Pasak užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, tai atsakas į aštuonių Rusijos misijos prie karinio aljanso narių išsiuntimą praėjusią savaitę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad išsiunčiami asmenys yra „nedeklaruoti rusų žvalgybos pareigūnai“. Maskvos komandos, galinčios dirbti NATO būstinėje, narių skaičius buvo sumažintas perpus.

„Po tam tikrų NATO priemonių pagrindinių sąlygų bendram darbui nebėra“, – žurnalistams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Pasak jo, Rusija maždaug nuo lapkričio 1-osios stabdo savo nuolatinės misijos prie NATO darbą, įskaitant vyriausiojo karinio atstovo darbą.

Rusija taip pat stabdo 2002-aisiais įsteigtos NATO karinės ryšių misijos Maskvoje, Belgijos ambasadoje, darbą; jos darbuotojų akreditacija panaikinama nuo lapkričio 1 dienos. S. Lavrovas taip pat paskelbė, kad bus uždarytas NATO informacijos biuras Maskvoje, įsteigtas 2001 metais, siekiant gerinti supratimą tarp NATO ir Rusijos.

„NATO jau smarkiai sumažino kontaktus su mūsų misija“, – sakė S. Lavrovas ir pareiškė, kad Aljansas „nesuinteresuotas dialogu ir darbu kaip lygiems“ pašnekovams.

„Nematome priežasties apsimesti [manantys], kad artimoje ateityje įmanomi kokie nors pasikeitimai“, – sakė jis.

Anot S. Lavrovo, skubiais atvejais NATO galėtų palaikyti ryšį per Rusijos ambasadorių Belgijoje.

Šiais sprendimais nutraukiamos ne vienus metus trukusios pastangos gerinti Maskvos ir NATO ryšius, užmegztus po Sovietų Sąjungos suirimo 1991 metais.

NATO atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku) sakė, kad Aljansas atkreipė dėmesį į S. Lavrovo komentarus, tačiau negavo „oficialaus pranešimo jo iškeltais klausimais“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) šį pranešimą pavadino „daugiau nei keliančiu apgailestavimą“ ir pareiškė, kad tai pratęs „ledinius santykius“ tarp Rusijos ir NATO.

„Esame pasirengę dialogui, bet turime suvokti, kad Maskvos atveju to nebėra“, – žurnalistams Liuksemburge sakė H. Maasas.

„Žalinga veikla“

„Stebime suaktyvėjusią Rusijos žalingą veiklą, bent jau Europoje, todėl turime veikti“, – tuo metu, kai buvo išsiųsti aštuoni Rusijos misijos prie NATO nariai, kalbėjo J. Stoltenbergas.

J. Stoltenbergas pabrėžė: „NATO ir Rusijos santykiai yra žemiausiame lygyje nuo Šaltojo karo pabaigos, ir taip yra dėl Rusijos elgesio.“

Rusijos stebėtojų misija prie NATO buvo prieš du dešimtmečius įsteigtos NATO ir Rusijos tarybos, skirtos skatinti bendradarbiavimą bendrais saugumo klausimais, dalis.

Rusijos misija jau kartą buvo mažinama: septyni jos nariai buvo nušalinti po 2018 metais Anglijoje įvykdyto buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dar trijų Rusijos diplomatų prašymai išduoti akreditaciją buvo atmesti.

NATO ir Rusijos tarybos posėdžiai dėl padidėjusios įtampos nevyksta nuo 2019 metų.

Vakarų ir Maskvos ryšiai pastaraisiais metais prastėjo, ypač po 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos, taip pat dėl Rusijos vaidmens Rytų Ukrainos konflikte.

Vakarų šalys dėl Ukrainos, įtariamo kišimosi į rinkimus, kibernetinių atakų ir bandymo nunuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną įvedė virtinę sankcijų Rusijai.

Maskva savo ruožtu kaltina Vakarus kišimusi į jos rinkimus ir parama prieš Kremlių nusistačiusioms jėgoms tokiose šalyse kaip Ukraina ir Sakartvelas, Rusijos priskiriamose savo tradicinei įtakos sferai.

S. Lavrovas kalbėjo JAV gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui) pirmadienį atskridus į Sakartvelą ir pradėjus kelionę po tris Amerikos sąjungininkes Juodosios jūros regione. Gynybos sekretorius, kuris taip pat lankysis Ukrainoje ir Rumunijoje, šioms trims šalims, susiduriančioms su Rusijos keliama grėsme, perduos Vašingtono palaikymo žinią.

NATO gynybos ministrai, tarp jų L. Austinas, ketvirtadienį ir penktadienį bus Briuselyje, kur vyks virtinė susitikimų.