V. Zelenskis: Rusija nori sugriauti kiekvieno europiečio įprastą gyvenimą
„Rusija šiomis dienomis mėgina dar labiau didinti energetinį spaudimą Europai – visiškai nutrauktas dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu“, – šeštadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi kalbėjo prezidentas.
Pasak V. Zelenskio, Rusija nori sugriauti kiekvieno europiečio įprastą gyvenimą – visose mūsų žemyno šalyse.
193-ioji karo Ukrainoje diena
193-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
193-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
193-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
193-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
193-ioji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
„Rusija siekia susilpninti ir įbauginti Europos valstybes. Rusija tam naudoja ne tik tankus ir raketas, bet ir energetiką kaip ginklą. Šią žiemą Rusija ruošia „lemiamą smūgį“ energetikos sektoriuje. Apsaugoti nuo to esą padėtų tik dar didesnis susitelkimas.
Europiečiai turi labiau koordinuoti savo atsakomąsias priemones ir labiau padėti vieni kitiems. Be to, turi būti didinamas spaudimas Rusijai, kad būtų apribotos šalies pajamos iš naftos ir dujų“, – akcentavo jis.
Rusija siekia susilpninti ir įbauginti Europos valstybes.
V. Zelenskis dėkojo visiems šalies gynėjams ir partneriams.
„Jūs esate šaunūs – šiandien ir visada. Padarysime viską, kad Ukraina galėtų pilnai apsaugoti savo dangų nuo rusiškų raketų ir aviacijos. Tai viena iš esminių problemų mūsų valstybei. Esame dėkingi visiems partneriams, kurie padeda. Pagalba Ukrainai oro gynyboje yra akivaizdžiausias būdas apsaugoti žmones nuo Rusijos teroro“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos premjeras vieši Berlyne
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sekmadienį tapo pirmuoju per kelis mėnesius aukšto rango ukrainiečių pareigūnu, apsilankiusiu Vokietijoje – tai ženklas, kad įtampa tarp Kyjivo ir Berlyno slūgsta.
Berlyne jis pareiškė, kad jo šaliai reikia papildomos pagalbos kovoje su Rusija.
Pirmoji jo kelionės stotelė buvo susitikimas su prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), su kuriuo D. Šmyhalis „aptarė karinę padėtį, sankcijų griežtinimą ir būtinybę aprūpinti Ukrainą ginklais“, pranešė pats premjeras per „Twitter“.
Vėliau sekmadienį su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) susitiksiantis D. Šmyhalis taip pat padėkojo Vokietijai „už solidarumą su ukrainiečiais ir paramą“.
Pasak Vokietijos prezidento atstovės spaudai, F.-W. Steinmeieris patikino svečią, kad Berlynas „ir toliau patikimai palaikys Ukrainą“.
Kancleris O. Scholzas ne kartą žadėjo, kad Vokietija tvirtai rems Ukrainą kovoje su Rusijos invazija.
Tačiau praėjus kelioms savaitėms po Rusijos kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Kyjivas pareiškė, kad Vokietijos pagalba per maža ir per vėlyva.
Birželį O. Scholzui aplankius Kyjivą, o Vokietijai atsiuntus ginklų, tonas pasikeitė.
„Vokietija padarė didžiulę pažangą remdama Ukrainą ginklais“, – prieš kelionę Vokietijos žiniasklaidai sakė D. Šmyhalis.
Tačiau ministras pirmininkas teigė, kad Kyjivas tikisi daugiau iš Berlyno, įskaitant „modernius kovinius tankus“, tokius kaip „Leopard 2“.
Balandį F.-W. Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.
Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.
„Ypatinga atsakomybė“
O. Scholzo socialdemokratai istoriškai buvo persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas (Vilis Brantas).
Ši tradicija iš dalies lėmė tai, kad Vokietija iš pradžių atsisakė tiekti Kyjivui bet kokius ginklus, o po to paskelbtas sprendimas nusiųsti ukrainiečiams tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.
Tačiau O. Scholzo koalicija, kuriai taip pat priklauso žalieji ir liberalioji partija FDP, nuo to laiko pakeitė savo poziciją.
Kyjivui, be kita ko, Vokietija pristatė haubicų, raketų paleidimo įrenginių ir priešlėktuvinių raketų.
Sunkesnė ginkluotė, pavyzdžiui, priešlėktuvinės sistemos IRIS-T, raketų paleidimo įrenginiai, montuojami ant pikapų, ir antidroninė įranga, turi būti įtraukta į kitą karinės pagalbos paketą, kurio vertė viršija 500 mln. eurų.
Ukrainiečių kariai šiuo metu Vokietijoje apmokomi naudotis tankais „Leopard“.
Pirmadienį sakydamas kalbą apie savo viziją Europai, O. Scholzas sakė, kad Vokietija prisiima „ypatingą atsakomybę“ padėti Ukrainai patobulinti savo artilerijos ir oro gynybos sistemas.
Jis pridūrė, kad Vokietija rems Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
Be to, šalis priėmė beveik milijoną ukrainiečių pabėgėlių, o 155 000 vaikų iš Ukrainos šiuo metu mokosi Vokietijos mokyklose.
Prieš D. Šmyhalio vizitą O. Scholzo koalicijos partneriai žalieji, tradiciškai garsėjantys kaip pacifistai, pareiškė, kad Vokietija nori padidinti savo ginkluotės tiekimą Ukrainai.
„Karinės priemonės niekada nepadeda rasti sprendimo, tačiau kartais jos atveria galimybes politiškai išspręsti konfliktus taisyklėmis grindžiamoje pasaulio tvarkoje“, – teigiama partijos vadovybės pasiūlyme, pateiktame svarstyti kitame suvažiavime.
Okupantų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos neleidžia priešui žengti gilyn į Ukrainą, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Gynybos pajėgų daliniai laikosi savo pozicijų ir neleidžia priešui žengti gilyn į mūsų valstybės teritoriją. Gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė priešo atakas Bogorodičnojės, Pasiekos, Dolinos, Bachmuto, Pokrovskės, Bachmutsko, Peskų ir Pervomaisko vietovėse“, – rašoma pranešime.
Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų orlaiviai paleido šešis smūgius, kuriais buvo siekiama nugalėti okupantų darbo jėgą ir techniką.
„Dėl praėjusią parą kilusio gaisro priešo vadovybė patyrė pralaimėjimus. Sugriauta radiolokacinė stotis „Zoopark“, elektroninės kovos kompleksas „Žitel“ ir nemaža okupantų darbo jėga“, – praneša ukrainiečiai.
O. Arestovyčius: reikia ruoštis sunkiems laikams
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad reikia ruoštis sunkiems laikams.
„Žinoma, mes grąžinsime visas savo teritorijas. Bet visuomenė turi ruoštis – tai bus ilga ir labai sunku, ir kruvina. Nes užpuolikai visada patiria didesnių nuostolių nei gynėjai“, – pareiškė jis.
Užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos leidžia raketas iš Zaporižios AE teritorijos
Interneto portalas „The Insider“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Rusijos daugkartinio paleidimo raketinių sistemų (MLRS) paleidimas iš Zaporižios atominės elektrinės teritorijos. Apie tai praneša Unian.
Vaizdo įrašas darytas rugsėjo 2-3 d. naktį.
„The Insider“ paprašė ekspertų peržiūrėti vaizdo įrašą.
„Iš tiesų filmuojama iš priešingo Dniepro kranto, kamera nukreipta į pietus. Tai reiškia, kad MLRS paleidimo aikštelė yra į vakarus nuo Zaporižios AE. Taip pat į vakarus nuo termofikacinės elektrinės yra ir pačios atominės elektrinės teritorija, tačiau neįmanoma nustatyti, ar raketos tikrai paleidžiamos iš elektrinės teritorijos“, – teigia ekspertai.
Pasak Unian, patys rusai ne kartą yra pareiškę, kad neva nešaudo iš stoties teritorijos. Tačiau Vašingtonas patvirtino, kad Rusija naudoja Zaporižios AE kaip „skydą“ civiliniams objektams ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijoms apšaudyt.
Ukraina: Sunaikinta beveik 50 tūkst. okupantų
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 49 500 karių, skelbia Unian, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centro informacija.
Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos vienu metu likvidavo 450 priešininkų. Jos taip pat sunaikino septyniasdešimt vienetų priešo technikos.
Rusijai apšaudžius Charkivo ir Mykolajivo sritis, žuvo mažiausiai du žmonės
Rusijos pajėgoms praėjusią parą apšaudžius rytinę Charkivo ir pietinę Mykolajivo sritis, žuvo mažiausiai du žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai.
Mykolajivo srityje žuvo vaikas, taip pat buvo sužeisti septyni žmonės, per platformą „Telegram“ informavo regiono tarybos pirmininkė Hana Zamazejeva.
„Vien vakar Mykolajivo srityje dėl priešiškų veiksmų buvo sužeisti septyni žmonės. Tarp nukentėjusiųjų trys vaikai – visi jie patyrė sužalojimų nuo skeveldrų... Deja, yra ir žuvusiųjų – aštuonerių metų vaikas“, – parašė ji.
Nukentėjusieji gydomi ligoninėse, nurodė H. Zamazejeva.
Pasak jos, sekmadienio ryto duomenimis, Mykolajivo srities ligoninėse gydomi 579 žmonės, nukentėję per rusų pajėgų atakas.
H. Zamazejeva sakė, kad praėjusią naktį raketomis apšaudytas srities centras Mykolajivas.
Raketų smūgiai smarkiai apgadino trijų gydymo įstaigų, dviejų mokymo įstaigų pastatus, muziejų ir keletą gyvenamųjų namų.
Tuo metu rytiniame Charkivo mieste naktį į sekmadienį nugriaudėjo sprogimai; manoma, kad tai buvo rusų raketinis smūgis, „Telegram“ nurodė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
„Apie vidurnaktį Charkivo Kyjivo rajone nugriaudėjo du sprogimai. Pirminiais duomenimis, priešas surengė raketų smūgį prieš miestą. Dėl smūgio vieno restorano pastate kilo didelis gaisras“, – sakė jis.
O. Synjehubovo teigimu, šis incidentas aukų nepareikalavo, tačiau rusams apšaudžius kitas Charkivo srities gyvenvietes, žuvo mažiausiai vienas asmuo.
Per apšaudymus nukentėjo gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, kilo gaisrų atvirose teritorijose.
Žuvo 45-erių moteris, dar du žmonės patyrė sužalojimų, nurodė Charkivo srities karinės administracijos vadovas.
O. Scholzas: nepaisant energijos krizės, Vokietija išgyvens šią žiemą
Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, Vokietija turės pakankamai energijos iki kitų metų, sekmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Pasak O. Scholzo, vyriausybė priėmė „savalaikius sprendimus“, kad išvengtų žiemos krizės. Be kita ko, pripildytos dujų saugyklos ir atnaujintas anglimi kūrenamų elektrinių darbas.
„Mes išgyvensime šią žiemą“, – pridūrė kancleris.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, nes dujotiekį esą reikia toliau remontuoti.
„Gazprom“ trečiadienį trims dienoms sustabdė dujų tiekimą Vokietijai šiuo vamzdynu, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje. Tiekimas Baltijos jūros dugnu nutiestu dujotiekiu turėjo atsinaujinti šeštadienį.
Vokietija penktadienį pareiškė galėsianti ir toliau apsirūpinti dujomis, nepaisydama „Gazprom“ žingsnio, pakursčiusio nerimą, kad Europoje artėjančią žiemą gali pritrūkti šio energijos ištekliaus.
„Padėtis dujų rinkoje įtempta, tačiau tiekimo saugumas yra užtikrintas“, – sakoma Ekonomikos ministerijos atstovės pareiškime.
Atstovė išsamiai nekomentavo „Gazprom“ pranešimo, bet nurodė, kad Berlynas „pastarosiomis savaitėmis jau matė Rusijos nepatikimumą“.
Padėtis dujų rinkoje įtempta, tačiau tiekimo saugumas yra užtikrintas.
Reakcija į sankcijas
Vakarų šalims paskelbus ekonomines sankcijas Rusijai dėl vasarį jos surengtos invazijos į Ukrainą, Maskva sumažino arba sustabdė dujų srautus įvairioms Europos valstybėms, todėl energijos kainos šoktelėjo į viršų.
Maskva teigia, kad priversta riboti tiekimą „Nord Stream“ dėl ES įvestų baudžiamųjų priemonių, esą neleidžiančių Rusijai atgauti Kanadoje remontuotos „Siemens“ turbinos, reikalingos, kad veiktų dujotiekis.
Vokietija, kur šiuo metu yra ši turbina, sako, kad Rusija pati blokuoja svarbios įrangos grąžinimo procesą.
Anksčiau penktadienį Kremlius perspėjo, kad dėl atsarginių dalių trūkumo kyla pavojus, kad ateityje gali būti sunku eksploatuoti „Nord Stream“.
„Techninių rezervų nėra, veikia tik viena turbina“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Taigi, kyla pavojus visos sistemos patikimumui“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tokia padėtis susiklostė ne dėl „Gazprom“ kaltės.
Rusų energetikos milžinė paskelbė apie sprendimą neatnaujinti tiekimo „Nord Stream“ tą pačią dieną, kai Didžiojo septyneto (G-7) šalys pareiškė, kad artimiausiu metu sieks skubiai nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą. Tokiu būdu didžiausios Vakarų ekonomikos mėgins atimti iš Kremliaus svarbų karo finansavimo šaltinį.
TATENA: Zaporižios AE atjungta nuo pagrindinės elektros perdavimo linijos
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) šeštadienį paskelbė, kad Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė buvo atjungta nuo paskutinės dar likusios savo pagrindinės elektros perdavimo linijos į energetinę sistemą ir dabar yra priklausoma nuo atsarginės linijos.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pranešime nurodė, kad agentūros ekspertams, ketvirtadienį atvyusiems į Zaporižios AE, ukrainiečių aukšto rango pareigūnai pasakė, kad neveikia Zaporižios AE ketvirtoji eksploatacinė 750 kilovoltų elektros perdavimo linija. Trys kitos linijos buvo prarastos anksčiau šio konflikto metu.
Tačiau „vienas reaktorius dar dirba ir gamina elektrą tiek aušinimui ir kitoms būtinoms saugumo funkcijoms objekte, tiek namų ūkiams, gamykloms ir kitiems [vartotojams] per energetinę sistemą“, nurodė TATENA.
Teritorija aplink elektrinę – didžiausią Europos branduolinį objektą – ne kartą buvo apšaudoma, o abi šalys dėl to kaltina viena kitą. Situacija kelia vis didesnį nerimą tarptautinėje arenoje dėl gresiančios branduolinės katastrofos.
TATENA misija turi padėti užtikrinti jėgainės, kurią Rusijos pajėgos užėmė kovo 4 dieną, saugumą.
Tuo metu Rusijos naujienų agentūros citavo Maskvos primestos vietos administracijos vadovą Enerhodare Vladimirą Rogovą, kuris teigė, kad iki sekmadienio vidurdienio jokių naujų apšaudymų mieste, kur įsikūrusi elektrinė, nebuvo.
Baltijos šalių premjerai Berlyne aptarė pagalbos Ukrainai ir energetikos klausimus
Berlyne viešintys Baltijos šalių premjerai sekmadienį aptarė pagalbos Ukrainai ir energetikos klausimus, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Su Latvijos premjeru Krišjaniu Kariniu ir Estijos premjere Kaja Kallas susitikusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog siekiant palengvinti naštą augančių energetikos kainų paliestiems vartotojams būtinas glaudus visų regiono ir Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas.
„Šiandien kaip niekada akivaizdu, kad Kremlius, nesugebėjęs palaužti ukrainiečių tautos valios gintis, energetiniu šantažu tikisi palaužti Ukrainos sąjungininkų europiečių valią. Lietuvos Vyriausybė puikiai supranta žmonių bei verslo nerimą dėl augančių energetikos kainų. Todėl dedame visas pastangas, siekdami palengvinti naštą vartotojams. Tam būtinas ir glaudus Baltijos šalių, regiono valstybių ir visų ES šalių narių bendradarbiavimas“, – teigė premjerė.
Kremlius, nesugebėjęs palaužti ukrainiečių tautos valios gintis, energetiniu šantažu tikisi palaužti Ukrainos sąjungininkų europiečių valią.
Ji taip pat paragino nepamiršti, pasak jos, tikrųjų kylančių energetikos kainų priežasčių – Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir Rusijos sąmoningų sprendimų naudoti energetinį šantažą prieš Vakarus.
I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad pagrindinis karo prieš Europą frontas yra ne energetikos kainos, o mūšio laukas Ukrainoje. Pranešama, kad Baltijos šalių premjerai aptarė, kaip bendromis pastangomis telkti tolesnę paramą Ukrainai, bei pabrėžė, kad ypač svarbu nepasiduoti Rusijos propagandai esą Europos sankcijos neveikia.
I. Šimonytė su Latvijos ir Estijos kolegomis sekmadienį Berlyne taip pat atsiims apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką.
I. Šimonytė: Baltijos valstybės yra tikras sėkmės pavyzdys
Baltijos valstybės yra tikras ekonominės sėkmės pavyzdys, teigė Lietuvos premjerė I. Šimonytė.
Tai ji sakė sekmadienį Berlyne savo padėkos kalboje, atsiimdama jai kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis įteiktą apdovanojimą už indėlį į laisvą ekonomiką.
Berlyne vykusioje Friedricho Augusto von Hayeko fondo tarptautinių apdovanojimų ceremonijoje I. Šimonytei, Latvijos premjerui K.Kariniui ir Estijos premjerei K. Kallas sekmadienį įteiktas apdovanojimas už „pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“.
Savo kalboje Vyriausybės vadovė sakė apdovanojimą priimanti kaip Baltijos šalių sėkmės istorijos atkūrus nepriklausomybę pripažinimą.
„Mūsų sėkmės priežastis ta, kad po nepriklausomybės stebuklo sekė ne toks poetiškas, bet beveik ne mažiau svarbus ekonomikos ir valdymo stebuklas. Pirmąjį į priekį varė svajonė, o jį sukūrė visa tauta. Antrąjį nulėmė būtinybė, o pasiekti jį pavyko dėl mūsų atkurtos valstybės tėvų išminties ir naujai gimusio viešojo sektoriaus sunkaus darbo bei atsidavimo“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė priminė, jog Baltijos šalims atkūrus nepriklausomybę reikėjo tvarkytis su centralizuotos planinės ekonomikos padariniais.
„Neturėjome veikiančių finansinių institucijų, valiutos, infliacija siekė iki 1000 procentų, beveik jokių gamtinių išteklių. Maža to – Sovietų Sąjunga paskelbė ekonominę blokadą, kuria siekė užgniaužti mūsų nepriklausomybę. Pamoka, kurią išmokome tada ir kuri tebėra aktuali šiandien, – kad ir kokie dideli būtų ekonominiai sunkumai, niekas neužgniauš laisvų žmonių valios“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Sėkmingai įveikėme neeilinius ekonominius iššūkius, nes savo valstybę ir ekonomiką statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų. Ir visada įtariai žiūrėjome į ekonominę priklausomybę nuo autokratinių režimų“, – teigė premjerė.
Jos teigimu, Europa šiandien susidūrė su su žiauriausiu ir beprasmiškiausiu karu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, todėl demokratinės tautos turi parodyti vienybę ir atkaklumą gindamos bendras vertybes ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.
„Tikiuosi, kad Baltijos valstybių sėkmės istorijos suteiks mums jėgų tęsti kovą už pasaulį, kuriame klesti asmeninės ir ekonominės laisvės. Kovojantys ukrainiečiai nerodo jokių nuovargio ženklų. Nerodysime ir mes“, – Berlyne sakė I. Šimonytė.
Ankstesniais metais šį apdovanojimą yra gavę Lenkijos vicepremjeras, finansų ministras Leszekas Balcerowiczius (Lešekas Balcerovičius), Jungtinės Karalystės premjerė Margaret Thatcher (Margaret Tečer), Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) bei kiti.
Kas dvejus metus skiriamo apdovanojimo įteikimo ceremonija 2021 metais buvo atšaukta dėl COVID-19 pandemijos.
V. Zelenskis ragina įvesti naujas sankcijas Rusijai
V. Zelenskis paragino Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen parengti naują sankcijų paketą.
Ukrainos prezidentas tviteryje rašė, kad kalbėjosi su ja telefonu ir aptarė finansinę pagalbą savo šaliai, taip pat paragino į bet kokias sankcijas įtraukti draudimą išduoti vizas Rusijos piliečiams.
Pasak V. Zelenskio, jie taip pat derino veiksmus, kuriais siekiama apriboti pernelyg didelį Rusijos pelną iš naftos ir dujų pardavimo.
Vizito į Rusiją vyksta aukšto rango Kinijos pareigūnas
Vienas įtakingiausių Kinijos pareigūnų, įstatymų leidėjas Li Zhanshu (Li Džanšu), kitą savaitę lankysis Rusijoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
Li Zhanshu taps aukščiausio rango Komunistų partijos politiku, apsilankysiančiu šioje šalyje nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios.
Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva suartėjo, stiprindami bendradarbiavimą, kurį vadina santykiais „be limitų“ ir atsvara Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulyje.
Tuo metu įtampa tarp Kinijos ir Vakarų išaugo, Pekinui atsisakant pasmerkti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą, suteikiant diplomatinį užnugarį ir smerkiant Vakarų sankcijas Rusijai ir ginklų pardavimą Kyjivui.
Pasak oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“, nuo trečiadienio iki rugsėjo 17 dienos Li Zhanshu, kuris yra trečias įtakingiausias Kinijos pareigūnas, su oficialiais vizitais lankysis Rusijoje, Mongolijoje, Nepale ir Pietų Korėjoje.
Jis dalyvaus Rytų ekonomikos forume, kuris nuo pirmadienio keturias dienas vyks Rusijos tolimuosiuose rytuose esančiame Vladivostoko mieste, pranešė „Xinhua“.
Tikėtina, kad 72 metų Li Zhanshu pasitrauks iš savo pareigų Komunistų partijoje per kitą mėnesį vyksiantį svarbų suvažiavimą, kuriame, kaip tikimasi, prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) užsitikrins beprecedentę trečią kadenciją iš eilės.
Pats Xi Jinpingas nebuvo išvykęs iš Kinijos nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 metais.
Ukrainos pirmoji ponia: kai jūs skaičiuojate centus, mes skaičiuojame aukas
„Kai jūs pradedate skaičiuoti centus savo sąskaitoje ar savo kišenėje, mes darome tą patį ir skaičiuojame savo aukas“, – pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žmona interviu BBC.
O. Zelenskos buvo pasiteirauta, kokią žinią ji turi britams, susiduriantiems su augančiomis energijos kainomis, kurias iš dalies lemia Rusijos invazija į Ukrainą ir su tuo susiję padariniai pasaulinėms dujų ir naftos kainoms.
Kainos didėja ir Ukrainoje. Bet kartu žudomi mūsų žmonės.
„Suprantu, kad situacijai labai sudėtinga. Bet noriu priminti, kad per COVID-19 pandemiją, kuri vis dar tęsiasi, kainos augo ir Ukrainoje, – teigė prezidento žmona. – Kainos didėja ir Ukrainoje. Bet kartu žudomi mūsų žmonės“.
Istorijos žmonių, kurie bėga nuo karo ar net netenka gyvybės, ir jų veidai turi būti žinomi visame pasaulyje, sakė O. Zelenska.
„Ne nukritusių bombų skaičius ar išleistos pinigų sumos, bet žmonių istorijos – o jų yra tūkstančiai“, – pabrėžė ji.
Kremlius prakalbo apie derybas su V. Zelenskiu
Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad yra pasirengęs derėtis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša Unian remdamasis „RIA Novosti “.
Anot D. Peskovo, Rusija nori aptarti, kaip Ukraina įvykdys sąlygas „specialiajai operacijai“ užbaigti.
„Rusijos Federacija pasirengusi derėtis su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu, kaip bus įvykdytos sąlygos „specialiajai operacijai“ nutraukti, ir vadovautis ne sąlygomis, o Rusijos interesais“, – Unian cituoja D.Peskovą.
Pasak šio naujienų portalo, V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nenori derybų ir palygino ją su riebiu aligatoriumi. Kiek anksčiau prezidentas derybas su Rusija pavadino „mirties nuosprendžiu“.
Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktorato vadovas Kirilas Budanovas sakė, kad kare su Rusija jau prasidėjo lūžis. To pavyzdžiai, anot jo, yra pastarojo meto įvykiai okupuotame Kryme, ypač reguliarūs sprogimai.
Baigęs kadenciją iš Maskvos išvyko JAV ambasadorius J. Sullivanas
Baigęs savo kadenciją, sekmadienį Maskvą paliko JAV ambasadorius Johnas Sullivanas (Džonas Salivanas), informavo ambasada Rusijoje.
62-ejų D. Sullivanas ambasadoriumi Maskvoje paskirtas 2019 metų gruodį.
„Išvykęs jis baigs savo karjerą valstybės tarnyboje, trukusią keturis dešimtmečius ir besitęsusią valdant penkiems JAV prezidentams“, – sakoma ambasados pranešime žiniasklaidai.
„Elizabeth Rood (Elizabet Rud) eis JAV ambasados Maskvoje reikalų patikėtinės pareigas, kol atvyks ambasadoriaus Sullivano įpėdinis“, – priduriama jame.
Daugiau informacijos ambasada nepateikė.
Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prezidentavimo laikotarpiu J. Sullivanas dirbo valstybės sekretoriaus pavaduotoju. Per savo karjerą jam teko eiti aukštas pareigas Teisingumo, Gynybos ir Prekybos departamentuose.
J. Sullivano kadencija baigėsi Rusijos santykiams su JAV pablogėjus iki lygio, regėto Šaltojo karo laikais.
Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos puolimui Ukrainoje, Jungtinės Valstijos Maskvai įvedė plataus masto ekonomines sankcijas, o Kyjivui suteikė didelę karinę pagalbą.
JAV ambasada pastarosiomis savaitėmis taip pat stengiasi pasiekti, kad būtų paleisti Rusijoje sulaikyti jos piliečiai, įskaitant krepšinio žvaigždę Brittney Griner (Britni Grainer), kurią Maskvos teismas praėjusį mėnesį pripažino kalta dėl narkotikų kontrabandos ir kuriai skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
