„Dyzelinis skandalas sudrebino didelę dalį Vokietijos ekonomikos. Padarinius pajuto ne vien automobilių pramonė, bet ir vidutinio bei smulkiojo verslo atstovai, – interviu laikraščiui „Rheinische Post“ sakė E. Schweitzeris. – DIHK jau šiandien su tuo susijusias išlaidas įvertina daugiau nei puse milijardo eurų.“

DIHK prezidento nuomone, tam, kad būtų grąžintas pasitikėjimas dyzelinių automobilių rinka, būtina kuo skubiau atlikti išsamų šios srities pažeidimų tyrimą.

Pirmadienį skelbta, kad Miuncheno prokuratūra apkaltino sukčiavimu ir dokumentų klastojimu Vokietijos automobilių gamintojos „Audi“ valdybos pirmininką Rupertą Stadlerį dėl vadinamojo „dyzelinio skandalo“. Tad kaltinamųjų „dyzelinio skandalo“ byloje skaičius išaugo iki 20-ies žmonių. Emisijų skandalas „Volkswagen“, kurios padalinys yra „Audi“, sudrebino 2015-aisiais – bendrovė prisipažino į automobilius diegusi programinę įrangą, skirtą apeiti emisijų testus. JAV vyriausybė nurodė atšaukti 482 tūkst. „Volkswagen“ ir „Audi“ markės lengvųjų automobilių, parduotų 2009–2015 metais. Balandį „Volkswagen“ susitarė išpirkti automobilius iš vartotojų ir sumokėti jiems kompensacijas. Skaičiuojama, kad dėl šio skandalo Vokietijos automobilių milžinė prarado apie 30 mlrd. dolerių.

Be to, pirmadienį Vokietijos susisiekimo ministras Andreas Scheueris pareiškė, kad Vokietijos automobilių koncernas turi atšaukti 774 tūkst. dyzelinių „Mercedes“ automobilių Europoje.