Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad Baku eisi iki galo, jeigu Armėnija nepasitrauks iš Azerbaidžano teritorijos.

„Mes toliau žengsime savo keliu. Jeigu nori ugnies nutraukimo, tai tegul pasako Armėnijai, kad ji paliktų mūsų teritorijas. Jei to nebus, mes eisime iki galo“, - teigė I. Alijevas, pirmadienį kreipdamasis į tautą per televiziją.

Anot I. Alijevo, jo pozicija žinoma azerbaidžaniečių tautai. „Šis klausimas turi būti išspręstas arba kariniu, arba taikiu būdu. Aš pasiūliau: jeigu norite, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai, gerai, mes sustosime, bet mums turi būti nedelsiant pranešta, kad Armėnija palieka mūsų teritorijas, mums turi būti pateiktas Armėnijos kariuomenės išvedimo grafikas. Padėtis, kai bus laikomasi ugnies nutraukimo, o konfliktas liks įšaldytas, mūsų netenkina“, - pabrėžė Azerbaidžano prezidentas.

Jis taip pat priekaištavo šalims, kurios, anot jo, viena vertus, kalba apie paliaubų būtinybę, bet, kita vertus, tiekia Armėnijai ginklus.

Sekmadienio vakarą Azerbaidžanas ir Armėnija, tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms, susitarė dėl naujo ugnies nutraukimo konflikto dėl Kalnų Karabacho rajone.

Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d. Regione prasidėjo Armėnijos ir Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų mūšiai. Azerbaidžane ir Armėnijoje įvesta karinė padėtis, paskelbta mobilizacija. Abi šalys praneša apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, tarp kurių yra civilių.

Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.