Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europą imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijos „dujų karą“ ir sugriežtinti sankcijas Maskvai.

„Šiandien išgirdome naujų grasinimų dėl dujų Europai... Tai atviras dujų karas, kurį Rusija kariauja prieš vieningą Europą“, – sakė V. Zelenskis, reaguodamas į „Gazprom“ pranešimą, kad dujų tiekimas Europai bus dar labiau sumažintas.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą – tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų.

Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl „variklio techninės būklės“.

Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui „techninių priežasčių nėra“.

Europa yra labai priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, o Vakarai kaltina Maskvą, kad ši, keršydama už sankcijas, pritaikytas Rusijai įsiveržus į Ukrainą, naudoja energiją kaip ginklą.

Savo kasdienėje vaizdo žinutėje V. Zelenskis sakė: „Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kaip jie kentės – nuo bado dėl užblokuotų uostų, nuo žiemos šalčio ir skurdo... ar nuo okupacijos. Tai tik skirtingos teroro formos.“

„Štai kodėl turite smogti atgal. Negalvokite, kaip sugrąžinti turbiną, bet sustiprinkite sankcijas“, – sakė jis.

Birželį „Gazprom“ smarkiai sumažino dujų tiekimą per „Nord Stream“. Bendrovė aiškino, jog tai buvo padaryta, nes po remonto Kanadoje nebuvo laiku grąžinta Vokietijos bendrovės „Siemens“ pagaminta dujų turbina.

Jiems nerūpi, kas nutiks žmonėms, kaip jie kentės – nuo bado dėl užblokuotų uostų, nuo žiemos šalčio ir skurdo... ar nuo okupacijos. Tai tik skirtingos teroro formos.

Vokietija, kuri šiuo dujotiekiu gauna didžiausią suvartojamų rusiškų dujų kiekį, pareiškė, jog tiekimas, jos nuomone, buvo sumažintas dėl politinių priežasčių – Rusijai dėl karo Ukrainoje įvestų Vakarų šalių sankcijų.

Berlynas ir Otava galiausiai sutarė, jog Kanada perduos turbiną Vokietijai, o ši savo ruožtu pristatys ją Rusijos dujų milžinei „Gazprom“, kad būtų išvengta Kanados sankcijų pažeidimo.

Liepos 11–21 dienomis dujotiekis buvo laikinai sustabdytas „planiniams techninės priežiūros darbams“ ir Europos Komisijoje buvo rengiamasi tam, kad, šiems darbams pasibaigus, dujų tiekimas nebus atnaujintas.

Visgi „Gazprom“ liepos 21 dieną atnaujino dujų tiekimą Vokietijai, bet tik 40 proc. dujotiekio pajėgumu.

Ukrainos pietuose – didžiulė Rusijos karių ataka

Rusų kariai pradėjo raketų ataką Ukrainos pietuose – nusitaikyta į privačius namus ir uosto infrastruktūrą, skelbia UNIAN.

„Ukrainos pietuose buvo surengtas didžiulis raketų smūgis. Taip pat panaudoti lėktuvai iš Juodosios jūros. Odesos srityje užsidegė privatūs pakrantės kaimų pastatai. Pirminiais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Įvykių vietose dirba gelbėtojai“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu į Mykolajivo sritį rusų kariai taikėsi oro gynybos sistema „S-300“ iš laikinai okupuoto Chersono srities. Kliuvo automobilių turgui ir kitoms atviroms priemiesčių zonoms. Informacija apie nuostolių mastą ir aukų skaičių tikslinama.

Pasak Nikolajevo regiono karinės administracijos vadovo Vitalijaus Kimo, ryte prieš Nikolajevą buvo pradėta didžiulė raketų ataka. Laimė, žmonės nenukentėjo.

„Liepos 26-osios rytą buvo įvykdyta didžiulė raketų ataka prieš Nikolajevą. Pirminiais duomenimis, nuo šaudmenų bei jų skeveldrų nukentėjo infrastruktūros objektas ir autotransporto įmonė. Apie aukas anksčiau nepranešta. Detalesnė informacija tikslinama“, – sakė jis.

V. Kimas taip pat pažymėjo, kad į šio miesto apylinkes skrenda iš oro paleidžiamos raketos. Be to, buvo bandoma atsitrenkti į miesto uosto infrastruktūrą.

Ukrainai patiriant teritorinių nuostolių, V. Zelenskis pakeitė vieną iš kariuomenės vadų

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį pakeitė vieną iš vyriausiųjų kariuomenės vadų Rytų Ukrainoje, šaliai patyrus didelių teritorinių nuostolių.

V. Zelenskis dekretu atleido Hryhorijų Halahaną ir į jo vietą paskyrė „Viktorą Horenką Ukrainos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgų vadu“.

44 metų generolas majoras H. Halahanas nuo 2020 metų rugpjūčio mėnesio vadovavo daliniui rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Jis perkeliamas į žvalgybos tarnybą SBU, kur eis kovos su terorizmu centro vadovo pavaduotojo pareigas.

Po Rusijos įsiveržimo vasario 24 dieną Ukraina visiškai prarado Luhansko regiono kontrolę.

Rusijos kariai taip pat užėmė apie 50 proc. kaimyninio Donecko regiono, o Ukraina baiminasi, kad dalis jos pačios pareigūnų padeda priešui.

Praėjus penkiems mėnesiams ir vienai dienai nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, panašu, kad susidarė aklavietė. Iš pradžių Ukrainai gerai sekėsi sutrukdyti Rusijai užimti sostinę Kyjivą ir priversti Maskvą susitelkti į rytinius regionus, kuriuose jau daug metų kovoja prorusiški separatistai.

Generalinis štabas Kyjive pranešė, kad Rusijos daliniai pasiekė pažangos prie Vuhlehirsko šiluminės elektrinės Donecke, kuri buvo puolama kelias dienas.

Tačiau netoliese esančiame fronte rusų atakos Bachmuto ir Siversko miestų kryptimi buvo atremtos, pranešė Kyjivas.

Pasak Ukrainos, Rusijos kariai taip pat toliau puolė Slovjansko-Kramatorsko rajoną Donecke, tačiau dauguma atakų buvo atremtos.

Ukrainos generalinis štabas pranešė apie sunkius artilerijos mūšius pietuose ir Rusijos oro antskrydžius Chersone. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Tačiau Rusija ir toliau susiduria su problemomis.

Savo kasdienėje ataskaitoje apie Ukrainą britų žvalgyba teigė, kad, be „gerai dokumentuotų personalo problemų, Rusijai greičiausiai ir toliau sunkiai sekasi surinkti ir suremontuoti tūkstančius kovinių mašinų, kurios buvo apgadintos per veiksmus Ukrainoje“.

R. Habeckas kaltina V. Putiną žaidžiant „dviveidišką žaidimą" ir keliant nesamas problemas

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „dviveidišku žaidimu“ ir dujų tiekimo mažinimu dėl tariamų problemų, susijusių su Vokietijoje esančia suremontuota turbina.

Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom" trečiadienį ketina iki 20 proc. sumažinti dujų srautą dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją.

„Nėra jokių techninių priežasčių, dėl kurių reikėtų mažinti tiekimą. Turbina yra paruošta pristatyti į Rusiją“, – agentūrai dpa sakė R. Habeckas.

Jis teigė, kad „Siemens Energy“ eksporto dokumentai yra parengti, tačiau Rusija atsisako išduoti importo dokumentus. Įmonė patvirtino, kad, gavusi dokumentus, galėtų iš karto gabenti detalę iš Vokietijos į Rusiją.

„Rusija pažeidžia sutartis ir kaltina kitus, – pridūrė R. Habeckas. – Putinas žaidžia dviveidišką žaidimą“.

"Jis bando susilpninti didžiulę paramą Ukrainai ir įvaryti pleištą į mūsų visuomenę. Norėdamas tai padaryti, jis kursto netikrumą ir sukelia kainas. Mes tam priešinamės vieningai ir sutelktais veiksmais. Imamės atsargumo priemonių, kad išgyventume žiemą“, – sakė ministras.

Pagrindinės priemonės – sparčiai kurti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą, užpildyti saugyklas ir mažinti dujų vartojimą.

Rusijos pajėgos vėl apšaudė Charkivą, sužeistųjų nėra

Naktį į antradienį Rusijos pajėgos vėl apšaudė Ukrainos Charkivo miestą, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi miesto meru Ihoriu Terechovu.

„Dar vienas naktinis miesto apšaudymas. Smogta vienai arčiau miesto centro esančiai teritorijai, tradiciškai, šalia pastato, kuris neturi nieko bendra su karine infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Terechovas.

Pasak jo, pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Nuo karo pradžios Rusija jau neteko beveik 40 tūkst. karių

Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 39 870 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki liepos 26-osios Rusija taip pat neteko 1 737 tankų, 3 959 šarvuotųjų kovos mašinų, 880 artilerijos sistemų, 258 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 117 oro gynybos sistemų, 222 lėktuvų, 189 sraigtasparnių, 2 835 transporto priemonių ir degalų cisternų, 15 laivų, 722 dronų, 75 specialiosios technikos vienetų ir 174 sparnuotųjų raketų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukraina: Rusijos pajėgos sudavė kelis smūgius Juodosios jūros pakrantėje

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos sudavė kelis raketinius smūgius Juodosios jūros pakrantėje netoli pietinio Odesos uostamiesčio ir Mykolajivo.

Išpuoliai įvykdyti praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija smogė Odesos uostui ir sukėlė abejonių dėl susitarimo atnaujinti grūdų eksportą iš Ukrainos, kuris buvo praktiškai paralyžiuotas dėl Maskvos invazijos.

„Iš Juodosios jūros į Ukrainos pietus buvo surengta masinė raketų ataka, panaudojant lėktuvus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šalies pietinis štabas.

Kariuomenė pranešė, kad gelbėtojai dirba netoli Odesos, kur per smūgius nukentėjo netoli pakrantės esantys gyvenamieji pastatai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti nuolaužos, pasklidusios aplink smarkiai apgadintus namus Zatokoje, populiarioje kurortinėje gyvenvietėje į vakarus nuo Odesos.

„Jokių karinių bazių, jokių karių. Rusų teroristai tiesiog norėjo šaudyti. Jie už visa tai atsakys“, – „Instagram“ įraše teigė V. Zelenskis.

Kariuomenė teigė, kad buvo taikytasi į „uosto infrastruktūrą“ kaimyniniame Mykolajivo regione, į kurį taip pat pataikė Rusijos kontroliuojamoje Chersono srityje dislokuotos raketų sistemos S-300.

Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti daugybė sprogimų ir nuo žemės kylantys juodų dūmų debesys Mykolajivo mieste.

„Buvo apgadintas ypatingos svarbos infrastruktūros objektas ir motorinių transporto priemonių verslas“, – platformoje „Telegram“ pranešė V. Kimas.

Mykolajivo meras sakė, kad buvo apgadinta miesto katilinė.

Pirmadienį Kyjivas pareiškė, kad vis dar tęsia pasirengimą grūdų eksporto atnaujinimui ir tikisi, kad pirmieji laivai iš vieno iš trijų Odesos regiono uostų išplauks šią savaitę.

Rusijos statytiniai Zaporižioje teigia čia jau išdavę per 8 tūkst. rusiškų pasų

Rusijos statytiniai laikinai okupuotoje Ukrainos Zaporižios srityje teigia čia jau išdavę per 8 tūkst. rusiškų pasų, praneša agentūra „The Guardian“.

„Iki šiol išduota daugiau kaip 8 tūkst. Rusijos Federacijos pasų, priimti dar 15 tūkst. žmonių dokumentai, o preliminariai užsiregistravo jau per 20 tūkst. asmenų“, – rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė apsišaukėliškos Zaporižios srities administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Pirmadienį kiti administracijos nariai taip pat nurodė, kad rugsėjį numatomas referendumas dėl srities prijungimo prie Rusijos.

Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai

Ukrainai grąžinti dar 25 kritusių karių kūnai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šalies Laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

„Įvyko dar viena apsikeitimo kritusiais kariais operacija. Ukrainai grąžinti dar 25 gynėjų palaikai“, – nurodė ministerija.

Kaip pranešama, prie šios apsikeitimo kūnais operacijos organizavimo prisidėjo Ukrainos komisaras neeilinėmis aplinkybėmis dingusių asmenų klausimu Olehas Kotenka ir kitos šalies teisėsaugos agentūros. Procesas įvyko laikantis Ženevos konvencijos.

„Ukrinform“ primena, kad liepos 19 d. Ukraina atgavo dar 45 kritusių karių kūnus.

Turkijos ir Rusijos prezidentai rugpjūčio 5-ąją susitiks Sočyje

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) susitiks su Rusijos kolega V. Putinu rugpjūčio 5 dieną Juodosios jūros pakrantės kurorte Sočyje, pranešė Turkijos prezidentūra.

Abu vadovai pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą susitiko liepos 19 dieną Teherane vykusiame aukščiausiojo lygio susitikimo dėl Sirijos kuluaruose.

R. T. Erdoganas stengiasi, kad Turkija, palaikanti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, taptų diplomatinių pastangų, kuriomis siekiama sustabdyti penkis mėnesius trunkantį karą, centru.

Turkija, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, praėjusią savaitę Stambule pasiekė, kad kariaujančios šalys pasirašytų susitarimą, kuriuo siekiama atnaujinti grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.

Savo ruožtu Rusijai nerimą kelia R. T. Erdogano grasinimai pradėti naują karinį įsiveržimą į šiaurės Siriją.

Rusija ir Iranas palaiko Sirijos vyriausybę dešimtmetį trunkančiame konflikte, o Turkija remia įvairias sukilėlių grupuotes.

V. Putinas ir Irano lyderiai praėjusią savaitę ragino R. T. Erdoganą nesiimti naujų karinių veiksmų Sirijoje.

Ekspertų nuomone, prieš pradėdama naują kampaniją Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus, kuriuos Ankara laiko „teroristais“, Turkija norėtų gauti Rusijos ir Irano pritarimą.

Ukraina gavo iš Vokietijos daugkartinio raketų paleidimo įrenginių

Ukraina gavo iš Vokietijos kelis daugkartinio raketų paleidimo įrenginius ir tris savaeiges haubicas, pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Ši žinia paskelbta kitą dieną, kai į karo draskomą šalį iš Vokietijos atkeliavo pirmoji priešlėktuvinių tankų „Gepard“ („Leopard“) partija. Turi atvykti dar 12 tankų.

TVF: Rusijos ekonomika sankcijas atlaiko geriau, nei tikėtasi

Rusijos ekonomika, pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Vakarų sankcijas atlaiko geriau, nei tikėtasi, nes jai naudingos aukštos energijos kainos.

Nors įvesdami sankcijas Vakarai siekė atkirsti Rusiją nuo pasaulinės finansų sistemos ir atimti iš jos prieigą prie savo lėšų, kurias ji galėtų panaudoti dabartinio karo Ukrainoje finansavimui, TVF pakėlė Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2022 m. prognozę net 2,5 proc. Nepaisant to, šalies ekonomika vis vien turėtų susitraukti 6 proc.

TVF teigimu, nors didžiausios pasaulio ekonomikos, įskaitant JAV ir Kiniją, lėtėja, „Rusijos ekonomika antrą ketvirtį susitraukė mažiau, nei prognozuota, nes žalios naftos ir ne energetikos išteklių eksportas pranoko lūkesčius“.

Fondas pridūrė, kad atsparumu pasižymi ir Rusijos vidaus paklausa, o dėl to atsakingos „sankcijų poveikiui suvaldyti skirtos priemonės“.

Maskva: per Rusijos smūgį Donecke žuvo dešimtys užsienio kovotojų

Rusijos pajėgos nukovė kelias dešimtis užsienio kovotojų per ataką prieš Svetimšalių legiono dalinį netoli Kostjantynivkos Donecke, pranešė Rusijos gynybos ministerija, pabrėžusi, kad dauguma žuvusiųjų buvo lenkai.

Ukrainos kariuomenėje kariaujantis Svetimšalių legionas retai teikia informaciją apie aukas ir neviešina jokios informacijos apie savo savanorių būrio sudėtį.

Pasak ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, Rusijos oro pajėgos taip pat bombardavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas netoli Zaicevo Donecke. Pasak jo, raketų smūgiai padarė didelių nuostolių artilerijos divizijai netoli pietinio Mykolajivo miesto, nors Ukrainos pareigūnai teigė, kad jos pataikė tik į infrastruktūros objektus. Apskritai pranešimuose sakoma, kad Rusijos pajėgos smogė aštuoniems Ukrainos vadovybės punktams Donecke ir Mykolajive, taip pat sunaikino kelis šaudmenų sandėlius Donecke.

Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.