Per Rusijos invaziją, trunkančią jau 100 dienų, mūšio lauke žūsta po 60–100 ukrainiečių karių per dieną, o dar 500 karių yra sužeidžiami, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV televizijai „Newsmax“.

„Padėtis [Ukrainos] rytuose labai sunki“, – sakė V. Zelenskis trečiadienį paskelbtame interviu.

„Prarandame nuo 60 iki 100 karių per dieną, žūstančių per kovos veiksmus, o [dar] maždaug 500 žmonių per kovos veiksmus sužeidžiami“, – per vertėją sakė 44 metų prezidentas.

Dideli nuostoliai patiriami Ukrainos pajėgoms stengiantis blokuoti rusų pajėgų, siekiančių užimti visą Luhansko sritį, koncentraciją.

Rusijos kariuomenė, kaip pranešama, netrukus gali užimti Sjevjerodonecko miestą.

Pranešimai iš mūšio lauko rodytų, kad rusai taip pat patiria reikšmingų nuostolių.

Ukrainos vyriausybė praėjusią savaitę apskaičiavo, kad Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių.

Nepavykęs žaibiškas Rusijos puolimas Ukrainoje virsta sekinamuoju karu

Rusijos kariuomenei nesugebėjus užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir nuversti vyriausybės pirmosiomis įsiveržimo į kaimyninę šalį dienomis, Maskvai tenka mažinti savo operacijų mastą ir dėmesį telkti į lėtą spaudimą rytiniame Donbaso regione, karui ketvirtadienį peržengus 100 dienų ribą.

Šią savaitę Rusijos pajėgos sustiprino savo pozicijas kai kuriuose strategiškai svarbaus Sjevjerodonecko miesto rajonuose, o Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pripažino, jog „padėtis Donbase išlieka itin sudėtinga“.

„Garvežys iš tiesų juda pirmyn, nors ir sunkiai“, – sakė Mathieu Boulegue'as (Matjė Bulegas) iš Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“.

Anot jo, „tai nėra užkariavimas“, kokio galbūt tikėjosi Rusija.

„Artimiausiomis savaitėmis Maskva bus priversta pereiti nuo manevrinio karo prie pozicinio“, – prognozavo ekspertas.

„Ji neatnaujino savo ginkluotės, jos pajėgos išsekusios. Pozicijos netrukus sustings“, – pridūrė jis.

Vasario 24 dieną karą pradėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė pasibaisėjimą Vakaruose, bet savo pagrindinių tikslų gali taip ir nepasiekti.

Vis tik kritus svarbiam Mariupolio uostui, Maskvai pavyko sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Tolesnė pažanga Donbase būtų džiugi žinia Kremliui, kuris ir toliau puolimą vadina „specialiąja karine operacija“, o ne karu.

Riboti ištekliai

Nors ši invazija yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, puolimo pradžioje Rusijos kontingentas, kurį sudarė 160 tūkst. karių, buvo tik kiek didesnis už Ukrainos gynėjų skaičių.

Pasak karybos ekspertų, puolanti šalis turėtų siekti, kad jos persvara būtų trys prie vieno.

Be to, Maskvos pajėgoms taip ir nepavyko užsitikrinti pranašumo Ukrainos oro erdvėje.

Rusijos puolimas iš pradžių buvo nukreiptas trimis kryptimis: Kyjivo, rytų ir pietų.

Tačiau išsklaidytos Ukrainos pajėgos sugebėjo duoti tvirtą atkirtį priešui – iš dalies dėl įgūdžių, įgytų per ilgamečius bendrus mokymus su NATO, taip pat dėl Vakarų sąjungininkų tiekiamų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų.

Praėjus mėnesiui V. Putinas nusprendė sutelkti dėmesį į rytinį Donbaso regioną, tikėdamasis sutriuškinti ukrainiečių gynybą ir sušvelninti akivaizdžius Rusijos karo mašinos trūkumus.

Rytų Ukraina yra „arčiau Rusijos ir arčiau jų pagrindinių tiekimo linijų ir pajėgumų“, – penktadienį sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis)

Pasak jo, rusų pajėgos dabar „elgiasi atidžiai ir apdariai, nenorėdamos per greitai išnaudoti savo resursų“, kaip buvo karo pradžioje.

Taktiniu lygiu „jie dabar naudoja mažesnius dalinius mažesnėse teritorijose ir mažiau juda, todėl jiems šiek tiek lengviau integruoti aviacijos paramą į savo operacijas sausumoje“, – nurodė J. Kirby.

Pozicinis karas

Nors Rusijos artilerija šiuo metu apšaudo ukrainiečių pozicijas Donbase, „jie yra įsitvirtinę apkasuose“, todėl išstumti ukrainečių pajėgas nebus lengva, sakė M. Boulegue'as.

„Kova dėl Donbaso dar toli gražu nesibaigė“, – tinklaraštyje rašė prancūzų karo istorikas Michelis Goya (Mišelis Goja).

Jo nuomone, rytinis frontas „tampa panašus į lemiamo mūšio vietą, į kurią artimiausiomis savaitėmis bus sutelktos visos karines pastangos“.

Kremliaus tikslas yra „pasiekti administracines Donbaso sienas“, antradienį transliuotojui RTL sakė buvęs Prancūzijos specialiųjų pajėgų generolas Christophe'as Gomart'as (Kristofas Gomaras).

Anot Ch. Gomart'o, artimiausiu metu „jie padarys tikrą operacinę pauzę, nes turime dvi kariuomenes, kurios jau tris mėnesius kovoja viena su kita ir yra išsekusios“.

„Tai virsta sekinamuoju karu“, – sakė jis.

Vakarų analitikų skaičiavimais, iki šiol žuvo 15 tūkst. rusų karių, o ukrainiečiai tikriausiai patyrė mažesnius nuostolius.

Remiantis tinklaraštyje „Oryxspioenkop“ išanalizuotais žvalgybos duomenimis iš atvirų šaltinių, Rusija taip pat neteko maždaug 739 tankų, 428 kitų šarvuočių, 813 pėstininkų kovos mašinų, apie 30 naikintuvų, 43 sraigtasparnių, 75 bepiločių orlaivių ir 9 karo laivų, įskaitant Juodosios jūros flagmaną „Moskva“.

Tuo metu Ukraina neteko apytiksliai 185 tankų, 93 šarvuočių, 22 lėktuvų, 11 sraigtasparnių ir 18 laivų.

„Ukraina gali prarasti teritoriją trumpuoju laikotarpiu, tačiau Rusija turi didelių problemų, kalbant apie galimybes tęsti karines operacijas ilguoju laikotarpiu ir neprarasti pasiektų laimėjimų“, – sakė JAV įsikūrusio analitinio centro CNA atstovas Michaelas Kofmanas (Maiklas Kofmanas).

Jau dabar Ukrainos kontratakos aplink pietinius Mykolajivo ir Chersono miestus rodo, kad „šios pozicijos nėra tvirtai kontroliuojamos Maskvos“, nurodė M. Boulegue'as.

Kaip ir Ch. Gomart'as, JAV veikiančio analitinio centro CSIS ekspertas Markas Cancianas (Markas Kansianas) prognozavo, kad konfliktas virs „ilgu sekinamuoju karu“.

„Panašu, kad nė viena pusė nenusiteikusi eiti į kompromisą ar sudaryti sandorį... Kol to nenuspręs kuri nors pusė, gali būti, kad bus padaryta neoficiali pauzė – tai būtų tarsi mažo intensyvumo įšaldytas konfliktas“, – sakė M. Cancianas.

V. Zelenskis priminė vaikų likimus kare

Per beveik 100 dienų trunkantį Rusijos karą Ukrainoje, prezidento V. Zelenskio duomenimis, žuvo 234 vaikai. Dar mažiausiai 446 nepilnamečiai buvo sužeisti, 139 laikomi dingusiais, sakė jis trečiadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi. „Ir tai tik tie, apie kuriuos mes žinome“, – pridūrė V. Zelenskis. Informacijos iš rusų pajėgų okupuotų teritorijų nėra.

„Amžinai prisiminsime tuos, kurių gyvybes atėmė rusų karas prieš Ukrainą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis, paminėdamas vardus, priminė keleto nužudytų vaikų likimus. Trečiadienis buvo 98-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena.

EPA-ELTOS nuotr.

V. Zelenskis priminė ir tai, kad daugiau kaip 200 tūkst. vaikų iš Ukrainos buvo išvežti į Rusiją. Jis kalbėjo apie deportaciją ir „niekšišką karo nusikaltimą“.

Trečiadienį paskelbtais Rusijos kariniais duomenimis, nuo vasario iš mūšių apimtų Ukrainos teritorijų ir prorusiškų separatistinių respublikų į Rusiją išvežta beveik 1,6 mln. žmonių. Beveik 260 tūkst. jų yra vaikai.

Latvija į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar 34 Rusijos piliečius

Latvija į sankcionuojamų asmenų sąrašą įtraukė dar 34 Rusijos piliečiu, remiančius V. Putino karą Ukrainoje. Užsienio reikalų ministerijos Rygoje duomenimis, tai daugiausiai kultūros kūrėjai. Jiems neribotą laiką uždrausta atvykti į šalį, sakoma trečiadienį išplatintame pranešime.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Latvija nepageidaujamais asmenimis jau paskelbė daug kultūros atstovų iš Rusijos.

Latvija ribojasi su Rusija ir šios sąjungininke Baltarusija.

Afrikos Sąjungos vadovas Sočyje susitiks su V. Putinu

Afrikos Sąjungos vadovas, Senegalo prezidentas Macky Sallas, penktadienį Rusijos mieste Sočyje susitiks su prezidentu V. Putinu, pranešė prezidento biuras.

Vizito tikslas – „išlaisvinti grūdų ir trąšų atsargas, dėl kurių blokados ypač kenčia Afrikos šalys“, taip pat sušvelninti konfliktą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė M. Sallo biuras.

Vizitas buvo surengtas gavus V. Putino kvietimą, o M. Sallas vyks kartu su Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininku, pridūrė jo biuras.

Afrikos Sąjungą vaizdo ryšiu kreipsis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau kreipimosi data dar nenumatyta.

Dėl karo Ukrainoje visame pasaulyje smarkiai išaugo degalų, grūdų ir trąšų kainos, o tai labai jaučia Afrikos šalys.

Tiek Ukraina, tiek Rusija yra pagrindinės kviečių ir kitų grūdų tiekėjos Afrikai, o Rusija – pagrindinė trąšų gamintoja.

Praėjusį mėnesį JT pareiškė, kad Afrika susiduria su „beprecedente“ karo sukelta krize, kuri dar labiau padidina žemyno patiriamus sunkumus – nuo klimato kaitos iki koronaviruso pandemijos.

Šios savaitės pradžioje M. Sallas kreipėsi į ES vadovus su prašymu padėti sušvelninti svarbiausių prekių krizę.

Jis teigė, kad ES sprendimas pašalinti Rusijos bankus iš SWIFT finansinių pranešimų sistemos gali pakenkti maisto produktų tiekimui į žemyną.

„Kai SWIFT sistema sutrikdoma, tai reiškia, kad net jei produktų yra, mokėjimas tampa sudėtingas arba išvis neįmanomas“, – per vaizdo ryšį sakė M. Sallas.

„Primygtinai prašau, kad šį klausimą kuo greičiau išnagrinėtų mūsų kompetentingi ministrai ir rastų tinkamus sprendimus‘, – pridūrė jis.

M. Sallas pripažino, kad Rusijos vykdoma Odesos uosto blokada pakenkė Ukrainos maisto produktų eksportui, ir pritarė JT vadovaujamoms pastangoms išlaisvinti uostą.

S. Gaidajus: slėptuvėse po Severodonecko chemijos gamykla slepiasi nemažai gyventojų

Ukrainos Severodonecko mieste po chemijos gamykla nuo Rusijos apšaudymo slepiasi daug civilių gyventojų, o valdžios institucijos baiminasi, kad joje vis dar gali būti pavojingų medžiagų atsargų, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė regiono gubernatorius.

Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos pajėgos įžengė į šį miestą, kuris yra didžiausias Ukrainos vis dar kontroliuojamas miestas rytiniame Luhansko regione, po kelias savaites trukusio apšaudymo ir bandymų visiškai perimti pramoninio Donbaso regiono kontrolę.

Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smogė į azoto rūgšties rezervuarą ir iš ten iškilo didelis rausvos spalvos debesis.

„Ten priešlėktuvinėse slėptuvėse yra civilių gyventojų, ir nemažai“, – sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus apie chemijos gamyklą „Azot“ ir pridūrė, kad po gamykla yra „stiprios sovietinių laikų“ priešlėktuvinės slėptuvės.

„Tai privati gamykla, negalime 100 proc. žinoti, ar ten yra likę kokių nors cheminių medžiagų“, – sakė jis.

Tačiau S. Gaidajus sakė, kad gamykla greičiausiai netaps savaites trunkančios apgulties vieta, kaip „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste. Pasak jo, Ukrainos kariai neįrengė įtvirtinimų gamykloje dėl cheminio pavojaus.

„Tai nebus antrasis „Azovstal“, nes ten buvo didžiulis požeminis miestas... kurio nėra „Azot“ gamykloje, – sakė jis.

S. Gaidajus sakė, kad 70 proc. Severodonecko teritorijos yra Rusijos pajėgų rankose, 10-15 proc. yra „pilkoji zona“, o likusią dalį kontroliuoja Ukraina.

„Mes ginsime regioną iki paskutinio miesto, kaimo ar Luhansko regiono gyventojo. Padarysime viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma, kad neleistume priešui žengti toliau“, – sakė jis.

Severodoneckas 80 proc. kontroliuojamas rusų karių pajėgų

Rusijos daliniai pastatas po pastato užima strategiškai svarbų pramoninį Severodonecko miestą Rytų Ukrainoje. Jie jau kontroliuoja „80 proc. miesto“, – naktį į ketvirtadienį sakė regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus.

Pasak Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno, jo kariai šiuo metu Luhanske susiduria su „sunkiausia situacija“. „Priešas turi operatyvinį pranašumą, kalbant apie artileriją“, – pripažino jis trečiadienį per pokalbį telefonu su kolega iš Prancūzijos Thierry‘iu Burkhardu. V. Zalužinas pasisakė už tai, kad jo daliniai „kuo greičiau“ pereitų prie NATO ginkluotės tipų. „Tai gelbėtų gyvybes“, - pabrėžė jis. Ukraina tikisi neseniai JAV prezidento Joe Bideno pažadėtų raketų paleidimo įtaisų, žadančių didesnį veikimo nuotolį ir tikslumą.

„Situacija rytuose tikrai sudėtinga, - sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu amerikiečių stočiai „Newsmax“. – Mes kasdien netenkame 60-100 karių, kurie žūsta mūšiuose, o apie 500 patiria sužalojimų“.

Jau trečiadienį rusų pajėgos užėmė Severodonecko centrą. Tačiau mūšiai Bobrovės ir Ustynivkos priemiesčiuose rusams nebuvo pergalingi, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Rusijos puolimas „iš dalies yra sėkmingas“.

Per rusų karių apšaudymo sukeltą gaisrą Charkivo mokykloje žuvo moteris

Rusijos pajėgoms praėjusią naktį apšaudant Ukrainos Charkivo miestą, kilo gaisras vienoje mokykloje ir per jį žuvo moteris, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos.

Taip pat buvo sužeistas vienas vyras, sakė ukrainiečių pareigūnai. Dėl apšaudymo Charkivo srityje kilo ir kitų gaisrų.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat apšaudė Dnipropetrovsko regioną, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė jo gubernatorius Valentynas Rezničenka. Pasak jo, apšaudymas vyko prie sienos su rusų beveik visiškai kontroliuojama Chersono sritimi.

Sumų regione prie Rusijos sienos per praėjusios nakties apšaudymą raketomis buvo sužeisti trys žmonės, paskelbė srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis.

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad šalies rytuose rusų pajėgos toliau šturmavo svarbų Sjevjerodonecko miestą ir puolė Komyšuvachos miestą pietrytiniame Zaporižios regione, kurio dideles dalis kontroliuoja Rusija.

Rusijos raketos smogė geležinkelių infrastruktūrai Lvivo regione

Keturios Rusijos sparnuotosios raketos, paleistos iš Juodosios jūros, smogė į geležinkelio infrastruktūrą netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto, pranešė regiono gubernatorius Maksimas Kozyckis.

Naktį raketos pataikė į Staryj ir Sambiro vietoves, esančias į pietvakarius nuo Lvivo ir netoli Lenkijos sienos, rašė jis „Telegram“, pridurdamas, kad yra pranešimų apie penkis sužeistus žmones.

Šalies pietuose ankstyvą rytą sprogimai taip pat buvo girdimi Odesos uostamiestyje, tačiau regiono valdžia kol kas nepateikė informacijos, į ką buvo taikytasi.

Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas tik patvirtino, kad buvo paskelbtas oro pavojus. Jis įspėjo vietos žiniasklaidą neskelbti informacijos apie padarytą žalą, kol apie tai nėra viešų pranešimų.

Šiaurės Ukrainoje Sumų regiono gubernatorius Dmytro Žyvickis „Telegram“ pranešė, kad raketos smūgis Krasnopilio rajone visiškai sunaikino gyvenamąjį namą ir sužeidė tris žmones.

Kaimyniniame Charkivo regione, pasak gubernatoriaus Olego Synegubovo, žuvo moteris ir dar vienas žmogus buvo sužeistas. Naktį per apšaudymą nukentėjo mokykla Charkivo Saltivkos rajone.

Slovakija parduos Ukrainai aštuonias haubicas

Slovakija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl aštuonių slovakų gamybos haubicų „Zuzana“ pardavimo Ukrainai.

Pasak Slovakijos gynybos ministerijos, šį dokumentą su Kyjivu pasirašė valstybinė bendrovė „Konstrukta Defense“.

Skirtingai nuo ankstesnių atvejų, kai Ukrainai buvo tiekiama slovakiška ginkluotė, naujausias sandoris yra komercinis. Jo vertė viršija 40 mln. eurų, nurodė gynybos ministras Jaroslavas Nadis.

Slovakija Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu anksčiau perdavė Kyjivui ir kitos ginkluotės, įskaitant sovietinių laikų oro erdvės gynybos sistemą S-300.

Rusija kalba apie sumažėjusį užsienio samdinių skaičių Ukrainos pajėgų gretose

Rusijos karinės pajėgos konstatuoja sumažėjusį užsienio samdinių skaičių Ukrainos kariuomenės gretose. „Nuo gegužės pradžios užsienio samdinių, vykstančių dalyvauti koviniuose veiksmuose prieš rusų pajėgas, srautas sumažėjo“, - sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Jo duomenimis, bendras užsienio kovotojų skaičius Ukrainos pajėgose sumažėjo nuo 6 600 iki 3 500.

Generolas majoras įspėjo, kad užsieniečiai nėra traktuojami kaip kariai ir paėmimo į nelaisvę atveju geriausiu atveju gali tikėtis ilgos kalėjimo bausmės. Jau prieš tai prorusiški separatistai grasino keliems į nelaisvę paimtiems užsieniečiams skirti mirties bausmę.

Tokie pareiškimai gali būti skirti atgrasyti, nes būtent per pirmąją karo fazę daug savanorių iš užsienio registravosi kariauti Ukrainoje prieš rusų karius.

V. Zelenskis: Ukraina de facto jau yra ES narė

Ukraina, pasak prezidento V. Zelenskio, jau dabar laiko save ES dalimi. „Ukraina de facto jau yra ES narė, – sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Liuksemburgo parlamentą. – Manau, kad Ukraina jau savo veiksmais parodo, kad atitinka europietiškus kriterijus“.

V. Zelenskis teigė esąs įsitikinęs, jog Liuksemburgas sieks, kad Ukraina birželį gautų oficialų ES kandidatės statusą ir „pagreitinta tvarka taptų ES nare“. „Europos laukia didelis išbandymas. Ar Europa gebės apginti savo vertybes?“ – klausė Ukrainos prezidentas.

Neįvardydamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jis teigė: „Negalima leisti vienam žmogui sunaikinti Europos vertybes. Jei mums drauge nepavyks sustabdyti šio žmogaus, tai bus tamsios valandos. Tamsios valandos, kurias jau išgyvenome Antrajame pasauliniame kare“.

V. Zelenskis reikalavo tolesnių ES sankcijų Rusijai ir „daugiau ginklų, modernių ginklų“. Rusijos invazija į Ukrainą yra „neįtikėtino masto katastrofa, kuri primena mums Antrąjį pasaulinį karą, kai nacių grėsmė slėgė visą Europą“, – sakė prezidentas.

Britanija perduos Ukrainai JAV gamybos raketų sistemų

Jungtinė Karalystė nusiųs Ukrainai pažangių vidutinio nuotolio raketų sistemų, koordinuodama veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pranešė Londonas.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as (Benas Volesas) nurodė, kad JK perduos sistemų M270 MLRS, iš kurių galima leisti tiksliai nutaikomas raketas, nuskriejančias iki 80 kilometrų. Sekretorius nepatikslino, kiek šios ginkluotės vienetų bus pristatyta Kyjivui.

Pasak Londono, šis žingsnis glaudžiai derinamas su JAV,  nusprendusioms nusiųsti Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas (M142 HIMARS). Šios dvi raketų sistemos yra panašios, nors HIMARS yra ratinė, o M270 - vikšrinė. Abi jos yra gaminamos Jungtinėse Valstijose.

Pasak britų vyriausybės, ukrainiečių kariai bus apmokomi naudotis šia įranga Didžiojoje Britanijoje.

Kyjivas prašo savo sąjungininkų Vakaruose atsiųsti ilgesnio nuotolio raketų, kurios padėtų atremti Rusijos artilerijos puolimą rytiniame Donbaso regione – Maskvos puolimo židinyje.

Pasak JAV administracijos, Ukraina žada neatakuoti taikinių Rusijos teritorijoje. Tačiau Maskva trečiadienį apkaltino Vašingtoną „pilant alyvos į [konflikto] ugnį“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 261 vaiką

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 261 vaikas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.

Prokuratūros duomenimis, sužeista dar daugiau nei 460 vaikų.

Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Švedija skirs Ukrainai papildomą 95 mln. eurų pagalbos paketą

Švedija ketvirtadienį pranešė papildomą 1 mlrd. kronų (95 mln. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kurį sudarys tiek finansinė parama, tiek karinė įranga, įskaitant priešlaivines ir prieštankines raketas.

„Dabar matome Rusijos invazijos naują fazę, kai [Rusija] kaupia jėgas rytų ir pietryčių Ukrainoje, o ukrainiečių pusė paprašė pagalbos keliose srityse“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) per bendrą spaudos konferenciją su finansų ministru Mikaeliu Dambergu.

M. Dambergas savo ruožtu sakė, kad Švedija skirs 578 mln. kronų (55,2 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko specialiam ginkluotųjų pajėgų fondui, 60 mln. kronų (5,73 mln. kronų) NATO fondui, teikiančiam pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat perduos Kyjivui 262 mln. kronų (25 mln. eurų) vertės karinės įrangos.

Be to, Švedija skirs 100 mln. kronų (9,54 mln. eurų) civilėms pastangoms per Švedijos civilinių incidentų agentūrą.

Tiesioginę karinę pagalbą sudarys švediška priešlaivinių raketų sistema „Robot 17“, kuri yra JAV gamybos raketų „Hellfire“ variantas, taip pat bus perduota 5 000 prieštankinių raketų leidimo įrenginių, automatų „AG 90“ ir šaudmenų.

„Tai tinkama įranga, atitinkanti Ukrainos prašymus“, – sakė P. Hultqvistas.

Vasario pabaigoje Švedija pirmąkart nuo 1939 metų nusižengė savo doktrinai nesiųsti ginkluotės į šalis, kuriose vyksta aktyvus konfliktas, paskelbusi, kad perduos Kyjivui 400 mln. kronų (per 38 mln. eurų) vertės amunicijos, taip pat perves 500 mln. kronų (47,7 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko ginkluotųjų pajėgų fondui.

Švedija kartu su kaimynine Švedija gegužę atsisakė dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO. Palaikymas tokiam žingsniui abiejose šalyse labai išaugo, kai Rusija vasario pabaigoje pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

V. Zelenskis: Rusija kontroliuoja „apie 20 proc.“ Ukrainos teritorijos

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu kontroliuoja apie penktadalį jo šalies teritorijos, įskaitant teritoriją, užimtą per dabartinę Maskvos pajėgų invaziją, anksčiau aneksuotą Krymo pusiasalį ir prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas.

„Šiandien apie 20 proc. mūsų teritorijos yra kontroliuojama okupantų“, – Ukrainos lyderis sakė kreipdamasis į Liuksemburgo įstatymų leidėjus.

Rusijos pajėgos stengiasi įsitvirtinti užimtose teritorijose rytiniame Donbaso regione ir artėja prie šio regiono faktinio administracinio centro – Kramatorsko miesto.

Tačiau jos atsitraukė iš sričių prie sostinės Kyjivo ir Ukrainos šiaurės rytuose, kad susitelktų į puolimą rytiniame pramonės regione.

V. Zelenskis sakė, kad 2014 metais Kremliaus remiami separatistai ir Rusijos kariuomenė kontroliavo 43 tūkst. kv. km Ukrainos teritoriją, dydžiu maždaug prilygstančią Nyderlandams.

Tačiau praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios šis plotas padidėjo iki beveik 125 tūkst. kv. km, tai yra „daug daugiau“ nei  Nydelandai, Belgija ir Liuksemburgas kartu sudėjus.

Prezidentas taip pat sakė įstatymų leidėjams, kad dar daugiau kaip dvigubai didesnė teritorija, „beveik 300 tūkst. kv. km“, buvo „užteršta“ minomis ir nesprogusiais sprogmenimis.

„Dvylika milijonų ukrainiečių yra perkelti, daugiau kaip 5 mln. išvyko į užsienį“, – pridūrė V. Zelenskis.

ES nutarė naujuoju sankcijų Rusijai paketu nesiimti priemonių prieš stačiatikių patriarchą

Europos Sąjungos ambasadoriai ketvirtadienį nutarė neįtraukti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) patriarcho Kirilo į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo, tokiu būdu atverdami kelią susitarti dėl naujausio sankcijų Maskvai paketo, nes priemonėms prieš dvasinį lyderį priešinosi Vengrija, pranešė diplomatai.

ES sankcijas patriarchui Kirilui dėl jo paramos Maskvos karui Ukrainoje balandžio mėnesį pasiūlė Lietuva. Planuota, kad ši priemonė bus įtraukta į baigiamą derinti Bendrijos sankcijų Rusijai šeštąjį paketą.

Tačiau Budapešto pozicija, kad Kirilas turi būti išbrauktas iš juodojo sąrašo, taip pat priešinamasis rusiškos naftos embargui šį sankcijų paketą trukdė priimti, sakė diplomatai.

ES lyderiams pirmadienį pavyko susitarti dėl didžiosios dalies naftos iš Rusijos importo atsisakymo, bet dėl įnirtingo Budapešto priešinimosi buvo nutarti suteikti išimtį vamzdynu tiekiamai naftai.

27 šalių bloko ambasadoriai trečiadienį susirinko suderinti šio žingsnio teisinių detalių ir likusio sankcijų paketo.

Europos diplomatai sakė, kad Vengrija tai pat atsisakė pritarti, kad patriarchui Kirilui būtų taikomas draudimas atvykti į Bendriją ir būtų įšaldytas ES jurisdikcijoje esantis jo turtas.

75 metų Kirilas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir tvirtai rėmė jo karinę kampaniją Ukrainoje. Dauguma ES vyriausybių palaikė poziciją, kad ROB vadovas turi būti įtrauktas į sankcijų sąrašą.

E. Macronas raginamas pagaliau surengti kelionę į Ukrainą

Ištisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.

„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.

Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.

Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu". Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. "Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar", - trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Krenta į akis

Pasak prancūzų užsienio politikos eksperto Francois Heisbourgo, tai, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos lyderiai iki šiol nebuvo Kyjive, krenta į akis. Teisingai ar ne, įtarinėjama, jog visi trys trokšta pasiekti susitarimą kuo greičiau nutraukti kovas, sakė F. Heisbourgas, nors E. Macronas visuomet tvirtino, kad bet kokio susitarimo sąlygos priklauso tik nuo Ukrainos.

Prancūzijos lyderis mėgina tiesti tiltą tarp Ukrainos ir Rusijos ir vasarį prieš karą apsilankė abiejose sostinėse bei valandų valandas telefonu bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir V. Zelenskiu. Dėl to jis atrodo einantis kitu keliu nei kritiškesnės šalys, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija ir Rytų Europos valstybės, pasmerkusios V. Putiną ir įtariamus jo karo nusikaltimus.

E. Macronas pasisakė prieš „žodinį eskalavimą“ ir gegužę perspėjo „nežeminti“ Maskvos siekiant užbaigti konfliktą. „Nemanau, kad Prancūzija bando „įsiteikti Rusijai“ (...) bet tai, kad E. Macronas nerengia vizito, vis tiek labai keista“, neseniai tviteryje parašė buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Prancūzijoje Peteris Rickettsas.

V. Zelenskis kelis kartus kritikavo kolegą prancūzą, kartą pasakęs, jog E. Macronas bijo V. Putino, o jo pokalbius su Rusijos lyderiu pavadinęs „bergždžiais“. „Žinau, kad tarpininkaudamas Rusijai ir Ukrainai jis norėjo rezultatų, bet jokių rezultatų nėra“, – gegužės viduryje vienam Italijos kanalui sakė V. Zelenskis.

„Tai nėra abejingumas"

Bet kokią Prancūzijos kritiką E. Macronas laiko neteisinga ir atkreipia dėmesį į Prancūzijos gamybos sudėtingos artilerijos ir prieštankinės ginkluotės „Caesar“ pristatymus, o taip pat iškalbingą paramą sankcijoms Rusijai. Jis visuomet tikino, kad su V. Putinu kalbasi tik V. Zelenskio prašymu arba glaudžiai su juo derindamas ir kad komunikacijos kanalą su Kremliumi verta išsaugoti.

Naujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį buvo pasiųsta į Ukrainą, jos kelionė vertinama kaip paramos simbolis. „Prancūzija neturi ko gėdytis, kalbant apie  įsipareigojimą Ukrainai“, – sakė buvusi prancūzų diplomatė ir Europos užsienio santykių tarybos ekspertė Marie Dumoulin. Tačiau ji sakė esanti „nustebusi“, kad savo pirmajai kelionei po rinkimų E. Macronas pasirinko ne Kyjivą.

Proga apsilankyti gali atsirasti vėliau šį mėnesį, artėjant birželio 23–24 d. vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, kai 27 narių blokas nagrinės Ukrainos narystės prašymą.

„Tai nėra abejingumas ar nuolaidžiavimas“, – apie E. Macrono sprendimą kol kas nevykti į Kyjivą AFP aiškino Prancūzijos prezidento patarėjas. „Jis ketina ten vykti ne tam, kad pasidarytų asmenukę, o dėl ko nors konkretaus“.

Airija Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu

Airijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu, praneša agentūra „Ukrinform“.

Dokumente taip pat reikalaujama Rusijos valdžios atsakomybės už rusų karių nusikaltimus Ukrainoje, griežtesnių sankcijų Maskvai ir tolesnių pastangų siekiant nutraukti rusiškų energetikos išteklių importą.

Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu jau pripažino Estijos, Latvijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Čekijos parlamentai.

Ukraina svarstys galimybę išjungti Zaporižės atominę elektrinę, jei praras jos valdymą

Ukraina svarstys galimybę išjungti Zaporižės atominę elektrinę, jei praras jos valdymą, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi „Reuters“.

Šis objektas įsikūręs teritorijoje, kurią šiuo metu okupavusi Rusijos kariuomenė. Nors elektrinėje galimai esama rusų karių, jos sistemas valdo čia prieš invaziją dirbęs ukrainiečių personalas.

„Kol vykdomi visi su valdymu susiję nurodymai, elektrinės neišjungsime. Tačiau taip pat svarstome scenarijų, kuriame galimas visiškas elektrinės kontrolės netekimas ir tuomet elektrinė yra išjungiama“, –„Interfax“ cituoja Ukrainos premjero patarėją.

Mariupolio apylinkėse aptikta dar viena vadinamoji „filtravimo stovykla“

Ukrainos Mariupolio uostamiesčio apylinkėse esančiame Olenivkos kaime aptikta dar viena, jau antroji, vadinamoji „filtravimo stovykla“, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.

Pasak P. Andriuščenkos, turimi duomenys rodo, kad pirmojoje „filtravimo stovykloje“ laikomi buvę teisėsaugos pareigūnai, proukrainietiški aktyvistai ir žurnalistai, o antrojoje – minėtų kategorijų neatitinkantys ir Rusijos kariuomenės atžvilgiu skeptiški asmenys. Pastarojoje taip pat yra 20 savanorių, padėjusių organizuoti Mariupolio gyventojų evakuaciją.

„Tai reiškia, kad Olenivkos kaime yra ne viena, o dvi „filtravimo stovyklos“, – teigė P. Andriuščenka.

„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžiniško masto humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia iki šiol žuvo mažiausiai 22 tūkst. žmonių. Mieste nėra stabilaus elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 150 tūkst. civilių. Oficialiais duomenimis, į Rusiją priverstinai išvežta apie 130 tūkst. mariupoliečių.

Evakuacijos iš Mariupolio metu Rusijos kariai vadinamąjį „filtravimo“ protokolą taiko visiems žmonėms ir tardo net vaikus.

Ukrainos armija pasiryžusi neprarasti Severodonecko

Ukrainos kariuomenė pasiryžusi neprarasti Severodonecko administracinio centro, nepaisant to, kad jau kelios dienos ten vyksta įnirtingos kovos su Rusijos kariuomene.

„Padėtis sunki, bet geresnė nei vakar. Ir ji kontroliuojama“, – žurnalistams Kyjive sakė generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos valdžia pareiškė, kad Rusijos kariuomenė perėmė pagrindines apgulto Luhansko miesto dalis. O. Hromovas sakė, kad kruvinos gatvių kautynės vyksta mieste, laikomame paskutine didele Ukrainos tvirtove regione. Maskvai lojalūs Rusijos kariškiai ir separatistų pajėgos teigia jau beveik užėmusios Severodonecką.

„Mūsų pasipriešinimas po visų šių mėnesių nepalaužtas. Priešas nepasiekė užsibrėžtų tikslų“, – sakė gynybos viceministrė Hanna Maljar. „Mes pasirengę ilgam karui. Mes pasiruošėme ilgam karui.“

Ji pasidžiaugė, kad pagaliau spartėja ginklų tiekimo iš Vakarų tempai, tačiau saugumo sumetimais detalesnės informacijos apie laiką ir vietą nepateikė. Paklausta, ar nauji ginklai gali būti panaudoti atakuojant Rusiją, ji atsakė: „Kalba eina apie tai, kad mes ginamės“.

Prorusiški pareigūnai siekia „nacionalizuoti“ valstybės turtą Ukrainoje

Promaskvietiški pareigūnai Ukrainoje ketvirtadienį pranešė, kad priimtas dekretas „nacionalizuoti“ valstybės turtą pietrytiniame Zaporižios regione. Dekretą pasirašė Maskvos paskirti pareigūnai iš dalies Maskvos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Išvaduotas Zaporižios regionas nacionalizuos Ukrainos valstybinį turtą“, – sakė regiono promaskvietiškos karinės-civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas. „Atitinkamą dekretą pasirašė regiono karinės-civilinės administracijos vadovas“, – sakė jis susirašinėjimo programėlėje „Telegram“.

Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Kovo mėnesį Rusijos kareiviai perėmė elektrinės kontrolę Energodaro mieste, kurį Dnipro upė skiria nuo regiono sostinės Zaporižios, vis dar kontroliuojamos Kyjivo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, tačiau Maskva ne kartą pabrėžė nesiekianti okupuoti Ukrainos teritorijų. Vis dėlto gegužę V. Putinas pasirašė dekretą, supaprastinantį Rusijos paso gavimo tvarką Zaporižios ir Chersono regionų gyventojams. Maskvos pareigūnai teigia, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Oligarchui V. Medvedčukui gresia 15 metų kalėjimo

Ukrainos valstybinis tyrimų biuras perdavė teismui Ukrainos liaudies deputato, vieno turtingiausių Ukrainos žmonių Viktoro Medvedčuko bylą. Jis kaltinamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu.

Portalas unian.net rašo, kad valstybės tyrimo biuro tyrėjai baigė tyrimą V.Medvedčuko byloje.

„V.Medvedčukas kaltinamas tuo, kad kartu su kitais Ukrainos liaudies deputatais iš prorusiškos partijos „Opozicinė platforma už gyvybę“ bandė grobstyti nacionalinius išteklius Kryme“, – rašoma tyrėjų pranešime.

Oligarchas V.Medvedčukas, kurio turtas vertinamas 620 mln. JAV dolerių, kaltinamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu. V. Medvedčukas yra vienas iš partijos „Opozicinė platforma už gyvybę“ lyderių.

Tyrimo duomenimis, Ukrainos parlamentaras padėjo Rusijai jos ardomojoje veikloje prieš Ukrainą. Jis rinko informaciją apie Ukrainos pajėgų dislokaciją, karinį pasirengimą, prisidėjo prie šalies visuomeninio – politinio gyvenimo destabilizavimo.

Kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų su turto konfiskavimu arba be konfiskavimu, rašo unian.net.

Priminsime, kad vieną turtingiausių Ukrainos žmonių ir artimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugą V.Medvedčuką balandžio 12-ąją per specialią operaciją sulaikė ukrainiečių pajėgos.

Nuo pernai pavasario už bandymą grobstyti nacionalinius išteklius Kryme jam buvo taikytas namų areštas, tačiau vasario 27 d. jis pabėgo.