Jį pažino, jo bijojo, jį gerbė nuo Maskvos iki Niujorko. Bet snaiperio kulkai buvo vis tiek. Rusų mafijos krikštatėviu laikytas Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas, atgulė amžino poilsio.

"Nuo "bratvos"...

Antradienį prestižinėse Maskvos Vagankovo kapinėse nebuvo kur kojos padėti. Ten būriavosi šimtai stambių, juodomis odinėmis striukėmis vilkinčių ir baimę eiliniams piliečiams keliančių vyrų. Į rusų mafijos krikštatėviu laikyto V.Ivankovo laidotuves sugužėjo visas Rusijos nusikalstamo pasaulio elitas.

Japončiko kapas paskendo gėlėse ir vainikuose, ant kurių puikavosi užrašai "Nuo "bratvos" iš Kirovo", "Nuo "bratvos" iš Jaroslavlio" ir t. t.

Tiesa, limuzinų ir prabangių visureigių spūstys prie Vagankovo kapinių susidarė dar pirmadienį vėlai vakare, kai prabangus V.Ivankovo karstas buvo atvežtas į vietos cerkvę ir ten buvo surengtos pamaldos.

"Atsisveikinti su ponu Ivankovu susirinko tie, kurie nenorėjo to daryti žmonėms matant", – dienraščiui "Komsomolskaja pravda" pasakojo laidotuves organizavusios bendrovės atstovas.

V.Ivankovo artimųjų ir atsisveikinti su juo atėjusių apsauga rūpinosi keliasdešimt "kampuotų" vyrukų, kurie su šunimis saugojo ne tik įėjimą į kapines, bet ir visą kapinių perimetrą. Kapinių apylinkėse buriavosi ne tik šešėlinio pasaulio atstovai, bet ir Rusijos, JAV, Izraelio teisėsaugos pareigūnai. Juk vienoje vietoje tiek rusų mafijos narių retai kada pamatysi.

69-erių Japončikas mirė spalio 9 d., taip ir nesugebėjęs atsigauti po to, kai liepos 28 d. buvo įvykdytas pasikėsinimas.

Išgelbėjo "šizofrenija"

1940-aisiais gimusio V.Ivankovo kriminalinė karjera prasidėjo septintame dešimtmetyje. 1965 m. jis pirmą kartą atsidūrė teisiamųjų suole už kišenvagystę. Tačiau nuo kalėjimo išsisuko, nes po to, kai įnirtingai pasipriešino milicijai, buvo pripažintas šizofreniku. V.Ivankovas pateko į psichiatrijos ligoninę.

Bet netrukus jis iš ligoninės pabėgo ir prisijungė prie nusikalstamo autoriteto Mongolo (Genadijaus Korkovo) gaujos, su kuria "vyko į gastroles" po visą tuometę SSRS. Banditai apiplėšinėjo turtuolių butus ir reketavo pogrindinius verslininkus. Būtent tada esą V.Ivankovas ir gavo Japončiko pravardę dėl siaurų akių.

1972 m. Mongolo gauja buvo sutriuškinta, bet dėl šizofrenijos diagnozės Japončikui vėl pavyko išvengti bausmės. Po dvejų metų V.Ivankovas įkliuvo per muštynes ir esą tada tardymo izoliatoriuje jam buvo suteiktas įteisinto vagies titulas. Japončikui buvo panaikinta šizofrenijos diagnozė ir jis nuteistas pusaštunto mėnesio kalėjimo už padirbtų dokumentų panaudojimą.

Išgarsėjo visame pasaulyje

Tik išėjęs į laisvę jis suorganizavo savo gaują, kurios specializacija buvo vagystės ir turto prievartavimas. 1976 m. Japončikas sugebėjo pasprukti per milicijos sulaikymo operaciją, o po pusmečio pats atėjo į poskyrį ir pasidavė pareigūnams. Tiesa, prieš tai jis užsitikrino alibi.

Vis dėlto nuo bausmės jam nepavyko išsisukti. Tais pačiais metais V.Ivankovas buvo nuteistas penkeriems metams kalėjimo už vagystes ir pasikėsinimą į milicininko gyvybę.

Pasibaigus įkalinimo laikui, laisvėje jis ilgai neužsibuvo. 1982 m. V.Ivankovas gavo keturiolika metų kalėjimo už plėšimus, neteisėtą ginklo laikymą ir dokumentų klastojimą. Kalėdamas Magadano srityje jis dar du kartus buvo nuteistas už kitų kalinių sužalojimą, bet 1991 m. nuosprendis buvo sušvelnintas ir Japončikas atsidūrė laisvėje. Mat malonės prašymą pasirašė tokios Rusijos įžymybės kaip dainininkai Josifas Kobzonas ir Aleksandras Rozenbaumas, gydytojas Sviatoslavas Fiodorovas ir žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas.

Atsivėrus Geležinei uždangai, V.Ivankovas patraukė į svajonių šalį – JAV. Niujorke jis koordinavo gaujų iš buvusios SSRS veiklą ir užėmė arbitro vaidmenį. Netrukus Japončiką jau žinojo ir JAV žiniasklaida. Jis imtas vadinti rusų mafijos krikštatėviu, o 1995 m. suimtas dėl 3,5 mln. dolerių prievartavimo iš dviejų išeivių iš Rusijos. Po dvejų metų JAV teismas už šį nusikaltimą Japončikui skyrė devynerius metus ir septynis mėnesius kalėjimo.

2000 m. Rusijos prokuratūra atkapstė seną bylą ir apkaltino V.Ivankovą dviejų Turkijos piliečių nužudymu 1992-aisiais Maskvos restorane "Fedan". 2004 m. tiesai iš JAV kalėjimo Japončikas buvo parskraidintas į Rusiją, kur stojo prieš teismą. Tačiau 2005 m. liepos 18 d. prisiekusieji nusprendė, kad V.Ivankovas nekaltas.

Pakirto snaiperio kulka

Kai buvo išteisintas, ir taip viešumos vengęs Japončikas pareiškė, kad traukiasi į pensiją, ir išvyko iš Rusijos. Jo advokatai vėliau pranešė, jog rusų mafijos krikštatėvis rašo eilėraščius, pasakas vaikams ir autobiografiją "Prieš vėją".

Tačiau teisėsauga įtarė, kad V.Ivankovas ir toliau vykdo nusikalstamų grupuočių arbitro funkcijas. Būtent dėl to esą liepos pabaigoje jis grįžo į Maskvą. Tačiau šį kartą konflikto taikiai, regis, nepavyko išspręsti: išeinantį iš restorano "Taiskij slon" rusų mafijos bosą pakirto snaiperio kulka.

Vėliau išaiškėjo, kad šauta iš šautuvo "Dragunov", o snaiperis slėpėsi netoli pastatytame automobilyje "Gazel". Bet tuo pareigūnų žinios ir baigėsi.

Sėbrai surado žudiką

Tačiau V.Ivankovo sėbrai, atsisakę bendradarbiauti su tyrėjais, patys sėkmingai išaiškino bylą. Rusijos leidinio "Gazeta" šaltiniai teigia, kad "bratva" surado Afganistano karo veteraną, kuris esą šovė į rusų mafijos krikštatėvį.

Išsiaiškinta, kad šautuvas "Dragunov" 1998 m. buvo perduotas armijai ir dingo per Antrąjį Čečėnijos karą. Oficialus automobilio "Gazel" savininkas pareigūnams teigė, kad jį jau senai buvo pardavęs. Tačiau nusikalstamų grupuočių nariai nelabai patikėjo juo ir jį "rimčiau" apklausė.

Taip pagal "Gazel" pėdsaką jie sugebėjo rasti šaulį. Netrukus su juo buvo susidorota, prieš tai apklausus apie žmogžudystės užsakovus.

Užsakovų sąrašas ilgas

"Japončikas – kultinė, legendinė figūra. Jis buvo įteisintų vagių tradicijų puoselėtojas ir pagrindinis jo pašalinimo tikslas buvo sukrėsti nusikalstamą pasaulį", – naujienų agentūrai "RIA Novosti" kalbėjo vienas teisėsaugos pareigūnas ir pridūrė, kad V.Ivankovas didelių galių šešėliniame pasaulyje neturėjo.

Dienraščio "Vremya novostei" šaltiniai teisėsaugoje mano, kad pasikėsinimą galėjo užsakyti "kutaisiečių" grupuotės lyderis Tarielas Oniani, kuris šiuo metu suimtas. Pastaruoju metu kilo konfliktas tarp T.Oniani ir įteisinto vagies Aslano Usojano, dar žinomo Senelio Hasano pravarde. Japončikas tarpininkavo derybose, bet palaikė Senelį Hasaną ir jo "tbilisiečių" grupuotę.

Leidinio "Gazeta" žiniomis, prieš kelias savaites, tik suradus šaulį, per Rusijos kalėjimus buvo pasiųstas 34 įteisintų vagių laiškas, kuriame įsakoma T.Oniani "pažeminti".

Kita vertus, teisėsaugininkai neatmeta versijos, kad T.Onianis padarytas atpirkimo ožiu. Mat, kaip rašo "Gazeta", nužudyti Japončiką galėjo ir pats Senelis Hasanas. V.Ivankovas esą norėjo perskaičiuoti visų Rusijos įteisintų vagių fondą, už kurį atsakingas A.Usojanas, o tai negalėjo šiam patikti: Maskvoje netyla gandai, kad dalį šių bendrų lėšų Senelis Hasanas išleido asmeninėms reikmėms.

Rusų mafija

Įteisinti vagys – tai dar XX a. ketvirtame dešimtmetyje atsiradusi nusikalstama bendruomenė, kuri gyvuoja buvusios SSRS teritorijoje, ji turi savo elgesio, bausmių kodeksą, bet nėra centralizuota. Vakaruose tai dažniausiai ir vadinama rusų mafija.

Šiuo metu, ekspertų teigimu, yra apie 400 įteisintų vagių, 10 proc. jų yra rusai, o daugiausia šio šešėlinio pasaulio elito sudaro asmenys, kilę iš Gruzijos. Vienas tokių yra ir Senelis Hasanas (nuotr.), kurio poziciją labai sustiprino pasikėsinimas į Japončiką.

Jo tbilisiečių grupuotės įtaka peržengia Rusijos sienas. Didžiausią pelną Seneliui Hasanui krauna nelegalūs azartiniai žaidimai, prekyba narkotikais ir ginklais, taip pat gamtos išteklių gavyba.