Gyvos transliacijos, arba kitaip – streamai – daugeliui pažįstami, o transliuotoju gali tapti bet kas. Vienas svečias praėjusią savaitę Lietuvoje parodė, kiek tai aktualu jaunimui.
Ir jei vieni transliuoja, kaip žaidžia kompiuterinius žaidimus, o tūkstančiai tai žiūri, atsiranda ir tokių, kurie auditoriją bando prikaustyti išėję į gatves ir kenkdami kitiems.
Internautai dalijasi vaizdais, kaip, pavyzdžiui, sviedžiamas butelis į namą – ir panašios transliacijos atrodo vis dažnesnės. Tokių transliacijų metu ne tik pažeidinėjama viešoji tvarka, bet ir kabinėjamasi prie praeivių, užkabinami net vaikai.
Ir tai dar ne viskas. Paplinta ir įrašai, kuriuose rodoma, kaip prie nepažįstamųjų prieinama ir pilamas vanduo ant galvos, spardomos šiukšlinės, gėrimų automatai, kurie galiausiai ir apvagiami.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tokie ir panašūs vaizdai domina ne tik paauglius – juos įdėmiai jau žiūri ir policija, ir psichiatrai.
„Yra pradėtas informacijos patikslinimas. Matome nemažai įvairių epizodų – ne visada aišku, kada padaryta veika, kurioje vietoje. Jeigu pavyks tai nustatyti, kalti asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – aiškino Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Jevgenijus Liepis.
Neįtikėtina, bet panašios neadekvataus elgesio transliacijos sulaukia tūkstančių žiūrovų ir sekėjų.
„Viskas tampa žiauriau ir atsiranda didesni kraštutinumai, nes nėra jokios kontrolės“, – teigė Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius.
Specialistai svarsto, kuri pusė – ar tie, kurie tokį turinį kuria su užgauliojimais, patyčiomis ar net smurtu, ar tie, kurie žiūrėjimu skatina ir net finansuoja – labiau prasilenkia su sveiku protu.
„Kitas turi padaryti dar blogesnio, žiauresnio, tam kad jį žiūrėtų. Taip ir ritamės“, – sakė M. Marcinkevičius.
Anot psichiatro, pažengusi ir išsivysčiusi visuomenė šiuo požiūriu mažai kuo skiriasi nuo budelio ir kartuvių laikų.
„Istoriškai, netgi kai vykdavo bausmių vykdymas – pakorimai – rinkdavosi su šeimomis, su vaikais“, – pasakojo M. Marcinkevičius.
„Peržengia ribas, bet čia pačios platformos pareguliuotų. Nemanau, kad įmanoma sureguliuoti, kai toks žmonių kiekis naudojasi“, – tvirtino vyriškis.
„Jokios pridėtinės vertės jaunimui neatneša. Manau, kad bukina. Bent jau tuo metu jie galėtų kažką naudingo nuveikti“, – antrino kitas.
„Čia vienas iš tų atvejų, kai lakstoma gatvėmis motociklu ir mašina. Per mažos priemonės taikomos sutramdyti – tai yra didelis pavojus visai aplinkai“, – teigė moteris.
„Atsakomybės klausimas labai išsitrina, nes transliacijos eina iš įvairiausių šalių. Visuomenė turi pribręsti apribojimams ir draudimams“, – tikino Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius.
„Pareigūnai reaguoja. Gal ne visada viską pamatome – visą medžiagą, kuri įkelta į viešąją erdvę. Bet kai pamatome – reaguojame: pradedame arba ikiteisminius tyrimus, arba informacijos patikslinimus. Raginame ir piliečius, jeigu pamato viešoje vietoje – skambinti 112“, – sakė Viešosios tvarkos valdybos viršininkas.
Antižygdarbius už „patiktukus“ ir pinigus stebi ne tik policija – yra trys institucijos, kur apie žalingas transliacijas galima pranešti ir patiems.
„Žurnalistų inspektoriaus tarnyba, Radijo ir televizijos komisija, yra ir virtualus patrulis. Suradus tokį turinį, kreipiamasi į platformą“, – kalbėjo LRTK skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij.
Prašyti platformos blokuoti žalingas transliacijas galima savarankiškai, bet institucijos tai padaryti gali greičiau.
„Reikia suprasti, kad reguliavimas eina paskui socialinius tinklus ir platformas. Kai kalbame apie socialines platformas, reikia pasakyti, kaip jos reaguoja. „Google“ reaguoja neblogai, „Meta“ – skiriasi, bet taip pat yra „Tik Tok“, „Twitch“, – pasakojo LRTK skyriaus vedėjas.
Policija pastarosiomis dienomis demaskavo ir Vilniaus gatvėse siautėjusius kelių erelius. Trims vairuotojams iškeltos baudžiamosios bylos. Dar pernai socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti BMW automobilių ir motociklų vairuotojai, sąmoningai ignoruojantys taisykles Vilniaus gatvėse.
Naujausi komentarai