NAUJAS BANDYMAS IŠLAISVINTI ĮKAITUS

Grupelė merginų už nugaros surištomis rankomis stovi veidu į sieną. Kai kurios iš jų kruvinos. Šalia – gerokai daugiau ginkluotų vyrų taktiniais drabužiais. „Jūs, kalės! Mes jus sutrypsime!“ – šaukia vyrai merginoms. „Čia yra merginos, kurios gali pastoti. Jos sionistės“, – žvelgdamas į mirtinai persigandusias merginas sako kitas.

Paskutinės laisvės akimirkos

Šie širdį veriantys kadrai – iš dar vieno vaizdo įrašo, daryto pernai spalio 7-osios rytą, kai, prasiveržę iš Gazos į Izraelį, tūkstančiai teroristų surengė masines žudynes. 3 minučių 10 sekundžių siužetas sumontuotas iš medžiagos, rastos ant nukautų teroristų kūnų buvusiose kamerose. Nors žiauriausios scenos iškirptos, iki galo peržiūrėti įrašą – sunkus iššūkis eilinio žmogaus psichikai.

Siužete užfiksuotos Nahal Ozo karinėje pasienio bazėje teroristų užpultos stebėtojos Liri Elbagh, Karina Arieva, Agam Berger, Daniela Gilboa ir Naama Levy. Į kadrą patekusiai Ori Megidish pasisekė labiausiai – po 23 dienų ji buvo paleista pagal Izraelio ir teroristų susitarimą. Matyti ir Noa Marciano, kurią vėliau nelaisvėje nužudė teroristai. Likusios septynios tebėra nelaisvėje Gazoje. Dar penkiolika atakos dieną šioje bazėje buvusių privalomąją karinę tarnybą atlikusių merginų buvo nužudytos iškart.

Apeliuodama į smogikų humaniškumą viena merginų, taikų žydų ir palestiečių sambūvį propagavusios organizacijos „Hands of Peace“ aktyvistė N. Levy, sako turinti draugų Gazoje, galinti duoti jų telefoną. Izraelietės bando išsiaiškinti, ar kuris nors iš teroristų kalba angliškai. Teroristai reikalauja, kad merginos užsičiauptų ir atsisėstų. Vienas iš jų prabyla arabiškai: „Mūsų broliai žuvo dėl jūsų. Mes jus visus sušaudysime.“ Vėliau teroristas apie vieną iš merginų sako, kad ji labai graži.

Paskui vaizdo įraše matyti, kaip įkaitės sodinamos į automobilį. Viena iš merginų pusnuogė, šokinėja ant vienos kojos – kita, matyt, sužalota.

Pokalbiams tarpininkaujantis Egipto žvalgybos atstovas palestiniečiams pateikė kitokį pasiūlymą, nei buvo suderinta su Izraeliu.

Šeimos spaudžia politikus

Nepaisant dalies Izraelio Vyriausybės narių prieštaravimo, pagrobtųjų šeimos primygtinai reikalavo, kad šis vaizdo įrašas būtų parodytas plačiajai visuomenei. Jis paviešintas pritarus saugumo pareigūnams, gavus gynybos ministro Yoavo Galanto ir Generalinio štabo viršininko Herzi Halevi leidimą.

Pagrobtųjų šeimų būstinė išplatino pareiškimą, kuriame vaizdo įrašą pavadino kaltinimu dėl nacionalinės nesėkmės. „Izraelis nesusigrąžins vilties nesugrąžinęs visų pagrobtųjų: gyviesiems – reabilituoti, mirusiesiems – palaidoti. Izraelio Vyriausybė neturi gaišti nė minutės, šiandien ji turi grįžti prie derybų stalo“, – sako pagrobtųjų artimieji.

Nepaisant sukrėtimo, kurį žiūrintiems sukelia sadizmo kupinos scenos, įrašą teko peržiūrėti pokalbio su Izraelio užsienio reikalų ministerijos generaliniu direktoriumi pakviestiems diplomatams iš Airijos, Ispanijos ir Norvegijos ambasadų. Šios šalys išvakarėse pripažino Palestinos valstybę.

Izraelio pareigūnų teigimu, šiuo metu Gazos teroristų rankose tebėra 128 įkaitai: 124 – pagrobti spalio 7-ąją, keturi – anksčiau.

Kuo svarbus Rafahas?

Ketvirtadienį Izraelio armijos atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari išplatino vaizdo pareiškimą, kuriame anglų kalba paaiškino, kad „Hamas“ laiko įkaitus Rafaho mieste Gazos Ruožo pietuose.

„Kai pamatėme siaubingą filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotos nelaisvėje esančios mūsų mergaitės, gavome bauginantį priminimą. Šios mergaitės turi grįžti namo. Jos turi grįžti namo pas savo šeimas. Privalome padaryti viską, kad įvykdytume savo svarbią misiją – sugrąžinti visus įkaitus namo ir užtikrinti galutinį „Hamas“ pralaimėjimą“, – sakė D. Hagari.

Jis pakartojo pažadą išlaisvinti įkaitus iš „Hamas“ nelaisvės. „Jie laiko įkaitus Rafoje, todėl mūsų pajėgos manevruoja tame rajone“, – anot D. Hagari, žvalgybos informacija leidžia Izraelio kariams  veikti itin tikslingai.

Atstovo teigimu, Izraelio pajėgos laikosi tarptautinių teisės normų. Tuo tarpu tiesiogiai Rafahe dirbantys kariai praneša apie vis atrandamus sprogmenų, granatų, automatinių šautuvų, prieštankinių sistemų, net dujokaukių atsargas. Nedideli ginklų ir šaudmenų sandėliai buvo įrengti ir po žeme, ir daugiabučiuose.

Anot „Times of Israel“, per dvi savaitei nuo operacijos pradžios, Izraelio kariuomenės skaičiavimu, iš Rafaho pasitraukė apie 950 tūkst. palestiniečių. Manoma, kad mieste vis dar gyvena apie 300–400 tūkst. civilių.

Amerikiečiai – nuosaikūs

Vašingtonas, ilgą laiką primygtinai raginęs Izraelį nepradėti didelio masto sausumos operacijos Rafahe, kol kas susilaiko nuo kritikos.

„Izraelio karinės operacijos toje teritorijoje kol kas yra labiau tikslinės ir ribotos, neapima didelių karinių operacijų tankiai apgyvendintų miesto vietovių centre“, – trečiadienį situaciją komentavo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas.

Drąsiau jaustis Baltuosius rūmus, matyt, skatina ir rinkėjų pozicija šiuo klausimu. Naujausia visuomenės nuomonių apklausa „Harvard CAPS Harris poll“ rodo, kad, nepaisant demokratų Vyriausybės ir Benjamino Netanyahu nesutarimų dėl karo operacijos, 79 proc. amerikiečių yra Izraelio pusėje. 51 proc. apklaustųjų mano, kad „Hamas“ pranešimai apie aukų skaičių Gazoje yra perdėti. 74 proc. amerikiečių pritarė, kad operacija Rafahe turėtų būti tęsiama. Besąlygiškų paliaubų su „Hamas“ šalininkų dalis sumažėjo nuo 39 iki 34 proc.

56 proc. apklaustųjų mano, kad J. Bideno iniciatyva stabdyti ginklų tiekimą Izraeliui ir taip koreguoti operaciją Gazoje sustiprintų „Hamas“. Tokios nuomonės laikosi 48 proc. demokratų. Be to, dauguma respondentų teigia, kad JAV prezidento veiksmus lemia artėjantys rinkimai ir demokratų elektorato spaudimas.

Koją pakišo tarpininkai

Lygiagrečiai su karine operacija Izraelis nusprendė atnaujinti derybas dėl įkaitų. Pasak vietos žiniasklaidos, tam įtakos turėjo ir minėto įrašo iš Nahal Ozo paviešinimas.

Kartu su Egiptu ir JAV pokalbiams tarpininkaujantis Kataras paėjusią savaitę paskelbė, kad dėl Rafahe pradėtos operacijos derybos atsidūrė aklavietėje. Tačiau, kaip aiškėja, pokalbiams trukdo ne vien Izraelio kariuomenės veiksmai Gazoje, bet ir Vidurio Rytų diplomatijos subtilumai ir savo interesų turintys tarpininkai.

Remdamasi trimis neįvardytais šaltiniais JAV televizija CNN pranešė, kad gegužės pradžioje, kai atrodė, kad derybos gali būti vaisingos, pokalbiams tarpininkaujantis Egipto žvalgybos atstovas palestiniečiams pateikė kitokį pasiūlymą, nei buvo suderinta su Izraeliu.

Galiausiai „Hamas“ sutiko su egiptiečių perduotu pasiūlymu, tačiau Izraelis nustebo sužinojęs, kad jame kalbama apie ilgalaikes paliaubas. Vienų tarpininkų klaidą teko taisyti kitiems. CŽV direktorius Williamas Burnsas kartu su Kataro premjeru Muhammadu bin Abdulrahmanu Al Thani ieškojo kito „Hamas“ ir Jeruzalei tinkamo varianto. Tačiau ir šįkart egiptiečiai „Hamas“ perdavė iškraipytą pasiūlymą.

Nusivylęs Kataras pristabdė savo pastangas ir užsiminė apie ketinimus išvis palikti derybas. Tačiau dabar, paaiškėjus Egipto sukčiavimui, diplomatų manymu, Kataras greičiausiai vėl imsis svarbesnio vaidmens.