GAZOS TERORISTŲ ĮKAITŲ DRAMA: SUNKUS KELIAS NAMO

Per savaitę trukusį susitarimą dėl ugnies nutraukimo Izraeliui pavyko atgauti kiek daugiau nei 100 įkaitų. Grįžusių namo šių žmonių – mažamečių vaikų, devintą dešimtį įpusėjusių senjorų – laukė ne tik sunki kova su potrauminiu sindromu, bet ir žinios apie žuvusius ar nelaisvėje tebelaikomus šeimos narius.

Sunki nežinia

Pratęsus „Hamas“ ir Izraelio paliaubas Gazos Ruože, ketvirtadienį teroristai Raudonajam Kryžiui perdavė dvi įkaites, kurios tą pačią dieną pasiekė Izraelio teritoriją. 40-metė Amit Soussana ir 21 metų Prancūzijos ir Izraelio pilietybę turinti Mia Schem, ta pati mergina, kuri buvo matyti viename iš teroristų paskelbtų vaizdo įrašų, papildė paleistų įkaitų sąrašus.

Vėliau pasirodė žinių apie dar šešis paleidžiamus įkaitus. Žmonės išlaisvinami nedidelėmis grupelėmis todėl, kad yra laikomi skirtingose Gazos Ruožo dalyse. Ar bus pratęstas praėjusį penktadienį įsigaliojęs susitarimas, kad, Izraeliui nustojus atakuoti Gazos Ruožą, keičiamasi įkaitais ir kalėjimuose laikomais palestiniečiais, penktadienio rytą dar buvo neaišku.

Praėjus 54 dienoms nuo karo pradžios, į Izraelį buvo grąžinti maždaug 108 įkaitai, dar keturi buvo paleisti pirmosiomis karo savaitėmis. Mainais už jų laisvę Izraelis paleido 210 kalintų palestiniečių.

Teroristų nelaisvėje buvę 37 vaikai, 28 vyrai ir moterys nuo 19 iki 74 metų, keturiolika vyresnių nei 75 metų amžiaus senjorų, taip pat 29 Tailando ir Filipinų piliečiai grįžo į Izraelį, tačiau dvasios ramybės neatgavo.

„Jos vyras miręs, sūnus – nelaisvėje, daugelio kibuco draugų nebėra tarp mūsų. Jos namai sugriauti, ji neteko viso gyvenimo turto. Visas jos gyvenimas sugriuvo ir pasikeitė visiems laikams. Ir močiutė apie visa tai sužinojo jau pasibaigus jos asmeninei dramai Gazoje“, – apie laisvę atgavusios savo močiutės Hanos Kacir jausmus socialinėje žiniakskliadoje pasakojo jos anūkė.

Taip, sako ji, atrodo kiekvieno žmogaus, kuriam pavyko grįžti iš nelaisvės, gyvenimas. Kreipdamasi į tėvynainius mergina prašė netrikdyti buvusių įkaitų ramybės: „Šie žmonės nesiekė tapti žinomi. Supraskite, kad dabar tarp mūsų gyvena dešimtys Holokaustą išgyvenusių žmonių.“

Emocijos: įkaitų laikytas Itay Regev Jerbi (dešinėje) Sorokos ligoninėje susitinka su keliomis dienomis anksčiau teroristų paleista savo seserimi Mia. / GPO / AP / „Scanpix“ nuotr.

Sukrečiančios istorijos

Pagal kokius kriterijus teroristai atrenka paleidžiamus žmones, ar tiesa, kad jie atsisako išlaisvinti šaukiamojo amžiaus vaikinus ir merginas, kodėl vienus vaikus ar senolius paleidžia, o kitų – ne? Kodėl nepaleidžia visų pagrobtų beduinų – musulmonų tikėjimą išpažįstančių Izraelio piliečių? Kol kas atsakymai į šiuos klausimus nežinomi. Įkaitų artimieji džiaugiasi susitikimais, tačiau juos temdo tiek patirtas siaubas, tiek gedulas dėl žuvusių ar nerimas dėl nelaisvėje toliau laikomų šeimos narių.

13-metė perspektyvi tinklininkė Gali Tarashansky buvo pagrobta iš Be’eri kibuco, iš slėptuvės, kurioje, apsinuodijęs dūmais, mirė jos 16-metis brolis. Mergaitė 53 dienas nelaisvėje buvo viena, be artimųjų. 17 metų Ofiras Engelis – ilgametis Jeruzalės „Hapoel“ jaunių krepšinio komandos narys, buvo pagrobtas kartu su savo merginos tėvu. 5 kg suliesėjęs vaikinas artimiesiems pasakojo buvęs laikomas ne požemyje, bet namuose, nepatyręs fizinio smurto, tačiau nuolatos girdėjęs, kad Izraeiui įkaitai nerūpi ir niekada nebūsią sugrąžinti namo.

Nežinodami, kas laukia, išplėšti iš namų be menkiausios mantos, žmonės su savimi turėjo tik tai, kas nematoma: nuoširdumą, kuriuo stengėsi apgaubti greta atsidūrusius svetimus vaikus, žinių.

Keturmetė Avigail „Hamas“ nelaisvėje praleido 50 dienų vienut viena: abu tėvai žuvo spalio 7 d. užpuolus Kfar Azos kibucą.

Be šeimos narių nelaisvėje buvo ir devynmetė Emily. Ji – ta pati airio Thomo Hando dukra, kurią tėvas laikė mirusia ir kalbėdamas su televizija CNN verkdamas vylėsi, kad mergaitė žuvo nepatyrusi įkaitės likimo.

„Pirmosiomis susitikimo su dukra sekundėmis buvau nustebęs, kad ji kalbėjo tik šnabždėdama. Visą laiką laikiau ausį prie jos burnos, kad išgirsčiau. Tada ji man pasakė, kad nelaisvėje jiems draudžiama triukšmauti. Vienintelis dalykas, kurį vaikai galėjo daryti, – šiek tiek piešti ir žaisti kortomis, – pasakojo vyras. – Dukra buvo numetusi daug svorio. Taip pat iš karto pastebėjau jos veidą. Prieš patekdama į nelaisvę ji buvo tiesiog vaikas. Grįžus jos bruožai įgavo suaugusiųjų išraišką. Kai paklausiau, kiek laiko, jos manymu, ji buvo nelaisvėje, dukra atsakė: „Metus.“ Atgavusios laisvę mergaitės laukė skausminga žinia: teroristai nužudė ją užauginusią pirmąją tėvo žmoną, kuri Emili atstojo nuo vėžio mirusią tikrąją motiną.

85-erių Yocheved Lifshitz į nelaisvę pateko kartu su dvejais metais jaunesniu sutuoktiniu. Pora iš Nir Ozo kibuco – ilgamečiai taikaus Izraelio ir palestiniečių sambūvio propaguotojai, ilgus metus rūpinęsi, kad onkologiniai ligoniai iš Gazos Ruožo būtų gydomi Izraelyje. Moteris pasakojo, kad vieną pirmųjų nelaisvės dienų prie tunelyje laikytų įkaitų grupės priėjęs vyras pristatė esąs Yahya Sinwaras – „Hamas“ lyderis. „Jūs čia esate visiškai saugūs. Jums nieko blogo neatsitiks“, – teroristų vadeiva pasakęs įkaitams. „Aš paklausiau, kaip jam ne gėda taip elgtis su žmonėmis, kurie visą laiką pasisakė už taiką“, – į šiuos žodžius moteris sako neišgirdusi jokio atsakymo.

Naktį iš lapkričio 29 į 30 d. kartu su kitais „Hamas“ įkaitais buvo paleista 36 metų Yarden Roman, kurią Izraelio žiniasklaida pavadino motina liūte. Gaujos ji pagrobta kartu su vyru, mažamete dukra, vyro tėvais ir seserimi. Dar neįvažiavus į Gazos Ruožą kelią jiems pastojo Izraelio tankas. Pasinaudojusi suirute, moteris su vyru ir vaiku bandė pabėgti. Vyrui pavyko pasprukti nuo teroristų – parą slapstėsi, kol sutiko izraeliečius karius, o Yarden „Hamas“ teroristai sučiupo. Jų, nužudžiusių Yarden anytą, rankose tebėra vyro sesuo ir uošvis.

Nežinia: teroristai pranešė, kad rusvaplaukiai Bibas šeimos berniukai ir jų mama, kurių išlaisvinimu rūpinosi artimieji, žuvo. Tačiau Izraelio pareigūnai kol kas šios žinios nepatvirtino ir vadina ją psichologiniu spaudimu. / Izraelio armijos / AP / „Scanpix“ nuotr.

Smurtas, badas, tamsa

Laisvę atgavę įkaitai atskleidžia siaubingų patirčių, kurias išgyveno nuo pat spalio 7-osios. Dalis buvo laikomi tuneliuose, kur šviesą įjungdavę dviem valandoms per dieną, o vandens ir maisto duodavo tik gyvybei palaikyti.

12-mečio Eitano Yahalomi teta Prancūzijos televizijai BFM TV pasakojo, kad nelaisvėje berniukas buvo mušamas. Teroristai privertė vaiką žiūrėti vaizdo įrašus apie jų įvykdytas žudynes Otef Azoje. Jei kuris nors iš pagrobtų vaikų pradėdavo verkti, teroristai grasindavo jam ginklais. Močiutės teigimu, berniukas 16 dienų buvo laikomas vienas užrakintame kambaryje, paskui buvo perkeltas pas kitus Nir Ozo gyventojus, tarp kurių sutiko ir savo auklėtoją iš vaikų darželio. „Jis grįžo labai liesas, nesišypsantis. Fiziniu požiūriu jo būklė normali, tačiau prireiks daug laiko, kol užgis psichinė žaizda“, – žiniasklaida citavo Esther Yahalomi.

Nežinodami, kas laukia, išplėšti iš namų be menkiausios mantos, žmonės su savimi turėjo tik tai, kas nematoma: nuoširdumą, kuriuo stengėsi apgaubti greta atsidūrusius svetimus vaikus, žinių. Išlaisvinti žmonės pasakojo, kad išgyventi nežinią ir ilgas nelaisvės dienas jiems padėjo įkaitu vis dar laikomo iš Lenkijos kilusio istorijos profesoriaus Alekso Dancigo paskaitos. Ligotais ar sužalotais rūpinosi kartu buvę medikai įkaitai.

13-metę Almą ir jos brolį 16-metį Noamą Orus teroristai laikė atskirai. Tik grąžinti į Izraelį vaikai sužinojo, kad jų mama buvo nužudyta, o tėvas pateko į nelaisvę ir vis dar yra tarp įkaitų. Vaikai buvo laikomi kartu su kita suaugusia įkaite, nuo kurios buvo nuslėpta, kad yra grąžinami į Izraelį. Teroristai pasakė, kad nuves juos į tualetą, bet tada vaikams uždėjo antrankius, užrišo akis ir nuvedė juos į automobilį, kuris nuvežė į susitikimo su Raudonojo Kryžiaus atstovais vietą. „Jie bandė tai nuslėpti nuo moters, kuri liko viena, ir galbūt taip norėjo daryti jai psichologinį spaudimą“, – spėjo su žurnalistais kalbėjęs paauglių dėdė.

Išgyventi nežinią ir ilgas nelaisvės dienas jiems padėjo iš Lenkijos kilusio istorijos profesoriaus Alekso Dancigo paskaitos.

Įkaitai pateikia ir detalių, kurios demaskuoja ne tik spalio 7-osios atakos dalyvius. Izraelio žiniasklaida rašo, kad įkaitus laikė ne tik teroristai, bet ir Jungtinių Tautų darbo agentūros mokytojas (UNRWA) ir gydytojas. Apie tai savo mikrotinklaraštyje X pranešė 13 kanalo televizijos žurnalistas Almogas Bokeris.

„Vienas iš pagrobtųjų, kuris beveik 50 dienų buvo laikomas namo palėpėje, sako, kad jį laikė UNRWA mokytojas. Tai dešimties vaikų tėvas, kuris pagrobtąjį uždarė palėpėje, nedavė jam beveik jokio maisto ir vaistų, – tinkla X rašė 13-ojo televizijos kanalo žurnalistas Almogas Bokeris. – Kitą pagrobtąjį nelaisvėje laikė gydytojas iš Gazos Ruožo. Jis laikė nelaisvėje vieną iš pagrobtųjų, tačiau ir toliau gydė vaikus.“

Medikai, į kurių rankas pirmiausia patenka paleisti įkaitai, pasakojo, kad teroristų pagrobti Tailando piliečiai buvo maitinami itin skurdžiai, kurį laiką buvo laikomi už nugaros surištomis rankomis. Vienas iš belaisvių vos neprarado mažojo pirštelio, kitas sulyso – neteko 27 proc. svorio.

Izraelio pareigūnams liudiję tailandiečiai pasakojo, kad teroristai su Izraelio įkaitais elgėsi dar blogiau nei su užsieniečiais, mušė juos laidais. Belaisviai valgė labai mažai – po vieną pitą per dieną, kartais keturiese dalydavosi konservuoto tuno skardine. Kartais gaudavo gabalėlį sūrio.

Pavertė šantažo įrankiu

Izraelio žiniasklaidos duomenimis, ketvirtadienį Gazos teroristų nelaisvėje tebebuvo 145 žmonės: 118 vyrų ir 27 moterys. 121 įkaitas yra 19–74 metų amžiaus, trys – jaunesni nei 18 metų; „Hamas“ taip pat laiko dešimt senjorų, vyresnių nei 75 metų, ir 11 užsienio piliečių. Be to, Gazos Ruože laikomi trijų karių ir vieno civilio kūnai.

Įkaitų sąrašas – negalutinis. Kartais jis sutrumpėja ne todėl, kad teroristai sutinka išleisti naują dalį belaisvių. Ištyrus didžiausių spalio 7-osios skerdynių teritorijoje – ten, kur vyko muzikos festivalis „Nova“, kur gelbėdamiesi nuo teroristų per skurdžiais krūmais apaugusius laikus bėgo jo dalyviai, – rastus palaikus ar kūno dalis, kartkartėmis paskelbiamas žuvusiu asmuo, kuris, manyta, pagrobtas ir išgabentas į Gazos Ruožą.

Kiekvienas Gazos Ruože laikomas įkaitas – potencialus svertas, kuriuo teroristai daro spaudimą Izraeliui. Trečiadienį „Hamas“ paskelbė, kad viename viešumoje pasklidusių vaizdo įrašų užfiksuoti rusvaplaukiai berniukai keturmetis Arielis, jo dešimties mėnesių brolis Kfiras, jauniausias įkaitas, ir jų motina Shirli Bibas žuvo per Izraelio ataką.

Oficialūs Izraelio pareigūnai šią informaciją pavadino teroristų psichologinio poveikio priemone ir primena panašią dezinformaciją apie H. Kacir, kuri vėliau pasirodė esanti gyva. Vienas Izraelio armijos atstovas žiniasklaidai sakė, kad Kfiras buvo perduotas kitai Gazos Ruožo teroristų grupuotei, – „Liaudies frontui“