UKRAINOS VICEPREMJERAS: RUSIJOS GRĄŽINTI KARINIAI LAIVAI – BAISIOS BŪKLĖS

Ukrainos vicepremjeras Dmytro Kuleba po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi teigė, kad Rusijos grąžinti Ukrainos kariniai jūrų laivai – baisios būklės. L. Linkevičius taip pat nevertino laivų grąžinimo kaip pažangos santykiuose su Rusija.

„Rusija visuomet turi tą patį atsakymą apie šią situaciją. Jie visada sako, kad nieko nepadarė. Mes atgavo laivus baisios būklės (...) Noriu pasakyti, kad mes tuo visiškai nesistebime. Turime nemažą santykių su Rusija patirtį, todė visiškai nenustebę, ką atgavome“, – žurnalistams penktadienį teigė Dmytro Kuleba.

Anot L. Linkevičiaus, Rusijos žengtą žingsnį sunku būtų įvertinti kaip pažangą įtampos kupinuose kaimynių valstybių santykiuose.

„Pavyzdys pailiustravimui, Jungtinių Tautų Jūrų Tribunolas pareikalavo paleisti neteisėtai sulaikytus laivus ir jūrininkus, tai nebuvo įvykdyta. Jūrininkai nebuvo paleisti, jie buvo iškeisti. Tai, kad grąžino šiuos laivus, nevertinčiau to kaip ypatingo įvykio, vien įvertinus laivų būklę... Todėl pažangą reikėtų vertinti pagal realius pokyčius, o ne pagal proceso gerėjimo imitaciją, kas dabar imama daryti. Žinoma, sveikiname bet kokį žingsnį teisinga linkme, tačiau turėtume atitinkamai jį vertinti“, – teigė ministras.

ELTA primena, kad Rusija pirmadienį paskelbė grąžinusi Ukrainai tris šios šalies karinio jūrų laivyno laivus, kurie prieš metus buvo užgrobti prie Krymo pusiasalio pakrantės.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje jūroje netoli aneksuoto Krymo pusiasalio Rusija apšaudė ir užėmė tris Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus bei sulaikė jų įgulų narius. Incidentas įvyko trims Ukrainos laivams plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Trijų Ukrainos laivų užgrobimas buvo rimčiausia konfrontacija tarp abiejų šalių nuo karinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžios.

Tai, kad grąžino šiuos laivus, nevertinčiau to kaip ypatingo įvykio, vien įvertinus laivų būklę.

Incidento metu Rusija sulaikė 24 Ukrainos jūreivius, kurie į Ukrainą grąžinti šių metų rugsėjį, Rusijai ir Ukrainai apsikeitus belaisviais.

Normandijos susitikimas – geras ženklas

D. Kuleba penktadienį pareiškė, kad artėjančios keturių šalių lyderių derybos dėl taikos Ukrainoje yra geras ženklas, tačiau ne rezultatas savaime.

Jis tvirtino, kad norint pasiekti realių rezultatų taikos procese, Rusija turi parodyti valią išvesti karius iš Rytų Ukrainos, grąžinti šaliai savo sienos kontrolę ir užtikrinti Donbaso regiono reintegraciją į Ukrainą.

„Susitikimas yra geras ženklas, tačiau ne rezultatas per se (savaime)“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.

„Tam tikrų rezultatų galima pasiekti, jeigu matysime aiškią Rusijos Federacijos valią užtikrinti pajėgų išvedimą iš okupuotų Donbaso teritorijų, atkurti Ukrainos sienos kontrolę ir užtikrinti visišką okupuotų Donecko ir Luhansko regionų dalių deokupaciją bei reintegraciją į politinę, teisinę ir ekonominę Ukrainos sistemą“, – pridūrė jis.

Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių susitikimas dėl taikos Ukrainoje turėtų vykti gruodžio 9 dieną Paryžiuje.

L. Linkevičius paragino prieš susitikimą neperkelti visos atsakomybės dėl taikos ant Ukrainos pečių.

Jis tvirtino besitikintis, kad derybos duos teigiamų pokyčių užtikrinant taiką.

„Pažanga yra tada, kai kažkas vyksta realybėje, kai pagerėjimas koks nors vyksta, ar tai būtų situacija ties kontaktine linija, ar kitoks požiūris į tą taikų sureguliavimo procesą“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Šito mes tikrai nepastebime ir todėl sakome, kad mūsų viltys yra ne tik pats susitikimas, bet kad matytume, jog realybėje yra kokių nors pokyčių ir saugumo situacija gerėja“, – teigė L. Linkevičius.

Karas Rytų Ukrainoje tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų kilo 2014 metais, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

Steinmeierio formulė

Artėjant Normandijos ketverto susitikimui kilo diskusijų dėl vadinamosios Steinmeierio formulės, su kuria sutiko Kijevas.

Vokietijos prezidento vardu pavadinta nuostata numato, kad iki galimų vietos rinkimų Rusijos remiamų separatistų perimtose Rytų Ukrainos teritorijose joms būtų laikinai suteiktas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų tarptautiniai ekspertai patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

D. Kuleba sakė, kad formuluotė yra kompromisinė, tačiau ji nėra iš esmės susijusi su taikos Rytų Ukrainoje užtikrinimu.

„Joje kalbama tik apie rinkimus, kurie gali vykti okupuotose Donbaso teritorijose, kol nebus rastas platesnis sprendimas“, – teigė Ukrainos vicepremjeras.

Turėdami patirties santykiuose su Rusijos Federacija galime pasakyti, kad mūsų nestebina tai, ką gavome.

„Tai nėra susiję su niekuo kitu. Tai labai nišinis elementas, kompromisas, iš dalies nutiesęs kelią į Normandijos viršūnių susitikimą“, – sakė jis.

L. Linkevičius teigė, kad „visa tai, kas sutarta, neturi vykti Ukrainos suvereniteto sąskaita“.

Rusija taip pat neseniai grąžino Ukrainai tris pernai Kerčės sąsiauryje ties aneksuotu Krymu sulaikytus karo laivus, tačiau Kijevas teigia, kad jie yra itin baisios būklės.

„Turėdami patirties santykiuose su Rusijos Federacija galime pasakyti, kad mūsų nestebina tai, ką gavome“, – kalbėjo D. Kuleba.

Lietuvos ministras tvirtino laivų grąžinimo nevertinantis „kaip ypatingo įvykio“, nes tai buvo privaloma padaryti pagal tarptautinę teisę.

Per pernykštę konfrontaciją Kerčėje Rusija taip pat buvo areštavusi 24 ukrainiečius įgulos narius, jie rugsėjį grąžinti Ukrainai per apsikeitimą kaliniais.

Reformų konferencija

Lietuvos ir Ukrainos atstovai taip pat aptarė kitąmet Vilniuje vyksiančią Ukrainos reformų konferenciją. Ja bus siekiama apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas remti Kijevą.

Lietuva padeda Ukrainai vykdant reformas kai kuriose viešojo sektoriaus srityse, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą.

„Norime matyti ne tik pačią konferenciją, bet norime matyti ir daugiau turinio ir kad įvyktų tam tikras procesas“, – sakė L. Linkevičius.

Pasak jo, konferencija bus siekiama paskatinti reformas Ukrainoje ir įgyvendinti Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga (ES).

„Tai būtų geriausias atsakas skeptikams, kurie vertina situaciją pačioje Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.

Ukrainos vicepremjeras tvirtino, kad per konferenciją bus siekiama užtikrinti tvarų pertvarkų šalyje procesą, o tai leis gilinti šalies eurointegraciją.

„Iš esmės integracija į Europos Sąjungą reiškia reformas“, – teigė D. Kuleba.

Reformų konferencija planuojama kitų metų liepos 6 – 7 dienomis.