Nuo vasario 24 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 1 200 balistinių, sparnuotųjų ir viršgarsinių raketų, iš jų 467 – į gyvenamuosius rajonus.

Kaip praneša UNIAN, tai antradienį JT Saugumo Tarybos posėdyje, skirtame Rusijos agresijai prieš Ukrainą, pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica.

„Žlugus pirminiam žaibo karo planui, Rusijos kariuomenė perėjo prie plano „B“. Šiame plane numatoma sukelti humanitarinę katastrofą visoje Ukrainoje ir sunaikinti mano šalies žemės ūkio potencialą siekiant įbauginti Ukrainos politinę vadovybę ir tautą ir priversti jas kapituliuoti“, – sakė diplomatas.

Anot S. Kislicos, Kremliaus „įrankių rinkinys platus ir nepaprastai žiaurus, jis apima tyčinį gyvenamųjų rajonų ir kritinės infrastruktūros griovimą, visos šalies apšaudymą raketomis, miestų apgultį, terorą prieš taikius gyventojus, jų grobimą ir žudymą“.

Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų.

„Mariupolis yra kraujuojanti žaizda Europos širdyje. Vietos valdžios duomenimis, ten žuvo mažiausiai 5 tūkst. gyventojų. Beveik 150 tūkst. žmonių tebėra apsiausti, neturi jokių sąlygų gyventi. Juos reikia evakuoti, bet ne į agresorės teritoriją. Apie 40 tūkst. ukrainiečių prievarta išvežta į Rusiją ir Baltarusiją“, – pažymėjo Ukrainos atstovas.

S. Kislica pabrėžė, kad susitarimas dėl saugumo garantijų Ukrainai gali būti pasirašytas tik po to, kai Rusijos kariuomenė grįš į pozicijas, kuriose ji buvo šių metų vasario 23 d.

S. Lavrovas atvyko į Kiniją su vizitu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Kiniją pirmo vizito į šią svarbią sąjungininkę nuo Maskvos karo prieš Ukrainą pradžios praėjusį mėnesį.

Socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbtoje žinutėje Rusijos ambasada Pekine patvirtino, kad S. Lavrovas atskrido į rytinį Huangšano miestą. Ambasados paskelbtose nuotraukose matyti, kaip iš lėktuvo lipančią delegaciją pasitinka apsauginius kostiumus vilkintys sveikatos pareigūnai.

S. Lavrovas dalyvaus virtinėje Kinijos organizuojamų susitikimų, kuriuose bus tariamasi, kaip padėti Afganistanui. Susitikimuose turėtų dalyvauti ir diplomatai iš Jungtinių Valstijų bei Talibano režimo vadovaujamo Afganistano kaimynių.

Nors susitikimuose bus kalbama apie Afganistaną, diskusijas temdys brutalaus Rusijos karo Ukrainoje šešėlis.

Kinija, kitaip nei daugelis Vakarų šalių, nepasmerkė Rusijos invazijos ir neskubėjo teikti Ukrainai humanitarinės pagalbos.

Pekinas nurodė, kad Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) susitiks su šalių atstovais kolektyviai. Kol kas neaišku, ar jis susitiks su S. Lavrovu akis į akį.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: negali būti nė kalbos apie sankcijų Rusijai panaikinimą iki karo pabaigos

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali būti nė kalbos apie sankcijų, įvestų Rusijai dėl įsiveržimo į savo kaimynę, panaikinimą, kol nesibaigs karas.

„Sankcijų [atšaukimo] klausimas negali būti keliamas tol, kol nesibaigs šis karas, kol neatgausime to, kas mums priklauso“, – vėlai antradienį vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis.

V. Zelenskis apdovanojo 126 Ukrainos gynėjus, iš jų 34 – po mirties

V. Zelenskis skyrė valstybinius apdovanojimus dar 126 šalies ginkluotųjų pajėgų kariams, iš jų 34 – po mirties.

V. Zelenskis tai pranešė vaizdo kreipimesi į Ukrainos piliečius.

„Mes visada būsime dėkingi kiekvienam mūsų kariui už mūsų valstybės gynimą Ukrainos tėvynės kare prieš Rusiją“, – pabrėžė prezidentas.

V. Zelenskis: teigiami signalai derybose nenutildė Rusijos artilerijos

Ukrainos gynyba tebėra pagrindinis Kyjivo prioritetas, nepaisant tam tikros pažangos derybose su Rusija, antradienio vakarą pareiškė V. Zelenskis.

„Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų“, – kalbėjo V. Zelenskis apie požymius, kad Rusija švelnina Ukrainos sostinės apgultį. „Priešas vis dar yra mūsų teritorijoje“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniame vaizdo kreipimesi, paskelbtame „Telegram“.

Jis sakė, kad Ukrainos miestai ir toliau bus apgulti bei apšaudomi, tad Ukrainos kariuomenė yra „vienintelė mūsų išlikimo garantija“. Kyjivas neturi pagrindo tikėti valstybės, kuri ir toliau siekia Ukrainos „sunaikinimo“, atstovų žodžiais, sakė V. Zelenskis. „Ukrainiečiai nėra naivūs“, – pridūrė jis.

Šie signalai nenutildė Rusijos sviedinių sprogimų.

Tuo metu Ukrainos kariuomenės generalinis štabas pareiškė, kad Rusijos dalinis pasitraukimas iš frontų į šiaurę nuo sostinės Kyjivo iš tikrųjų buvo karių rotacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad plano apsupti Kyjivą atsisakoma.

Rusijos kariuomenė atitraukė kelis dalinius nuo Kyjivo ir Černihivo apylinkių, tačiau taip pat buvo ženklų, kad šie daliniai bus panaudoti kitur Rytų Ukrainoje, sakoma generolų kasdieniame pranešime.

JAV: Maskva gali persekioti amerikiečius Rusijoje

JAV valstybės departamentas antradienį paskelbė kelionių rekomendacijas, kuriose perspėjo, kad Maskva „gali išskirti ir sulaikyti JAV piliečius Rusijoje“, ir pakartojo ankstesnius perspėjimus amerikiečiams nevykti į šią šalį.

Įspėjimas buvo paskelbtas „dėl Rusijos karinių pajėgų neišprovokuotos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą“, taip pat dėl to, kad Rusijos valdžios institucijos gali persekioti JAV piliečius.

Rusijoje gyvenantys ar keliaujantys amerikiečius taip pat raginami „nedelsiant išvykti“.

Rekomendacija paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV diplomatui pavyko aplankyti sulaikytą krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), kuri jau daugiau nei mėnesį laikoma Rusijos areštinėje.

Vasario 17 dieną Maskvos oro uoste buvo sulaikyta dukart olimpinio aukso laimėtoja ir moterų krepšinio lygos WNBA čempionė B. Griner, kuri kaltinama savo bagaže gabenusi elektroninių cigarečių kapsulių su kanapių aliejumi.

Sulaikyta B. Griner iš karto buvo uždaryta į areštinę, o praėjusią savaitę Rusijos teismas pratęsė jos suėmimą iki gegužės 19 dienos. Jai gresia iki 10 metų kalėjimo.

Sulaikymas įvyko Maskvos ir Vakarų santykiams dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pasiekus žemiausią lygį.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija vadovauja Vakarų atsakui į invaziją, skelbiant precedento neturinčias sankcijas Maskvai ir siunčiant ginklus bei pagalbą Kijevui.

Rusijai smogus regiono vyriausybės būstinei Mykolajive žuvo 12 žmonių, 33 sužeisti

Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti, pranešė nepaprastųjų situacijų agentūra.

Devynių aukštų pastatui smogta prieš pat 9 val. ryto; smūgis sugriovė visą centrinę statinio dalį.

„Iš po griuvėsių ištraukti 12 žmonių kūnai, 33 žmonės sužeisti“, – sakoma Ukrainos nepaprastųjų situacijų agentūros pranešime platformoje „Telegram“.

Agentūros paskelbtose nuotraukose matyti griuvėsius šalinantys gelbėtojai ir raudonu kostiumu vilkinti medicinos darbuotoja, padedanti ant neštuvų gulinčiam sužeistam vyrui kruvinu veidu.

Anksčiau pareigūnai skelbė apie devynis žuvusius ir 28 sužeistus žmones.

Antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Danijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė šią ataką.

„Mykolajivo gyventojai Rusijai nekėlė jokios grėsmės. Ir nepaisant to, kaip visi ukrainiečiai, jie tapo rusų karių taikiniais“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Po kelias dienas trukusios sąlyginės ramybės, antradienio rytą įvykdytas puolimas sukrėtė šį miestą, kuriame taikos metu gyveno pusė milijono žmonių.

Mykolaivas įsikūręs pakeliui į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą pietuose.

Pentagonas: Rusija ne atsitraukia nuo Kyjivo, o keičia pajėgų pozicijas

Rusija perkėlė nedidelę savo pajėgų prie Kyjivo dalį, bet neatsitraukia ir galbūt rengiasi vykdyti „didelį puolimą“ kitur Ukrainoje, antradienį paskelbė Pentagonas.

Scanpix nuotr.

„Dabar matome nedidelę [rusų pajėgų] dalį, kuri atrodo judanti tolyn nuo Kyjivo; tai [vyksta] tą pačią dieną, kai rusai sako atsitraukiantys“, – nurodė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

Jis kalbėjo kelios valandos po Rusijos gynybos viceministro Aleksandro Fomino pareiškimo, kad Maskva po „prasmingų“ derybų Stambule, „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, Kyjivo ir Černihivo srityse.

„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma... prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė J. Kirby. – Tik matėme, kad nedidelis skaičius pradeda trauktis nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę.“

„Rusija nepasiekė savo tikslo užimti Kyjivą“, – sakė Pentagono atstovas, bet pridūrė, jog „tai nereiškia, kad grėsmės Kyjivui nebėra.“

Mes nepasirengę vadinti to pasitraukimu ar net atsitraukimu.

„Mes nepasirengę vadinti to pasitraukimu ar net atsitraukimu, – sakė jis. – Manome, kad jie turbūt galvoja pakeisti pozicijas ir suteikti prioritetą kitur.“

„Visi turėtume būti pasirengę laukti didelio puolimo kituose Ukrainos rajonuose“, – pažymėjo jis ir nurodė, kad Rusijos pajėgų „puolamoji veikla“ buvo padidėjusi separatistiniame Donbaso regione.

Be Pentagono, Rusijos pareiškimą skeptiškai įvertino ir Baltieji rūmai.

„Turėtume blaiviai vertinti to, kas vyksta Ukrainoje, realybę... Niekas neturėtų apsigauti dėl Rusijos pranešimų“, – reporteriams sakė Baltųjų rūmų ryšių su visuomene direktorė Kate Bedingfield (Keit Bedingfild).

Paklausta, ar rengiamas sankcijų Rusijai atšaukimo grafikas mainais į pažangą, K. Bedingfield atsakė nemananti, „kad Rusijos veikla šiuo metų būtinai nusipelnytų meduolio. Mes labai sutelkę dėmesį į botagą“.

Lenkija ruošiasi uždrausti anglių importą iš Rusijos

Lenkijos vyriausybė antradienį patvirtino įstatymo projektą, kuriuo šalis siekia dar labiau sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, pradėjusią karą prieš kaimyninę Ukrainą.

Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Mulleris (Piotras Miuleris) sakė, kad naujuoju įstatymu taip pat siekiama įšaldyti Rusiją remiančių bendrovių ir asmenų turtą Lenkijoje.

„Į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kurios nacionaliniu lygmeniu užkirstų kelią akmens anglių importui iš Rusijos. Negalime toliau laukti Europos Sąjungos aiškios pozicijos šiuo klausimu, nors suprantame su tuo susijusias rizikas“, – žiniasklaidos atstovams antradienio pavakarę kalbėjo P. Mulleris.

Lenkija taptų pirmąja Europos Sąjungoje, įvedusia embargą rusiškoms anglims.

Rusijos anglių eksportas į Lenkiją siekdavo 9-10 mln. tonų per metus.

ES narė taip pat siekia atsikratyti priklausomybės nuo rusiškos naftos, yra tvirtai apsisprendusi nuo 2023-ųjų nebepirkti gamtinių dujų iš Rusijos.

Vokietijos kancleris pasmerkė Rusijos imperializmą kaip „labai grėsmingą“

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas griežtai kritikavo Ukrainą užpuolusią Rusiją „dėl labai imperialistinės vizijos“ – reikia aiškiai pasakyti, kad Rusija pradėjo karą siekdama užgrobti teritoriją, sakė jis.

„Mes negalime su tuo sutikti ir nesutiksime“, – kalbėjo O. Scholzas Šiaurės Reino ir Vestfalijos žemės parlamentinės grupės Diuseldorfo parlamente surengto susirinkimo dalyviams. „Tai tikrai rimta ir labai labai labai grėsminga situacija“, – sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad laisvasis pasaulis elgiasi teisingai, greitai ir vieningai įvesdamas veiksmingas sankcijas Rusijai.

Jis sakė, kad V. Putinas neatsižvelgė į tai, jog ukrainiečiai nori būti savarankiška tauta ir kad jis ir jo armija susidurs su pasipriešinimu. „Rusakalbiai ukrainiečiai taip pat priešinasi šiai invazijai“, – sakė O. Scholzas.

Jis sakė daug kartų kalbėjęsis su V. Putinu ir pažįstantis jį kaip žmogų, susikoncentravusį į geopolitiką. Tokį požiūrį jis pavadino klaidingu ir perspėjo, kad dėmesio centras į istorines sienas sukels karą Europoje. Europos sienų vientisumas ir neliečiamumas yra tarp pastarųjų dešimtmečių saugumo laimėjimų, sakė jis ir pridūrė, kad tai patvirtino ir bendri sprendimai su Rusija. Kancleris ragino atkurti konsensusą, kad sienos daugiau negali būti keičiamos.

Nuotraukose – griuvėsiais virtę Mariupolio kvartalai

Naujose palydovinėse Mariupolio nuotraukose matyti, kad centrinėje Ukrainos uostamiesčio dalyje sunaikinti ištisi miesto kvartalai, rašo „The Guardian“.

Tai patvirtina, kad Mariupolyje ir jo apylinkėse įvyko dešimtys sprogimų, rašo leidinys.

Scanpix nuotr.

Estija ruošiasi uždrausti Rusijos kapitalo „Yandex“

Estijos verslumo ir informacinių technologijų ministerija pranešė teiksianti vyriausybei siūlymą uždrausti Rusijos kapitalo bendrovės „Yandex“ veiklą šalyje, vadovaujantis įstatymu dėl sankcijų taikymo.

„Yandex“ bus uždrausta tiekti tiesiogiai ar netiesiogiai teikti pavežėjimo ir tarpininkavimo paslaugas Estijoje“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jame pažymima, jog tuo siekiama užkirsti galimybes Rusijos žvalgybos tarnyboms rinkti ir naudoti Estijos gyventojų  duomenis.

„Svarbi priežastis – Rusijos valdžios sprendimas įpareigoti „Yandex“ perduoti jos surinktus asmenų duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms. Norint naudotis „Yandex“ paslaugomis tenka pateikti gausybę asmeninių duomenų, kurie perkeliami į bendrovės tarnybines stotis Rusijoje. Iš esmės, šiais duomenimis gali pasinaudoti Rusijos specialiosios tarnybos ir politinė vadovybė“, – pareiškė Estijosi ministerijos vadovas Andresas Suttas.

Apie tokią grėsmę anksčiau jau įspėjo Estijos Saugumo policija ir Duomenų apsaugos inspekcija.

Įgyvendinant šias siūlomas sankcijas Estijoje taip pat būtų apribotas naudojimasis programėle „Yandex.Go“.

A. Suttas pridūrė, jog Estija imasi nacionalinių sankcijų „Yandex“ atžvilgiu, tačiau tikisi, kad šią iniciatyvą bus pasiūlyta įtraukti į naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketą.

Rusija smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose

Rusijos pajėgos antradienį smogė kariniam aerodromui Ukrainos vakaruose ir sunaikino degalų atsargas, pranešė Starokostiantynivo miesto, kuriame yra šis aerodromas, meras.

„Ant mūsų raketomis lyja nuo pirmosios karo dienos, bet šiandienos ataka buvo labai rimta ir padarė reikšmingos žalos“, – antradienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė meras Mykola Melnyčukas. Jis pažymėjo, kad žuvusių žmonių nėra.

Pasak mero, per bombardavimą sunaikintos maždaug 35 tūkst. gyventojų turinčio miesto degalų ir tepalų atsargos. Starokostiantynivas yra tarp sostinės Kyjivo ir Lvivo.

Ataka surengta Rusijai antradienį pažadėjus po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažinti savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą.

Be to, Rusijos raketai antradienį pataikius į regioninės vyriausybės pastatą pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste, žuvo mažiausiai 12 žmonių ir 33 buvo sužeisti.

Per 24 valandas Rusijos pajėgos įvykdė daugiau kaip 40 raketinių atakų prieš gyvenamuosius rajonus Kyjivo regione, sakė pareigūnai.

JK: keičiama strategija liudija, kad rusų pajėgos turi problemų Ukrainoje

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Rusijos paskelbtas koncentravimasis į separatistinius regionus Rytų Ukrainoje „greičiausiai yra tylus pripažinimas, kad jai sunku tęsti puolimą daugiau nei viena svarbia kryptimi“.

Kasdien pateikiamoje karo apžvalgoje ministerija nurodė, kad didelių nuostolių patyrę rusų daliniai buvo priversti grįžti į Baltarusiją ir Rusiją persigrupuoti ir pasipildyti atsargas.

Scanpix nuotr.

Pasak jos, tokie veiksmai dar labiau apsunkina rusų logistiką ir rodo, kad Rusija susiduria su sunkumais pergrupuodama savo dalinius priešakinėse pozicijose Ukrainoje.

Tačiau britų ministerija pabrėžė, kad keičiama strategija veikiausiai neatneš palengvėjimo civiliams gyventojams miestuose, kuriuos nuolat bombarduoja Rusija. Ji prognozuoja, kad Maskva sumažėjusius antžeminių pajėgų manevrus toliau kompensuos intensyviomis artilerijos ir raketų atakomis.

Gubernatorius: nepaisant Maskvos pažadų, Ukrainos Černihivas buvo apšaudomas visą naktį

Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos bombardavo šiaurinį Černihivo miestą, nors Maskva anksčiau tvirtino, kad „radikaliai“ mažina karinę veiklą šiame regione.

„Priešas savo „aktyvumo sumažėjimą“ Černihivo regione pademonstravo smūgiais Nižynui, įskaitant oro smūgius. Černihivas buvo apšaudomas visą naktį“, – socialiniuose tinkluose parašė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Vėliau, praėjus dienai po to, kai Rusija paskelbė keičianti taktiką, kalbėdamas per vietos televiziją, V. Čausas pridūrė, kad „padėtis nesikeičia“.

„Černihivas apšaudomas iš artilerijos ir bombarduojamas. Praėjusią naktį buvo bombarduojama, buvo sunaikinta civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.

Maskvos ir Kyjivo delegacijos šią savaitę Stambule surengė derybas, kuriomis siekta užbaigti daugiau nei mėnesį trunkantį karą Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Aleksandras Fominas pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant pagrindinius Rusijai rūpimus klausimus ir kad Maskvos pajėgos „kelis kartus sumažins karinį aktyvumą“ aplink Kyjivą ir Černihivą.

Karo nuniokoto Černihivo meras Vladyslavas Atrošenka praėjusios savaitės pabaigoje sakė, kad dėl lėto Rusijos kariuomenės judėjimo į priekį didelio masto evakuacija iš miesto nebeįmanoma.

Šią savaitę jis sakė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios mieste iš viso žuvo apie 350 žmonių.

Pasak V. Atrošenkos, smarkiai apgriautame mieste, kuriame prieš invaziją gyveno apie 280 tūkst. žmonių, liko apie 120 tūkst. gyventojų.

„Mieste nėra nei vandens, nei elektros. Ryšiai neveikia ir dabar negalime jų sutvarkyti“, – trečiadienį sakė V. Čausas.

Ukrainos prokurorai anksčiau šį mėnesį pranešė, kad Rusijos pajėgos šiauriniame Černihivo mieste nužudė 10 žmonių, laukusių eilėje prie duonos dalijimo punkto.

Priešas savo „aktyvumo sumažėjimą“ Černihivo regione pademonstravo smūgiais Nižynui.

TJO: Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų

Ukrainos uostuose užblokuota mažiausiai 100 užsienio prekybos laivų ir daugiau kaip 1000 jūrininkų – šių laivų įgulų narių, skelbia Tarptautinė jūrų organizacija (TJO), kuri yra Jungtinių Tautų padalinys ir reguliuoja tarptautinę prekybinę laivybą.

TJO pažymi, kad šioms įguloms pradeda stigti maisto atsargų.

Užsienio laivai įstrigo Ukrainos uostuose dėl Rusijos sukelto karo ir Rusijos karinio jūrų laivyno vykdomos Ukrainos uostų blokados. Visus Ukrainos vandens kelius Azovo ir Juodojoje jūrose dabar kontroliuoja Rusija.

Nuo karo pradžios prie Ukrainos krantų į penkis prekybinius laivus pataikė artilerijos sviediniai ar raketos. Jūrų tarnybų duomenimis, vienas iš jų nuskendo, žuvo du jūrininkai.

JT ragina sukurti saugius jūrų koridorius, kad užsienio prekybos laivai galėtų išplaukti į neutralius vandenis nerizikuodami savo įgulų gyvybėmis.

„TJO sekretoriatas bendradarbiauja su Ukraina ir Rusija siekdamas sukurti tokius koridorius, tačiau šiuo metu dėl išliekančios saugumo rizikos laivai negali išplaukti iš Ukrainos uostų“, – pabrėžė TJO atstovas. 

Žiniasklaida: EK siūlo, kad Ukraina eksportuotų maisto produktus per Lenkijos uostus

Europos Komisija siūlo sudaryti specialius prekybos maršrutus tarp Lenkijos ir Ukrainos ir taip pamėginti sumažinti Rusijos sukelto karo poveikį žemės ūkio produkcijos tiekimo grandinei.

Tai  trečiadienį pranešė Ispanijos laikraštis „ABC“.

Leidinio žiniomis, už žemės ūkį atsakingas Europos komisaras Januszas Wojciechowskis pareiškė, jog EK pasirengusi organizuoti „žaliuosius“ koridorius, kad Ukraina galėtų eksportuoti maisto produktus Baltijos jūra iš Lenkijos uostų. Eurokomisaras aptarė šį klausimą su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu. „Jis man patvirtino esąs pasirengęs padaryti visa, kas įmanoma, kad paremtų Ukrainą“, – patikslino J. Wojciechowskis.

Pažymima, kad EK siūlomi kanalai taip pat padėtų gabenti maisto produktus iš Europos į Ukrainą.

J. Wojciechowskis pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausias uždavinys yra padėti pabėgėliams ukrainiečiams. Pasak jo, dabartinėmis aplinkybėmis visi komerciniai pervežimai iki Lenkijos sienos būtų „veikla, susijusi su didele rizika“.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Jungtinėse Tautose Rusija apkaltinta sukėlusi „pasaulinę maisto krizę“

Antradienį JT Saugumo Taryboje Rusija buvo apkaltinta sukėlusi „pasaulinę maisto krizę“ ir įstūmusi žmones į „bado“ pavojų, pradėjusi karą Ukrainoje, kuri yra Europos duonos aruodas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pradėjo šį karą. Vladimiras Putinas sukūrė šią pasaulinę maisto krizę. Ir tik jis gali tai sustabdyti“, – per Saugumo Tarybos posėdį, skirtą humanitarinei situacijai Ukrainoje, sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman. „Atsakomybė už karą prieš Ukrainą – ir už karo padarinius pasauliniam aprūpinimo maistu saugumui – tenka tik Rusijai ir prezidentui Putinui“, – sakė ji.

Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as pabrėžė, kad „Rusijos agresija prieš Ukrainą didina bado pavojų visame pasaulyje“ ir kad pirmieji nukentės besivystančių šalių gyventojai. „Rusija, be jokios abejonės, stengsis mus įtikinti, kad disbalansą pasaulio maisto saugumo situacijoje sukuria sankcijos, kurių prieš ją imtasi“, – pridūrė N. de Riviere'as.

Maskvos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia iš tikrųjų atrėžė, kad pasaulinę maisto rinką iš tiesų supurtė „nežabota sankcijų isterija, kurią Vakarai lieja prieš Rusiją“.

W. Sherman ir Pasaulio maisto programos (WFP) direktorius Davidas Beasley pranešė, kad Ukraina ir Rusija, kurios abi yra pagrindinės grūdų gamintojos, eksportuoja 30 proc. pasaulio kviečių, 20 proc. kukurūzų ir 75 proc. saulėgrąžų aliejaus.

Penktadienį Europos Sąjunga paskelbė iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti karo sukeltą maisto trūkumą. ES ir JAV nori daugiašalių įsipareigojimų prieš žemės ūkio žaliavų eksporto apribojimus. JT generalinio sekretoriaus padėjėjas humanitariniams reikalams Joyce'as Msuya sakė, jog konfliktas Ukrainoje „kelia pavojų dar labiau pabloginti didžiausias pasaulio humanitarines krizes tokiose šalyse kaip Afganistanas, Jemenas ir Afrikos kyšulio šalys“, kur maisto trūkumas jau yra problema.

Žiniasklaida: JK gali patiekti Ukrainai savaeigių artilerijos įrenginių AS-90

Didžioji Britanija svarsto galimybę nusiųsti Ukrainai „mirtinesnės“ ginkluotės, pavyzdžiui, savaeigių artilerijos įrenginių AS-90. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Times“, remdamasis šaltiniais.

Pasak jų, nors AS-90 buvo pagaminti prieš tris dešimtmečius, galimas jų perdavimas reikštų Jungtinės Karalystės paramos Ukrainai, apie kurią vyriausybės narius informavo gynybos štabo viršininkas admirolas Tony`is Radakinas, „naują etapą“.

Kaip pabrėžė leidinio šaltiniai Didžiosios Britanijos vyriausybėje, „JK pagalba Ukrainai turi keistis“.

Anksčiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė abejojąs, ar Jungtinei Karalystei pavyks nusiųsti Ukrainai tankų ir lėktuvų atsiliepiant į valstybės vadovo V. Zelenskio prašymą, kadangi „logistikos požiūriu tai labai sunki užduotis“.

Scanpix nuotr.

Vokietija aktyvuoja avarinį dujų tiekimo planą

Vokietija trečiadienį padidino pavojaus lygį pagal savo neatidėliotiną dujų planą, didėjant būgštavimams, kad Rusija gali nutraukti dujų tiekimą, jei Vakarų šalys atsisakys mokėti rubliais.

„Dabar ministerijoje bus įkurtas krizių kambarys“, – per spaudos konferenciją sakė ūkio ministras Robertas Habeckas, kai Didžiojo septyneto (G7) šalys atmetė Rusijos reikalavimą mokėti rubliais. „Išankstinio įspėjimo“ priemonė, pirmoji iš trijų pavojaus lygių pagal vyriausybės skubų dujų planą, yra „prevencinė“ ir skirta užtikrinti kuro tiekimą, sakė R. Habeckas.

Dujų atsargos šiuo metu siekia 25 proc. pajėgumo, sakė ministras ir pridūrė, kad tiekimo iš Rusijos sustabdymas turėtų „rimtų“ padarinių, nors tiekimas ir toliau vykdomas.

Kremlius antradienį pakartojo, kad mokėjimus už dujų tiekimą į Europos Sąjungą priims tik rubliais – tokį potvarkį G7 ministrai pavadino „nepriimtinu“. „Neketiname sutikti su privačių dujų tiekimo sutarčių pažeidimu“, – sakė R. Habeckas.

Vokietija yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų savo energijos poreikiams tenkinti, prieš invaziją į Ukrainą 55 proc. dujų iš šios šalies jai buvo tiekiama vamzdynais. Karui prasidėjus Vokietija ėmėsi spartinti planus atsisakyti rusiškų dujų ir diversifikuoti tiekimus.

M. Morawieckis: Lenkija darys visa, kad iki metų pabaigos atsisakytų naftos iš Rusijos

Lenkija planuoja imtis priemonių atsisakyti rusiškos naftos importą iki 2022 metų pabaigos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), tuo metu kai Vokietijai paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo Rusijos Ukrainoje sukelto karo fone.

M. Morawieckis pažymėjo, kad jo šalis jau yra gerokai sumažinusi savo priklausomybę nuo naftos iš Maskvos.

Pasak vyriausybės vadovo, Lenkija pradeda radikaliausią tarp Europos šalių planą, skirtą tapti nepriklausomai nuo energijos šaltinių iš Rusijos.

Tuo metu antradienį Varšuva paskelbė uždraudžianti rusiškų anglių importą.

M. Morawieckis pažymėjo taip pat besitikintis, kad gegužę bus sumažintas ir dujų importas.

Lenkija paragino ir kitas ES šalis mažinti priklausomybę nuo degalų importo iš Rusijos, nes pinigai iš naftos ir dujų eksporto padeda Maskvai finansuoti karą Ukrainoje, todėl lėšų srautai turi sustoti.

Tuo tarpu Vokietijoje vyriausybė paskelbė išankstinį perspėjimo lygį dėl gamtinių dujų tiekimo ir paragino vartotojus taupyti energiją nerimaudama, kad Rusija įvykdys grasinimą nutraukti dujų tiekimą, jei negaus mokėjimų rubliais.

Be to, Lenkija trečiadienį paragino ES įvesti mokestį angliavandenilių importui iš Rusijos.

„Šiandien raginu Europos Komisiją įvesti mokestį angliavandeniliams iš Rusijos, kad prekybos ir ekonominės taisyklės ES bendrojoje rinkoje galiotų nešališkai“, – pareiškė M. Morawieckis.

„Labai stengsiuosi išplatinti šią idėją Europos Sąjungoje, kad situacija taptų teisinga konkurencijos rinkoje požiūriu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Pasak jo, siūlomas mokestis yra būtinas, nes Vokietija ir kitos Europos šalys nelinkusios nustoti pirkti rusiškos energijos, kuri dažnai būna pigesnė, tuo tarpu mokestis „išlygintų energijos kainas visoje Europos Sąjungoje“.

Ukrainiečiai paskelbė priešo nuostolius

Ukrainos gynybos ministerija trečiadienio rytą paskelbė atnaujintus suvestinius duomenis apie priešo nuostolius nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Skelbiama, kad Rusija nuo karo pradžios prarado apie 17,3 tūkst. karių, 605 tankų, 1723 šarvuočių, 305 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 131 lėktuvo, 131 sraigtasparnio, 81 bepiločio orlaivio, 1184 automobilių, 75 autocisternų, 21 specialiosios įrangos vieneto, 4 taktinių raketų kompleksų paleidimo sistemų, 7 laivų.

Merija: dešimtys žmonių iš Mariupolio gimdymo namų prievarta evakuoti į Rusiją

Mariupolio valdžia trečiadienį pasmerkė prievartinį žmonių evakavimą į Rusiją iš gimdymo namų šiame apsiaustame mieste, kur rusų pajėgos kovo 9 dieną subombardavo kitus gimdymo namus.

„Daugiau kaip 70 žmonių – moterys ir medicinos personalas – buvo jėga išgabenti okupantų iš 2-ųjų gimdymo namų Kairiojo kranto rajone“, – nurodė merija platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Pasak merijos, daugiau kaip 20 tūkst. šio pietrytinio Ukrainos miesto gyventojų „prieš jų valią“ buvo išvežti į Rusiją. Ten buvo konfiskuoti šių žmonių dokumentai ir jie buvo perkelti į Rusijos gilumoje esančius miestus.

Patikrinti šios informacijos neįmanoma, nes Mariupolis nuo vasario galo yra apsiaustas rusų pajėgų ir intensyviai bombarduojamas, o ryšiai beveik visiškai neveikia.

Kovo 9 dieną rusų pajėgos subombardavo kitus gimdymo namus Mariupolyje. Ta ataka, per kurią žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant vaiką, sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo.

Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę už smūgį Mariupolio gimdymo namams ir tvirtino, kad šia ligonine naudojosi „neonacių“ ukrainiečių karinis batalionas, o visas jos personalas ir pacientės buvo seniai iškraustyti.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis antradienį Rusjos pajėgų vykdomą Mariupolio apsiaustį pavadino nusikaltimu žmoniškumui.

Kremlius atmetė  Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos pasiūlymą organizuoti humanitarinės pagalbos misiją į šį miestą, tvirtindamas, kad pirmiausia ukrainiečių kariai turi sudėti ginklus.

Manoma, kad rusų pajėgų apgultame ir įnirtingai apšaudomame Mariupolyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę apie 160 tūkst. civilių.

Iš miesto ištrūkę civiliai naujienų agentūrai AFP sakė kelias savaites gyvenę namų rūsiuose įrengtose slėptuvėse.

Pasak ukrainiečių pareigūnų, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Mariupolyje jau žuvo mažiausiai 5 tūkst. žmonių.

JT: iš Ukrainos nuo karo pabėgo per 4 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau nei 4 mln. žmonių, rodo trečiadienį Jungtinių Tautų paskelbti duomenys.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė 4 019 287 žmonės ir kad daugiau kaip 2,3 mln. jų išvyko į Lenkiją.

„Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius dabar, praėjus penkioms savaitėms nuo Rusijos atakos pradžios, yra keturi milijonai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Aš ką tik atvykau į Ukrainą. Lvive su pareigūnais, JT ir kitomis šalimis mes aptarsime, kaip padidinti mūsų paramą žmonėms, kuriuos palietė ir iš namų išvarė šis beprasmis karas“, – nurodė jis.

Pabėgėlių ukrainiečių skaičius jau dabar viršija pirmines UNHCR prognozes, kad dėl šio karo namus paliks iki 4 mln. pabėgėlių.

Agentūros teigimu, tokio greito pabėgėlių skaičiaus augimo Europoje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo.

Maždaug 90 proc. jų sudaro moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodė, kad Ukrainą taip pat paliko beveik 200 tūkst. kitų tautybių žmonių, kurie mokėsi, dirbo ir gyveno šalyje.

TMO tyrimo kovo 16 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 6,48 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.

„Jiems reikia skubios būtiniausios pagalbos“, – trečiadienį perspėjo organizacija.

„TMO, reaguodama į karą Ukrainoje, padidino savo pastangas užkirsti kelią žmonių kontrabandai tiek šalyje, tiek visame regione“, – priduriama pranešime.

Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

S. Lavrovas giria Kiniją kaip vieną iš besiformuojančios „teisingos pasaulio tvarkos“ ašių

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį per pirmą savo vizitą Kinijoje nuo karo prieš Ukrainą pradžios pareiškė, kad Maskva ir Pekinas rodo kelią į teisingesnę pasaulio tvarką.

S. Lavrovas trečiadienį anksti ryte atskrido į rytinį Huangšano miestą.

Prieš jo susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I) Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo kreipimesi S. Lavrovas sakė, kad pasaulis „išgyvena labai rimtą tarptautinių santykių istorijos etapą“.

Scanpix nuotr.

Jis sakė esąs tikras, kad pasibaigus tam etapui „mes kartu su jumis ir kitais mūsų bendraminčiais judėsime link daugiapolės, teisingos ir demokratiškos pasaulio tvarkos“.

Kinijos valstybinės televizijos reportaže buvo matyti, kaip kaukes dėvintys ministrai prieš susitikimą pasisveikina susidauždami alkūnėmis priešais abiejų šalių vėliavas.

S. Lavrovas dalyvaus virtinėje Kinijos organizuojamų susitikimų, kuriuose bus tariamasi, kaip padėti Afganistanui. Susitikimuose turėtų dalyvauti ir diplomatai iš Jungtinių Valstijų bei Talibano režimo vadovaujamo Afganistano kaimynių.

Nors susitikimuose bus kalbama apie Afganistaną, diskusijas temdys brutalaus Rusijos karo Ukrainoje šešėlis.

Kinija, kitaip nei daugelis Vakarų šalių, nepasmerkė Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir suteikė tam tikrą diplomatinį užnugarį vis labiau izoliuojamai Maskvai.

JAV pareigūnai kaltino Kiniją, kad ji rodo „norą“ teikti Rusijai karinę ir ekonominę pagalbą, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) palygino Rusijos invaziją Ukrainoje su kruvinais 1989 metų įvykiais Tiananmenio aikštėje, kai Kinija brutaliai numalšino prodemokratinio judėjimo protestus.

Kinija ir Rusija pastaraisiais metais pastebimai suartėjo. Vladimiras Putinas likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą pradžios dalyvavo Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje ir susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Per tą V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė, kad jų šalių draugystė „neturi ribų“, ir pasirašė pluoštą milijardų dolerių vertės susitarimų energetikos srityje.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17,3 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. jau neteko apie 17,3 tūkst. žmonių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 605 tankų, 1 723 šarvuotųjų kovos mašinų, 305 artilerijos sistemų, 96 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 54 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 131 lėktuvo, 131 sraigtasparnio, 1 184 automobilių, 7 laivų, 81 drono.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Moldovą atvyko daugiau kaip 387 tūkst. pabėgėlių

Nuo Rusijos agresijos pradžios iš Ukrainos į Moldovą atvyko daugiau kaip 387 tūkst. pabėgėlių. Tai trečiadienį pranešė Moldovos VRM spaudos tarnyba.

Žinybos duomenimis, į Moldovą atvyko 352 240 Ukrainos piliečių ir 34 963 žmonės su kitų šalių pasais. Šiuo metu Moldovoje veikia dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Atvykėliams suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių, bet po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis.

Dabar Moldovoje yra per 97 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – 48 tūkst. vaikų. Į Migracijos biurą dėl prieglobsčio suteikimo kreipėsi 5 858 žmonės.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ketvirtadienį S. Lavrovas lankysis Indijoje

S. Lavrovas lankysis Indijoje, kuri iki šiol atsisakė pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą, jo dviejų dienų vizitas prasidės ketvirtadienį, pranešė Naujasis Delis.

Indija susilaikė balsuodama dėl Rusiją kritikuojančių Jungtinių Tautų rezoliucijų ir toliau perka Rusijos naftą bei kitas prekes, nepaisydama Vašingtono spaudimo. JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę apibūdino Indiją kaip „šiek tiek drebančią“ Rusijos atžvilgiu.

Indija ir Rusija dešimtmečius palaiko glaudžius ryšius. Naujasis Delis vadina Maskvą „ilgamete ir laiko patikrinta drauge“ ir iš Rusijos gauna didžiąją dalį svarbiausios karinės įrangos.

S. Lavrovas turi atvykti į Indiją iš Kinijos, kuri taip pat atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją ir suteikia diplomatinę priedangą vis labiau izoliuotai Rusijai. Tuo metu Indijos santykiai su Kinija jau seniai šalti, bet dar smarkiau pablogėjo, kai 2020 metais 20 Indijos karių ir keturi Kinijos kariai žuvo per susirėmimą ​​prie ginčijamos sienos Himalajuose. Vis dėlto Kinijos užsienio reikalų ministras Wangas Yi praėjusią savaitę lankėsi Indijoje, jis buvo aukščiausio rango Kinijos pareigūnas, atvykęs po susirėmimo, abiem šalims siekiant pataisyti santykius.

Indijos užsienio reikalų ministerija nepateikė daugiau informacijos, su kuo susitiks S. Lavrovas per savo kelionę, sutampančią su Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Liz Truss ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojo tarptautinės ekonomikos klausimais Daleepo Singho vizitais.

Kremlius: Rusijos ir Ukrainos derybose „kažko daug žadančio“ nepasiekta

Kremlius trečiadienį išsklaidė viltis dėl proveržio po ankstesnę dieną Stambule vykusių Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.    

„Negalime konstatuoti, kad esama kažko daug žadančio, kažkokių proveržių“, – žurnalistams sakė Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Dar laukia ilgas darbas“, – pridūrė jis.

Pasak D. Peskovo, Maskva teigiamu dalyku laiko tai, kad Kyjivas „bent jau pradėjo konkrečiai formuluoti ir dėstyti popieriuje“ savo reikalavimus. 

„Labai vengiame skelbti pareiškimus apie klausimus“, aptariamus derybose, nes „manome, kad derybos turi vykti tyliai“, – sakė jis.

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui Mariupolyje

Rusijos pajėgos smogė Raudonojo Kryžiaus pastatui apsiaustame ir smarkiai sugriautame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė Kyjivas.

Pareigūnai perspėjo, kad šis incidentas gali dar labiau paaštrinti mieste besivystančią humanitarinę katastrofą.

„Mariupolyje okupantai nusitaikė į Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) pastatą“, – sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos pranešime.

„Priešo aviacija ir artilerija apšaudė pastatą, pažymėtą raudonu kryžiumi baltame fone, rodančiame, kad ten esama sužeistųjų, civilių arba humanitarinių krovinių“, – nurodė pareigūnė.

L. Denisova neparašė, kad įvyko šie smūgiai, taip pat pridūrė, kad kol kas nepatvirtinta, ar per šią ataką kas nors žuvo arba buvo sužeistas.

Viena TRKK atstovė naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose matomas sugriautas pastatas yra šiai organizacijai priklausantys sandėliai Mariupolyje.

„Neturime komandos vietoje, todėl neturime jokios kitos informacijos, įskaitant galimas aukas ar žalą“, – sakė atstovė. Visgi ji pridūrė, kad visi tame pastate laikyti pagalbos kroviniai jau yra paskirstyti.

Į Ukrainą vasario pabaigoje įsiveržusios Rusijos pajėgos strategiškai svarbų Mariupolį visiškai apsupo kovo 2-ąją. Mieste, kuris yra nuolat apšaudomas ir bombarduojamas, jau žuvo mažiausiai 5 000 žmonių, nurodė pareigūnai, bet perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.

Pagalbos grupės reguliariai ragino Rusiją suteikti prieigą prieš Mariupolio, kur sąlygos tapo „pragariškos“. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu kaltino rusų pajėgas prievarta deportuojant miesto gyventojus į Rusiją.

TATENA vadovas Ukrainoje apsilankė branduolinėje jėgainėje

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje.

Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios, sukėlusios nerimą dėl galimos branduolinės nelaimės.

R. Grossi ne kartą perspėjo dėl šio konflikto keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą.  Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

„Esu Pietų Ukrainos branduolinėje jėgainėje, kad susitikčiau su Ukrainos vyriausybės pareigūnais bei darbuotojais ir pradėčiau teikti TATENA techninę pagalbą šalies branduolinių objektų saugai ir saugumui (užtikrinti)“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA vadovas.

„Labai svarbu būti vietoje, kad galėtume teikti veiksmingą paramą šiais nepaprastai sunkiais laikais“, – pridūrė jis.

R. Grossi taip pat padėkojo šalia Južnoukrajinsko miesto esančios jėgainės darbuotojams už „jų kantrybę ir atsparumą“.

„Noriu pasakyti, kad esame čia su jumis, kad esame pasirengę jus paremti visais įmanomais būdais ir formomis“, – sakė jis vaizdo žinutėje, taip pat paskelbtoje tviteryje.

R. Grossi į Ukrainą atvyko antradienį, kad susitiktų su vyriausybės pareigūnais ir atsiųstų į šalį ekspertų bei įrangos, siekiant „padėti išvengti branduolinės nelaimės pavojaus“.

Kiek laiko truks jo vizitas Ukrainoje, TATENA nepraneša.

Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.

Šį mėnesį R. Grossi Turkijoje susitiko su Rusijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrais, kad aptartų branduolinės saugos klausimus, tačiau jokio susitarimo nepasiekė.

Maskva: Kinija smerkia Vakarų sankcijas Rusijai

Kinija, vyriausybės Maskvoje duomenimis, smerkia Vakarų sankcijas Rusijai. Rusijos ir Kinijos užsienio reikalų ministrai baudžiamąsias priemones trečiadienį pavadino neteisėtomis ir kontraproduktyviomis, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Abiejų šalių diplomatijos vadovai Wang Yi ir S. Lavrovas trečiadienį susitiko Rytų Kinijos Anhui provincijoje.

„Ministrai išsamiai aptarė situaciją Ukrainoje“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. S. Lavrovas informavo kolegą ir apie „karinės specialiosios operacijos pažangą“ bei „dinamiką derybų procese su režimu Kyjive“. Abi pusės pažymėjo „kontraproduktyvų JAV ir jų satelitų Rusijai įvestų neteisėtų vienašališkų sankcijų pobūdį“.

Abi šalys ketina stiprinti savo strateginę partnerystę ir globaliais klausimais kalbėti „vienu balsu“. Glaudesnis bendradarbiavimas esą vyks ir daugiašaliais formatais.

Vokietija iki šiol registravo daugiau kaip 280 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių

Vokietijoje toliau auga iš Ukrainos atvykstančių pabėgėlių skaičius – tiesa, ne taip sparčiai, kaip dar prieš kelias savaites. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad federalinė policija nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietijoje registravo 283 365 karo pabėgėlius.

Praėjusią savaitę kasdien sieną kirsdavo apie 7 tūkst. ukrainiečių. Ankstesnėmis savaitėmis kartais per dieną pabėgėlių būdavo daugiau kaip 10 tūkst.

Tačiau kadangi nėra reguliarios pasienio kontrolės ir ukrainietišką pasą turintys asmenys gali atvykti be vizos 90 dienų, pabėgėlių iš Ukrainos skaičius Vokietijoje gali būti daug didesnis.

JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios prieš beveik penkias savaites Ukrainą paliko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Daugiau kaip pusė jų prisiglaudė kaimyninėje Lenkijoje.

Norvegija perdavė Ukrainai dar 2 tūkst. prieštankinių ginklų

Norvegija perdavė Ukrainai dar daugiau gynybai skirtų ginklų. Ukrainiečiai sulaukė 2 000 M72 tipo prieštankinių granatsvaidžių, trečiadienį pranešė Norvegijos gynybos ministerija. Vėliau trečiadienį į Norvegijos parlamentą vaizdo ryšiu turėtų kreiptis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.

Jau kovo pradžioje Norvegija nusiuntė į Ukrainą 2 tūkst. prieštankinių ginklų bei apsaugos įrangos. Tiekdama ginklus, Skandinavijos šalis nori paremti Ukrainą, kad ši galėtų gintis nuo rusų dalinių.

Ukrainiečiams reikia paramos ginklais iš kitų šalių, kad galėtų atsilaikyti prieš tarptautinę teisę pažeidžiantį Rusijos puolimą, sakė Norvegijos gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas.

Kremlius: nuo ketvirtadienio dar nebus reikalaujama už dujas atsiskaityti rubliais

Nuo ketvirtadienio dar nebus reikalaujama už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais, pareiškė Kremliaus atstovas D. Peskovas.

Tai praėjusią savaitę įsakė Rusijos prezidentas V. Putinas. Iš pradžių buvo numatyta, kad atitinkama priemonė įsigalios kovo 31-ąją. Tai Europoje pakurstė būgštavimus, kad Rusija gali visiškai užsukti dujų čiaupus.

Vietoj to V. Putinas tądien ketina susitikti su dujų tiekimo milžinės „Gazprom“ ir šalies centrinio banko atstovais.

Apie reikalavimą už dujas atsiskaityti rubliais Rusija paskelbė, kai jai dėl karinės invazijos į Ukrainą buvo pritaikytos griežtos Vakarų sankcijos. Jos gerokai nusilpnino šalies valiutą.

Atsitraukdami nuo Kyjivo rusai telkiasi Černobylio zonoje

Ukrainos generalinis štabas nesitiki plataus masto rusų pajėgų pasitraukimo iš teritorijų netoli sostinės Kyjivo. Priešas dėl savo nuostolių tikriausiai tik „laikinai atsisakė tikslo blokuoti Kyjivą“, – trečiadienio vidudienį pareiškė Generalinis štabas. Rusijos daliniai persigrupuoja ir dabar telkia dėmesį į puolimą Ukrainos rytuose ir pietuose.

Patvirtintas dalinis rusų pajėgų išvedimas iš Brovarų, esančių į rytus nuo milijoninio Kyjivo. Po pokalbių su Ukraina antradienį Rusija paskelbė mažinsianti karinius veiksmus prie Kyjivo ir Černihivo.

Duomenų apie karinius veiksmus nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Tai galioja ir Ukrainos generalinio štabo informacijai, esą Rusija telkia pajėgas uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę. Šioje teritorijoje nuo branduolinės nelaimės 1986 metais vis dar smarkiai padidėjusi radiacija. Zona nuo pirmųjų karo dienų yra Rusijos rankose.

V. Zelenskis ragina Norvegiją tiekti daugiau naftos ir dujų Ukrainai ir ES

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis trečiadienį paragino Norvegiją, antrąją pagal dydį dujų eksportuotoją Europoje po Rusijos, tiekti daugiau energijos išteklių jo šaliai ir Europos Sąjungai.

„Galite reikšmingai prisidėti prie Europos energetinio saugumo tiekdami reikalingus išteklius tiek Europos Sąjungos šalims, tiek Ukrainai“, – V. Zelenskis sakė vaizdo ryšiu kreipdamasis į Norvegijos parlamentą.

Ukrainos, nuo praeito mėnesio pabaigos kovojančios su Rusijos karine invazija, lyderis pridūrė, kad Rusijos laivams turėtų būti uždrausta įplaukti į uostus visame pasaulyje.

EK: esame pasirengę galimiems rusiškų dujų tiekimo trikdžiams

Europos Komisija (EK) yra pasirengusi galimiems rusiškų dujų tiekimo trikdžiams, teigia klimato politikos eurokomisaras Fransas Timmermansas.

„Mes, kaip Komisija, tam rengėmės labai ilgą laiką“, – paudos konferencijoje Briuselyje teigė F. Timmermansas. Pasak jo, Vokietijos vyriausybei aktyvavus savo avarinį dujų tiekimo planą, „logiška, kad ir kitų šalių vyriausybės galėtų rengtis ir taip pat imtis prevencinių veiksmų“.

F. Timmermansas pridūrė, kad EK yra pasirengusi padėti Europos Sąjungos (ES) šalims ir su jomis glaudžiai bendradarbiauti, rengiantis galimiems energetikos išteklių tiekimo trikdžiams.

ECB vadovė: tęsiantis karui Ukrainoje europiečių pragyvenimo išlaidos augs

Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio konflikto Ukrainoje energijos kainos ir europiečių pragyvenimo išlaidos toliau augs.

Kipre viešinti Ch. Lagarde pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą praėjusį mėnesį įnešė „didelių abejonių“ dėl Europos Sąjungos ekonomikos perspektyvų.

ECB vadovės teigimu, šis konfliktas pristabdė greitesnį nei tikėtasi atsigavimą po COVID-19 pandemijos, sukuriant daugybę darbo vietų.

„Karo poveikį ekonomikai geriausiai atspindi tai, ką ekonomistai vadina „pasiūlos šoku“. Jis... kartu didina infliaciją ir mažina augimą“, – kalbėjo ji per vieną renginį Nikosijoje.

Pasak Ch. Lagarde, energijos šaltinių kainos turėtų išlikti aukštos ilgesnį laiką. Nuo metų pradžios dujų kaina pakilo 52 procentais, o naftos – 64 procentais.

Maisto kainos taip pat veikiausiai patirs spaudimą, sakė ji, kadangi kviečių eksportas iš Ukrainos ir Rusijos sudaro 30 proc. šių grūdų pasaulio eksporto.

„Tikėtina, kad tam tikruose sektoriuose išliks pasaulinės gamybos problemų“, – sakė ji.

Ch. Lagarde teigimu, namų ūkius apima pesimistiškesnės nuotaikos ir jie gali mažinti savo išlaidas.

„Vartotojų pasitikėjimas šį mėnesį pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 metų gegužės mėnesio ir yra gerokai mažesnis už ilgalaikį vidurkį“, – kalbėjo ji.

Pasak ECB vadovės, karas veikiausiai turės poveikį ir verslo investicijoms.

„Akivaizdu, kad kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnės bus ekonominės išlaidos ir tuo didesnė bus nepalankių scenarijų tikimybė“, – sakė ji.

„Tinkamai reaguodami galime sušvelninti ekonomines karo pasekmes ir valdyti didelį neapibrėžtumo lygį, su kuriuo susiduriame“, – patikino Ch. Lagarde.

Pasak jos, karas Ukrainoje išryškino mūsų „didelį strateginį pažeidžiamumą mūsų saugumo ir prekybos santykiuose, kurį galime ištaisyti tik būdami vieningesni“.

Ukrainos duomenimis, karas jau pražudė 145 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 145 vaikai ir dar 222 sužeisti, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, daugiausiai vaikų žuvo Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Luhansko, Zaporižės, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Be to, per Rusijos ginkluotųjų pajėgų oro antskrydžius ir apšaudymą jau apgadinta 790 švietimo įstaigų, iš jų 75 sunaikintos visiškai.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

UNHCR: savo namus jau paliko ketvirtadalis visų ukrainiečių

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė 4 019 000 žmonių, o dar daugiau kaip 6 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje. Tai reiškia, kad savo namus jau paliko mažiausiai ketvirtadalis visų ukrainiečių, praneša BBC.

Tad dabar apie 4 mln. žmonių, daugiausiai – moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės yra priklausomi nuo kaimyninių šalių, kad išgyventų. Tai yra didžiausia pabėgėlių krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vien Lenkija jau priglaudė 2,3 mln. ukrainiečių.

Nors Rusija davė ženklų, kad gali sumažinti savo puolimo mastą, Ukrainos miestai apšaudomi ir toliau.

Meras: Irpinėje jau žuvo maždaug 200–300 civilių

Irpinėje žuvo maždaug 200–300 civilių, kol šis Ukrainos miestas buvo išlaisvintas nuo Rusijos karių, miesto merą Oleksandrą Markušyną cituoja agentūra „Reuters“.

O. Markušynas dar pirmadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos visiškai atsiėmė šio miesto, kuris buvo tapęs karštuoju kautynių tašku, kontrolę.

Meras per trečiadienį surengtą spaudos konferenciją nurodė, kad Irpinėje iki šiol žuvo apie 50 Ukrainos karių, kai kurių jų kūnai tebėra įstrigę po pastatų griuvėsiais. Pasak O. Markušyno, miestas visą naktį buvo apšaudomas Rusijos kariuomenės.

Scanpix nuotr.

Per raketų ataką prieš administracijos pastatą Mykolajive žuvo 15 žmonių

Per Rusijos raketų ataką prieš srities administracijos pastatą Pietų Ukrainos Mykolajivo mieste antradienį, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 15 žmonių. Tai trečiadienį savo „Telegram“ kanale pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.

Sviedinys administraciniame pastate išmušė didžiulę skylę. Sugriautas ir V. Kimo darbo kabinetas. Jo tuo metu ten nebuvo.

Gelbėtojai pradžioje ištraukė tris žuvusiuosius, tačiau vėliau aukų skaičius išaugo iki 15. 34 žmonės buvo sužeisti, sakė gubernatorius. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Mykolajivas iš pietų puolantiems rusų daliniams blokuoja kelią į svarbų Odesos uostamiestį.

Rusijos pažadai deeskaluoti padėtį Kyjivo prieigose vertinami skeptiškai

Ukraina ir Vakarų sąjungininkės trečiadienį stengėsi įžvelgti požymių, kad Maskva „radikaliai“ sumažino kovos veismus Kyjivo prieigose, kaip Rusija pažadėjo per taikos derybas, tačiau skeptiškumas išlieka didelis, o Vašingtonas perspėjo, kad rusų pajėgos tik perkeliamos, o ne atitraukiamos.

Abi konflikto pusės antradienį įvykusias derybas Stambule vadino „reikšmingomis“ ir „teigiamomis“, kitaip negu jų ankstesnius ratus. Tai sukėlė vilčių, kad gali būti užbaigtas jau ilgiau kaip mėnesį besitęsiantis karas, nusinešęs tūkstančius žmonių gyvybių ir privertęs dar milijonus palikti savo namus.

Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas sakė, kad buvo pasiekta pažanga tariantis dėl Ukrainos „neutralumo ir nebranduolinio statuso“ – dviejų esminių Maskvai susirūpinimą keliančių punktų.

Jis taip žadėjo, kad Rusija „radikaliai, keleriopai sumažins karinę veiklą“ aplink Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą.

Tačiau Ukraina ir Vakarų šalys šiuos pažadus vertino skeptiškai, o Pentagonas pareiškė, kad Rusija tik perkėlė „nedidelį skaičių“ karių netoli Kyjivo, bet galbūt ruošiasi „dideliam puolimui“ kitur.

„Galiu jums pasakyti, kad didžioji dauguma... prieš Kyjivą sutelktų pajėgų vis dar yra ten, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis). – Tik matėme, kad nedidelis skaičius pradeda trauktis nuo Kyjivo, daugiausia į šiaurę.“

„Rusija nepasiekė savo tikslo užimti Kyjivą“, – sakė Pentagono atstovas, bet pridūrė, jog „tai nereiškia, kad grėsmės Kyjivui nebėra.“

Ukrainos kariškiai irgi perspėjo, kad Rusijos pajėgų atsitraukimas nuo Kyjivo ir Černihivo „veikiausiai yra atskirų dalinių rotacija ir kad tuo siekiama suklaidinti“.

Praeitą naktį ir ryte sostinėje vėl keliskart gaudė oro pavojaus sirenos.

„Pažiūrėsime, ar jie ištesės“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybas Stambule vadino „teigiamu“ ženklu, bet pabrėžė, kad jo šalies pajėgos budrumo nepraras.

Iš Stambulo gaunami signalai „neužgožė sprogimų arba Rusijos sviedinių“, sakoma vėlai antradienį V. Zelenskio paskelbtame vaizdo pranešime. Prezidentas ragino nediskutuoti apie jokį Vakarų šalių sankcijų Maskvai atšaukimą, kol karas dar nėra pasibaigęs.

Ukrainos sąjungininkės Vakaruose sakė neplanuojančios švelninti priemonių, kurių buvo imtasi Rusijai nubausti už invaziją.

„Pažiūrėsime, kad jie ištesės, ką siūlo, – JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sakė antradienį po pokalbio su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiais. Jis taip pat pažadėjo nešvelninti sankcijų.

Trečiadienį Vokietija padidino padidintą parengties lygį dėl galimo dujų tiekimo sumažėjimo, baiminantis, kad Rusija gali užsukti čiaupus šalims, atsisakančioms vykdyti jos reikalavimus apmokėti už gaunamas dujas rubliais.

Vašingtonas savo ruožtu perspėjo JAV piliečius, kad Maskva gali „persekioti juos ir sulaikyti“ Rusijoje, taip pat pakartojo raginimą visiems toje šalyje esantiems amerikiečiams nedelsiant išvykti.

Kaip bebūtų, tiesioginės derybos Stambule buvo pirmasis pažangos ženklas siekiant konflikto pabaigos. Kyjivo derybininkas Davydas Arachamija sakė, kad susiklostė „pakankamos“ sąlygos V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui.

Optimizmas dėl galimos pažangos stūmė kainas aukštyn Europos ir JAV vertybinių popierių biržose, o nafta atpigo 5 proc., mažėjant nuogąstavimams dėl tiekimo. Tuo metu rublis JAV dolerio atžvilgiu pabrango 10 procentų.

Maskva jau praeitą savaitgalį užsiminė mažinanti savo karo tikslus ir ketinantis susitelkti į pastangas užimti daugiau teritorijų Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos atkovojo kai kurias teritorijas, įskaitant strategiškai svarbų Kyjivo priemiestį Irpinę. Tuo metu JK Gynybos ministerija praeitą naktį pareiškė, jog „beveik aišku, kad Rusijos puolimas nepasiekė savo tikslo apsupti Kyjivą“.

„Labai tikėtina, kad Rusija sieks perkelti kovinę galią iš šiaurės savo puolimui rytinėse Donecko ir Luchansko srityse (Donbase)", – pridūrė ministerija.

JK: sankcijos Rusijai turi būti plečiamos, kol visi jos kariai pasitrauks iš Ukrainos

JK premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį teigė, kad Vakarų šalys turi veržti sankcijų kilpą ant Rusijos kaklo, kol visi jos kariai pasitrauks iš Ukrainos.

Savo kolegų parlamentarų paklaustas, kada reikėtų atšaukti sankcijas Rusijai, B. Johsnonas atsakė: „Mano nuomone, turime nuolat plėsti sankcijas, kol kiekvienas jo (Rusijos prezidento Vladimiro Putino) karys pasitrauks iš Ukrainos.“

Rusų operos žvaigždė A. Netrebko pasmerkė karą prieš Ukrainą

Rusų operos žvaigždė Anna Netrebko aiškiai pasmerkė „karą prieš Ukrainą“. Trečiadienį per savo advokatą Berlyne Christianną Schertzą išplatintame pareiškime ji teigė mintimis esanti su „šio karo aukomis ir jų šeimomis“. Kartu atlikėja pabrėžė, kad nėra nei „politinės partijos narė“, nei „susijusi su kokiu nors Rusijos vadovu“ ir kad su prezidentu Vladimiru Putinu „per visą savo gyvenimą susitiko tik kelis kartus“.Prasidėjus karui, 50-metė A. Netrebko sulaukė kritikos, nes buvo laikoma V. Putino rėmėja. Dabar ji pareiškime rašė: „Pripažįstu ir apgailestauju, kad mano veiksmai ar žodžiai praeityje iš dalies galėjo būti neteisingai interpretuojami“.

Su V. Putinu ji esą buvo susitikusi pirmiausiai per apdovanojimų už jos kūrybą įteikimus ar olimpinių žaidynių atidarymą. „Niekada nesu gavusi finansinės paramos iš Rusijos vyriausybės, gyvenu Austrijoje, kur moku ir mokesčius“, - rašė operos žvaigždė.

Ji taip pat pareiškė mylinti savo gimtąją Rusiją. Savo kūryba ji siekianti „tik taikos ir vienybės“.

Kovo pradžioje A. Netrebko paskelbė, kad daro pertrauką savo koncertinėje veikloje. Prieš tai, be kita ko, Bavarijos valstybinė opera nutraukė bendradarbiavimą su atlikėja ir tai, be kita ko, argumentavo nepakankamu jos atsiribojimu nuo karo prieš Ukrainą.

Anot A. Netrebko, ji gegužės pabaigoje ketina atnaujinti savo pasirodymus, pirmiausiai – Europoje.

Slovakija išsiunčia 35 Rusijos diplomatus

Slovakija trečiadienį paskelbė nusprendusi išsiųsti 35 Rusijos diplomatus, remdamasis žvalgybos tarnybų pateikta informacija.

Ankstesnę dieną keturios kitos Europos Sąjungas šalys – Belgija, Nyderlandai, Airija ir Čekija – paskelbė išsiunčiančios dešimtis šnipinėjimu įtariamų rusų diplomatų. Šių koordinuotų veiksmų buvo imtasi jau ilgiau kaip mėnesį tęsiantis Maskvos karui Ukrainoje.

Kitos šalys, įskaitant JAV, Lenkiją ir Baltijos valstybes, anksčiau taip pat išsiuntė Rusijos diplomatų.

Slovakija „sumažins Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojų skaičių 35-iais“, naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jurajus Tomaga.

„Apgailestaujame, kad po ankstesnių rusų diplomatų išsiuntimų per porą praėjusių metų Rusijos diplomatinė atstovybė neparodė jokio suinteresuotumo Slovakijoje veikti korektiškai“, – pridūrė jis.

Slovakija tris kitus rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė anksčiau šį mėnesį.

2020 metų rugpjūtį Bratislava taip pat išsiuntė tris rusų diplomatus dėl „sunkaus nusikaltimo“. Vietos žiniasklaida pranešė, kad šis žingsnis galbūt susijęs su vieno buvusio čečėnų kovotojo nužudymu Berlyno parke.

Prieš dvejus metus vietos žiniasklaidos pranešimuose buvo sakoma, kad Slovakijoje dirba iki 45 oficialiai pripažintų Rusijos diplomatų, bet neaišku, kiek jų yra likę šalyje dabar.

JAV žvalgyba: patarėjai klaidino V. Putiną apie karo Ukrainoje eigą

JAV žvalgybos pareigūnai padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra klaidinamas savo patarėjų apie rusų pajėgų veiksmus Ukrainoje, trečiadienį nurodė vienas amerikiečių pareigūnas.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga apie neseniai išslaptintą JAV žvalgybos išvadą, kad V. Putinas pasijuto apgaudinėjamas Rusijos kariškių ir kada dabar tarp jo ir aukšto rango gynybos pareigūnų tvyro didelė įtampa.

Pareigūnas nepateikė detalių, kokiais įrodymais remdamasis JAV žvalgyba priėjo šią išvadą.

Tačiau žvalgybos bendruomenė konstatavo, kad V. Putinui nebuvo pranešta, jog kariuomenė siunčia į Ukrainą šauktinius ir kad jų ten žūva. Amerikiečių žvalgybininkai taip pat mano, kad V. Putinas ne visiškai suvokia, kokiu mastu jo šalies ekonomiką veikia ekonominės sankcijos, įvestos Rusijai Vašingtono ir jo sąjungininkų.

Šios išvados demonstruoja „tikslios informacijos srauto aiškų sutrikimą“ ir rodo, kad V. Putino aukšto rango patarėjai „bijo sakyti jam tiesą“, pažymėjo šaltinis.

Baltieji rūmai antradienį išreiškė skeptišką požiūrį dėl Rusijos viešo pareiškimo, kad ji sumažins karinių veiksmų ties Kyjivu intensyvumą, siekdama padidinti pasitikėjimą derybomis tarp Ukrainos ir Rusijos delegacijų, kurių vėliausias ratas įvyko Turkijoje.

„Pažiūrėsime, – sakė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), komentuodamas šį pranešimą. – Nepriimsiu nieko, kol pamatysiu, kokie jų veiksmai.“

Rusijos pajėgos praeitą naktį toliau apšaudė ir bombardavo Ukrainos sostinę ir šiaurinį Černihivo miestą, nuo kurio taip pat žadėta atitraukti pajėgas, trečiadienį sakė regiono lyderiai.

Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield (Keit Bedingfild) sakė, kad administracija bet kokį Rusijos pajėgų judėjimą laiko „perkėlimu, o ne atitraukimu“. Ji pridūrė, kad „niekas neturėtų apsigauti dėl Rusijos pareiškimo“.

J. Bidenas trečiadienį planuoja telefonu pasikalbėti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarti padėtį jo šalyje.

Daugelio analitikų nuomone, V. Putinas yra atitolęs nuo tikrovės ir apsuptas pareigūnų, ne visada sakančių jam tiesą. JAV pareigūnai yra viešai sakę manantys, kad ribota informacija, galbūt paaštrinta V. Putino izoliacijos dėl koronaviruso pandemijos, galėjo lemti Rusijos prezidento nerealius lūkesčius greitai sutriuškinti Ukrainos pajėgas.

J. Bideni administracija dar prieš prasidedant karui dėjo beprecedentes pastangas viešai skelbti, anot jos, V. Putino planus surengti invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį, remdamasi savo žvalgybos išvadomis. Kai Maskva to nepaisė ir vis tiek pasiuntė pajėgas į Ukrainą, Baltieji rūmai daugelio buvo giriami už pastangas atkreipti pasaulio dėmesį į šį karą ir spausti iš pradžių vangiai reagavusias sąjugininkes Vakaruose imtis griežtų sankcijų, skaudžiai smogusių Rusijos ekonomikai.

Tačiau žvalgybos darbo trūkumus pabrėžia faktas, kad JAV prieš prasidedant invazijai nepakankamai įvertino Ukrainos pajėgų ryžtą priešintis įsibrovėliams, neseniai liudydamas Kongrese sakė Gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras (Skotas Berieras).

J. Bidenas ir V. Zelenskis aptarė papildomas galimybes padėti Ukrainos kariuomenei

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė „papildomas galimybes“ suteikti pagalbą Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su jau penkias savaites besitęsiančia Rusijos invazija, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

„Lyderiai aptarė... Jungtinių Valstijų, jų sąjungininkių ir partnerių tęsiamas pastangas nustatyti papildomas galimybes padėti Ukrainos kariuomenei ginti savo šalį“, – rašo Baltieji rūmai.

Ukraina pareiškė pirmą kaltinimą už „kolaboravimą“ su Rusija

Ukraina trečiadienį oficialiai pareiškė pirmą kaltinimą pagal naujai priimtą įstatymą dėl kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, už kurį gali grėsti iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Generalinė prokuratūra pranešė, kad kaltinimai pareikšti rytinio Kramatorsko miesto gyventojui, platformoje „TikTok“ paskelbusiam vaizdo įrašą, „kuriame neigė Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir viešai ragino piliečius palaikyti neteisėtus šalies agresorės sprendimus ir veiksmus“.

„Tai pirmas teismui perduotas kaltinimas dėl kolaboravimo“, – sakoma prokuratūros pranešime platformoje „Telegram“.

Kovo viduryje, praėjus vos porai savaičių nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgų invazijos, Kyjivas priėmė vadinamąjį kolaboravimo įstatymą.

Pagal šį įstatymą, „bendradarbiavimas“ su „priešiškomis“ pajėgomis gali užtraukti 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Asmenys, pripažinti kaltais dėl bendradarbiavimo su Rusijos pajėgomis, taip pat negalės 15 metų dirbti valdžios institucijose, įskaitant vietines.

Tai pirmas toks įstatymas, priimtas Ukrainos parlamente nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Pasak prokurorų, įsigaliojus šiam įstatymui buvo pradėta daugiau nei 150 tyrimų dėl įtariamo bendradarbiavimo su Rusijos pajėgomis.

Ukraina taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį „neteisėtai“ publikuoti nuotraukas arba vaizdo įrašus, informuojančius apie Ukrainos kariuomenės judėjimą. Tai kelia nerimą žiniasklaidai.

Maskva patvirtino dalinių „pergrupavimą“ prie Kyjivo ir Černihivo

Rusijos gynybos ministerija patvirtino savo dalinių „pergrupavimą“ prie Kyjivo ir Černihivo. „Kyjivo ir Černihivo srityse vyksta planuotas dalinių pergrupavimas“, - trečiadienio vakarą Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusijos kariai ten esą įgyvendino savo pagrindinius uždavinius. Dalinių perdislokavimo tikslas „pirmiausiai yra užbaigti visiško Donbaso išlaisvinimo operaciją“.

Po pokalbių su Ukraina Rusija antradienį pažadėjo smarkiai sumažinti savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo.

Rusijos gynybos ministerija pakartojo, kad pirmasis „karinės specialiosios operacijos“ – taip Maskva vadina karą prieš kaimyninę šalį – etapas sėkmingai baigtas.

Prancūzija teigia nematanti ženklų apie galimą proveržį Rusijos ir Ukrainos derybose

Prancūzija nemato ženklų apie galimą proveržį derybose tarp Rusijos ir Ukrainos ir lauks konkrečių Kremliaus veiksmų, trečiadienį teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drianas.

„Karas tęsiasi ir kol kas, mano žiniomis, nėra jokio proveržio ar ko nors naujo“, – interviu transliuotojams „France 24“ ir RFI teigė J. Y. Le Drianas.

Rusijos derybininkai po antradienį Stambule vykusių derybų prakalbo, kad Maskva sumažins savo karinį aktyvumą prie Kyjivo ir Černihivo miestų. Tačiau J. Y. Le Drianas pabrėžė, kad pernakt tęsėsi sostinės apšaudymas, o pietinis Mariupolio uostamiestis tebėra apsiaustas.

„Yra daug Rusijos valdžios institucijų pareiškimų... aš tikėsiu tik veiksmais, – pareiškė užsienio reikalų ministras. – Dar gali būti, kad rusai naudojasi šiuo laikotarpiu, kuriuo skelbiama apie tolesnes išsamias derybas, kad galėtų pergrupuoti savo pajėgas.“

Pasak Paryžiaus diplomatijos vadovo, Prancūzija yra „visiškai prieinama pokalbiams su prezidentu (Volodymyru) Zelenskiu apie tai, kaip įgyvendinti garantijas“ Ukrainos saugumui užtikrinti. Jos laikomos būtinomis, kad būtų galima užbaigti kautynes. „Problema ta, kad reikia tikrų derybų“, – pridūrė jis ir paragino surengti V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą.

Raketomis atakuotas Dnipro miestas

Rusija raketomis atakavo pietryčių Ukrainoje esantė Dnipro miestą. Į ką buvo taikytasi, nepranešama.

Apie ataką feisbuke informavo ir Dnipro meras Borisas Filatovas.

Mariupolyje sunaikinti trys Rusijos tankai

Mariupolyje specialiųjų operacijų būrio „Azov“ kariai trečiadienį sunaikino tris Rusijos tankus ir 64 priešo pėstininkus.

Apie tai pranešė ukrinform.net, remdamasis „Azov“ pateikta informacija.