ir taip norėjo padaryti įtaką rinkimų baigčiai. Neatsitiktinai balsavimo dienos išvakarėse paskelbta, kad buvo įsilaužta į E.Macrono štabo darbuotojų e.paštą – įsilaužėlių pėdsakai vedė į Rusiją.

Ekspertai neabejoja, kad kitais metais ir vėl bus bandoma paveikti Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatus. Apie tai neseniai viešai kalbėjo ir pats E.Macronas, o birželį Prancūzijoje paskelbta apie agentūros, kurios tikslas – kova su dezinformacija, įkūrimą. Naujoji institucija, be kita ko, turėtų demaskuoti trolius, keliančius dirbtines diskusijas socialiniuose tinkluose ir taip falsifikuojančius šalies politines aktualijas.