SPORTO MOKSLININKŲ ARGUMENTAS: ATAKUOKIME PROBLEMĄ, O NE ŽMOGŲ

Gausėjant žinių, kad Tokijo olimpinės žaidynės įvyks ir bus apsaugotos nuo COVID-19, sporto mokslininkai akcentuoja naujas galimybes, padėsiančias atletams tinkamai pasiruošti svarbiausiam 2021-ųjų renginiui.

Surengė konferenciją

Naujoves ir iššūkius mokslininkai aptarė Lietuvos sporto universiteto (LSU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Sportininkų rengimo valdymas".

Patirtimi nuotoliniu būdu dalijosi mūsų šalies ir Graikijos, Italijos, Kroatijos, Suomijos, Vokietijos, Škotijos mokslininkai, tarp jų – su pasaulio futbolo vicečempione Kroatijos rinktine bei su daugkartine pasaulio moterų ledo ritulio čempionatų prizininke Suomijos komanda dirbantys specialistai.

"Džiaugiamės, kad sporto mokslininkai toliau intensyviai dirba, nes sportas, nepaisant pandemijų, iš šio pasaulio niekada neišnyks", – bendradarbiavimo svarbą pabrėžė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

"Turime išgyventi sunkų periodą. Mūsų atletai, nepaisant pasikeitusių sąlygų, toliau sportuoja, treneriai ieško būdų būti kūrybiškesniems, mokslininkai tęsia tyrimus, padėsiančius atletams ne tik pasiekti geriausių rezultatų, bet ir išlaikyti motyvaciją", – teigė LSU rektorė prof. Diana Rėklaitienė.

Individuali pagalba

Zagrebo (Kroatija) universiteto daktaras Luka Milanovičius ir Suomijos "Haaga-Helia" taikomųjų mokslų universiteto dėstytojas Arvaja Markusas atkreipė dėmesį, kad ne tik individualaus sporto atstovai, bet ir komandos pereina prie individualizuotos pagalbos atletui.

Patirtis: Zagrebo universiteto daktaras L.Milanovičius (dešinėje) dirba Kroatijos futbolo rinktinės trenerių štabe, kairėje – geriausias 2018 m. pasaulio futbolininkas (pagal "France Football" versiją) L.Modričius. / jutarnji.hr nuotr.

Šis būdas susijęs ne tik su jau išbandytomis sportininko fizinę ir psichologinę sveikatą palaikančiomis "Sports Intelligence" koncepcijomis, bet ir naujais metodais, prie kurių prisijungia biomedicina, turinti didelės reikšmės atleto rezultatams. Mokslininkų teigimu, ypatingas dėmesys krypsta ir į individualizuotą mitybą.

"Prieš pasaulio futbolo čempionatą paprastai tik 6–8 savaitės skiriamos pasiruošimui. Per tokį trumpą laiką sunku žymiai pagerinti gebėjimus, todėl labai svarbu nuolat kontroliuoti procesą. Krepšinio ar futbolo komanda – tai tarsi skirtingų balionų ryšulys, kuris gali pakilti į viršų tik tada, kai išmesime viską, kas yra nereikalinga. Kartais žaidėjų problemos – vienodos, bet sprendimo būdai – visada skirtingi, todėl labai svarbios individualios konsultacijos", – tvirtino 2018 m. pasaulio čempionato finalininkės Kroatijos futbolo rinktinės trenerių štabe dirbantis L.Milanovičius ir pabrėžė vieną svarbiausių savo darbo principų: atakuokime problemą, o ne žmogų.

"Daug dėmesio skiriame individualizuotam treniravimui, aiškinamės poreikius ir klausiame, kaip mes, treneriai, galime padėti. Net prieš pat varžybas mūsų žaidėjos gauna klausimynus ir turi pateikti atsakymus, kaip jos jaučiasi. Svarbu, kad kiekvienas sportininkas jaustųsi psichologiškai saugus, nebijotų ar nevengtų pasakyti, kai kažkas negerai", – kalbėjo su 2019 m. pasaulio vicečempione Suomijos moterų ledo ritulio rinktine dirbantis A.Markusas.

Papildų nauda neįrodyta

Atskiro aptarimo sulaukė temos apie maisto papildus. Pranešimą skaitė ilgametė LSU lektorė, dabar Škotijoje, Glazgo universitete, dirbanti Dalia Malkova.

Maisto papildų naudai pagrįsti dažnai trūksta įrodymų, todėl subalansuota ir speciali individualizuota mityba tampa ypač reikšminga ne tik sportininko kasdieniame gyvenime, bet ir per varžybas.

"Žinome atvejų, kai Lietuvos sportininkai neišvengė diskvalifikacijos, nes jų pasirinktuose maisto papilduose buvo draudžiamų medžiagų. Tarptautinio olimpinio komiteto ekspertai pataria: naudoti papildą tais atvejais, kai yra diagnozuotas maisto medžiagos trūkumas, vartoti tik kokybišką maisto papildą – tokį, kuriame nėra draudžiamų medžiagų, žinomas jo gamintojas, kokybė yra patikrinta tyrimais. Antioksidantų papildų nauda irgi yra abejotina. Norvegų mokslininkai atliko tyrimą su vitaminu C ir E bei nustatė, kad sportininkų rodikliai – be jokių teigiamų pokyčių. Kol kas nėra įrodymų, kad aukšto meistriškumo sportininkams papildai būtų naudingi", – įžvalgomis dalijosi LSU prof. Aivaras Ratkevičius.

Gaji pagunda

Sporto pasaulis sunkiai kratosi dopingo pagundos. Apklausos rodo, kad nemažai atletų vis dar ryžtųsi naudoti uždraustus preparatus.

"Sportas nėra idealus, jame tebeegzistuoja korupcija. Dopingas yra paplitęs tarp 50 proc. profesionalių sportininkų ir tarp 25 proc. pradedančiųjų. 2023-iaisiais tikimės turėti virtualiąją švietimo antidopingo programą", – sakė Salonikų (Graikija) Aristotelio universiteto profesorius Vassilis Barkoukis.

Dopingas yra paplitęs tarp 50 proc. profesionalių sportininkų ir tarp 25 proc. pradedančiųjų.

Jis atskleidė kai kuriuos metodus, kaip demaskuoti sukčiaujančią komandą, ir pabrėžė: dopingas – ne tik sąžiningų sporto varžybų, bet pirmiausia sportininkų sveikatos problema, paženklinta net mirtimis.

"Prieš du dešimtmečius atlikta apklausa, joje dalyvavusiems atletams, be kita ko, reikėjo atsakyti į klausimą – ar vartotum dopingą, jeigu žinotum, kad nesugaus? Net 98 proc. atsakė: taip. O į klausimą – ar vartotum dopingą, jeigu tai prisidėtų prie pergalės kiekvienose varžybose bent penkerius metus, bet vėliau jis lemtų mirtį – daugiau negu pusė apklaustųjų atsakė teigiamai", – priminė LSU sportininkų atletinio rengimo mokslinės grupės vadovė Jūratė Stanislovaitienė.

Kas laukia Tokijuje?

Anot LTOK sporto direkcijos programų vadovės Linos Vaisetaitės, elito atletai, kaip ir eiliniai žmonės, neapdrausti nuo per pandemiją paaštrėjusių psichikos sveikatos problemų.

"Jų kasmet patiria nuo 5 iki 35 proc. aukščiausio meistriškumo sportininkų. Tarp priežasčių – nuolatinis spaudimas siekti kuo geresnių rezultatų, įtemptas treniruočių grafikas, griežtas režimas, buvimas toli nuo šeimos, asmeninio gyvenimo problemos, netikėtai nutraukta sportinė karjera. Psichikos sveikatos problemos gali būti gydomos pasitelkus ne vien psichoterapiją, psichologo konsultacijas, bet ir hospitalizaciją", – teigė L.Vaisetaitė.

Per LSU konferenciją mokslininkai aptarė ir Tokijo olimpiadoje sportininkų laukiančias galimas ekstremalias oro sąlygas. Specialistai pasidalijo duomenimis ir metodais, kaip, besirengiant varžyboms, sportininkui prisitaikyti prie aplinkos, kurioje tuo metu – dideli karščiai, drėgmė, ryškūs atmosferos slėgio svyravimai.