Ukrainos atominės energijos agentūra apkaltino Rusiją, kad ši naudojasi didžiausia Europoje atomine elektrine ginklams laikyti ir šeštadienį iš ten apšaudė Nikopolio ir Dniepro regionus.

Ukrainos atominės energetikos agentūros „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje pavadino „itin įtempta“, nes elektrinę kontroliuoja iki 500 Rusijos karių.

Pietryčių Ukrainoje esančią elektrinę nuo pirmųjų Maskvos invazijos savaičių kontroliuoja Rusija, nors jos veiklą vis dar prižiūri ukrainiečių personalas.

Šeštadienį Rusijos paleistos raketos pataikė į gyvenamuosius namus Nikopolio mieste, žuvo du žmonės, pranešė Dniepro regiono gubernatorius Valentynas Rezničenka.

Charkivo regiono gubernatorius Olehas Synegubovas sakė, kad per Rusijos raketų ataką Čugujivo mieste naktį žuvo trys žmonės.

68 žmonės, tarp jų – keturi vaikai, tęsia gydymą. Keturi žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios.

Centrinės Ukrainos Vinycios mieste pareigūnai pranešė, kad žuvusiųjų nuo Rusijos smūgių skaičius išaugo iki 24, kai šeštadienį ligoninėje nuo patirtų sužalojimų mirė moteris. Ukraina pranešė, kad tarp žuvusiųjų yra trys vaikai.

„68 žmonės, tarp jų – keturi vaikai, tęsia gydymą. Keturi žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios“, – sakė Vinycios rajono vadovas Serhijus Borzovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kalboje šeštadienį vakare kaltino rusus dėl raketų atakų, kurios daro „didžiausią žalą“ Ukrainos miestams, ir paragino piliečius paisyti oro pavojaus signalų.

Šeštadienio vakare V. Zelenskis teigė, kad Ukraina „atlaikė žiaurius Rusijos smūgius“ ir sugebėjo susigrąžinti dalį teritorijos, kurią prarado nuo karo pradžios, o galiausiai atgaus ir daugiau okupuotų žemių.

„Mes ištversime. Mes nugalėsime ir atstatysime savo gyvenimus“, – sakė jis.

Indonezija: daug G-20 atstovų per derybas „griežtai pasmerkė“ Rusiją dėl karo Ukrainoje

Per Indonezijoje vykusias Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimą daugelio šalių atstovai pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, taip pat paragino Maskvą nutraukti karą, sekmadienį paskelbtame baigiamajame pareiškime nurodė renginio šeimininkai.

Dvi dienas trukęs susitikimas kurortinėje Balio saloje baigėsi be bendro komunikato, nepavykus išspręsti nesutarimų su Rusija dėl ginkluoto konflikto Europoje.

Vakarų valstybės spaudė Maskvą dėl karinio puolimo, kaltindamos Rusiją sudavus stiprų smūgį pasaulio ekonomikai, o šalies technokratus – bendrininkavimu vykdant įtariamus karo nusikaltimus per invaziją.

„Daugelis narių sutiko, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas sulėtėjo ir susiduria su didelėmis kliūtimis dėl griežtai pasmerkto Rusijos karo prieš Ukrainą, taip pat paragino nutraukti karą“, – sakoma Džakartos pareiškime.

Indonezija, besiruošianti lapkritį organizuoti G-20 viršūnių susitikimą, laikosi neutralios užsienio politikos. Šalis pakeitė bendrą komunikatą 14 punktų šeimininkės pareiškimu, nepriskiriamu prie oficialių forumo dokumentų ir apibūdinančiu dalyvių nesutarimus.

„Viena narė išreiškė nuomonę, kad sankcijos prisideda prie esamų iššūkių“, – sakoma pareiškime, tikriausiai turint omeny pačią Rusiją, neigiančią savo kaltę dėl dabartinių pasaulio ekonomikos sunkumų.

G-20 susitikimo dalyviai nepasiekė konsensuso ir dėl Rusijos invazijos paaštrintos pasaulinės maisto krizės, privedusios milijonus besivystančių šalių gyventojų prie bado slenksčio.

„Dauguma narių sutiko, kad grėsmingai didėja maisto ir energijos nepriteklius, – pabrėžė Indonezijos pareigūnai. – Daugelis narių yra pasirengusios imtis skubių kolektyvinių veiksmų.“

Bendro komunikato nepavyko parengti, prieš savaitę iš G-20 derybų Balyje dėl kritikos Maskvai išėjus rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.

Rusijos finansų ministras per šią savaitė vykusį susitikimą derėjosi virtualiai, o fiziškai dalyvavo renginyje tik jo pavaduotojas.

Kitose srityse visos narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą įgyvendinti tarptautinių mokesčių taisyklių pakeitimus, turinčius įsigalioti 2024 metais. G-20 atstovai taip pat sutiko koordinuoti COVID-19 pandemijos valdymo politiką, kovoti su augančia infliacija ir klimato kaita.

Kitas 20 pasaulio didžiausių ekonomikų finansų ministrų susitikimas vyks spalį Vašingtone.

Scanpix nuotr.

Praėjusią naktį Mykolajivo miestui smogė 10 raketų, greičiausiai S-300

Praėjusią naktį Mykolajivo miestui smogė rusų raketos, greičiausiai S-300. Vyksta gelbėjimo darbai, civilių aukų kol kas nefiksuota.

Apie tai televizijos naujienų tiesioginiame eteryje pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų jungtinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.

10 raketų – tokia didelė „vėduoklė“ smogė miestui.

„Iš tiesų labai plataus masto ataka ir greičiausiai vėl naudojamos S-300 [raketos], t. y. ir galingos, ir sprogios, ir su padidintu griaunamuoju poveikiu, tos, kurios padaro maksimalią žalą. ...Yra sugriovimų, kilo gaisrai. Gaisras jau lokalizuotas, gelbėtojai vis dar dirba. Visi rezultatai dar negauti, tačiau žinome, kad kol kas civilių aukų nebuvo. Pataikyta į pramonės infrastruktūrą ir į daugelį miesto rajonų. 10 raketų – tokia didelė „vėduoklė“ smogė miestui“, – sakė N. Humeniuk.

Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, raketų ataka Mykolajive įvyko sekmadienio rytą, apie 3 valandą.

Scanpix nuotr.

JK kariuomenės vadas: gandai apie V. Putino šlubuojančią sveikatą yra „saviapgaulė“

Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas sekmadienį paskelbtame interviu „saviapgaule“ pavadino speliones, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunkiai serga ar galėtų būti nužudytas.

JK Konservatorių partijai renkant premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) įpėdinį, admirolas Tony Radakinas (Tonis Radakinas) taip pat pareiškė, kad būsimasis šalies vadovas turėtų žinoti, jog Rusija kelia ne vieną dešimtmetį tvyrosiančią „didžiausią grėsmę“ Didžiajai Britanijai.

Manau, kad kai kurie komentarai, kad jo savijauta yra prasta ar kad kažkas tikrai ketina jį nužudyti arba nušalinti, yra saviapgaulė.

„Manau, kad kai kurie komentarai, kad jo savijauta yra prasta ar kad kažkas tikrai ketina jį nužudyti arba nušalinti, yra saviapgaulė“, – apie V. Putiną kalbėjo gynybos štabo viršininkas interviu visuomeniniam transliuotojui BBC.

„Būdami kariniai profesionalai, matome gana stabilų režimą Rusijoje. Prezidentas Putinas sugebėjo užgniaužti bet kokią opoziciją, matome nuo V. Putino priklausančią hierarchiją, todėl niekas viršuje neturi motyvacijos mesti iššūkį prezidentui Putinui“, – pridūrė T. Radakinas, pavadinęs tokią situaciją „niūria“.

Rusijos sausumos pajėgos dabar gali kelti mažesnę grėsmę, atsižvelgiant į jų nesėkmes, patirtas per karą Ukrainoje, pareiškė britų kariuomenės vadas.

Jo duomenimis, per invaziją jau žuvo ar buvo sužeisti 50 tūkst. rusų karių, buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusiškų tankų ir apie 4 tūkst. šarvuočių.

„Tačiau Rusija išlieka branduolinė galybė. Ji turi kibernetinių pajėgumų, ji turi kosminių pajėgumų ir vykdo tam tikras povandenines programas, kad galėtų kelti grėsmę povandeniniams kabeliams, leidžiantiems informacijai sklisti po visą pasaulį“, – sakė T. Radakinas.

Anot jo, karas Ukrainoje bus svarbiausia tema per rugsėjo 6 dieną pareigas pradėsiančio eiti B. Johnsono įpėdinio pasitarimus su kariuomene.

„Turėsime priminti ministrui pirmininkui apie jo nepaprastą atsakomybę, kadangi JK yra branduolinė galybė. Tai yra dalis naujojo britų ministro pirmininko iniciacijos dalis“, – pabrėžė admirolas.

Per interviu T. Radakinas taip pat buvo paklaustas apie BBC tyrimą, kurio metu nustatyta, kad JK elitinės Specialiosios oro tarnybos (SAS) komandosai prieš dešimtmetį įtartinomis aplinkybėmis nukovė mažiausiai 54 afganistaniečius. Britanijos kariuomenės vadovybė susirūpinimą dėl tų incidentų nutildė.

Pasak T. Radakino, karo policija jau nustatė, kad „to neįvyko“, bet vėl atliktų tyrimą, jei atsirastų naujų konkrečių įrodymų.

Scanpix nuotr.

D. Medvedevas: NATO atsisakymas pripažinti Krymo aneksiją – „sisteminė grėsmė“ Rusijai

Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pareiškė, kad jo šaliai „sisteminę grėsmę“ kelia Ukrainos ir NATO atsisakymas pripažinti Krymo pusiasalio aneksijos teisėtumą.

Rusija „turi teisę į prevencinę savigyną, to reikia nepamiršti“, – per susitikimą su veteranais sakė D. Medvedevas; jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Jei kuri nors kita valstybė – nesvarbu, ar tai būtų Ukraina, ar NATO šalys – mano, kad Krymas nepriklauso Rusijai, mums tai yra sisteminė grėsmė“, – pabrėžė buvęs rusų premjeras ir prezidentas.

Pasak jo, kiekviena valstybė turi teisę imtis „prevencinių veiksmų karinei grėsmei pašalinti“.

Liepos pradžioje D. Medvedevas teigė, kad prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą su Maskva „pradėta iš tikrųjų skaitytis“.

Ryga: Rusija bus pasirengusi naujai agresijai tik po dvejų metų

Karas prieš Ukrainą taip susilpnino Rusijos kariuomenę, kad Kremlius naujam puolimui bus pasirengęs tik po dvejų metų, sekmadienį pareiškė Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.

Pasak ministro, cituoto dienraščio NRA, įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas vasarį prasidėjusiai Maskvos invazijai suteikė Latvijai laiko pasirengti potencialiai Rusijos agresijai.

„Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi. Mūsų kaimyninė šalis įrodė, kad ir mes turime būti pasirengę ginti savo teritoriją nuo brutalios ir gausios persvaros“, – pabrėžė A. Pabrikas.

Vargu ar kas nors tikėjo, kad įsiveržimas ir vėlesnis karas, prilygstantis ankstesniems pasauliniams karams, yra įmanomi.

Tokius pareiškimus jis padarė Latvijai planuojant sustiprinti savo kariuomenę – be kita ko, grąžinant visuotinę karo tarnybą, kurios šalis atsisakė 2006 metais.

Šio mėnesio pradžioje A. Pabrikas pareiškė, kad privalomąją tarnybą ketinama palaipsniui įvesti per penkerius metus.

Ryga siekia taip padidinti gynybos potencialą, kad ginkluotosios pajėgos karo sąlygomis turėtų 50 tūkst. profesionalių karių.

Vokietijos parlamento gynybos komiteto vadovė ragina surengti konferenciją dėl Ukrainos

Vokietijos parlamento (Bundestago) gynybos komiteto pirmininkė paragino kanclerį Olafą Scholzą kuo greičiau sušaukti nacionalinę konferenciją Ukrainos klausimu.

Marie-Agnes Strack-Zimmermann, atstovaujanti Laisvųjų demokratų partijai, kuri Vokietijos parlamente įeina į valdančiąją koaliciją su O. Scholzo socialdemokratais, parašė kancleriui laišką, su kuriuo sekmadienį susipažino agentūra dpa.

„Nors Ukrainos kariuomenė drąsiai priešinasi brutaliam Rusijos puolimui, bando sulaikyti Rusijos kariuomenę, taip pat turi savų karinių laimėjimų, be kita ko, ir dėl mūsų humanitarinės, ekonominės bei karinės paramos, Rusija ir toliau ruošiasi didelėms puolamosioms operacijoms“, – laiške perspėjo M. Strack-Zimmermann.

Ji nori, kad būtų surengtas Vokietijos politikų, kariuomenės, ginklų pramonės ir profesinių sąjungų susitikimas, kuriame būtų susitarta dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.

„Tikslas turėtų būti gauti išsamų vaizdą, kad galėtume tikslingai, sutartinai ir bendrai pradėti tolesnius veiksmus“, – rašė ji, pridurdama, kad Ukrainos išsilaikymas priklauso „nuo Vokietijos paramos“.

Pradiniame Rusijos invazijos į Ukrainą etape O. Scholzas buvo kritikuojamas už tai, kad siuntė tik tokius daiktus kaip šalmai ir neskubėjo tiekti ginklų bei reikšmingos pagalbos.

Vokietijos parama suintensyvėjo, kai M. Strack-Zimmermann ėmė spausti siųsti sunkiąją ginkluotę. Tačiau ji sakė, kad šalis turi „padaryti dar daugiau, kad padėtų Ukrainai laimėti šį karą“.

Ji pridūrė: „Vokietija turi prisiimti lyderės vaidmenį Europoje, kurio reikalauja Vakarų partneriai, ir be jokių abejonių ryžtingai bei drąsiai žengti pirmyn“.