ŽMOGUS, KURIO LABIAUSIAI BIJO V. PUTINAS

Davoso forume 2000-aisiais JAV žurnalistė Trudy Rubin Rusijos delegacijos atstovams pateikė klausimą, vėliau pakartotą ne kartą. "Who is Mr.Putin?" (Kas yra ponas Putinas?)", – paklausė žurnalistas apie tuomet dar laikinąjį Rusijos prezidentą, tačiau nė vienas rusų delegatas nesiryžo į jį atsakyti. Ilgainiui šis klausimas nuskambėjo ne kartą, simbolizuodamas Vakarų susirūpinimą neskaidria Rusijos lyderio praeitimi. Per du V.Putino vienvaldystės dešimtmečius atsakymas susidėliojo it įvairiaspalvė mozaika. Iš dalies – ir Kremliui oponuojančios jėgos, kurią įkūnija Aleksejus Navalnas, dėka.

Šiandien analogiškas klausimas keliamas ir dėl paties A.Navalno, kurio asmenybė apaugusi ne vienu klaidingu mitu, randančiu dirvą ir Lietuvoje.

Tad kas gi yra A.Navalnas – gyva legenda tapęs žmogus, po atakos "Novičiok" sugrįžęs iš anapilio prieangio, Vokietijos medikų pastatytas ant kojų, praėjusį sekmadienį parskridęs į gimtinę ir patekęs tiesiai į režimo, su kuriuo kovoja, nagus?

Dėl visuomenės interesų

Žinoma, net ir paties garsiausio ir atviro veikėjo viešai prieinama biografija – tik ledkalnio viršūnė. 1976 m. kariškio šeimoje gimęs teisininkas (baigė Rusijos tautų draugystės universitetą), ekonomistas (Finansų akademijos prie RF vyriausybės diplomas), JAV Jeilio universiteto pasaulinės stipendijų programos absolventas, savo teorines žinias taikęs praktikoje – buvo įsteigęs ne vieną kompaniją (logistikos, teisinių paslaugų). "Gyvenimas per trumpas, kad tik žiūrėtume į stalą", – vėliau viename teismų A.Navalno ištarta frazė, regis, atskleidžia, kodėl jis nenorėjo likti tik klasikiniu verslininku ar samdomu teisininku.

Visuomenė apie A.Navalną plačiau sužinojo 2004 m., kai Maskvoje įkūrė visuomeninį judėjimą, kovojusį su miestiečių gyvenimo kokybei kenkusiais statybos projektais.

Gyvenimas per trumpas, kad tik žiūrėtume į stalą.

2008 m. pavasarį A.Navalnas už kelis šimtus tūkstančių rublių įsigijo valstybinių naftos, dujų koncernų, bankų akcijų, kad naudodamasis smulkiojo akcininko teisėmis išsiaiškintų jų tikrąją finansinę padėtį. Demaskuoti lėšų grobstymo ar kenkėjiško vadovavimo kompanijoms atvejai sukėlė virtinę skandalų. 2009 m. laikraštis "Vedomosti" A.Navalną paskelbė Metų žmogumi.

2010 m. A.Navalnas įkūrė projektą "RosPil", kurio tikslas buvo atsekti pažeidimus viešuosiuose pirkimuose. Atliepiant eilinių Rusijos gyventojų buitines problemas, sukurtos atskiros platformos internete skundams dėl komunalinių paslaugų ir prastos kelių būklės.

Tačiau pagrindinis A.Navalno kūdikis – 2011 m. įkurtas "Kovos su korupcija fondas" (FBK). Kelias dešimtis teisininkų, ekonomistų, šimtus savanorių vienijanti visuomeninė organizacija ėmėsi tirti politikų, įvairių valstybės institucijų darbuotojų neteisėto praturtėjimo, biudžeto lėšų švaistymo atvejus.

Parodomoji byla

Jei tik sausais faktais surašytume A.Navalno biografiją, didelę dalį užimtų įrašai apie nemalonumus su teisėtvarka: baudžiamosios, civilinės, administracinės, arbitražo bylos, kuriose jis buvo kaltinamasis, specialusis ar paprastasis liudytojas. Šie procesai, galiausiai kainavę jam advokato licenciją, neatsiejama jo viešosios veiklos dalis.

Būta daugybės trumpalaikių areštų (už viešosios tvarkos pažeidimą) ir dviejų garsių kriminalinių bylų. Pirmosios ištakos siekia 2009-uosius, kai A.Navalnas buvo Kirovo srities gubernatoriaus Nikitos Belycho patarėjas-visuomenininkas. Šioje byloje A.Navalnas kartu su vienu verslininku buvo kaltinamas valstybės įmonės "Kirovles" turto grobstymu. 2013 m. teismas pripažino abu kaltais ir nuteisė realia laisvės atėmimo bausme, kurią vėliau pakeitė lygtine.

Kaip vėliau nusprendė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), A.Navalnas jau tada teisiamųjų suole atsidūrė už veiksmus, "identiškus paprastai verslo veiklai". EŽTT nepatvirtino prielaidos, jog byla buvo politinė, tačiau, kad pastarojo aspekto būta, patvirtino net ir Kremliaus įrankiu vadinamas liberaldemokratų lyderis Vladimiras Žirinovskis. Nuosprendį A.Navalnui jis pavadino tiesioginiu įspėjimu "penktajai kolonai" ir "visiems, susijusiems su Vakarais ir dirbantiems prieš Rusiją".

Būtent "Kirovles" byla laikoma atskaitos tašku, kai A.Navalno pavardė plačiai nuskambėjo už Maskvos ribų ir jis virto federalinio lygio politiku.

Prancūziškos intrigos

Bylą, kuri tapo formalia naujausio A.Navalno sulaikymo grįžus iš Berlyno priežastimi, politikui ir jo broliui Olegui dar 2012 m. inicijavo RF Tyrimo komitetas, prašant Prancūzijos kompanijos "Yves Rocher" padalinio Rusijoje generaliniam direktoriui Bruno Leproux. Apkaltinęs brolius Navalnus sukčiavimu, pats B.Leproux teisme niekada nepasirodė, o vėliau pasitraukė iš pareigų.

Pagrindinė kompanija "Yves Rocher" galiausiai stojo į Navalnų pusę, pareiškusi, kad įmonė nepatyrė jokios žalos, tačiau Rusijos teismas nuosprendį grindė ikiteisminiame tyrime duotais B.Leproux parodymais. 2014 m. gruodį Maskvos Zamoskvoreckio teismas abu brolius nuteisė 3,5 metų laisvės atėmimo.

Nuosprendžio dieną Rusijos miestuose ir užsienyje vyko A.Navalno šalininkų mitingai. Visuomenės spaudimas nenuėjo perniek: bausmė A.Navalnui pakeista lygtine, o O.Navalnui ji palikta galioti.

2017 m. spalį EŽTT šios bylos nuosprendžius pavadino nepagrįstais, priteisė Navalnams išmokėti penkiaženkles sumas. Nors tąkart EŽTT atmetė bylos politinius motyvus, trys jo teisėjai vis dėlto manė, kad būtina atsižvelgti į galimą bylos politinį pagrindą. 2019 m. balandį EŽTT pripažino A.Navalno namų areštą politiškai motyvuotu.

Nors EŽTT sprendimai privalomi Žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims, Rusijos aukščiausiasis teismas dar 2018 m. balandį atsisakė panaikinti bausmę broliams Navalnams ir nusprendė atnaujinti bylą, kad apsvarstytų naujas aplinkybes. Todėl, vertinant pagal Rusijos teismų praktiką, nepasikeitus aplinkybėms, vasario 2 d. vyksiantis teismas lygtinę bausmę A.Navalnui pakeistų realia.

Tiesa, šiandien "Yves Rocher" bylos epopėja vyksta ir kita kryptimi. 2018 m. broliai Navalnai pateikė ieškinį pačiai Prancūzijos kompanijai, apkaltindami ją ir B.Leproux bendrininkavimu fabrikuojant bylą. Šią savaitę Navalnams atstovaujantys advokatai paragino Prancūzijos teismą pagreitinti skundo nagrinėjimą – procesas įstrigo dar pernai pavasarį dėl pandemijos.

Vieninteliai rinkimai

2013 m. Maskvos mero rinkimuose A.Navalnas dalyvavo jau būdamas, žurnalo "Time" vertinimu, vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių. Rinkimų kampanija buvo puiki galimybė iš visuomenininkų lygio pereiti į politikus. Jis pralaimėjo valdžios kandidatui S.Sobianinui, tačiau surinkęs daugiau balsų nei visi kiti kandidatai kartu sudėjus, užėmė antrąją vietą.

Šie savivaldos rinkimai buvo vieninteliai, kuriuose buvo leista dalyvauti A.Navalnui. 2016 m. gruodį jis paskelbė dalyvausiantis Rusijos prezidento rinkimuose. Nors penktadalį rinkimų kampanijos laiko jam teko praleisti areštinėse daugiausia už dalyvavimą renginiuose, kurie iš pradžių būdavo sankcionuojami, tačiau paskutinę akimirką leidimai būdavo atšaukiami, į susitikimus su juo ateidavo minios žmonių. Balandį A.Navalnas patyrė pirmą pasikėsinimą: iki galo taip ir nenustatyto asmens aplietas briliantine žaluma jis vos neapako. Deja, susirungti su V.Putinu jam nebuvo leista. Paskutinėmis 2017-ųjų dienomis Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė jį registruoti nurodydamas formalią priežastį – neįvykdytą teistumą "Kirovles" byloje. A.Navalno štabas šį sprendimą apskundė, tačiau Aukščiausiasis Teismas jį paliko galioti.

Nacionalistas ar ne?

Visi šie faktai – dažniausiai minimos biografijos detalės, išsamiai neatsakančios į klausimą, kas gi yra A.Navalnas. O ypač – į kelis jo aspektus, šiandien Lietuvoje labai aktualizuojamus: ar jis gali būti Kremliaus projektas, ilgainiui atsikratęs kontrolės; ar jis – toks pats potencialus autokratas kaip V.Putinas; A.Navalnas yra rusų nacionalistas, todėl nevertas Vakarų paramos?

Lengviausia į visus šiuos klausimus atsakyti teigiamai ar bent su lengva abejone, nesileidžiant į gilesnę analizę. Tokia poza saugi ir labai palanki A.Navalno oponentams, kurie net kalbėdami oficialiai nemini jo pavardės. Apie pastarąjį fenomeną, beje, viešosios komunikacijos analitikai tikrai parašys ne vieną mokslinį darbą: V.Putinas ir joks kitas dabartinės valdžios atstovas viešai A.Navalno nėra pavadinęs, kaip būtų įprasta, vardu ir pavarde. Jis vadinamas tinklaraštininku, interneto drumstėju, smulkiu aferistu, po gydymo Berlyne tapo Berlyno pacientu. Sunku nepritarti "Wall Street Journal", kad Kremlius jo bijo taip, kad net vardo negali ištarti.

Tačiau grįžkime prie A.Navalno demonizavimo ir jo pasaulėžiūros klausimų. Prieš dešimtmetį žinoma disidentė Valerija Novodvorskaja vadino jį fašistu, kritikuodama jo dalyvavimą nacionalistiniame "Rusų marše" 2011 m. Ar galėjo klysti žmogus, kurio likimą, sveikatą subjaurojo SSRS represinis aparatas, ir kuris, nepaisant visko, liko įžvalgus? Vargiai. Juolab kad A.Navalno politinio kelio pradžioje būta nacionalistinio atspalvio, pvz., 2008 m. jis teigiamai vertino karinį konfliktą Pietų Osetijoje.

Vis dėlto viešuosiuose pasisakymuose ir veikloje jau tada labiau nei nacionalinius klausimus A.Navalnas akcentuodavo kovą su korupcija. Dar tais pačiais 2011 m. jis save vadino nacionaliniu demokratu, kuris atskiria tautybę nuo tautos, sutelkdamas dėmesį į socialinį, o ne etninį šios idėjos aspektą. 2015 m. Adamui Michnikui A.Navalnas save įvardijo kaip pilietinio nacionalizmo šalininką.

Aplinkybių įkaitas

"Kas nėra idealistas jaunystėje, tas neturi sielos; kas sulaukęs vidutinio amžiaus nėra pragmatikas – tas neturi smegenų", – kalbėdamas apie artimo bičiulio transformacijas pastebėjo kitas po V.Putino laikais prasidėjusio persekiojimo į Jungtinę Karalystę pabėgęs buvęs telekomunikacijų verslo banginis Jevgenijus Čičvarkinas.

A.Navalno požiūrį į įvykius Donbase ir Krymo okupaciją viename interviu J.Čičvarkinas aiškino taip: "Bet kuris Rusijos politikas, net ir nepritariantis Krymo okupacijai, pažadėdamas atiduoti Krymą Ukrainai tą pačią akimirką liautųsi buvęs Rusijos politiku."

Išrinktas prezidentu A.Navalnas atsisakytų bet kokių Rusijos pretenzijų į Donbasą, tačiau jei nukirstų V.Putino suraizgytą Krymo mazgą besąlygiškai grąžindamas pusiasalį Ukrainai, pasirašytų sau nuosprendį: būtų sudorotas nacionalistiškai nusiteikusių jėgos struktūrų, netektų piliečių paramos ir rizikuotų sukelti naują karą.

Bandant perprasti A.Navalno nematomąją pusę, svarbu atsižvelgti į pastarųjų metų įvykius, jo transformacijas ir esminę, įvykusią be jo valios: ataką cheminiu ginklu.

"Apsinuodijimas A.Navalnui suteikė ypatingą statusą. Bent kurį laiką jis nebus kritikuojamas Rusijos intelektualų, su kuriais iki tol dažnai nesutardavo. Bandymas nutildyti priešininką jo gyvybės kaina padidina jo svorį bet kurioje aplinkoje. Smulkusis aferistas, kurį su apelsinais ligoninėje aplanko Vokietijos kanclerė, nebėra toks smulkus", – mano Kremliaus požiūrį ironizuodamas Maskvos Carnegie centro analitikas Aleksandras Baunovas.

Pavojingas panašumas

Iki šių dienų A.Navalnas pats yra pateikęs atsakymus į daugybę nežinomųjų ir vertinti jį galima ne pagal pirmąsias kalbas mitinguose, ne pagal diskusijas televizijoje (kuriose pastaraisiais metais jis nedalyvauja), bet pagal veiklą – pirmiausia jo vadovaujamo FBK tyrimus ir radikaliai pasikeitusią politinės veiklos strategiją.

Kalbant apie A.Navalną dažnai pakartojami Rusijos komunistų partijos lyderio Genadijaus Ziuganovo žodžiai, kad jis esąs  jaunasis Borisas Jelcinas, tik negeria. "Tai mane ir baugina", – neseniai viename interviu prisipažino Michailas Chodorkovskis, ne kartą sakęs, kad B.Jelcinas niekada nesidalydavęs savo galiomis, valdžia.

Iki šiol A.Navalnas atmetė galimybę eliminavus jį iš politinės kovos pakeisti jį kokiu nors kitu opozicijos kandidatu. Buvęs "Jukos" vadovas, dėl konfrontacijos su V.Putinu dešimt metų praleidęs kalėjime, viliasi, kad A.Navalnas neatmes politinės koalicijos su kitomis demokratinėmis jėgomis idėjos, o po pastarojo A.Navalno sulaikymo Maskvos oro uoste reiškia jam visokeriopą paramą.

Naujas tipažas

Šiandien A.Navalno komanda koncentruojasi į kovą su korupcija Rusijoje ir tai galima laikyti atsakymu į skeptikų abejones dėl jo santykio su vakarietišku valstybės modeliu. A.Navalnas yra visiškai kito tipo politikas nei visi ligšioliniai tiek vilties teikę, dar B.Jelcino eroje susiformavę, o V.Putino epochoje nutildyti Rusijos demokratai Jegoras Javlinskis, Irina Chakamada ar Vladimiras Ryžkovas.

Beje, narystę 2000–2007 m. "Jabloko" partijoje A.Navalnas neseniai pavadino viena iš trijų savo gyvenimo klaidų. Vėliau A.Navalnas su bendraminčiais kūrė savas partijas, akcentuodami ir liberaliąsias, ir socialinės valstybės idėjas, tačiau Teisingumo ministerija atsisakydavo jas registruoti.

A.Navalno komanda rinkimuose dalyvauja tik kaip nepartiniai kandidatai (po titaniškų pastangų vienmandatėse apygardose A.Navalno štabo atstovai laimėjo Tomske ir Novosibirske). Savivaldos rinkimuose išbandoma "Protingojo balsavimo" strategija, kurios ištakų galima rasti dar A.Navalno pasisakymuose prieš Valstybės Dūmos rinkimus 2011 m.

A.Navalnas nesirenka perspektyvos būti teoriniu valdžios kritiku, postringaujančiu apie gerus aukščiausios valdžios ketinimus iškraipančią valdininkiją, tarsi ji būtų ne dalis valdžios piramidės, bet autonomiškas jos darinys. Neturėdamas galimybių per dalyvavimą valdžios institucijose priešintis korupcijai, jis užsiima veikla, kurią skaidrioje valstybėje turėtų užsiimti specialiosios tarnybos – finansinių nusikaltimų institucijos, prokuratūra.

"YouTube" milijonierius

Neįleidžiamas į provalstybinę žiniasklaida, nesiveržiantis į likusius nepriklausomus kanalus, A.Navalnas ir jo FBK pasirinko virtualiąsias komunikacijos priemones. Dar 2017 m. žurnalas "Times" įtraukė jį į 25 įtakingiausių interneto žmonių sąrašą.

Pagrindiniai tyrimai skelbiami paties A.Navalno tinklalapyje ir jo kanaluose "YouTube" "Навальный.live" ir "Алексей Навальный". Nuo 2017 m. čia paskelbta keliasdešimt paties A.Navalno įgarsintų dokumentinės publicistikos laidų, kuriose demaskuojama įvairiausio kalibro valdančiųjų veikla, pažeidžianti įstatymus ar neigianti jų įvaizdį.

Kad ir kokia būtų tema – generalinio prokuroro ryšiai su nusikaltėlių gauja ir jo sūnų nusikaltimai, pasakiški vicepremjero turtai ir žmona, savo šunį į tarptautinę parodą skraidinanti privačiu lėktuvu, abejotini valstybiniai užsakymai prieš Sočio olimpiadą ar Kremliaus propagandininkų pasakiški honorarai, – visos laidos sulaukia milijonų peržiūrų.

Pirmieji filmai tapdavo akstinais rengti korupcija nepatenkintų piliečių demonstracijas. Po siužeto (kurį nufilmavus A.Navalnas ir buvo apnuodytas) apie Tomsko oligarcho veiklą, jo bendrovių statomus nusikalstamos kokybės daugiabučius, A.Navalno bendražygiams pavyko laimėti vienmandatėse ir patekti į vietos tarybas.

Ilgą laiką populiariausias buvo prieš penkerius metus sukurtas siužetas "Jis jums ne Dimonas", skirtas tuomečio premjero Dmitrijaus Medvedevo turtams, – per trejus metus jis buvo peržiūrėtas 38 mln. kartų. Tačiau šis rekordas sausio 19-ąją buvo pagerintas. Tądien, kai A.Navalnas jau buvo laikomas tardymo izoliatoriuje, "YouTube" eterį išvydo tyrimas apie Krasnodaro krašte esančius už biudžeto pinigus pastatytus privačius V.Putino rūmus. Per kelias valandas filmas buvo peržiūrėtas 22 mln. kartų, po paros šis skaičius siekė 30 mln., po dviejų – 45 mln.

Kas moka pinigus?

A.Navalnas ir FBK demaskuoja užsienio bankuose pinigus laikančius, prabangiuose Vakarų kurortuose vilas turinčius Rusijos ministrus, parlamentarus, valdininkus ir kitus režimo tarnus. Tačiau iš ko gyvena pats? Kas finansuoja tyrimus, kurie būtų neįmanomi ne tik be aukštos klasės profesionalų, be kelionių po Rusiją ir užsienį, filmavimo technikos? Po priverstinės sveikatinimo kelionės į Berlyną prie šių klausimų kilo ir naujų: kas apmokėjo A.Navalno skrydį į Berlyną, gydymą Berlyne, tolesnę reabilitaciją?

Nuolatinį spaudimą iš valstybės institucijų jaučianti A.Navalno komanda stengiasi ir gyventi, ir dirbti pabrėžtinai skaidriai, kad nebūtų preteksto papildomiems nemalonumams su valstybe. Pernai A.Navalnas deklaravo savo metines pajamas: 5,440 mln. rub. (60 689 eurų). Oficialiai deklaruoti pajamas Navalnai turi ir dėl dukters mokslų Stanfordo universitete (JAV): gerai besimokančiai Darijai studijos nekainuoja, sumokėti reikia tik apie 21 tūkst. dolerių už bendrabutį.

Aš to neslepiu, visiems, kam tai įdomu, žino, iš kokių pinigų gyvena A. Navalnas ir jo šeima.

Ruošdamasis dalyvauti prezidento rinkimuose jis buvo deklaravęs turtą ir savo bei žmonos pajamas už 2011–2016 m.: per šį laikotarpį pora buvo uždirbusi 41,490 mln. rublių (463 tūkst. eurų), A.Navalnui priklausė trečdalis 79 kv. m buto Maskvos Marjino rajone ir 35 skirtingų bendrovių (įskaitant "Gazprom" ir "Rosneft") akcijų, kurių bendra vertė apie 1 mln. rublių (apie 10 tūkst. eurų), dar apie 1 mln. rublių investiciniame fonde "Raiffeisen Capital Management" ir Rusijos bankuose.

Jei Rusija sumokėtų veik ketvirtį milijono eurų, kuriuos už A.Navalno laimėtus bent šešis skundus jai skyrė EŽTT, politiko kišenė dar kiek pasunkėtų. Juolab kad šiandien Navalnų šeimos, net paauglio sūnaus, sąskaitos ir butas Maskvoje buvo areštuoti teismo sprendimu po "Moskovskij šklonik" ieškinio, kurį Kremliaus virėju vadinamojo Jevgenijaus Prigožino bendrovė pateikė reaguodama į tyrimą apie Maskvos mokyklų valgykloms teikiamus nekokybiškus produktus.

Navalnų banko sąskaitose, pačių teigimu, kabo milijoninės skolos. Vien "Maskovskij školnik" A.Navalnas, FBK ir fondo teisininkė Liubov Sobol bendrai turi sumokėti 88 mln. rublių – dėl šio ieškinio kaip juridinis asmuo buvo išregistruotas ir FBK, atkuriant jį kitu pavadinimu.

Aukos – tik iš RF piliečių

Pagrindinis A.Navalno pajamų šaltinis – teisinės paslaugos užsienyje gyvenančiam verslininkui Borisui Ziminui, telekomunikacijos kompanijos "Bilain" įkūrėjo, žinomo filantropo Dmitrijaus Zimino sūnui. Daugiausia jos susijusios su kreipimaisis į EŽTT.

Pagrindine veikla, darbu A.Navalnas vadina politiką, o ne užsakymų tradicine prasme įgyvendinimas. "Jam ne tiek reikalingos paslaugos – pirmiausia jis tiesiog nori mus palaikyti", – pirmajame interviu po apnuodijimo apie savo santykius su B.Ziminu atvirai pasakojo A.Navalnas.

Problemos, kad alga pranoksta atliekamo darbo vertę, jis nedramatizuoja: "B.Ziminas – Rusijos pilietis, tai man buvo principingai svarbu; antra – aš to neslepiu, visiems, kam tai įdomu, žino, iš kokių pinigų gyvena A.Navalnas ir jo šeima." B.Zimino vadovaujamas fondas padengė ir lėktuvo skrydį, kuriuo iš Omsko į Berlyną buvo išgabentas A.Navalnas, sumokėjo už gydymą Berlyno "Charite" ligoninėje.

Tarp FBK rėmėjų – daugybė garsių pavardžių: ne tik minėtas B.Ziminas ir kiti verslininkai, į užsienį emigravę ir ten akademine veikla užsiimantys žinomi Rusijos visuomenės veikėjai, garsūs menininkai, tarp kurių – neseniai Rusiją palikęs bestselerių autorius Borisas Akuninas.

Nors FBK priima vien Rusijos piliečių paramą, valdžios institucijos jį yra pavadinusios užsienio agentu – šis statusas gali tapti priežastimi susijusiems su fondu neleisti dalyvauti rinkimuose, pretekstu skirti milijonines baudas, sunkumus bendraujant su vyriausybės agentūromis ir socialinę stigmatizaciją.

Ginklas – viešumas

Nebeatsiejama nuo A.Navalno politinės veiklos – jo žmona Julija Navalnaja. Tarptautinius santykius studijavusi maskvietė, kurį laiką dirbusi banke, trumpai uošviams priklausančioje pintų baldų gamybos įmonėje, galiausiai atsidavusi šeimai, dažnai kelia asociacijas su dekabristų – XIX a. kilmingosios bajorijos opozicinio judėjimo dalyvių – žmonomis, lydėjusiomis sutuoktinius į tremtį Sibire. Klausimus apie esą GRU dirbantį tėvą ji vadina absurdu: tėvai išsiskyrė, kai ji buvo penktoje klasė, o sukakus aštuoniolikai viename Mokslinių institutų dirbęs tėvas mirė.

Paauglys sūnus Zacharas, dukra Darija, studijuojanti Stanfordo universitete (JAV), – Navalnai nesakralizuoja savo vaikų, pasirinkta kita viešųjų ryšių taktika: kuo daugiau viešumo – tuo mažiau peno gandams. Tai tobulai kontrastuoja su V.Putino pasirinkimu: net tariamai neoficialiuose pokalbiuose su oficiozais jis neatskleidžia jokios informacijos apie savo dukras, tuo sukeldamas dar daugiau įtarimų, kad žurnalistiniais tyrimais atskleidžiami faktai apie jų veiklą ir pasakiškus turtus gali turėti dar ne vieną tęsinį.