Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų. Nuo Rusijos invazijos vasarį į Ukrainos miestus pataikė daugiau kaip 2 600 priešo raketų, sakė jis savo kasdieniniame kreipimesi.

„Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti. Tragedijos, kurioms buvo galima užkirsti kelią – jei Ukraina būtų buvusi išgirsta“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Anot jo, šalis dar prieš karą prašė modernių oro gynybos sistemų, kurios galėjo būti pristatytos jau prieš kelerius metus.

Rytų Ukrainoje rusų pajėgos toliau mėgina prasiveržti Bachmuto, Sloviansko ir Lysyčansko kryptimi, sakė V. Zelenskis. Strategiškai svarbiame Severodonecko mieste, „tikrąja žodžio prasme kovojama dėl kiekvieno metro“. Sekmadienio duomenimis, Ukrainos daliniai kontroliuoja apie trečdalį miesto.

V. Zelenskis: per karą žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst.

Rusijos kariuomenės žmogiškieji nuostoliai Ukrainos kare dar birželį gali viršyti 40 tūkst., sekmadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi pareiškė V. Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Ukrinform“.

„Rusijos kariuomenė Donbase mėgina dislokuoti rezervistus. Tačiau kokius jie gali turėti rezervus? Panašu, kad jie į kovas dabar mėgins įmesti prastai parengtus šauktinius ir slaptos mobilizacijos metu surinktus vyrus. Rusijos generolai savo pajėgas laiko „patrankų mėsa“ ir nori įgyti pranašumą skaičiais. O tai gali reikšti tik viena: žuvusių Rusijos karių skaičius dar birželį gali viršyti 40 tūkst. Jie nė viename pastarųjų dešimtmečių kare nėra patyrę tiek nuostolių“, – teigė V. Zelenskis.

Prezidentas pridūrė, kad Rusijos pagrindinis taktinis tikslas Rytų Ukrainoje nesikeičia ir čia toliau puolami Sjeverodonecko bei Lysyčansko, Bachmuto ir Slovjansko miestai.

„Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais Charkive

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.

Tai gyvybės, kurias buvo galima išgelbėti.

„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.

„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.

„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.

Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.

Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.

Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.

Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.

Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.

„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.

Tyrėjai: pasaulis žengia į naują branduolinio ginklavimosi erą

Pasaulyje artimiausią dešimtmetį augs pastaruosius 35 metų mažėjęs branduolinių ginklų skaičius, aštrėjant tarptautinei įtampai dėl karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo tyrėjai.

Devynios branduolinės galybės – Jungtinės Karalystė, Kinija, Prancūzija, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja, Pakistanas, Jungtinės Valstijos, JAV ir Rusija – šių metų pradžioje turėjo iš viso 12 705 branduolines kovines galvutes, arba 375 mažiau nei 2021 metų pradžioje, rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) skaičiavimai.

Šis skaičius yra gerokai sumažėjęs, palyginti su 1986 metais pasiektu aukščiausiu lygiu, kai pasaulyje buvo daugiau nei 70 tūkst. branduolinių galvučių. Tokia tendencija buvo užfiksuota JAV ir Rusijai po Šaltojo karo pradėjus palaipsniui mažinti savo didžiulius arsenalus.

Tačiau panašu, kad nusiginklavimo era eina į pabaigą, o branduolinės eskalacijos rizika dabar yra didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos, perspėjo SIPRI tyrėjai.

„Netrukus atsidursime padėtyje, kai pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos pasaulyje branduolinių ginklų skaičius gali pradėti didėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš ataskaitos bendraautorių Mattas Korda (Metas Korda).

Artimiausiais metais bus labai sunku daryti pažangą nusiginklavimo srityje.

„Tai tikrai pavojinga perspektyva“, – pridūrė jis.

Nors pernai buvo pastebėtas „nereikšmingas“ sumažėjimas, „per ateinantį dešimtmetį branduolinių ginklų arsenalai turėtų didėti“, nurodė SIPRI.

Prasidėjus karui Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą užsiminė apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus.

Tuo metu kelios šalys, įskaitant Kiniją ir Didžiąją Britaniją, oficialiai ar neoficialiai modernizuoja arba didina savo arsenalus, teigė tyrimų institutas.

„Dėl šio karo ir dėl to, kaip V. Putinas kalba apie savo branduolinius ginklus, artimiausiais metais bus labai sunku daryti pažangą nusiginklavimo srityje“, – pabrėžė M. Korda.

Pasak jo, tokie nerimą keliantys pareiškimai skatina „daugelį kitų branduolinių valstybių susimąstyti apie savo pačių branduolines strategijas“.

Rusijos NVO, kovojanti prieš kankinimus, paskelbta užsienio agente

Rusijos kankinimų prevencijos komiteto vadovas sekmadienį pareiškė, kad išformavo organizaciją po to, kai valdžios institucijos ją paskelbė „užsienio agente“, ir pavadino šią etiketę „įžeidimu“.

„Nenorime toliau dirbti būdami paženklinti „užsienio agentų“ etikete. Šį terminą laikome įžeidimu ir šmeižtu“, – sakė Sergejus Babinecas per „Telegram“ ir pridūrė, kad dėl nevyriausybinės organizacijos (NVO) likvidavimo šeštadienį nusprendė jos nariai.

„Nepaisant akivaizdžios mūsų misijos svarbos, valdžia jau daugelį metų stengiasi ją vaizduoti kaip svetimą ir kenksmingą, – sakė jis. – Valdžia siunčia signalą, kad kankinimai tampa (arba jau tapo) vyriausybės politikos dalimi“.

2000 metais įkurtas Kankinimų prevencijos komitetas vykdė kampaniją, kurios tikslas – priversti valdžios institucijas ištirti netinkamą saugumo pajėgų elgesį su žmonėmis ir imtis priemonių jam sustabdyti. Jo veikla apima ir padėtį Čečėnijoje.

2015 ir 2016 metais organizacija jau buvo paskelbta „užsienio agente“, todėl nusprendė likviduotis ir pamėginti persitvarkyti bei atsikratyti šios etiketės.

Kankinimų prevencijos komiteto panaikinimas vyksta negailestingo susidorojimo su valdžios kritikais Rusijoje metu, ypač po vasario pabaigoje pradėtos karinės intervencijos Ukrainoje. Nuo to laiko uždrausta daug NVO.

Balandžio mėnesį Rusijos valdžios institucijos uždarė žmogaus teisių organizacijų „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ biurus.

ES griežtinant sankcijas, Prancūzija didina dujų pirkimą iš Rusijos

Per pirmąsias 100 karo Ukrainoje dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų ir didžioji jo dalis iškeliavo į Europos Sąjungą, rodo pirmadienį paskelbti tyrimo duomenys.

Nepriklausomo Suomijoje įsikūrusio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ataskaita paskelbta tuo metu, kai Kyjivas ragina Vakarus nutraukti bet kokią prekybą su Rusija, tikėdamasis atkirsti Kremlių nuo finansinių išteklių šaltinių.

Anksčiau šį mėnesį ES susitarė stabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos, nuo kurios žemynas yra labai priklausomas, importo. Nors šiais metais blokas siekia dviem trečdaliais sumažinti gamtinių dujų tiekimą, embargas kol kas nėra planuojamas.

Ataskaitos duomenimis, per pirmąsias 100 karo dienų ES atiteko 61 proc. rusiško iškastinio kuro eksporto, kurio vertė – apie 57 mlrd. eurų.

Didžiausios importuotojos buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų) ir Italija (7,8 mlrd. eurų).

Pirmąją vietą Rusijos iškastinio kuro pajamose užima žalios naftos pardavimas (46 mlrd. eurų), toliau seka vamzdynais tiekiamos dujos, naftos produktai, suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir akmens anglys.

ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje.

Net kai Rusijos eksportas gegužės mėnesį smarkiai krito, nes šalys ir bendrovės vengė jos tiekimo dėl invazijos į Ukrainą, pasaulinis iškastinio kuro kainų augimas toliau pildė Kremliaus iždą, o pajamos iš eksporto pasiekė rekordines aukštumas.

CREA duomenimis, vidutinės Rusijos eksporto kainos buvo apie 60 proc. didesnės nei pernai.

Kai kurios šalys, įskaitant Kiniją, Indiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Prancūziją, padidino pirkimus iš Maskvos.

„ES svarstant galimybę sugriežtinti sankcijas Rusijai, Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia SGD pirkėja pasaulyje“, – sakė CREA analitikas Lauris Myllyvirta.

Kadangi dauguma šių pirkimų yra momentiniai, o ne ilgalaikiai kontraktai, Prancūzija sąmoningai nusprendė naudoti Rusijos energiją Maskvai pradėjus invaziją į Ukrainą, pridūrė L. Myllyvirta.

Jis paragino įvesti tokį embargą Rusijos iškastiniam kurui, kad „veiksmai atitiktų žodžius“.

Programišiai įsilaužė į Rusijos valstybinės televizijos portalus ir paliko žinutę prieš karą Ukrainoje

Nežinomi programišiai Rusijos valstybinės televizijos interneto svetainėse paskelbė žinutę prieš karą Ukrainoje. Transliacijų portale „smotrim.ru“, pavyzdžiui, sekmadienio vakarą greta sugriautų Ukrainos miestų nuotraukų buvo galima perskaityti: „Putinas naikina rusus ir ukrainiečius! Sustabdykite karą!“

Rusijos valstybinė televizija vėliau pripažino programišių ataką prieš minėtą portalą ir žinių stoties „Vesti“ tinklapį. Dėl to mažiau nei valandą buvo rodomas „neleistinas turinys su ekstremistiniais raginimais“.

Rusijoje karas prieš Ukrainą oficialiai vadinamas karine specialiąja operacija.

Naktį į pirmadienį „smotrim.ru“ portalas vėl pateikė nuorodas į propagandinę medžiagą, pavyzdžiui, apie Rytų Ukrainos Donbaso regiono „išvadavimą“.

V. Klyčko įsitikinęs, kad V. Putinas vis dar nori užimti Kyjivą

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užkariauti Ukrainos sostinę. „Kyjivas buvo taikinys, ir Kyjivas tebėra taikinys“, – pareiškė V. Klyčko interviu vokiečių televizijai „Bild TV“.

V. Putinas juk sako, kad jam reikia visos buvusios Rusijos teritorijos. „Jo interesai nesibaigia ir Kyjivu ar Lenkijos pasieniu. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“, – kalbėjo V. Klyčko ir pridūrė: „Karas pasibels ir į vokiečių duris“.

V. Klyčko teigė dideles viltis siejantis su Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Italijos premjero Mario Draghio vizitu. „Mums iš trijų svarbiausių šalių lyderių reikia tvirtų paramos akcijų ir ginklų kiek įmanoma greičiau“, – teigė jis.

M. Kasjanovas: karas Ukrainoje gali tęstis dvejus metus

Michailas Kasjanovas buvo pirmasis V. Putino ministras pirmininkas, tačiau nė baisiausiame košmare neįsivaizdavo, kad jo buvęs viršininkas pradės plataus masto karą Ukrainoje.

Duodamas AFP vaizdo interviu, M. Kasjanovas, 2000–2004 metais buvęs Rusijos ministras pirmininkas, prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, tačiau sakė esąs tikras, kad Rusija gali grįžti į demokratinį kelią.

64-erių metų M. Kasjanovas, kuris, būdamas premjeru, pasisakė už glaudžius ryšius su Vakarais, teigė, kad jis, kaip ir daugelis kitų rusų, likus kelioms savaitėms iki karo pradžios, netikėjo, kad tai iš tikrųjų gali įvykti.

M. Kasjanovas tik tada suprato, kad V. Putinas neblefuoja, kai pamatė, kaip likus trims dienoms iki invazijos, šis sukvietė aukščiausią šalies vadovybę į teatrališką Saugumo tarybos posėdį.

„Kai pamačiau Rusijos saugumo tarybos posėdį, supratau, kad taip, karas bus“, – sakė jis, pridurdamas, kad, jo manymu, V. Putinas mąsto neadekvačiai.

„Aš pažįstu šiuos žmones ir žiūrėdamas į juos pamačiau, kad Putinas jau nebemąsto. Ne medicinine, o politine prasme, – sakė jis. – Aš pažinojau kitokį Putiną“.

Po to, kai V. Putinas jį atleido, M. Kasjanovas prisijungė prie Rusijos opozicijos ir tapo vienu iš aršiausių Kremliaus kritikų. Dabar jis yra opozicinės Liaudies laisvės partijos „Parnas“ lyderis.

„Visiškas įstatymų nepaisymas“

M. Kasjanovas sakė, kad V. Putinas, buvęs KGB agentas, kuriam spalį sukaks 70 metų, per pastaruosius 20 metų sugebėjo sukurti sistemą, pagrįstą nebaudžiamumu ir baime.

„Tai yra pasiekimai sistemos, kuri, skatinama Putino kaip valstybės vadovo, pradėjo veikti dar ciniškiau ir žiauriau nei paskutiniuoju Sovietų Sąjungos gyvavimo etapu“, – sakė jis. – Iš esmės tai yra KGB sistema, pagrįsta visišku įstatymų nepaisymu. Akivaizdu, kad jie nemano, jog gali sulaukti kokios nors bausmės“.

M. Kasjanovas sakė, kad dėl karo išvyko iš Rusijos ir dabar gyvena Europoje, tačiau, baimindamasis dėl saugumo, atsisakė atskleisti savo buvimo vietą.

2015 metais netoli Kremliaus buvo nušautas jo artimas sąjungininkas ir kolega opozicijos politikas Borisas Nemcovas. Žymiausias V. Putino kritikas 46 metų Aleksejus Navalnas 2020 metais buvo apnuodytas nervus paralyžiuojančia medžiaga ir dabar yra kalėjime.

M. Kasjanovas prognozavo, kad karas gali trukti iki dvejų metų, ir sakė, kad Ukraina būtinai turi laimėti. „Jei Ukraina žlugs, Baltijos šalys bus kitos“, sakė jis, o nuo karo baigties priklausys ir Rusijos ateitis.

M. Kasjanovas sakė, kad „kategoriškai“ nesutinka su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymu, jog V. Putinas neturėtų būti žeminamas.

Jis taip pat atmetė raginimus Ukrainai atsisakyti dalies teritorijos, kad būtų nutrauktas karas.

„Ką Putinas padarė, kad to nusipelnytų? – sakė jis. – Tai pernelyg pragmatiška pozicija. Manau, kad tai neteisinga, ir tikiuosi, kad Vakarai neis šiuo keliu“.

„Milžiniškas uždavinys“

M. Kasjanovas mano, kad V. Putiną galiausiai pakeis „kvaziįpėdinis“, kontroliuojamas saugumo tarnybų. Tačiau įpėdinis negalės ilgai kontroliuoti sistemos ir galiausiai Rusija surengs laisvus ir sąžiningus rinkimus, sakė buvęs premjeras.

„Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią“, – sakė jis. Jo skaičiavimais, šalies „dekomunizacijai“ ir „deputinizacijai“ atlikti prireiks maždaug dešimtmečio: „Tai bus sunku, ypač po šio nusikalstamo karo“.

Jis sakė, kad reikės atkurti pasitikėjimu grįstus santykius su Europos šalimis, kurias jis pavadino „natūraliomis Rusijos partnerėmis“.

Esu tikras, kad Rusija grįš į demokratinės valstybės kūrimo kelią.

Anksčiau kritikai kaltino Rusijos opoziciją beviltišku susiskaldymu, tačiau M. Kasjanovas sakė esąs įsitikinęs, kad dabar viskas bus kitaip: „Neabejoju, kad dabar, po tragedijos, kurios liudininkais tapome, opozicija susivienys“.

Pasak jo, rusų laukia milžiniškas uždavinys – atstatyti savo šalį. „Viską reikės atstatyti iš naujo. Iš esmės visas ekonominių ir socialinių reformų kompleksas turės būti pradėtas iš naujo. Tai didžiuliai ir sunkūs uždaviniai, ir juos reikės atlikti“, – kalbėjo buvęs Rusijos premjeras.

Vokietija nuo karo pradžios davė leidimą išgabenti į Ukrainą ginklų už 350 mln. eurų

Vokietijos vyriausybė per pirmuosius tris Ukrainos karo mėnesius davė leidimą į Rusijos užpultą šalį išvežti ginkluotės ir kitų karinių prekių už 350,1 mln. eurų. Tai sakoma Ekonomikos ministerijos atsakyme parlamentarei Sevim Dagdelen, kurį gavo agentūra dpa.

Nuo pirmosios karo dienos, vasario 24-osios, iki birželio 1 d. vyriausybė leido išgabenti karo ginklų už 219,8 mln. eurų ir kitų prekių, pavyzdžiui, šalmų ir apsauginių liemenių už 85,2 mln. Dar 45,1 mln. vertės Bundesvero ginklų ir įrangos tiekimui nuo balandžio 1-osios pritarta supaprastinta tvarka.

Ministerijos atstovas Udo Philippas atsakyme parlamentarei pabrėžia, kad tai daugiausiai Bundevero naudota ginkluotė ir kad nurodyta jos „dabartinė vertė“.

Vokietijos vyriausybė praėjus dviem dienoms po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė tiekti ginklus į karo teritorija, taip sulaužydama tabu. Nuo tada Ukrainą pasiekė prieštankiniai ginklai, oro gynybos raketos, rankinės granatos ir daugiau kaip 20 mln. šaudmenų. Sunkioji ginkluotė, pavyzdžiui, artilerijos pabūklai ir priešlėktuviniai tankai, yra pažadėti, tačiau kol kas neperduoti.

Palyginimui: JAV Ukrainai nuo karo pradžios iki birželio 1-osios, vyriausybės duomenimis, pažadėjo ar pristatė ginklų ir įrangos už 4,6 mlrd. dolerių (4,37 mlrd. eurų). Tarp jų yra sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, haubicų ir raketų paleidimo sistemų.

Ukrainos pajėgos pripažino praradusios Severodonecko centrą

Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos buvo nustumtos nuo rytinio Sjevjerodonecko miesto centro, kur jau kelias savaites vyksta kovos su Rusija.

„Priešas, remiamas artilerijos, vykdė šturmo operacijas Sjevjerodonecko mieste, pasiekė dalinę sėkmę, nustūmė mūsų dalinius nuo miesto centro“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenė.

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad „rusai naktį patyrė dalinę sėkmę“ Sjevjerodonecke.

Jie „nustūmė mūsų karius iš centro ir toliau naikina mūsų miestą“, sakė jis feisbuke.

Pasak S. Haidajaus, rusai kontroliuoja „daugiau kaip 70 proc.“ Sjevjerodonecko.

Jis sakė, kad Rusijos pajėgos „smarkiai apšaudo“ „Azot“ chemijos gamyklą, kurioje prieglobstį rado 500 civilių, įskaitant 40 vaikų.

„Bandome susitarti dėl humanitarinio koridoriaus“ civiliams, bet kol kas šios pastangos nesėkmingos, atskirame vaizdo įraše plaftormoje „Telegram“ sakė S. Haidajus.

Bandome susitarti dėl humanitarinio koridoriaus civiliams, bet kol kas šios pastangos nesėkmingos.

Luhansko srities administracijos vadovas kiek anksčiau sakė, jog Maskvos pajėgos „renka vis daugiau įrangos“, kad „apsuptų“ Sjevjerodonecką ir netoliese esantį Lysyčanską.

Jis pridūrė, kad per pastarąją parą per apšaudymą Lysyčanske, esančiame kitapus upės nuo Sjevjerodonecko, žuvo trys civiliai gyventojai, įskaitant šešerių metų berniuką.

S. Haidajus teigė, kad Ukrainos saugumo tarnybos išaiškino 50 „išdavikų“, kurie, pasak jo, siuntė informaciją Rusijos pajėgoms.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos Sjevjerodonecke kovoja „tiesiogine prasme dėl kiekvieno metro“.

Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų

Per pirmąsias šimtą karo prieš Ukrainą dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Tokią išvadą padarė Suomijoje veikiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai – jų ataskaita „Putino karo finansavimas: iškastinio kuro importas iš Rusijos per pirmąsias 100 invazijos dienų“ paskelbta birželio 13-ąją.

Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga tebėra didžiausia Rusijos gamtinių dujų ir naftos pirkėja – nuo vasario 24-osios iki birželio 3 dienos jai teko 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto (57 mlrd. eurų).

Kalbant apie atskiras valstybes, svarbiausia importuotoja buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų),  Italija (7,8 mlrd. eurų).

Didžiausią dalį iškastinio kuro eksporto pajamų Rusija gavo iš žaliavinės naftos tiekimo (46 mlrd. eurų), beveik perpus mažiau – iš dujų tiekimo vamzdynais (24 mlrd. eurų), o likusią dalį – iš naftos produktų (13 mlrd. eurų), suskystintų gamtinių dujų (5,1 mlrd. eurų) ir, galiausiai, anglies (4,8 mlrd. eurų) tiekimo.

CREA analitikas Lauri Mullivirta pabrėžė, kad kai kurios valstybės (pavyzdžiui, Lenkija, Suomija ir Baltijos šalys) nuo karo Ukrainoje pradžios sumažino šį importą sumažino, tačiau kitos – Kinija, Indija ir Prancūzija – padidino.

„Kol ES svarstė sankcijų Rusijai griežtinimą, Bendrijos narė Prancūzija padidino importą ir tapo didžiausia pasaulyje rusiškų SGD pirkėja. Paryžiaus veiksmai turėtų sutapti su jo pareiškimais“, – pareiškė Suomijos ekspertas.

Šio mėnesio pradžioje ES priėmė sprendimą dėl dalinio naftos importo iš Rusijos uždraudimo, tačiau embargas jos gamtinėms dujoms, nuo kurių yra labai priklausomos kai kurios Bendrijos narės, kol kas nenumatytas.

Karas Ukrainoje jau pražudė 288 vaikus

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 288 vaikai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 527 vaikai.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

TATENA: atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Zaporižės atominės elektrinės

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) pranešė, kad buvo atnaujintas nuotolinis duomenų perdavimas iš Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižės atominės elektrinės, informuoja CNN.

Pasak TATENA, „gyvybiškai svarbių saugumo duomenų“ perdavimas nutrūko dar gegužės 30 d. Tačiau jis sekmadienį sėkmingai atnaujintas. „TATENA inspektoriai šiuo metu siunčiasi per šį laikotarpį elektrinėje įmontuotomis agentūros stebėjimo kameromis užfiksuotus vaizdus, kad patvirtintų, jog čia dirbo tie patys žmonės“, – teigė TATENA.

Šis objektas nuo kovo pradžios yra okupacinės Rusijos kariuomenės rankose, tačiau joje darbą tęsė ten prieš Rusijos invaziją dirbę ukrainiečiai darbuotojai.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi sekmadienį pareiškė, kad ir toliau bandoma suorganizuoti jo kelionę į šią elektrinę, „kad čia būtų galima atlikti gyvybiškai svarbią, nuotoliniu būdu neįmanomą branduolinių medžiagų patikrą“.

Atitinkamam vizitui priešinasi Ukrainos vadovybė, būgštaudama, kad TATENA taip gali legitimizuoti Rusijos įvykdytą elektrinės okupaciją. Tačiau R. Grossi sekmadienį savo ruožtu tikino, kad toks vertinimas yra „visiškai neteisingas. Ten vykčiau vadovaujantis TATENA susitarimu su Ukraina, ne su Rusijos Federacija“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 32 300 karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 32 300 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 13-osios Rusija taip pat neteko 1 432 tankų, 3 492 šarvuočių, 718 artilerijos sistemų, 226 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 97 oro gynybos sistemų, 213 lėktuvų, 178 sraigtasparnių, 2 460 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 585 dronų, 54 specialiosios technikos vienetų ir 125 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Žiniasklaida: O. Scholzas, E. Macronas ir M. Draghis ketvirtadienį lankysis Kyjive

Italijos laikraštis „La Stampa“ rašo, kad ministras pirmininkas Mario Draghis kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmaneliu Macronu ketvirtadienį vyks į Kyjiva, praneša agentūra „Reuters“.

Vokietijos vyriausybės atstovas šios informacijos patvirtinti nenorėjo.

Jau savaitgalį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad minėta trijulė planuoja bendrą kelionę į Ukrainos sostinę.

Nuo karo pradžios Kyjive jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi.

E. Macronas karo ekonomikos sąlygomis siekia didesnio karinio biudžeto

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį paragino po Rusijos invazijos į Ukrainą didinti gynybos biudžetus ir sakė, kad Prancūzija dabar gyvena „karo ekonomikos“ sąlygomis.

Kalbėdamas gynybos ir saugumo pramonės parodoje „Eurosatory“ E. Macronas sakė, jog Europai reikia „daug didesnės gynybos industrijos“, kad ji nebūtų priklausoma nuo tiekėjų iš išorės.

Rusijai vasario mėnesį įsiveržus į kaimyninę Ukrainą, Prancūzija „įžengė į karo ekonomikos“ sferą, kur „būsime ilgai“, sakė jis.

E. Macronas nurodė paprašęs Gynybos ministerijos ir ginkluotųjų pajėgų vadų šešerių metų iki 2025-ųjų gynybos išlaidų planą pritaikyti naujai geopolitinei situacijai, kad „priemonės atitiktų grėsmes“.

Dar prieš invaziją į Ukrainą Prancūzijos karinės išlaidos nuo E. Macrono atėjimo į valdžią 2017-aisiais palaipsniui didėjo ir šiemet pasiekė 41 mlrd. eurų. Šiuo metu planuojama, kad jos padidės iki 50 mlrd. eurų 2025-aisiais.

„Nelaukėme strateginių pasikeitimų, kad reinvestuotume“, – sakė E. Macronas, bet pridūrė, kad Rusijos karas nulėmė „papildomą poreikį judėti greičiau ir stiprėti mažesne kaina“.

Pasak prancūzų prezidento, tie, kas abejoja šių pastangų būtinybe, „turi tik pažvelgti į Ukrainą, kur kariai prašo kokybiškos ginkluotės ir turi teisę sulaukti atsakymo iš mūsų“.

Kaip rašė laikraštis „Le Monde“, vyriausybinė ginkluotės agentūra DGA svarsto įstatymo projektą, kuris leistų rekvizuoti civilinę įrangą arba civilines gamyklas ginklams gaminti.

Europos šalims didinant gynybos biudžetus reikia didesnės gynybos industrijos pačioje Europos Sąjungoje, kad būtų galima patenkinti naujus karinius poreikius, sakė E. Macronas.

„Eidami į priekį nekartokime praeities klaidų, – sakė jis. – Didelės sumos už kitur perkamus [ginklus] nėra gera mintis.“

Europai reikia „daug stipresnės ir daug ambicingesnės“ nei dabar gynybos industrijos, „antraip patys susikursime priklausomybę ateityje“, pabrėžė E. Macronas.

Planas dėl Europos naikintuvų, pasak ekspertų, šiuo metu vėluoja maždaug dešimtmetį, o naujas prancūzų ir vokiečių tankų MGCS projektas turėtų užtrukti dar beveik du dešimtmečius.

Prieš G7 susitikimą Vokietija įvedė laikiną sienų kontrolę

Likus beveik dviem savaitėms iki G7 viršūnių susitikimo Elmau pilyje Bavarijoje, prie visų Vokietijos sienų su kaimyninėmis šalimis pradėta laikina kontrolė. Šios priemonės, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, imtasi dėl padidėjusių saugumo reikalavimų, susijusių su viršūnių konferencija. Pareigūnai stengiasi, kad ribojimai būtų kuo mažesni, pirmadienį sakė federalinės policijos atstovas.

Pasaulio politinė situacija, lyginant su padėtimi tuomet, yra dar sudėtingesnė. Turime daryti viską, kad išvengtume riaušininkų.

Priemonė padės užtikrinti gyventojų saugumą, taip pat taikią planuojamų demonstracijų eigą. Tikimasi, kad patikros pasienyje neleis patekti į Vokietiją galimiems smurtautojams iš užsienio.

Pasienio kontrolė bus taikoma iki liepos 3 dienos, priklausomai nuo situacijos pasienyje. Ji laiko vietos ir atžvilgiu bus vykdoma lanksčiai. Patikra bus atliekama ne tik keliuose, bet ir traukiniuose bei pėsčiųjų maršrutuose. „Taupant laiką, prašome keliautojų būti pasiruošus dokumentus“, – sakė atstovas.

Elmau pilyje G7 šalių lyderiai susitiks birželio 26-28 dienomis. Konferencijos dienomis laukiama demonstracijų su tūkstančiais dalyvių. G7 grupei priklauso Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, JAV, Kanada ir Japonija.

Bavarijos vidaus reikalų ministras Joachimas Hermmannas pasveikino laikiną pasienio kontrolės įvedimą. Anot jo, vidaus sienų kontrolė jau pasiteisino vykstant G7 viršūnių konferencijai 2015-aisiais. „Pasaulio politinė situacija, lyginant su padėtimi tuomet, yra dar sudėtingesnė. Turime daryti viską, kad išvengtume riaušininkų“, – sakė ministras.

M. Podoliakas: Ukrainai, be kita ko, reikia 1 tūkst. haubicų

Tam, kad būtų galima užbaigti karą, Ukraina turi pasiekti paritetą su Rusija sunkiosios ginkluotės klausimu, teigia Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Kalbėsiu tiesiai: tam, kad galėtume užbaigti karą, mums reikia pasiekti paritetą sunkiosios ginkluotės klausimu: 1 tūkst. haubicų, 300 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 500 tankų, 2 tūkst. šarvuočių ir 1 tūkst. dronų“, – savo tviteryje parašė M. Podoliakas.

Pasak jo, birželio 15 d. Briuselyje numatomas NATO šalių gynybos ministrų susitikimas, tad dabar Ukraina laukia atitinkamų sprendimų.

Ukrainos pajėgų vadas: frontas driekiasi daugiau kaip 2 400 km

Kovodama su besitęsiančiu Rusijos puolimu, Ukrainos kariuomenė, jos pačios duomenimis, priversta ginti apie 2 450 km ilgio frontą. „1 105 km ruože vyksta aktyvūs koviniai veiksmai“, – naktį į pirmadienį po pokalbio su JAV generolu Marku Milley‘iu feisbuke rašė vyriausiasis kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.

Ypač sudėtinga situacija Severodonecke Luhansko srityje Rytų Ukrainoje. Priešas ten naudoja septynias bataliono grupes. „Kiekvienas Ukrainos žemės metras ten persunktas krauju – ne tik mūsų, bet ir okupantų“, – teigė V. Zalužinas.

Kai kuriuose fronto ruožuose, anot jo, Ukrainos daliniai perėjo į kontrpuolimą.

Rusija tvirtina Rytų Ukrainoje sunaikinusi daug šalies kariuomenei priklausančių ginklų

Rusija tvirtina, kad jos kariuomenė Rytų Ukrainoje sunaikino daug šios šalies ginkluotosioms pajėgoms priklausančių ginklų ir kitokios karinės įrangos, praneša transliuotojas BBC. Dalį jų kaip paramą atsiuntė JAV ir Europos šalys.

Pasak Gynybos ministerijos Maskvoje, netoli Udačnės geležinkelio stoties (Donecko sritis) didelio tikslumo raketomis buvo sunaikinta daug Ukrainos kariuomenei siųstos įrangos.

BBC šių teiginių patvirtinti negali, tačiau, jei išaiškėtų, kad tai yra tiesa, tai būtų stiprus smūgis Ukrainai. Jos pajėgos šiuo metu Donbase patiria daug nuostolių.

V. Zelenskio patarėjas: kovosime, kol Rusija pralaimės

Nepaisant sudėtingos situacijos šalies rytuose, Ukraina ir toliau aiškiu savo tikslu įvardija Rusijos pralaimėjimą. „Mes kovosime tol, kol Rusija pralaimės“, – pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas M. Podoliakas pirmadienį opoziciniame baltarusių internetiniame leidinyje „Zerkalo“ pasirodžiusiame interviu. Prezidento Volodymyro Zelenskio suformuluotas minimalus tikslas esą ir toliau yra rusų dalinių atsitraukimas į pozicijas, buvusias vasario 23-iąją – likus dienai iki karo pradžios.

„Maksimalus tikslas: teritorinis vientisumas tarptautiniu mastu pripažįstamų Ukrainos sienų ribose, Rusijos pralaimėjimas ir jos transformacija“, – kalbėjo M. Podoliakas. Priešingu atveju Rusija esą nuolat mėgins atnaujinti karą.

Po invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje Kremlius reikalauja iš Ukrainos, kad ši Rusijos dalimi pripažintų 2014-aisiais aneksuotą Juodosios jūros Krymo pusiasalį , o Rytų Ukrainos separatistines Donecko ir Luhansko teritorijas – nepriklausomomis valstybėmis. Šiuo metu Rusija kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos. Prieš prasidedant karui ši dalis sudarė 7 proc.

V. Putinas penktadienį pakomentuos maisto produktų krizę

V. Putinas penktadienį pasakys „labai svarbią“ kalbą apie sankcijų poveikį augančioms energijos kainoms ir kylančią maisto produktų krizę pasaulyje. Tai rusų naujienų agentūrai TASS pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Sankt Peterburge šiuo metu vyksta tarptautinis ekonomikos forumas, penktadienį jame V. Putinas pasakys kalbą.

Donecko „liaudies milicijos“ atstovas: Sjeverodonecke esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtis

Sjeverodonecko mieste esantys Ukrainos kariai turi pasiduoti, antraip jų lauks mirtis, pareiškė Donecko „liaudies milicijos“ atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja BBC.

Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais, E. Basurinas nurodė, kad mieste esančios ukrainiečių pajėgos nebegali pasitraukti iš jo teritorijos, nes Rusijos kariuomenė esą sunaikino paskutinį tiltą, vedantį į kaimyninį Lysyčansko miestą. „(Sjeverodonecke) esantys Ukrainos daliniai ten liks amžiams“, – tvirtino E. Basurinas.

Pasak jo, ukrainiečių kariai turi pasiduoti, antraip jie mirs. Jie esą neturi kito pasirinkimo.

BBC negalėjo patvirtinti E. Basurino pareiškimų apie sunaikintą paskutinį tiltą Lysyčansko link. Transliuotojas pažymi, kad iki šiol Kyjivas apie tai nieko neskelbė.

Rusijos „Mcdonald's“ pavogė logotipą iš pašarų gamintojos Portugalijoje

Rusijos greitojo maisto restoranų tinklas „Mcdonald's“, pervadintas „Skanu ir taškas“, neseniai pademonstravo savo „unikalų“ logotipą. Bet paaiškėjo, kad rusų dizaineriai jį pavogė iš Portugalijos kompanijos, praneša portalas „rbc.ua“.

„Kompanijos „Skanu ir taškas“, kuri dabar dirba Rusijoje vietoje „Mcdonald's“, logotipas yra pavogtas iš Portugalijos bendrovės „Matosmix“, gaminančios pašarus gyvūnams“, – sakoma pranešime.

Portalas iliustruoja informaciją šį teiginį patvirtinančiomis nuotraukomis.

Ispaniją pasiekė pirmoji Ukrainos grūdų siunta, atgabenta maršrutu per Baltijos jūrą

Pirmadienio rytą La Korunjos uostą Ispanijos šiaurės vakaruose pasiekė laivas „Alppila“ su 18 tūkst. tonų kukurūzų iš Ukrainos. Jis plaukė naujų maršrutu, per Baltijos jūrą, praneša portalas „rbc.ua“.

„Tai pirmoji ukrainietiškų grūdų partija, atgabenta į Ispanijos šiaurės vakarus nauju maršrutu, einančiu per Baltijos jūrą ir leidžiančiu išvengti Rusijos laivyno tęsiamos Ukrainos Juodosios jūros uostų blokados“, – sakoma Galisijos kombinuotųjų pašarų gamintojų asociacijos (Agafac) pareiškime.

Kukurūzai iš Ukrainos į Svinoujscės uostą Lenkijoje buvo gabenami sunkvežimiais.

Portalas primena, kad Ukrainos vyriausybė parengė du grūdų eksporto maršrutus. Jie driekiasi per Rumuniją ir Lenkiją.

Be to, Ankara pasiūlė Maskvai surengti Ukrainos, Rusijos, Turkijos ir JT atstovų derybas dėl koridorių, kuriais būtų galima išgabenti grūdus iš užblokuotų Ukrainos uostų, atidarymo.

Kyjivo meras V. Klyčko ragina Vokietiją padėti

Prieš galimą Vokietijos kanclerio O. Scholzo vizitą Ukrainoje Kyjivo meras Vytalijus Klyčko paragino Vokietiją toliau remti jo šalį, kad padėtų jai atremti besitęsiančias Rusijos atakas.

Pranešta, kad ketvirtadienį O. Scholzas planuoja keliauti į Kyjivą kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi. „Mums kuo greičiau reikia griežtų paramos sankcijų ir ginklų iš trijų svarbiausių šalių lyderių“, – sakė V. Klyčko Vokietijos laikraščiui „Bild“, ne pirmą kartą ragindamas suteikti daugiau amunicijos ir modernių ginklų. Kyjivas nuolat prašo Vokietijos paramos, bet Berlynas reaguoja lėtai.

Pasak V. Klyčko, kariškiai jam sakė, kad nors žadėta techninė įranga dabar atkeliauja, jos kiekis nėra toks, kokio tikėtasi. „Tai reiškia, kad mes prarandame dalį savo teritorijos, prarandame gyvybes“, – sakė V. Klyčko. Jis pridūrė, kad apsilankius šalyje Ukrainos padėtis taptų aiškesnė. „Manau, kad galėsite geriau suprasti situaciją, jei savo akimis pamatysite tokius miestus kaip Buča“, – sakė K. Klyčko, turėdamas omenyje vietovę netoli Kyjievo, kurioje Rusijos kariuomenė prieš pasitraukdama įvykdė žiaurumus.

Jo interesai nesibaigia nei Kyjive, nei pasienyje su Lenkija. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime.

„Tiesa, ten nebėra taip, kaip buvo kovą, kai rusų kariai buvo ką tik palikę miestelius. Tačiau kai trys valstybių vadovai pamatys situaciją savo akimis ir pasikalbės su žmonėmis, jie emociškai supras, kaip svarbu mus remti. Viskuo – ginklais, pinigais, humanitarine parama“.

Nors Rusijos pajėgos sutelkusios dėmesį į Pietų ir Rytų Ukrainą, Kyjivo meras perspėjo, kad jo miestas toli gražu nėra saugus. Kyjivui vis dar gresia Rusijos pajėgų puolimas, sakė V. Klyčko. „Kyjivas buvo taikinys ir Kyjivas išlieka taikinys. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pretenduoja į visas kadaise jo šaliai priklausiusias teritorijas, sakė Kyjivo meras. „Jo interesai nesibaigia nei Kyjive, nei pasienyje su Lenkija. Jis eis tiek, kiek mes jam leisime“.

„Karas pasibels ir į vokiečių duris“, – sakė V. Klyčko.

Lenkijos premjeras: lenkai pasirengę kautis, jei reikės

Rusijos užpuolimo atveju Lenkijos žmonės pasirengę pasipriešinti, pirmadienį atidarydamas sportinio šaudymo galeriją Myškuve, Pietų Lenkijoje, pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos šaudymo galerijos sulaukė didžiulio susidomėjimo. „Jei Rusija kada nors svarstytų galimybę pulti Lenkiją, Rusija turi žinoti, ir Kremlius turi žinoti, kad Lenkijoje yra 40 mln. lenkų, pasirengusių paimti ginklus į rankas ir ginti savo gimtąją šalį“, – sakė M. Morawieckis.

Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje visiems parodė, jog laisvė nėra savaime suprantama. Pasak jo, Lenkija taip pat šimtmečius buvo „po Rusijos batu“. „Mes nenorime grįžti prie šios nelaisvės. Atmetame jų kolonializmą ir imperializmą“, – sakė M. Morawieckis. Jis paskelbė, kad dėl to Lenkija padidins savo kariuomenę ir investuos į naujas ginklų sistemas.

Centrinės statistikos tarnybos GUS duomenimis, Lenkijoje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 38 mln. žmonių. Tačiau daug daugiau gyvena už šalies ribų; vien tik Vokietijoje 2021 m. buvo užregistruota 871 tūkst. Lenkijos pilietybę turinčių žmonių.

Ukraina: Tarptautiniame legione – savanoriai iš 55 šalių

Prie Tarptautinio legiono, įkurto Ukrainoje prasidėjus Rusijos agresijai, iki šiol prisijungė savanoriai iš 55 šalių.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė Tarptautinio legiono atstovas Damienas Magrou, praneša „Ukrinform“.

„Tarptautiniame legione – 55 šalių piliečiai iš visų žemynų, net iš tokių tolimų valstybių kaip Brazilija, Pietų Korėja, Australija“, – sakė jis.

Anot D. Magrou, daugiausia savanorių atvyko iš JAV ir Didžiosios Britanijos, po jų eina lenkai ir kanadiečiai. Jis pažymėjo, kad gana daug legionierių atvažiavo iš Baltijos ir Šiaurės šalių, pirmiausia – iš Suomijos.

D. Magrou atsisakė nurodyti tikslų legionierių skaičių, aiškindamas tai informacijos konfidencialumu.

Ukrainos policija: karas iki šiol pražudė daugiau kaip 12 tūkst. civilių

Ukrainos policijos duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. šalyje jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. civilių.

Tai interviu naujienų agentūrai „Interfax-Ukraine“ pareiškė Ukrainos policijos vadas Ihoris Klymenko. Pasak jo, 75 proc. aukų buvo vyrai, 2 proc. – vaikai, o likę 23 proc. – moterys. „Tai – civiliai, neturėję nieko bendra su kariuomene ar teisėsauga“, – kalbėjo I. Klymenko.

Ukrainos policijos vado teigimu, iš visų aptiktų kūnų dar nepavyko nustatyti 1,2 tūkst. žmonių tapatybės.

Tuo metu Jungtinės Tautos (JT) skaičiuoja, kad Ukrainoje iki šiol žuvo apie 4,3 tūkst. civilių.

Policija: kape netoli Bučos rasti dar septyni kūnai

 Dar septyni kūnai, keli surištomis rankomis ir kojomis, rasti kape netoli Bučos – miesto prie Kyjivo, tapusio kaltinimų karo nusikaltimais sinonimu, pirmadienį pranešė regiono policija.

„Rusai kankino septynis civilius gyventojus, tada sušaudė bailiu būdu kulka į galvą“, – feisbuke parašė Kyjivo regiono policijos vadovas Andrijus Nebytovas. Jis pridūrė, kad „kelios aukos buvo surištomis rankomis ir sulenktais keliais“.

„Šis kapas šiandien aptiktas vietovėje, kurioje Rusijos kariai buvo dislokuoti netoli Myrotskės kaimo“, maždaug už 10 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Bučos, sakė jis. Jo teigimu, policija „dirba siekdama nustatyti aukų tapatybes“.

Buča pateko į pasaulinę žiniasklaidą balandžio pradžioje, kai po mėnesį trukusios okupacijos Rusijos kariuomenei pasitraukus iš rajono, ten buvo rasta dešimtys kūnų civiliais drabužiais, kai kurie – surištomis rankomis. Nuo tada vietovėje ir aplink ją aptinkama vis daugiau lavonų. Maskva atmeta kaltinimus ir sako, kad tai „klastotės“, surežisuotos Kyjivo Vakarams palaikant.

Balandžio pabaigoje kape Myrotskėje buvo rasti dar trijų nušautų vyrų surištomis rankomis kūnai su kankinimo žymėmis, pranešė policija.

„Frontex“: nelegalių migrantų į ES atvyksta 82 proc. daugiau

Į Europos Sąjungą nuo sausio iki gegužės atvyko 82 proc. daugiau nelegalių migrantų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais, pirmadienį paskelbė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“.

Pranešime nurodoma, kad, pradiniais duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius užfiksuota 86 420 nelegalaus atvykimo į ES atvejų. Vien gegužę į 27 valstybių bloką pateko 23 500 nelegalių migrantų – 75 proc. daugiau nei pernai gegužę.

Ukrainiečiai, atvykstantys į ES per oficialias sienos kirtimo vietas, į šį skaičių neįtraukti.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją 5,5 mln. ukrainiečių pasiekė ES tiesiogiai iš Ukrainos arba per Moldovą, nurodė „Frontex“.

„Penkis pirmuosius 2022 metų mėnesius intensyviausi migracijos į ES keliai buvo Vakarų Balkanai, centrinis Viduržemio jūros ir rytinis Viduržemio jūros keliai“, – sakoma pranešime.

Užregistruota per 40 tūkst. nelegalaus patekimo į ES per Vakarų Balkanus atvejų – triskart daugiau nei pernai. Dauguma šių migrantų yra sirai ir afganai.

Maždaug 16 tūkst. nelegalių migrantų, daugiausia iš Bangladešo, Egipto ir Tuniso, pasinaudojo centriniu Viduržemio jūros keliu.

Daugiau kaip 13 tūkst. pateko rytiniu Viduržemio jūros keliu ir tai yra 116 proc. daugiau nei pernai.

Du trečdaliai šių migrantų keliavo per Kiprą, užfiksavusį 213 proc. daugiau sienos kirtimo atvejų.

Dauguma šiuo keliu pasinaudojusių migrantų buvo iš Kongo Demokratinės Respublikos, Nigerijos ir Sirijos.

Prie ES rytinės sausumos sienos nelegalaus sienos kirtimo atvejų buvo 2 155 – šis skaičius daugiau kaip keturiskart viršija praėjusių metų to paties periodo skaičių.

Dauguma šiuo keliu patekusių migrantų yra iš Baltarusijos, Irako ir Ukrainos, nurodė „Frontex“.

Migrantų, abiem kryptimis kertančių Lamanšo sąsiaurį, buvo 122 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu praėjusiais metais.

Kape netoli Bučos surasti dar septyni lavonai

Viename kape netoli Bučos buvo surasti dar septyni lavonai, keli iš jų – surištomis rankomis ir kojomis, pirmadienį pranešė regiono policija.

Netoli Kyjivo esanti Buča yra tapusi Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje simboliu.

„Rusai kankino ir paskui bailiai nužudė – šūviu į galvą – septynis civilius“, – per feisbuką pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas.

Kelioms aukoms buvo surištos rankos ir keliai.

Jis nurodė, kad „kelioms aukoms buvo surištos rankos ir keliai“.

„Šis kapas šiandien buvo atrastas rajone, kur buvo dislokuoti rusų kariai, netoli Myrockės kaimo“, maždaug 10 km į šiaurės vakarus nuo Bučos, nurodė A. Nebytovas.

Pasak jo, policija stengiasi nustatyti aukų tapatybę.

Bučos pavadinimas laikraščių antraštėse visame pasaulyje mirgėjo balandžio pradžioje, kai po mėnesio okupacijos atsitraukus rusų pajėgoms šio miestelio gatvėse buvo rasta dešimtys lavonų civiliais drabužiais, dalis – surištomis rankomis.

Nuo to laiko Bučos rajone ir aplink jį surandama vis daugiau lavonų.

Maskva neigia kaltinimus karo nusikaltimais ir tvirtina, kad tai Kyjivo su Vakarų parama surežisuotos „klastotės“.

Balandžio pabaigoje viename kape Myrockėje buvo surasti trijų nušautų vyrų lavonai surištomis rankomis. Lavonai buvo su kankinimo žymėmis, nurodė policija.

Sakartvelo premjeras mano, kad jo šalis turi tapti kandidate į ES anksčiau negu Ukraina ir Moldova

Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis mano, kad kandidatės į ES nares statuso labiausiai verta jo šalis, o jau paskui Ukraina ir Moldova, praneša portalas „Gruzija Online“.

Pasak vyriausybės vadovo, Sakartvelas nusipelnė kandidato statuso reformomis, kurios buvo įgyvendinamos pastaruosius devynerius metus.

„Palaukime, koks bus sprendimas. Jeigu tai (šalies-kandidatės statusas) kam nors ir priklauso, tai priklauso Sakartvelui, o jau paskui Ukrainai ir Moldovai. Teigiama, kad Ukraina kariauja ir todėl jį reikia jai suteikti. Bet atleiskite, jeigu statuso suteikimą lemia karas, tai mes nenorime karo, mes reikalaujame statuso, kurio kartvelų tauta nusipelnė, 30 metų kovodama už demokratiją ir pastaruosius devynerius metus įgyvendindama reformas. Mes neprašome nieko ypatingo, mes prašome statuso, kurio nusipelnėme“, – teigė I. Garibašvilis.

Sakartvelas ir Moldova paraiškas dėl narystės Europos Sąjungoje pateikė kovo 3 d., po Ukrainos.

ES atsakymo Sakartvele laukiama vykstant audringoms diskusijoms tarp valdžios ir opozicijos.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė labai kritišką rezoliuciją dėl Sakartvelo. Dokumente, be kita ko, kalbama apie politizuotą teisingumą šalyje ir raginama imtis sankcijų prieš „Sakartvelo svajonės“ partijos įkūrėją, milijardierių Bidziną Ivanišvilį.

Prasidėjus karui, Sakartvelo valdžia atsisakė imtis sankcijų prieš Rusiją, teigdama, kad tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir padarys daugiau žalos Sakartvelo gyventojams negu Maskvai.

Vokiečių nuomonės apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje pasidalijo beveik po lygiai

Galimos Ukrainos narystės Europos Sąjungoje šalininkų ir oponentų Vokietijoje yra beveik po lygiai. Tai rodo apklausos, kurią leidinio „Spiegel“ užsakymu surengė bendrovė „Civey“, rezultatai.

Į klausimą, ar jie pritaria Ukrainos stojimui į ES, 45 proc. tyrimo dalyvių atsakė „taip“ arba „veikiau taip“, 42 proc. pareiškė esą prieš, o dar 13 proc. buvo neapsisprendę.

Respondentų gyvenamosios vietos analizė rodo, kad rytų vokiečiai kritiškiau žiūri į Ukrainos narystę Europos Sąjungoje negu vakarų vokiečiai. Ukrainos stojimui į ES pritaria 49 proc. vakarų vokiečių ir 29 proc. rytų vokiečių, nepritaria – 60 proc. rytinių Vokietijos žemių gyventojų ir 37 proc. vakarinių šalies regionų gyventojų.

Be to, vokiečių nuomonės apie potencialų Ukrainos stojimą į ES taip pat skiriasi priklausomai nuo to, kuriai politinei partijai simpatizuoja respondentai. Ukrainos atžvilgiu palankiausiai nusiteikę žaliųjų rėmėjai, o priešiškiausiai – kraštutinės dešiniosios „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) šalininkai.

Rusija surengė smūgius iš oro šiaurės Ukrainoje, evakuoti kaimai

Per Rusijos antskrydžius pirmadienį smogta vienam šiaurės Ukrainos miesteliui, po atakų keli kaimai buvo evakuoti dėl gaisro pavojaus, pranešė vietos valdžia. „Priešas raketomis smogė Pryluky“, – „Telegram“ kanale pranešė šiaurinės Černihivo srities gubernatorius Viačeslavas Čausas. „Informacija apie sunaikinimą tikslinama“, – sakė jis.

Gubernatorius nepasakė, į kokią infrastruktūrą taikytasi, nei ar buvo aukų. Pryluky, esantis maždaug už 150 kilometrų į rytus nuo Kyjivo, turi karinį aerodromą. Po smūgių valdžia įsakė evakuoti keturis netoliese esančius kaimus, vietos žiniasklaidai „Suspilne“ sakė Serhijus Boldyrevas. „Po raketų smūgio yra pavojus, kad gaisras išplis“, – teigė jis.

Rusijos kariuomenė pasitraukė iš šiaurinės Černihivo srities balandį, praėjus dviem mėnesiams nuo invazijos į Ukrainą pradžios. Nuo to laiko ši teritorija išvengė sunaikinimo, dabar nukreipto į Rytų Ukrainą, išskyrus gegužės 17 d. antskrydį prieš karinę bazę rajone, kai, Kyjivo teigimu, žuvo 87 žmonės ir tai buvo viena baisiausių atakų nuo Maskvos įsiveržimo vasario 24 dieną.

Estija padovanos Ukrainai 35 autobusus

Estija padovanos Ukrainai 35 autobusus, pirmieji penki jau perduoti Kyjivo srities Bučos rajonui. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ambasadorė Estijoje Marjana Beca, kuria remiasi naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.

„Šiandien Estija perdavė pirmuosius penkis autobusus, skirtus Kyjivo srities Bučos rajonui. Planuojama perduoti dar 30. Humanitarinę pagalbą suteikė Estijos URM kartu su Ekonomikos ir komunikacijų ministerija“, - parašė diplomatė tviteryje.

Pasak Estijos portalo ERR, omenyje turimi prieš dešimtmetį pagaminti autobusai „Iveco Irisbus Crossway“. Jie bus perduoti Ukrainai reaguojant į šios šalies valdžios prašymą. Autobusai buvo suremontuoti dalyvaujant privačiam sektoriui ir dabar galės aptarnauti Ukrainos gyventojus.

Ukraina dėl karo prarado 25 proc. savo dirbamos žemės

Kai kuriuose rajonuose Ukraina prarado ketvirtadalį savo dirbamos žemės, ypač pietuose ir rytuose, pirmadienį sakė žemės ūkio viceministras, tačiau tvirtino, kad saugiam jos aprūpinimui maistu pavojus nekilo.

„Nepaisant 25 proc. ariamos žemės praradimo, šiemet pasėlių sodinimo struktūra yra daugiau nei pakankama“, kad maistas gyventojams būtų garantuotas, per spaudos konferenciją sakė Tarasas Vysotskis. Jis sakė, kad „tai nekelia grėsmės saugiam Ukrainos aprūpinimui maistu“.