Kaip praneša naujienų agentūra UNIAN, generolas majoras J. Moskalikas mirė nuo sužeidimų. Rusijos žiniasklaida pranešė, kad automobilyjeVolkswagen Passat, priparkuoto namo, kuriame gyveno generolas kieme buvo padėti sprogmenys, kurie detonuoti per nuotolį. Automobilis buvo neregistruotas.
Rusiškuose socialinio tinklo „Telegram“ kanaluose, susijusiuose su teisėsauga, buvo paskelbti nepatvirtinti pranešimai, kad automobilį prieš kelis mėnesius įsigijo vyras iš Ukrainos Sumų miesto.
Pranešimuose rašoma, kad automobilis kelias dienas stovėjo prie daugiabučio ir kad jame buvo įrengta kamera.
UNIAN pažymi, kad tai anaiptol ne pirma aukšto rango rusų kariškių ar išdavikų ukrainiečių likvidacija. Tokios lemties sulaukė į Rusiją pabėgę specialaus milicijos dalinio „Berkut“ pareigūnai, žiauriai malšinę Maidano revoliuciją, o vienas jų padėjo įvykdyti Krymo aneksiją 2014 metais. Juos likvidavo Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). Nuo Rusijos invazijos pradžios SBU iškėlė daugiau nei tris su puse tūkstančio baudžiamųjų bylų įtariamiems išdavikams.
Kremliaus interneto svetainėje rašoma, kad J. Moskalikas buvo Rusijos kariuomenės atstovas 2015 metų „Normandijos formato“ derybose dėl Ukrainos, vykstant Kyjivo ir Rusijos remiamų separatistų konfliktui.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2021 metais suteikė J. Moskalikui generolo leitenanto laipsnį.
Sprogimas buvo panašus į ankstesnius išpuolius prieš rusus, susijusius su Maskvos plataus masto invazija Ukrainoje. Kai kuriais šių atvejų atsakomybę prisiėmė Kyjivas, tačiau penktadienio atakos Ukraina nekomentavo.
Tarp ankstesnių išpuolių yra Rusijos nacionalistės Darjos Duginos automobilio sprogimas 2022-ųjų rugpjūtį ir 2023-iųjų balandžio sprogimas Sankt Peterburgo kavinėje, kurio metu žuvo žinomas karo korespondentas Maksimas Fominas, žinomas kaip Vladlenas Tatarskis.
Igoris Kirillovas, Rusijos kariuomenės cheminio ginklo padalinio vadovas, gruodį Maskvoje žuvo sprogus paspirtuke padėtam sprogmeniui. Tai drąsiausias Kyjivo surengtas nužudymas nuo plataus masto konflikto pradžios.
Po I. Kirilovo nužudymo V. Putinas žengė retą žingsnį ir pripažino trūkumus savo galingose saugumo agentūrose. „Privalome neleisti įvykti tokioms labai rimtoms klaidoms“, – tuomet sakė jis.
