Sočio žiemos olimpinės žaidynės dar neprasidėjo, o čia jau fiksuojami rekordai. Deja, jie neša Rusijai ne šlovę, o gėdą.

"Auksiniai" keliai

Kelių statyba Rusijoje kainuoja brangiausiai negu bet kur kitur pasaulyje, kaip teigia šios šalies žiniasklaida. Žurnalistai apskaičiavo, kad vienas metras Sočyje nutiesto kelio kainuoja 200 tūkst. dolerių (560 tūkst. litų).

Darbų vykdytojai tikina, kad milžinišką kainą lemia projektų sudėtingumas. Pavyzdžiui, 16 km ilgio naujai Sočio transporto arterijai reikės iškasti devynis tunelius ir pastatyti 13 tiltų. Tačiau ekspertai konstatuoja: kelių tiesimas buvo ir yra vienas labiausiai korumpuotų Rusijos ekonomikos sektorių. Vagia visi, pradedant paprastais darbininkais ir baigiant valstybės pareigūnais.

"Otkatai" siekia 90 proc.

Sočyje tiesiami ne tik keliai, bet statomi ir Didieji ledo rūmai, Tarptautinis olimpinis universitetas, kiti stambūs objektai. Nesąžiningiems pareigūnams ir verslininkams visi šie projektai sudarė puikią progą pasipinigauti. Sočio olimpiados biudžetas daugiau nei dešimčia kartų viršija ankstesnių žiemos žaidynių Vankuveryje, Solt Leik Sityje ir Turine sąmatas. Pradžioje Rusijos valdžia planavo tilpti į 12 mlrd. dolerių biudžetą, bet jau dabar išlaidos perkopė 30 mlrd.

Kritišką ataskaitą apie pasiruošimą Sočio olimpinėms žaidynėms parengęs politikas, verslininkas ir demokratinio judėjimo "Solidarumas" lyderis Borisas Nemcovas sakė: "Putino Rusijoje, kur "otkatai" siekia 80–90 proc., biudžetai privalo būti dideli. Todėl jie ir tampa dešimteriopai didesni."

Nors valdžia tikina, kad milžiniški pinigai investuojami ne į patį renginį, o į regiono infrastruktūrą, kuri ir vėliau pravers žmonėms bei pavers Sočį pasaulinio lygio kurortu, B.Nemcovas šiuos argumentus vadina juokingais.

"Sočyje, neskaičiuojant keleto slidininkų ir snieglentininkų, jūs nerasite nė vienos ledo ritulio komandos, nė vieno figūrininko, nė vieno čiuožėjo. Todėl visi objektai, kuriuos ten pastatys, po olimpiados neturės jokios reikšmės", – tikino jis.

Apklausos rodo, kad ir patys Rusijos gyventojai nemano, jog Sočio olimpinės žaidynės yra šalies ateičiai itin svarbus projektas, vertas milžiniškų investicijų. Daugelis pinigus verčiau skirtų vaikų darželiams ir mokykloms renovuoti.

Pareikalavo 12 proc.

Jokios naudos iš Sočio olimpiados negali išpešti ir sąžiningi verslininkai. Vienas tokių, Valerijus Morozovas britų savaitraščiui "The Sunday Times" papasakojo, kiek ir kam reikia mokėti, norint dalyvauti labai pelningose Sočio olimpinio miestelio statybose.

56-erių statybų bendrovės "Moskonversprom" savininkas, baimindamasis Kremliaus keršto, iš Rusijos pabėgo į Didžiąją Britaniją, kur gyvena nuo 2010 m. pradžios. V.Morozovas pripažino, kad aukštam pareigūnui davė 180 mln. rublių (apie 16,33 mln. litų) kyšį norėdamas savo rankose išlaikyti valstybinį užsakymą, susijusį su 2014 m. žiemos olimpiada Sočyje.

Prieš ketverius metus "Moskonversprom" iškovojo valstybinį užsakymą Juodosios jūros pakrantėje statyti prabangų 700 numerių gyvenamąjį kompleksą, kuriame per olimpiadą apsistotų oficialios vyriausybinės delegacijos. Sutarties vertė – 1,5 mlrd. rublių (šių dienų kursu 136 mln. litų).

Pasak V.Morozovo, Rusijos prezidento administracijos pagrindinės kapitalinės statybos valdybos vadovo pavaduotojas Vladimiras Leščevskis, kuris vykstant konkursui atostogavo, labai nusiminė "Moskonversprom" pergale ir susitikęs su verslininku asmeniškai pareikalavo sumokėti 12 proc. kontrakto vertės, t. y. 177,6 mln. rublių (16,6 mln. litų).

Suma nemenka, todėl nuo 2007 m. vidurio iki 2009-ųjų birželio verslininkas su pareigūnu susitiko apie 20 kartų ir kaskart jam perduodavo rankinę, pilną grynųjų pinigų.

"12 proc. – daugiau nei norma, bet aš neturėjau pasirinkimo: arba moki, arba atsisveikini su užsakymu", – kalbėjo V.Morozovas.

Įrašai ir įkalčiai dingo

Galiausiai V.Morozovui įkyrėjo mokėti duoklę. Jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų skyrių ir dalyvavo reketuotojo sulaikymo operacijoje.

Į vieną susitikimą su V.Leščevskiu jis pasiėmė slaptą kamerą, bet pinigų perdavimo faktą pavyko užfiksuoti tik per kitą susitikimą. Tuomet pareigūnai taip pat įrašė susitikimą ir kad per jį valdininkas gavo 4 mln. rublių (0,36 mln. litų) įvairia valiuta.

Tačiau jau kitą dieną Vidaus reikalų ministerijoje V.Morozovui buvo pasakyta, kad bylos prieš V.Leščevskį nekels, o įkalčiai (vaizdo ir garso įrašai) – dingo. Mat tyrėjo, kuris vadovavo bylai, viršininkas išsigando, kad taip aukštai stovinčio Kremliaus pareigūno, ir įsakė nutraukti tyrimą.

Netrukus verslininko bendrovė buvo išvyta iš olimpinio viešbučio statybos aikštelės ir konfiskuota jos įranga. Be to, valstybė jam dar liko skolinga didelę sumą pinigų.

"Kreipiausi į "The Sunday Times", nes jei mano turima informacija liks tik Rusijoje, man iškils rimta grėsmė", – teigė V.Morozovas, kuris Didžiojoje Britanijoje teisininkams perdavė visus dokumentus.

Dabar vien bėdos

Jo bendrovė "Moskonversprom" ne tik vykdė Rusijos prezidento administracijos užsakymą Sočyje, bet ir Vidaus reikalų ministerijai statė sanatoriją. Kovą statybininkai paskelbė streiką ir kreipėsi į prezidento administraciją bei Generalinę prokuratūrą, nes jiems buvo nustoti mokėti atlyginimai.

Tuoj po straipsnio "The Sunday Times" laikraštyje pranešta, kad "Moskonversprom" tikriausiai nebus leista tęsti gyvenamųjų namų, kuriuose turėtų apsigyventi iškelti iš olimpiadai skirtų vietų žmonės, statybos Sočyje.

Bevertės pastangos

Skirdama milžiniškus pinigus 2014 m. Sočio olimpiadai, Rusijos valdžia nori parodyti savo šalies galią ir galimybes. Praėjusį mėnesį prezidentas Dmitrijus Medvedevas viešėjo Jungtinėse Valstijose, kuriose bandė piešti šviesų savo šalies įvaizdį ir pritraukti užsienio investuotojų bei verslininkų.

Tačiau pastarieji, matydami Sočio olimpiados ir kitus korupcijos pavyzdžius, neskuba tikėti Rusijos vadovų žodžiais. Jiems įtikinamesni atrodo organizacijos "Transparency International" reitingai: mažiausiai korumpuotų šalių sąraše Rusija yra 146 vietoje iš 180 šalių.