Paaiškėjo, kada Vengrija balsuos dėl Švedijos narystės NATO | Diena.lt

PAAIŠKĖJO, KADA VENGRIJA BALSUOS DĖL ŠVEDIJOS NARYSTĖS NATO

Vengrija, paskutinė šalis, stabdanti Švedijos siekį įstoti į NATO, pirmadienį balsuos dėl šio klausimo, pranešė aukšto rango valdančiosios partijos pareigūnas.

Mate Kocsisas (Matė Kočišas), „Fidesz“ parlamentinės frakcijos vadovas, antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė paprašęs pirmininko „į 2024 metų vasario 26 dienos sesijos darbotvarkę įtraukti galutinį balsavimą [...] dėl Švedijos Karalystės prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties protokolo“.

Pirmadienis yra pirmoji Vengrijos parlamento pavasario sesijos diena.

M. Kocsisas pridūrė, kad „Fidesz“ parlamentinė frakcija ketina paremti Švedijos siekį tapti NATO nare.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija 2022-ųjų gegužę, tuo pačiu metu kaip ir Suomija, pateikė paraišką prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų karinio aljanso.

Nors Budapeštas iš esmės remia Stokholmą, vengrai vilkina procesą, prašydami Švedijos liautis daryti tai, ką vadina Vengrijos vyriausybės, kurią kritikai kaltina autoritarizmu, juodinimu.

Suomija pernai balandį tapo 31-ąja NATO nare.

Čia esame pakankamai išmintingi politikoje, kad žinotume, jog jei ministras pirmininkas V. Orbanas to nori, parlamentas gali judėti į priekį.

Vengrijos vyriausybė susiduria su didėjančiu spaudimu imtis veiksmų, nes šalis daugiau nei pusantrų metų delsia patvirtinti švedų paraišką, o norint priimti naują šalį į karinį aljansą, reikia vienbalsio pritarimo.

Sekmadienį Vengrijoje lankėsi JAV senatorių dvipartinė grupė ir paskelbė, kad pateiks Kongresui bendrą rezoliuciją, kurioje smerkiamas numanomas demokratijos atsilikimas šalyje, o ministras pirmininkas Viktoras Orbanas raginamas kuo greičiau pritarti Švedijos stojimui į ES.

Konektikuto senatorius demokratas Chrisas Murphy (Krisas Merfis) sekmadienį Budapešte pareiškė, kad Vengrijos vyriausybės ir „Fidesz“ nariai atsisakė susitikti su delegacija – tai jis pavadino „keistu ir keliančiu susirūpinimą“ veiksmu, – tačiau teigė, kad ilgametis lyderis turi siekti, kad būtų balsuojama.

„Čia esame pakankamai išmintingi politikoje, kad žinotume, jog jei ministras pirmininkas V. Orbanas to nori, parlamentas gali judėti į priekį“, – sakė jis.

V. Orbanas tarptautinėje erdvėje buvo izoliuotas dėl to, kad trukdė užsienio sąjungininkėms priimti svarbius sprendimus, be kita ko, užkirsdamas kelią ES finansavimui su Rusijos invazija besikaunančiai Ukrainai.

Tačiau šeštadienį Budapešte sakydamas kalbą apie šalies padėtį V. Orbanas nurodė, kad Vengrijos įstatymų leidžiamoji valdžia netrukus gali nusileisti.

„Gera žinia ta, kad mūsų dabartinis ginčas su Švedija artėja prie pabaigos, – teigė jis. – Esame pasirengę ratifikuoti Švedijos įstojimą į NATO parlamento pavasario sesijos pradžioje.“

Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas (Polas Jonsonas), reaguodamas į žinią apie balsavimą, pareiškė, kad Švedija, „savaime suprantama, tai sveikina“.

Gairės: Vengrija, NATO, Švedija, balsavimas, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

per anksti džiaugiatės

Esmė ne kada, o kaip!

Joo

Reikia naujų įstatų ES ir NATO. Užtektų balsuojant paprastos daugumos. Vienbalsiai yra nesąmonė. Pvz. Vengrija stabdo visą organizaciją.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS