Sprogimas ginklų sandėlyje išjudino santykių griūtį | Diena.lt

SPROGIMAS GINKLŲ SANDĖLYJE IŠJUDINO SANTYKIŲ GRIŪTĮ

Prieš septynerius metus Čekijoje įvykęs ginkluotės sandėlio sprogimas buvo Rusijos diversija. Joje dalyvavo ir smogikai, apie kuriuos pasaulis pirmą kartą sužinojo po išpuolio Solsberyje. Dar neseniai juoką kėlęs klausimas, kur dar blaškėsi turistais save vadinę GRU pareigūnai, nebeatrodo retorinis.

Diplomatinė aritmetika

Praėjusią savaitę paskelbta Čekijos slaptųjų tarnybų žinia, kad Rusijos žvalgybos valdyba atsakinga dėl dvi gyvybes nusinešusių sprogimų 2014 m., gali radikaliai pakeisti Prahos ir Maskvos santykius.

Pasipiktinusi dėl rusų agentų išpuolio Vrbeticėje, kuriuo norėta sutrukdyti žinomo bulgarų verslininko Jemeljano Gebrevo sandoriui dėl ginklų pardavimo Ukrainai, Praha išsiuntė aštuoniolika rusų diplomatų.

Biblinis posakis "akis už akį" įkaitus diplomatiniams santykiams virsta analogiška aritmetika. Kilus kokiam šnipinėjimo skandalui, šalys išprašo viena kitos diplomatus, tačiau paprastai laikomasi pariteto. Pažeidžiama lygybė – tarsi kvietimas į dvikovą.

Kilus skandalui, vieša paslaptis apie su oficialiąja misija nederančią dalies užsienio "diplomatų" veiklą, nuskamba it vagies demaskavimas. Teisiosios pusės triumfą sustiprina nuotraukos iš oro uostų su namo keliaujančiais "diplomatais", juos lydinčiais sutuoktiniais, nusiminusiais vaikais, lagaminais ir daiktų konteineriais. Patyrinėję analogiškus vaizdus, žurnalistai identifikavo, kad su pirmąja išvaromųjų Rusijos "diplomatų" partija Čekiją paliko ir asmenys, tiekę samdinių Donbaso separatistams.

Atsakydama į pirmąją porciją iš Prahos išvaromų Rusijos "diplomatų", Maskva nurodė išvykti 20 Čekijos ambasados darbuotojų, taip paralyžiuodama pastarosios atstovybės darbą.

Reikalauja lygybės

Čekijos vyriausybė trečiadienį paskelbė Maskvai ultimatumą ir perspėjo, kad gali išsiųsti iš šalies daugiau rusų diplomatų, nebent iš Rusijos išsiųstiems čekų diplomatams bus leista grįžti prie darbo iki ketvirtadienio vidurdienio. Negavusi atsakymo iš Rusijos, Čekija šioje diplomatinėje dvikovoje paleido antrąjį šūvį. Vos pradėjęs dirbti naujasis Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhanekas nurodė iki gegužės šalį palikti 63 Rusijos ambasados Čekijos sostinėje darbuotojams.

Čekijos URM duomenimis, nuo balandžio 20 d. Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – penki diplomatai ir devyniolika techninių darbuotojų. Ministro J.Kulhaneko teigimu, darbuotojų Rusijos ambasadoje Prahoje turi likti tiek, kiek jų yra Čekijos ambasadoje Maskvoje: po septynis diplomatus ir 25 techninius bei administracijos darbuotojus.

Sunkiajai Rusijos užsienio reikalų ministerijos komunikacijos artilerijai atstovaujanti Marija Zacharova į tai atsakė grasinimu: naujausias Prahos žingsnis neliksiąs be atsako. Ji absurdišku pavadino Čekijos valdžios pareiškimus apie jų ketinimą sulyginti diplomatinių misijų Maskvoje ir Prahoje skaičių. "Mes turime kitokią sistemą, pagal kurią formuojamas mūsų užsienio atstovybių personalas", – aiškino ji.

Vieša paslaptis, kad Rusijos ambasada buvo naudojama visoje Europoje dirbančiai Rusijos žvalgybos agentūrai kuruoti.

Iškalbingi skaičiai

Apie neadekvačiai gausų Rusijos ambasados Prahoje kontingentą yra rašiusi ir "Kauno diena".

Žiniasklaidos ir užsienio reikalų ministerijų duomenimis, iki šiol kitų šalių ambasadose ir konsulatuose Čekijoje dirbo po kelis kartus mažiau darbuotojų nei Rusijos. Pvz., JAV – 72, Kinijos – 33, Didžiosios Britanijos – 19, Vokietijos – 26. Gerokai mažesnis Rusijos diplomatinis korpusas ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse: Lenkijoje, Bulgarijoje, Serbijoje skaičius svyruoja tarp 53 ir 57, Slovakijoje, Rumunijoje – apie 30. Rusijos ambasados kompleksas Prahoje apima septyniolika pastatų, o darbuotojai, net ir techniniai, turi automobilius su diplomatiniais numeriais.

Vieša paslaptis, kad Rusijos ambasada buvo naudojama visoje Europoje dirbančiai Rusijos žvalgybos agentūrai kuruoti.

Čekijos ir Vokietijos žvalgybos agentūros yra išsiaiškinusios, kad 2016–2017 m. būtent iš Prahos Rusijos programišiai buvo įsilaužę į Čekijos ir Vokietijos vyriausybės serverius. Tąkart Praha diplomatiniais kanalais paprašė Maskvos sumažinti Rusijos specialiųjų tarnybų, dirbančių su diplomatine priedanga, kontingentą, tačiau Čekijos prašymas nebuvo patenkintas.

Buvęs Čekijos užsienio reikalų ministras Cyrilas Svoboda ir buvęs Čekijos ambasadorius JAV bei Didžiojoje Britanijoje Michaelis Žantovskis mano, kad Praha problemą su Rusijos diplomatine atstovybe turėjo išspręsti daug anksčiau.

"Mes kalbame apie komunistinių laikų palikimą, kai SSRS ambasada de facto buvo kažkas panašaus į okupacinės valdžios generalgubernatoriaus biurą. Tačiau per 30 metų padėtis su ambasada galėjo pasikeisti, ypač po Čekoslovakijos padalijimo 1992 m.", – "Laisvės radijas" citavo M.Žantovskį. Pasak C.Svobodos, mažesnis Rusijos ambasados darbuotojų skaičius seniai turėjo būti derybų objektas.

Istorija su tęsiniu

Panašu, kad vien figūrų pastumdymu diplomatijos šachmatų lentoje šįkart nebus apsiribota.

"The Insider", "Bellingcat", "Der Spiegel" ir "Respekt.cz" pateikė naujų duomenų. Jiems ne tik pavyko rasti įrodymų, kad GRU pareigūnai Aleksandras Miškinas ir Anatolijus Čepiga susiję su 2014-ųjų sprogimais, per kuriuos žuvo du Čekijos piliečiai ir buvo sunaikinta 150 t šaudmenų: paaiškėjo, kad operacijai asmeniškai vadovavo garsiojo GRU karinio dalinio 29155 vadovas generolas Andrejus Averjanovas.

Iš viso operacijoje nedalyvavo mažiau kaip šeši žmonės, du iš jų naudojosi fiktyviais diplomatų dokumentais. Beje, šioje operacijoje A.Miškinas ir A.Čepiga taip pat keliavo su tais pačiais "turistų" Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo, kurie skelbėsi norėję apžiūrėti Solsberio katedros bokštą, vardais išduotais dokumentais.

Reaguodama į sensacingo Čekijos tarnybų tyrimo rezultatus Praha operatyviai pašalino rusų atominės energetikos milžinę "Rosatom" iš konkurso dėl naujo bloko statymo vienoje Čekijos branduolinėje elektrinėje.

Be to, trečiadienį Čekijos specialiosios tarnybos suėmė penkis Čekijos piliečius, kovojusius Donbase 2014 m. Vienas Ukrainos separatistų pusėje kovojęs čekas jau anksčiau buvo nuteistas 15 metų kalėti. Naujausi areštai siejami su Čekijos žvalgybos tarnybos informacija, kad pirmojoje išsiųstų Rusijos ambasados darbuotojų komandoje yra asmenys, padėję šiam penketui susisiekti su Donbaso separatistais.

Įdomu ir tai, kad tris rusų diplomatus nusprendė išsiųsti ir Slovakija. Bratislava tai vadina solidarumo su čekais ženklu, tačiau akivaizdu, kad toks sprendimas yra pagrįstas ir rimtais žvalgybos duomenimis.

"Trys Rusijos diplomatinės misijos atstovai privalo baigti savo veiklą Slovakijoje ir palikti šalį per septynias dienas", – pranešė šalies premjeras Eduardas Hegeris ir pastebėjo, kad toks sprendimas priimtas "nuodugniai įvertinus mūsų žvalgybos tarnybų, glaudžiai bendradarbiaujančių su mūsų sąjungininkų žvalgybos tarnybomis, informaciją".

"Tai nebuvo tuščias gestas, veikiau, mūsų veiksmai buvo pagrįsti informacija, gauta iš mūsų žvalgybos tarnybos ir partnerių žvalgybos tarnybų", – žurnalistams sakė gynybos ministras Jaroslavas Nadas, leisdamas suprasti, kad išsiunčiami asmenys užsiėmė neleistina veikla.


Pernykščiai aidai

Šių dienų kontekste realistiškai nuskamba metų senumo įvykiai. Pernai balandžio 26-ąją Čekijos savaitraštis "Respekt" pranešė iš patikimų šaltinių gavęs informacijos, kad į Europą yra išsiųsta grupė Rusijos karinės žvalgybos operatyvininkų. Vienas jų, turintis diplomatinį pasą ir krepšį su jame paslėptais mirtinais ricino nuodais, atskridęs lėktuvu į Prahą. Vaclavo Havelo oro uoste jį pasitiko Rusijos ambasados automobilis.

Leidinyje šis mistinis atvykėlis sietas su grasinimais Prahos politikams, inicijavusiems Rusiją erzinančias akcijas: vasarį aikštė neutraliu pavadinimu "Po kaštonais" priešais Rusijos ambasadą Prahoje pervardyta Boriso Nemcovo vardu, o vėliau buvo demontuotas ilgus metus garbingoje vietoje stovėjęs paminklas sovietų maršalui Ivanui Konevui. Po šių akcijų ne vieno grasinimo nužudyti sulaukė Prahos meras Zdeněkas Grzyba ir du sostinės rajonų seniūnai Pavelas Novotny ir Ondrzejus Kolářas.

Nerimą dėl trijų Prahos politikų gyvybių tąkart sustiprino ir mįslinga Čekijos senato pirmininko Jaroslavo Kuberos mirtis tų pačių metų sausį. Jis buvo gavęs laišką su grasinimais, o likus trims dienoms iki mirties susitiko su Kinijos ambasadoriumi: susitikimas vyko dalyvaujant tik ambasados vertėjui. Tai įvyko prieš pat kelionę į Taivaną – J.Kubera būtų tapęs pirmuoju tokio aukšto rango Čekijos politiku, aplankiusiu salą, kurios savarankiškumo nepripažįsta Pekinas. Skrodimas parodė, kad politikas mirė dėl širdies smūgio, įvykusio susitikimo ar kitą dieną, tačiau jo elgesys sutuoktinei sukėlė įtarimų, kad jis galėjo būti nunuodytas.

Rašyti komentarą
Komentarai (16)

To šalin varNikus

Kur tie tavo irodymai:)? Straipsnije kalbama apie tai kad kažkas kažkam sake ir kažkoks laikraštis raše:) O šiaip vakar Zemanas tas kur čeku prezikas pasake daug idomybiu. Atskleide taip sakant visus kozerius. O tau laikraštukai gražiai prišyko i kaukole uždejo berete ir visa tai užkonservavo:) Papuošdami makaronais ant ausu:) Toks jau tas Locho likimas:)

Salin varnikus

Vatnikams kad ir kokius irodymus duotum, visvien sitie rusu asilai garsiai bliaus kad nera jokiu irodymu. Sveiku protu rusu nesuprasi.

Zemanas

aiskiai pasake, nebuvo kalbos apie Rusija
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS