Tik išgirdusi apie pergalę prezidento rinkimuose Dalia Grybauskaitė išvardijo penkis ministrus, kurių kėdės svyruoja. Nors viena pagrindinių prezidento kompetencijų yra užsienio politika, apie šią sritį eurokomisarė net neužsiminė. Vis dėlto galima prognozuoti, kad anksčiau ar vėliau D.Grybauskaitė sukryžiuos špagas su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovu Vygaudu Ušacku.

Dar per rinkimų kampaniją ji teigė, kad būtina subalansuoti ir atsisakyti iliuzijų užsienio politikoje – pamiršti draugystę su skurdžiais ir bandyti įsilieti į didžiųjų valstybių draugiją. Tiesa, prie URM vairo stojus V.Ušackui, būtent tokią politiką pradėta bandyti įgyvendinti, bet ne taip stačiokiškai, o gerokai diplomatiškiau.

D.Grybauskaitė taip pat įgnybo diplomatijos vadovui pareiškusi, kad svarbu ne susitikimų skaičius, o kokybė. Ne paslaptis, kad ministras kaip užsuktas nuolat keliauja po pasaulį.

Vis dėlto didžiausias D.Grybauskaitės smūgis buvo pastaba, kad V.Ušackas dar nesubrendo kandidatuoti į Europos komisaro postą. "Trūksta politinio svorio", – pasakė ta, kuri pati į Europos Komisiją išvyko tik kaip eilinė valdininkė.

Kita vertus, dar prieš rinkimus URM vadovas mandagiai išsisuko nuo klausimo, kaip kis užsienio politika, išrinkus naują prezidentą. Bet tarp eilučių galima buvo perskaityti, kad jis nesirengia per daug keistis. (Nieko nenustebinsiu pritaikęs vieno garsaus žmogaus frazę, kuri puikiai atitinka dabar URM susiklosčiusią padėtį: "Lietuvos URM – tai V.Ušackas.")

Tad tikėtina, kad anksčiau ar vėliau "Geležinė ledi" ir "Bonapartas" susikibs, juolab kad šis sulaukia vis daugiau kritikos tiek iš vidaus diplomatų, tiek iš vidaus politikos virtuvės. Kuo ilgiau ši konfrontacija truks, tuo didesnė žala bus padaryta Lietuvos užsienio politikai.

Tiesa, užsienio politika nebus pirmas punktas naujosios prezidentės darbotvarkėje (ekonomikos krizė – nenuginčijamas prioritetas), o URM vadovas bent pradžioje bandys ieškoti diplomatiškų kelių.