Per Rusijos raketų atakas gyvenamiesiems rajonams viename pajūrio miestelyje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio anksti penktadienį žuvo mažiausiai 19 žmonių, pranešė pareigūnai.

Smūgis suduotas kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė iš strateginę reikšmę turinčios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Priešaušriu įvykdytos atakos vaizdo įraše matyti apdegę pastatų griuvėsiai Serhijivkos miestelyje maždaug 50 km į pietvakarius nuo Odesos.

Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad trys Rusijos bombonešių paleistos raketos Ch-22 pataikė į gyvenamąjį namą ir dvi stovyklavietes.

„Teroristinė šalis žudo mūsų žmones. Atsakydami į pralaimėjimus mūšio lauke jie kovoja su civiliais“, – sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad žuvo 19 žmonių, įskaitant du vaikus. Jos teigimu, dar 38 žmonės, įskaitant šešis vaikus ir nėščią moterį, buvo paguldyti į ligoninę dėl sužeidimų. Dauguma nukentėjusiųjų buvo daugiabučiame name, sakė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos pareigūnai.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos pasitraukė iš savo pozicijų netoli Odesos esančioje Gyvačių saloje, tapusioje ukrainiečių pasipriešinimo simboliu nuo pat pirmųjų karo dienų. Tikėtasi, kad atsitraukimas gali sumažinti grėsmę Odesai.

Prie judraus laivybos kelio esančią Gyvačių salą Rusija užėmė pirmosiomis karo dienomis, tikriausiai tikėdamasi pasinaudoti ja kaip atrama Odesos puolimui.

Kremlius pasitraukimą iš Gyvačių salos vaizdavo kaip „geros valios gestą“, bet Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad jos artilerijos, raketų ir oro smūgių ugnis privertė rusus bėgti dviem mažais greitaeigiais kateriais. Tikslus atsitraukusių karių skaičius nenurodomas.

V. Zelenskis teigė, kad nors rusų pasitraukimas negarantuoja Juodosios jūros regiono saugumo, jis „gerokai apribos“ Rusijos veiklą šiame regione.

„Žingsnis po žingsnio mes išstumsime (Rusiją) iš mūsų jūros, mūsų žemės, mūsų dangaus“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.

Ukrainos prezidento biuras nurodė, kad per pastarąją parą per Rusijos smūgius taip pat žuvo keli civiliai Rytų Ukrainoje – keturi šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir dar keturi Donecko srityje.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną per Rusijos bombardavimus žuvo daug civilių.

Daug civilių aukų pareikalaujančios atakos, regis, tapo retesnės Maskvai sutelkus dėmesį į Ukrainos rytinio Donbaso regiono užėmimą. Tačiau per pirmadienio raketų smūgį parduotuvių centrui Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainos dalyje žuvo mažiausiai 19 ir buvo sužeisti dar 62 žmonės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigė, kad už šią ataką atsakingos Maskvos pajėgos, ir pareiškė, kad jo šalis nesitaiko į civilinius objektus. Anot jo, taikinys Kremenčuke buvo ginklų sandėlis netoli parduotuvių centro.

V. Putinas atmeta Rusijos atsakomybę už gresiančią pasaulinę maisto krizę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neatsakinga už dėl karo Ukrainoje gresiančią pasaulinę maisto krizę.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų. Tai sukėlė kainų šuolį ir nuogąstavimus dėl maisto stygiaus, kuris ypač paveiks skurdžiausias šalis.

„Nenustatėme jokių apribojimų nei trąšų, nei maisto produktų eksportui“, – sakė V. Putinas, Kremliuje priimdamas Indonezijos prezidentą Joko Widodo (Džoką Vidodą), kurio šalis šiais metais rotacijos tvarka pirmininkauja Didžiajam dvidešimtukui (G-20).

Maskva „netrukdo eksportuoti ukrainietiškų kviečių“, sakė V. Putinas ir pridūrė, kad Rusija „nuolat palaiko ryšius“ su Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už šį klausimą.

Dėl krizės V. Putinas kaltino Rusijai įvestas Vakarų sankcijas. Jis sakė, kad Vakarų sankcijos, nukreiptos prieš trąšų bendrovių savininkus, „sukūrė sąlygas, kurios gerokai apsunkino“ tam tikrų produktų tiekimą tarptautiniu mastu.

Maskva teigia, kad leistų Ukrainos laivams su maisto produktais išplaukti, jei Ukrainos kariuomenė išminuotų uostus. Tačiau Kyjivas, kuris baiminasi dėl savo Juodosios jūros pakrantės saugumo, šią galimybę atmeta.

Savo ruožtu Rusija, kita žemės ūkio milžinė, negali parduoti savo grūdų derliaus ir trąšų dėl Vakarų sankcijų, veikiančių finansų ir logistikos sektorius. 

Šią savaitę Kremlius paskelbė, kad „teigiamai atsiliepė“ į kvietimą dalyvauti lapkričio mėnesį Indonezijos Balio saloje vyksiančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime, ir leido suprasti, kad V. Putinas jame dalyvaus asmeniškai.

Pexels.com nuotr.

Tačiau Italijos vyriausybės vadovas Mario Draghi (Marijus Dragis) po Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, į kurį buvo pakviestas į J. Widodo, pareiškė, kad Indonezija atmetė galimybę V. Putinui dalyvauti susitikime Balyje. Kremlius šį italų premjero pareiškimą atmetė.

Dėl Rusijos dalyvavimo sąlygų bus nuspręsta „išanalizavus situaciją“, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vakarų šalys, vadovaujamos Jungtinių Valstijų, spaudžia Indoneziją pašalinti Rusiją iš G-20 susitikimo, į kurį svečio teisėmis pakviesta ir Ukraina.  

Trečiadienį J. Widodo apsilankė Ukrainoje.

V. Zelenskis: rusų pajėgų pasitraukimas iš Gyvačių salos pagerina situaciją

Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Gyvačių salos, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, suteikia Ukrainai geresnes pozicijas. „Gyvačių sala yra strateginis taškas, ir tai smarkiai keičia situaciją Juodojoje jūroje“, - pareiškė V. Zelenskis savo tradiciniame kreipimesi naktį į penktadienį. Tai esą aiškiai apriboja Rusijos pajėgų veikimo laisvę, nors dar negarantuoja saugumo.

Rusija Gyvačių salą užėmė netrukus po invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. Sala tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, kai tuomet internete paplito pokalbis radijo ryšiu - Ukrainos kariai panaudojo keiksmažodį, atsakydami į Rusijos karo laivo reikalavimą pasiduoti.

V. Zelenskis savo kalboje pažymėjo, kad, kaip ir iš Gyvačių salos, Rusijos daliniai bus išvyti iš visos Ukrainos teritorijos.

Ukrainos kariniais duomenimis, Gyvačių sala leidžia kontroliuoti dalį Ukrainos pakrančių ir laivybos kelių. Iš salos pasitraukus rusams, be kita ko, teritorijai aplink Odesos uostamiestį nereikia baimintis rusų pajėgų išsilaipinimo.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad pasitraukia iš salos demonstruodama gerą valią. Ukrainos kariškiai tuo tarpu atrėžė, kad okupantus išvijo serija artilerijos ir oro atakų. Ukrainos teigimu, tai, be kita ko, įrodo, kad su moderniais ginklais galima pasiekti karinių pergalių prieš Rusijos dalinius.

V. Zelenskis: Ukraina pradeda elektros eksportą į ES

Ukraina pradėjo eksportuoti elektrą į Europos Sąjungą (ES) per Rumuniją, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, Rusijai mažinant dujų tiekimą blokui, remiančiam Kyjivo pasipriešinimą Maskvos invazijai.

Kai kurių Europos šalių, įskaitant Italiją ir Vokietiją, energijos poreikiai labai priklausomi nuo rusiškų dujų, tačiau jos priverstos ieškoti alternatyvų, nes Maskva mažina tiekimą. Ketvirtadienį V. Zelenskis sakė, kad Ukraina „pradėjo reikšmingą elektros energijos eksportą į ES teritoriją per Rumuniją. "Tai tik pirmas etapas. Rengiamės didinti pasiūlą."

Jis teigė, kad „nemaža dalis europiečių suvartojamų rusiškų dujų gali būti pakeista. „Tai ne tik mūsų eksporto pajamų, tai visos Europos saugumo klausimas“.

Ukrainos elektros tinklas buvo prijungtas prie Europos tinklo kovo viduryje, tai padėjo išlaikyti tiekimą nepaisant karo. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen tviteryje parašė, kad Ukrainos eksportas „suteiks papildomą elektros energijos šaltinį ES. Ir taip reikalingas pajamas Ukrainai“. „Tai abipusiai naudinga“, – sakė ji.

ES tvirtai palaikė Ukrainą po Rusijos invazijos vasario mėnesį, smogdama Maskvai sankcijomis ir suteikdama Kyjivui „kandidatės statusą“, tai – pirmas žingsnis narystės ES link.

Rusijos aukso magnatas dėl sankcijų JAV neteko milijardo vertos įmonės

Jungtinės Valstijos įšaldė milijardinį vieno Rusijos oligarcho turtą.

Tyrėjai nustatė, kad Delavero valstijoje įsikūrusi įmonė „Heritage Trust“ priklauso rusų milijardieriui Suleimanui Kerimovui ir ją areštavo, ketvirtadienį Vašingtone pranešė iždo departamentas. Įmonė vertinama daugiau kaip milijardu dolerių (953 mlrd. eurų).

2017 metais įsteigta „Heritage Trust“, departamento duomenimis, per fiktyvias bendroves ir Europoje įkurtus mažai žinomus fondus pervesdavo pinigus į JAV. S. Kerimovas jau nuo 2018 metų dėl kaltinimų pinigų plovimu ir savo ryšių su Rusijos vyriausybe įtrauktas į sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Milijardierius, kuris kilęs iš Rusijos Dagestano Respublikos, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo tapo vienu turtingiausių pasaulio žmonių. Jo šeima, be kita ko, kontroliuoja aukso kasybos bendrovę „Polyus“. „Bloomberg“ sudaromame turtingiausių pasaulio žmonių sąraše S. Kerimovas su 13,3 mlrd. dolerių yra 127 vietoje.

JAV prieš kelias savaites konfiskavo S. Kerimovui priklausančią 300 mln. eurų vertės jachtą. JAV prašymu ji buvo sulaikyta Fidžio salų institucijų ir perduota Vašingtonui.

ES ragina Ukrainą paspartinti kovos su korupcija reformą

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė Ukrainos parlamentui, kad narystė Europos Sąjungoje „pasiekiama“, tačiau paragino parlamentarus toliau vykdyti antikorupcines reformas.

„Sukūrėte įspūdingą kovos su korupcija mašiną, - vaizdo ryšiu sakė ji įstatymų leidėjams. - Tačiau dabar šioms institucijoms reikia dantų ir tinkamų žmonių į aukštesnes pareigas".

NATO nuogąstauja dėl Rusijos ir Kinijos stiprėjančios įtakos pietinėse šalyse

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pažadėjo daugiau paramos šalims Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, Aljansui siekiant atsverti augančią Rusijos ir Kinijos įtaką šiuose regionuose.

Aljanso lyderiai susitikime Madride aptarė, „kaip Rusija ir Kinija toliau siekia politinių, ekonominių ir karinių laimėjimų mūsų pietinėje kaimynystėje“, sakė jis.

„Ir Maskva, ir Pekinas naudoja ekonominius svertus, prievartą ir hibridinius metodus savo interesams regione stumti, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tad šiandien aptarėme, kaip spręsti šį augantį iššūkį, taip pat ir dar didesne parama partnerėms šiame regione.“

Pasak J. Stoltenbergo, Aljansas sutarė dėl „gynybos pajėgumų kūrimo paketo“ Mauritanijai siekiant padėti užtikrinti sienų apsaugą, kovoti su nelegalia migracija ir terorizmu. Taip pat sutarta dėl papildomos paramos Tunisui ir Jordanijai.

NATO Madride pristatė naują strateginę koncepciją ir joje Maskva po invazijos į Ukrainą vadinama didžiausia grėsme Aljansui. Be to, koncepcijoje pirmą kartą sakoma, kad Kinijos „prievartos politika“ yra iššūkis Vakarų bloko interesams.

Aljanso narės Pietų Europoje, tarp jų viršūnių susitikimo šeimininkė Ispanija, spaudžia NATO didesnį dėmesį skirti grėsmėms iš Afrikos.

„Užtikrinome, kad [NATO] pietinis flangas nebūtų pamirštas“ Aljanso gairėse, visuomeninei televizijai TVE sakė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas).

Šis klausimas ypač aktualus Ispanijai – pagrindiniams nelegalios migracijos iš Afrikos vartams į Europą.

Madridas susirūpinęs, kad savivalė ir smurtiniai islamistų judėjimai didžiuliame Sachelio regione pietinėje Sacharos dykumos dalyje gali skatinti migraciją iš Afrikos į Europą.

Vakarų šalys taip pat vis labiau reiškia susirūpinimą dėl su Kremliumi susijusių rusų samdinių vaidmens tokiuose Afrikos „karštuosiuose taškuose“ kaip Malis.

Kanados premjeras sako vyksiantis į G-20 susitikimą, net jei dalyvaus V. Putinas

Kanada dalyvaus lapkričio mėnesį Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, net jei jame dalyvaus Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo).

Šiais metais rotacijos tvarka G-20 pirmininkaujanti Indonezija sulaukė Vakarų spaudimo pašalinti Rusijos prezidentą iš būsimo susitikimo, nors balandį paskelbė, kad jis buvo pakviestas dalyvauti. 

Per spaudos konferenciją Otavoje po NATO viršūnių susitikimo Madride paklaustas, ar Otava dalyvaus susitikime, jei jame bus ir V. Putinas, J. Trudeau atsakė: „Tikimės, kad Kanada ir visos Didžiojo septyneto (G-7) narės dalyvaus G-20 susitikime.“

„Tai nepaprastai svarbus pokalbis apie pasaulio ekonomiką. Nepaprastai svarbu, kad mes dalyvautume ir pasipriešintume melui, kurį galbūt skleis Rusija. Iki susitikimo dar liko keli mėnesiai, ir gali visko nutikti“, – pridūrė premjeras.

G-7 taip pat priklauso Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.

Indonezija, kaip ir dauguma didžiųjų kylančių ekonomikų, bando išlaikyti neutralią poziciją ir ragina taikiai išspręsti Rusijos invazijos Ukrainoje klausimą.

Indonezijos prezidentas Joko Widodo (Džokas Vidodas) ketvirtadienį Maskvoje susitiko su V. Putinu. Ankstesnę dieną jis lankėsi Kyjive, kur susitiko derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

J. Widodo pakvietė ir V. Zelenskį į lapkričio 15-16 dienomis Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą. Ukrainos prezidentas trečiadienį J. Widodo sakė, kad priima kvietimą, tačiau jo dalyvavimas priklausys nuo to, kas dar jame dalyvaus.

Pernai spalį Romoje vykusiame G-20 viršūnių susitikime V. Putinas dėl koronaviruso pandemijos dalyvavo vaizdo ryšiu.  

JT: Ukrainoje humanitarinės pagalbos reikia maždaug 16 mln. žmonių

Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, humanitarinės pagalbos reikia maždaug 16 mln. šalies gyventojų, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos koordinatorė Ukrainai.

„Šiandien Ukrainoje beveik 16 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos: vandens, maisto, sveikatos priežiūros paslaugų“, – spaudos konferencijoje sakė Osnat Lubrani.

Nuo karo pradžios 6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus ir persikelti į kitas šalies dalis, tačiau maždaug 5 mln. jų sugrįžo, sakė ji.

Tačiau „daugelis žino, kad gali būti vėl priversti bėgti“, pridūrė O. Lubrani.

Pasak koordinatorės, dar per 5,3 mln. ukrainiečių pabėgo į užsienį.

JT turimi duomenys apie žuvusiųjų skaičių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną veikiausiai yra gerokai mažesni nei tikrasis aukų skaičius, sakė ji.

„Mūsų žinomas skaičius – beveik 5 tūkst. žuvusių ir daugiau kaip 5 tūkst. sužeistų civilių – yra tik dalelė bauginančios tikrovės“, – perspėjo O. Lubrani.

Jos teigimu, humanitarinėms grupėms „labai sunku, jei ne... neįmanoma“ patekti į teritorijas, kurių Kyjivas nebekontroliuoja.

O. Lubrani paragino Rusiją ir Ukrainą „labiau stengtis apsaugoti šios šalies žmones ir sudaryti sąlygas mūsų darbui“.

Kyjivas siunčia didelę delegaciją į Ukrainos atstatymo konferenciją Šveicarijoje

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad ministro pirmininko Denyso Šmyhalio vadovaujama maždaug 100 asmenų delegacija kitą savaitę vyks į Šveicariją dalyvauti tarptautiniame susitikime dėl Ukrainos atstatymo.

Ukraina siunčia „labai aukšto lygio delegaciją“, žurnalistams Berne sakė Kyjivo ambasadorius Šveicarijoje Artiomas Rybčenka ir pridūrė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios tai bus didžiausia delegacija, išvyksianti iš Ukrainos.

Ji bus viena iš kelių dešimčių delegacijų, dalyvausiančių liepos 4–5 dienomis Šveicarijos pietiniame Lugano mieste vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje, kurią kartu rengia Kyjivas ir Bernas.

Konferencija buvo suplanuota gerokai prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 24 dieną. Iš pradžių buvo numatyta joje aptarti reformas Ukrainoje, tačiau vėliau paskelbta, kad pagrindinė susitikimo tema bus karo nuniokotos šalies atstatymas. 

Konferencijos tikslas – ne sutarti dėl konkrečios finansinės pagalbos, o nustatyti atstatymo proceso, kurį ketinama pradėti dar vykstant karui, principus ir prioritetus. 

„Luganas bus viena pirmųjų, o gal ir pirmoji platforma, kurioje bus kalbama apie Ukrainos atstatymą... veiksmų gaires“, – sakė A. Rybčenka.

Iš pradžių buvo numatyta, kad Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis atvyks į Luganą ir kartu su Šveicarijos prezidentu Ignazio Cassisu (Injacijumi Kasisu) pirmininkaus susitikimui, tačiau dabar skelbiama, kad jis dalyvaus tik virtualiai.

A. Rybčenka sakė, kad Ukrainos įstatymai draudžia prezidentui, „svarbiausiam atsakingam asmeniui“, išvykti iš šalies karo metu.

Be A. Šmyhalio, į Luganą vyks dar šeši Ukrainos vyriausybės ministrai, įskaitant šalies diplomatijos vadovą Dmytro Kulebą, taip pat keli parlamentarai ir sričių vadovai.

A. Rybčenka sakė, kad delegacijos išsiuntimas yra sudėtingas uždavinys.

Pasak ambasadoriaus, anksčiau buvo galima per dvi valandas nuskristi iš Ukrainos į Šveicariją lėktuvu, tačiau dabar tam reikia pusantros ar dviejų dienų kelionės traukiniu, lėktuvu ar automobiliu.  

Be to, delegacijos nariams vyrams nuo 18 iki 60 metų amžiaus reikia gauti specialų leidimą išvykti iš šalies karo metu, pridūrė A. Rybčenka.

Iš viso į Luganą delegacijas atsiųs 38 šalys ir 14 tarptautinių organizacijų, dalyvaus aštuoni vyriausybių vadovai, įskaitant Lenkijos ir Čekijos, pranešė organizatoriai.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) taip pat patvirtino, kad atvyks.

Konferencijoje bus siekiama nustatyti veiksmų planą, kaip spręsti didžiulius Ukrainos atstatymo iššūkius.

Kyjivas pristatys savo viziją, o šalys bandys apibrėžti atstatymo prioritetus ir pagrindinius principus, įskaitant tai, kad šiam procesui turi vadovauti Ukraina ir kad jis turi būti vykdomas kartu su reformomis.

Rusų pajėgos toliau mėgina apsupti Lysyčanską

Padėtis Rytų Ukrainoje aplink rusų dalinių apgultą Lysyčansko miestą, Kyjivo duomenimis, aštrėja. „Priešas pagrindines savo pastangas sutelkęs, kad apsuptų ukrainiečių karius Lysyčanske iš pietų ir vakarų bei visiškai kontroliuotų Luhansko sritį“, – penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Lysyčanskas yra paskutinė didelė teritorija Luhansko srityje, dar esanti Ukrainos dalinių rankose. Teritorijos užkariavimas yra vienas Maskvos tikslų. Mūšiai vyksta ir Lysyčansko priemiesčiuose. Tuo tarpu rusams nepavyko mėginimas į savo kontrolę perimti dalį svarbaus kelio, vedančio iš Bachmuto į Lysyčanską, sakoma Generalinio štabo pranešime.

Kartu rusų daliniai, Ukrainos duomenimis, sustiprino savo karinius veiksmus Kramatorsko kryptimi. Kramatorsko miestas yra pietinis Slovjansko-Kramatorsko aglomeracijos, kurioje prieš karą gyveno pusė milijono žmonių, taškas.

Rusijos pajėgos skelbia užėmusios naftos perdirbimo gamyklą Lysyčanske

Rusijos pajėgos, Maskvos duomenimis, užėmė naftos perdirbimo gamyklą Ukrainos Lysyčansko mieste. Tai pranešė naujienų agentūra RIA, remdamasi Gynybos ministerija.

Lysyčankas yra paskutinis didesnis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bastionas Luhansko regione. Minėtų duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

V. Zelenskis giria Ukrainos ir ES ryšius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šalis ir Europos Sąjunga pradeda naują istorijos etapą, Bendrijai oficialiai suteikus Ukrainai šalies kandidatės į 27 valstybių bloko nares statusą.

„Prasidėjo naujas Europos Sąjungos ir Ukrainos istorijos [skyrius]. Dabar mes nesame šalia, dabar mes esame kartu“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą.

Prezidentas sakė, kad jam tenka „didelė garbė ir didelė atsakomybė“ stengtis įgyvendinti „mūsų šalies siekius“.

„Kandidatės statusą gavome po 115 dienų kelionės, ir mūsų kelias į narystę neturėtų trukti dešimtmečius. Turėtume greitai įveikti šį kelią“, – sakė V. Zelenskis.

„Ukraina kovoja už tai, kad galėtų pasirinkti savo vertybes, kad galėtų būti Europos šeimoje“, – kalbėjo jis.

Penktadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) vaizdo ryšiu kreipdamasi į Ukrainos parlamentą sakė, kad šalies narystė Bendrijoje yra „ranka pasiekiama“, tačiau paragino Kyjivą toliau vykdyti kovos su korupcija reformas.

Po U. von der Leyen ir V. Zelenskio kalbų į Ukrainos parlamentą – Aukščiausiąją Radą – buvo įnešta ES vėliava ir pastatyta šalia mėlynos ir geltonos spalvų Ukrainos vėliavos.

Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus penkioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną į šalį įsiveržė Rusijos pajėgos. Birželio 23 dieną Bendrijos lyderiai pritarė Europos Komisijos rekomendacijai oficialiai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą, pasiųsdami tvirtą paramos šaliai signalą.

Tačiau stojimo procesas gali užtrukti daugelį metų. Turkijos ir kelių Vakarų Balkanų šalių priėmimo procesas įstrigo, Vakarų sostinėms reikalaujant, kad kandidatės atitiktų griežtus ekonominius ir teisinius kriterijus.

Ukrainos žvalgyba: Baltarusija prie sienos sutelkė septynias bataliono taktines grupes

Baltarusija prie Ukrainos sienos sutelkė septynias bataliono taktines grupes (BTG). Jų tikslas – laikyti įtampoje Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neleisti permesti daugiau karių į šalies rytus.

Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovu Vadymu Skibickiu.

„Šiandien tiesioginės grėsmės (iš Baltarusijos pusės) nėra, nes ten nesudaryta kariuomenės grupuotė, nesukurta šios grupuotės valdymo sistema. O juk tai yra pagrindinis tiesioginio pasirengimo kovos veiksmams elementas“, - paaiškino V. Skibickis.

Pasak jo, septynių Baltarusijos BTG dislokavimas skatina Ukrainos karinę vadovybę veikti adekvačiai, aktyvinti žvalgybą.

„O tai atitraukia išteklius ir priemones iš mūsų rytų fronto. Nuolatiniu Baltarusijos kariuomenės judėjimu taip pat siekiama laikyti mus įtampoje. Tobulinami kai kurie galimų puolamųjų veiksmų iš Baltarusijos teritorijos elementai, taktiniai epizodai“, - pridūrė V. Skibickis.

„rbc.ua“ pažymi, kad vieną BTG sudaro maždaug 600-800 kareivių ir karininkų, įskaitant apie 200 pėstininkų su transporto priemonėmis – 10 tankų ir 40 pėstininkų kovos mašinų.

Anksčiau pasirodė pranešimų, kad Baltarusijos kariškiai tikrina galimybes pradėti mobilizaciją keliuose šalies regionuose.

Rugsėjį Ukrainos sostinėje vėl atsidarys mokyklos

Rugsėjo 1 d. mokslo metams prasidėjus, Ukrainos sostinės Kyjivo mokyklos vėl atvers duris pamokoms, penktadienį pranešė miesto valdžia.

Dabar Kyjivo mokyklos uždarytos vasaros atostogoms, o Rusijai vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą veikė nuotoliniu būdu. „Svarbiausia naujų mokslo metų užduotis – mokinių ir mokytojų saugumas“, – sakoma Kyjivo švietimo ir mokslo departamento vadovės Olenos Fidanian pranešime. Ji sakė, kad šalia mokyklų esančios teritorijos bus tikrinamos, ar nėra sprogmenų, o mokyklose esančios bombų slėptuvės bus papildytos vandeniu, vaistais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis.

„Mokslo metų pradžioje visos mokyklos surengs mokytojams ir vaikams būtinus mokymus, kaip elgtis per oro antskrydžių pavojų“, – pridūrė O. Fidanian. Vaikai, kuriems nepavyko grįžti į Kyjivą, galės mokytis nuotoliniu būdu, sakė ji.

Praėjus kelioms savaitėms po invazijos Rusija sumažino karinį aktyvumą netoli Kyjivo ir sutelkė puolimą rytiniame Ukrainos Donbaso regione. Šimtai tūkstančių Kyjivo gyventojų pastarosiomis savaitėmis grįžo į miestą, restoranai, prekybos centrai ir kitos įmonės palaipsniui atsidaro lankytojams. Tačiau praėjusį mėnesį per Rusijos raketos smūgį į gyvenamąjį namą Kyjive žuvo vienas žmogus, keli buvo sužeisti.

Vokietija pasmerkė nežmonišką Rusijos įvykdytą ataką Odesos regione

Penktadienį Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus.

„Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

„Rusijos gyventojai taip pat turi pagaliau pripažinti šią tiesą“, – sakė jis.

Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai dėl Maskvos karo Ukrainoje ir susirūpinimo šnipinėjimu.

Šią savaitę Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas paskelbė, kad jo šalis išsiųs 70 Rusijos diplomatų. Tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų valstybės išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius.

Rusijos ambasadorė Bulgarijoje Eleonora Mitrofanova penktadienį sakė, kad prašys Rusijos vyriausybės uždaryti ambasadą Sofijoje.

„Deja, mūsų kreipimasis į Bulgarijos užsienio reikalų ministeriją ignoruotas“, – sakoma ambasados paskelbtame jos pareiškime.

Pasak ambasadorės, ji ketina „nedelsdama“ prašyti Rusijos vadovybės uždaryti „rusų ambasadą Bulgarijoje ir tai neišvengiamai nulems bulgarų diplomatinės misijos Maskvoje uždarymą“.

Ji pridūrė, kad atsakomybė už „šio žingsnio sunkias pasekmes“ teks K. Petkovo vyriausybei.

K. Petkovas šią savaitę sakė, kad išsiunčiami Rusijos diplomatai „dirbo prieš mūsų interesus“.

Sofija tikisi, kad Rusija laikinai uždarys savo generalinį konsulatą Rusėje Bulgarijos šiaurėje. Sofija savo ruožtu laikinai uždarys konsulatą Rusijos Jekaterinburgo mieste.

Daug Europos šalių išvarė Rusijos diplomatų Maskvai vasario 24 dieną pradėjus karinę invaziją į Ukrainą. Rusija atsakė analogiškomis priemonėmis.

Penktadienį K. Petkovas, kurio partija kovoja dėl išlikimo politinėje arenoje po to, kai praėjusį mėnesį per balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo nuversta jo vyriausybė, pasmerkė E. Mitrofanovos grasinimą ir apkaltino ją bandymu „įbauginti Bulgarijos žmones“.

„Diplomatai neturėtų kelti ultimatumų Bulgarijos valstybei... Aiškiai pasakiau, kad diplomatiniai santykiai turėtų būti tęsiami“, – sakė jis žurnalistams.

Ketvirtadienį E. Mitrofanova, Bulgarijos visuomeninės televizijos BNT paklausta apie galimą Maskvos atsaką į diplomatų išsiuntimą, sakė, kad ryšiai su Sofija gali būti net nutraukti.

Europos Sąjunga pareiškė apgailestaujanti dėl šio „nepagrįsto grasinimo“ nutraukti diplomatinius santykius ir pavadino tai „neproporcingu žingsniu“, kuris „tik dar labiau ją (Rusiją) izoliuotų tarptautiniu mastu“, pranešė bloko vyriausiojo diplomato Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) spaudos tarnyba.

NATO atstovė spaudai Oana Lungescu (Oana Lungesku) sakė, kad Aljanso narės „griežtai smerkia įsisenėjusį Rusijos prievartinio elgesio modelį, bandymus kištis į mūsų demokratinius procesus ir institucijas bei kėsintis į mūsų piliečių saugumą“.

Kovo mėnesį Bulgarija dėl karo Ukrainoje išvarė 10 rusų diplomatų.

Ši Europos Sąjungos ir NATO narė komunizmo laikais buvo ištikima Sovietų Sąjungos sąjungininkė ir tebėra kultūriškai, istoriškai bei ekonomiškai glaudžiai susijusi su Rusija, tačiau virtinė šnipinėjimo skandalų nuo 2019 metų apkartino santykius ir privertė išvaryti maždaug 20 diplomatų bei vieną techninį padėjėją.

Apklausa: ukrainiečiai neketina atiduoti savo teritorijų mainais į taiką

Dauguma ukrainiečių neketina atiduoti savo teritorijų mainais į taiką. Tai rodo apklausos, kurią surengė Nacionalinis demokratijos institutas ir Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas, rezultatai, praneša „Ukrinform“.

Tyrimo duomenimis, 89 proc. ukrainiečių vieninteliu priimtinu karo nutraukimo scenarijumi laiko teritorijų, kurias Ukraina kontroliavo iki 2014 metų, įskaitant visą Donbasą ir Krymą, grąžinimą jai.

Apklausa taip pat rodo, jog nors vyksta karas, respondentai drąsiai žvelgia į Ukrainos ateitį: ją optimistiškai vertina 87 proc. tyrimo dalyvių.

Didžioji dauguma Ukrainos piliečių pasitiki šalies ginkluotosiomis pajėgomis ir vadovybe. Ukrainos armija pasitiki arba visiškai pasitiki 97 proc. apklaustųjų, prezidentu Volodymyru Zelenskiu – 85 proc., vyriausybe – 56 proc., Aukščiausiąją Rada – 40 proc.

Tyrimo duomenimis, 90 proc. Ukrainos piliečių norėtų, kad jų šalis taptų Europos Sąjungos nare, už stojimą į NATO pasisako 73 proc. apklaustųjų.

Apklausoje dalyvavo 2 500 žmonių, galima paklaida neviršija 3 proc.

Rusų raketų smūgių Ukrainos Odesos srityje aukų skaičius išaugo iki 21

Per Rusijos raketų atakas gyvenamiesiems rajonams viename pajūrio miestelyje netoli Ukrainos Odesos uostamiesčio anksti penktadienį žuvo 21 žmogus, dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Tarp žuvusiųjų buvo du vaikai, o šeši nepilnamečiai buvo sužeisti, nurodė Ukrainos pareigūnai.

Smūgis suduotas kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos atsitraukė iš strateginę reikšmę turinčios Gyvačių salos Juodojoje jūroje.

Priešaušriu įvykdytos atakos vaizdo įraše matyti apdegę pastatų griuvėsiai Serhijivkos miestelyje maždaug 50 km į pietvakarius nuo Odesos.

„Teroristinė šalis žudo mūsų žmones. Atsakydami į pralaimėjimus mūšio lauke jie kovoja su civiliais“, – sakė V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Ukrainos prezidento biuras pranešė, kad trys Rusijos bombonešių paleistos raketos Ch-22 pataikė į gyvenamąjį namą ir dvi stovyklavietes.

Odesos srities administracijos atstovas Serhijus Bratčukas Ukrainos televizijai sakė, kad „išsipildė blogiausias scenarijus, ir du strateginiai lėktuvai atskrido į Odesos regioną“.

Pasak jo, rusai paleido „labai sunkias ir labai galingas“ raketas.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos pasitraukė iš savo pozicijų netoli Odesos esančioje Gyvačių saloje, tapusioje ukrainiečių pasipriešinimo simboliu nuo pat pirmųjų karo dienų. Tikėtasi, kad atsitraukimas gali sumažinti grėsmę Odesai.

Prie judraus laivybos kelio esančią Gyvačių salą Rusija užėmė pirmosiomis karo dienomis, tikriausiai tikėdamasi pasinaudoti ja kaip atrama Odesos puolimui.

Kremlius pasitraukimą iš Gyvačių salos vaizdavo kaip „geros valios gestą“, bet Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad jos artilerijos, raketų ir oro smūgių ugnis privertė rusus bėgti dviem mažais greitaeigiais kateriais. Tikslus atsitraukusių karių skaičius nenurodomas.

V. Zelenskis teigė, kad nors rusų pasitraukimas negarantuoja Juodosios jūros regiono saugumo, jis „gerokai apribos“ Rusijos veiklą šiame regione.

„Žingsnis po žingsnio mes išstumsime (Rusiją) iš mūsų jūros, mūsų žemės, mūsų dangaus“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.

Rusija niekaip nekomentavo šių smūgių.

Vokietija pasmerkė Maskvos raketų smūgį gyvenamajam namui ir poilsio centrui Ukrainos pietiniame Odesos regione sakydama, kad atėjo laikas ir Rusijos gyventojams pripažinti tiesą apie „žiaurius“ jų vyriausybės veiksmus.

„Tas žiaurumas, su kuriuo agresorė Rusija žudo civilius gyventojus ir vėl kalba apie atsitiktines civilių aukas, yra nežmoniškas ir ciniškas“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas).

„Rusijos gyventojai taip pat turi pagaliau pripažinti šią tiesą“, – sakė jis.

Norvegija skirs dar beveik milijardą eurų pagalbos Ukrainai

Norvegija paskelbė skirsianti Ukrainai dar beveik milijardą eurų pagalbos per dvejus metus, penktadienį šioje šioje šalyje  apsilankius norvegų premjerui Jonas Gahrui Store (Jonui Gahrui Stiorei).

10 mlrd. Norvegijos kronų (960 mlrd. eurų) suma, papildysianti anksčiau Oslo skirtus pagalbos paketus, bus skirta „humanitarinei pagalbai, šalies atstatymui, ginklams ir Ukrainos institucijų funkcionavimui“, sakoma Norvegijos vyriausybės pranešime.

 

 

„Esame išvien su Ukrainos žmonėmis, – sakoma J. G. Store pranešime. – Padedame remti Ukrainos kovą už laisvę. Jie kaunasi už savo šalį, bet taip pat už mūsų demokratijos vertybes.“

Norvegijos premjeras apsilankė Kyjive ir Jahidnėje – karo nuniokotame Ukrainos kaime.

J. G. Store sakė, kad vaizdai Jahidnėje atrodo „kaip žvilgsnis į pragarą žemėje“, premjero žodžius citavo Norvegijos naujienų agentūra NTB.

Oslas trečiadienį pranešė pasiųsiantis Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas. Ši ginkluotė Kyjivui labai reikalinga, Ukrainos pajėgoms stengiantis atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione.

Ukraina prašo Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą

Ukraina penktadienį paprašė Turkijos sulaikyti su Rusijos vėliava plaukiojantį prekinį laivą, kuris, Kyjivo teigimu, išplaukė iš Maskvos okupuoto uosto.

Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto.

Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.

Ukrainos ambasadorius Turkijoje teigė, kad laivas išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto.

„Remdamiesi Ukrainos generalinės prokurorės nurodymu, paprašėme Turkijos pusės imtis atitinkamų priemonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasadorius Vasylis Bodnaras.

„Esu įsitikinęs, kad (Turkijos) priemonės užkirs kelią bandymams pažeisti Ukrainos suverenitetą“, – pridūrė jis.

Marinetraffic.com svetainėje teigiama, kad 140 metrų ilgio krovininis laivas plaukė su Rusijos vėliava.

Praėjusį mėnesį V. Bodnaras apkaltino Turkiją, kad ši perka grūdus, kuriuos invaziją surengusi Rusija pavogė iš Ukrainos.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu) praėjusią savaitę pareiškė, kad Ankara tiria pranešimus apie Rusijos atgabentus ukrainietiškus grūdus, pasiekusius jos Juodosios jūros krantus.

Tačiau jis pridūrė, kad Turkijai iki šiol nepavyko rasti jokių pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntų.

Maskvos primestos vietos administracijos pareigūnas ketvirtadienį paskelbė, kad iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, išplaukė laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį.

„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Remiantis marinetraffic.com svetainėje pateikiama informacija, „Žibek Žoly“ gali gabenti kiek didesnį nei 7 000 tonų krovinį.

Berdianskas yra Azovo jūros uostamiestis Ukrainos pietrytinėje Zaporižios srityje.

Rusija šiuo metu kontroliuoja dideles teritorijas Zaporižios srityje ir pietinėje Chersono srityje; jas stengiamasi prievarta integruoti į Rusijos ekonomiką.

Rusijai vasario pabaigoje pradėjus invaziją, Ukraina, viena pagrindinių žemės ūkio produktų eksportuotojų, nebegali išgabenti savo grūdų Juodąja jūra dėl Maskvos vykdomos uostų blokados ir minų laukų.

Ši krizė dar labiau skatina maisto produktų kainų augimą visame pasaulyje ir smarkų infliacijos padidėjimą.

Ukraina kaltino Rusiją ir jos sąjungininkus vagiant jos grūdus ir tuo prisidedant prie pasaulinio maisto stygiaus.

Jungtinės Tautos perspėjo, kad šiuo metu labiausiai veikiamos neturtingesnės Afrikos šalys, smarkiai priklausomos nuo Rusijoje ir Ukrainoje užauginamų kviečių.

Maskva savo ruožtu neigia blokuojanti prekinius laivus ir tvirtina, kad maisto krizę visų pirma kursto Vakarų šalių sankcijos Rusijai.

Daugiau kaip 30 šalių sporto ministrai reikalauja sankcijų Rusijai ir Baltarusijai

Daugiau kaip 30 šalių sporto ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame reikalaujama stabdyti Rusijos ir Baltarusijos narystę sporto organizacijose ir uždrausti transliuoti tarptautinius sporto renginius jų teritorijoje.

Tai penktadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje pareiškė Lenkijos sporto ir turizmo ministras Kamilis Bortniczukas.

„Reikalaujame stabdyti Rusijos ir Baltarusijos sporto sąjungų narystę tarptautinėse federacijose, pašalinti šių šalių atstovus iš tarptautinių federacijų valdymo struktūrų, taip pat nutraukti tarptautinių sporto renginių transliaciją Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje“, – cituoja K. Bortniczuką portalas „gov.pl“.

Bendrą pareiškimą pasirašė 25 Europos Sąjungos valstybės, taip pat Didžioji Britanija, Lichtenšteinas, Islandija, JAV, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja, Japonija ir Norvegija.

Tarp pasirašiusiųjų nėra Bulgarijos, Vengrijos ir Šveicarijos sporto ministrų.

V. Zelenskis: Rusija jau paleido į Ukrainos teritoriją 3 tūkst. raketų

V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija jau paleido į šalies teritoriją apie 3 tūkst. raketų, informuoja UNIAN.

Ukrainos valstybės vadovas tai pranešė penktadienį Kyjive per bendrą su Norvegijos premjeru Jonu Gahru Støre spaudos konferenciją.

„Jūs žinote, kad Rusija per keturis plataus masto karo prieš taikią Ukrainą mėnesius jau panaudojo apie 3 tūkst. raketų. Toks Rusijos veiksmų žiaurumas tik parodo, kokie teisingi mūsų partnerių sprendimai remti Ukrainą. Pirmiausia – remti gynybos srityje. Nė viena pasaulio valstybė neturi likti viena tokio blogio akivaizdoje“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Jis priminė, kad liepos 1 d. Rusijos armija vėl smogė žiaurų smūgį – šįsyk paprastam gyvenamajam namui Odesos srityje.

„Tokios raketos X-22 buvo kuriamos lėktuvnešiams ir kitiems dideliems karo laivams naikinti, o Rusijos armija ją paleido į paprastą namą, kuriame gyveno paprasti taikūs žmonės“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Jis pridūrė, kad žinoma apie 19 žmonių žūtį, dar daugiau kaip 30 žmonių buvo sužeisti.

UNIAN primena, kad pastarosiomis dienomis Rusija gerokai suaktyvino raketų smūgius Ukrainos teritorijai.