Virš įšalusio Donbaso laukų sausio ryto tylą sudrasko kurtinantis sprogimas, į orą pakyla žemių ir dūmų debesis. Sprogo dar viena mina. Manoma, kad po beveik dvejus metus trunkančio sunkaus pozicinio karo nesprogusiomis minomis yra užteršta apie 30 proc. Ukrainos teritorijos. Didžiausia Europos valstybė šiandien laikoma labiausiai užminuota pasaulio šalimi.

Daugiapakopiai spąstai

„Rusai sujungia minas vieną su kita, – naujienų agentūrai AFP pasakojo naujus karius apmokantis ukrainiečių išminuotojas seržantas Bolleris. – Pabandęs jas išimti, gali susprogdinti visą savo būrį.“

Ukrainiečių kariams itin svarbu pašalinti minas, kad atsivertų kelias puolimo veiksmams, o civiliai galėtų grįžti į savo namus. Tačiau išminuotojai perspėja: ir taip pavojingą jų darbą dar labiau apsunkina naujų karių stygius ir vis pavojingesni rusų naudojami minavimo būdai.

Kitas išminuotojas Anatolijus, rankoje laikydamas minas, moko naujokus, kad jos gali būti paslėptos bet kur. „Banknotas, cigarečių pakelis, telefonas... Tai tikri spąstai“, – stingdančiame šaltyje stovintiems sunerimusiems kariams aiškina Anatolijus. „Esame praradę karių ir sprogus užminuotoms gėrimo „Pepsi“ skardinėms“, – sako jis.

Visada pirmieji

Išminuotojai dažniausiai pirmieji pasirodo fronte, kad išvalytų teritoriją iki atvykstant šturmo būriams.

Ukrainiečių išminuotojų šūkis – „Visada pirmųjų priešakyje“, nes jiems su fronto linijomis tiesiogiai susidurti tenka dažniau nei kitiems karių daliniams. Tačiau sunku rasti žmonių, kurie norėtų taip rizikuoti. „Būtina ne tik mokėti atskirti sprogmenis, bet ir žinoti jų cheminę sudėtį, kaip su jais elgtis. Tam reikia mokytis, – paaiškino Bolleris. – Sunku rasti protingų žmonių, kurie nebijotų.“

Ukrainos kariuomenės išminavimo skyriaus vadovo pulkininko Olego Šivarskio teigimu, jų darbas kare su Rusija yra nepamainomas. „Mechanizuoti padaliniai nepradės puolimo, kol išminuotojai nepašalins minų“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.

Per vienus metus galėjome ištirti didesnę nei Juodkalnija teritoriją“, – nv.ua citavo pareigūnę.

Pulkininko žodžiais, dėl tarptautinės pagalbos ir atidarytų naujų rengimo centrų jų padėtis nekritinė. Tačiau jis pripažino, kad kyla sunkumų randant naujokų ir kad daugelis žmonių paprasčiausiai bijo mokytis išminuotojo darbo.

Grėsmę kelia ne tik minos, bet ir tikimybė tapti priešo taikiniu. Bolleris pasakoja kartą atsidūręs vos už 120 m nuo rusų karių. „Girdėjau jų balsus, kaip jie mane užgaulioja“, – pasakojo išminuotojas.

Pavojingos naujovės

Ukrainiečių išminuotojai vis dažniau susiduria su rusų taktika, kuria siekiama apsunkinti jų darbą. Rusai nuolat tobulina minavimo strategiją, vienu metu naudoja ir priešpėstines, ir prieštankines minas, sprogmenis mėto iš sraigtasparnių. „Rusai taiko naujoves“, – pripažįsta pulkininkas O. Šivarskis. Jo teigimu, Maskva minas deda kaip papuola: „Kai kur minos dedamos vos už pusmetrio viena nuo kitos.“

42 metų Anatolijus mano, kad dirbant šį darbą yra būtina nuojauta ir intuicija, kadangi rusai nuolat spendžia spąstus. „Ne paslaptis, kad Rusijoje yra labai gerų, galbūt net geriausių išminuotojų“, – pridūrė jis.

Per pratybas susprogdinęs prieštankinę miną, seržantas Bolleris liko visas žemėtas. Jis per miną stuktelėjo kastuvu, o šalia esantys kariai apdairiai atsitraukė. „Tai padeda kariams priprasti prie sprogimų“, – šypsodamasis paaiškino 43-ejų išminuotojas. „Dažniausiai dirbame naktimis, žemę badome lazdomis, – pasakojo jis. – Tenka šliaužti per žemę, per purvą, per išmatas... Rusai minų prideda visur.“

Iki Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Bolleris dirbo kraštovaizdžio specialistu Vokietijoje, gavo gerą atlyginimą. Dirbdamas naująjį darbą jis neteko draugų ir kolegų. „Tie, kurie nežuvo, neteko kojų“, – sako vyras, tačiau tikina, kad netektys jo nesustabdys.

Sunkiai aprėpiami mastai

Išminuoti ukrainiečiams tenka ne tik fronto liniją, bet ir kiekvieną atkovotą žemės lopinėlį. Iki sausio 9-osios buvo išminuota apie 25 proc. 2022-ųjų rudenį deokupuotos Chersono srities teritorijos. Nors šis skaičius atrodo grėsmingai mažas, Chersono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas komentare agentūrai „Ukrinform“ pastebėjo, kad deokupuotą teritoriją kasdien tikrina daugiau kaip 800 pirotechnikų – dešimt kartų daugiau nei tuo pat metu pernai kovą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios rusų sausumos minos ir kiti sprogstamieji užtaisai Ukrainoje pražudė 277 žmones. Apie tai paskutinėmis 2023-iųjų dienomis pranešė „Kyiv Independent“, remdamasis valstybine Nepaprastųjų situacijų agentūra. Tarp aukų – ir keturiolika vaikų. 608 žmonės, įskaitant 74 vaikus, per sausumos minų sprogimus buvo sužeisti.

Lapkritį analitinis centras GLOBSEC skelbė, kad, norint Ukrainos teritoriją išminuoti naudojant tradicinius metodus ir turimus išteklius, prireiktų 757 metų. Kalbant apie išminavimą dažnai minimas Kroatijos pavyzdys. 13 tūkst. kv. km minomis užterštos šalies teritorija vis dar tebevaloma – baigti darbus planuojama 2026 m., t. y., praėjus trims dešimtmečiams po karo pabaigos.

Premjeras Denisas Šmygalis yra minėjęs 174 tūkst. kv. km galimai užminuotos Ukrainos plotą – skaičiuojant tiek sausumos, tiek jūrų teritoriją. Skaičiuojant pagal analogiją su Kroatija, ukrainiečiams savo žemę pavyktų išvalyti per keturis šimtmečius.

Vicepremjerės Julijos Svidirenko teigimu, metų pradžioje buvo likę 156 tūkst. kv. km. „Per vienus metus galėjome ištirti didesnę nei Juodkalnija teritoriją“, – nv.ua citavo pareigūnę.

Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimu, minomis gali būti užteršta beveik 19 proc. ūkininkų žemės.

Agentūros AFP kalbintas pulkininkas O. Šivarskis nesiryžta prognozuoti: tikro rusų Ukrainoje paliktų minų skaičiaus esą nustatyti neįmanoma. „Jį sužinosime tik susigrąžinę savo teritoriją“, – sako jis.