Parlamentarai taip pat siūlo Reprodukcinės sveikatos įstatyme apibrėžti aborto tvarką nustatant, kad nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijų – iki 22 savaitės. Abortas taip pat galėtų būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.

Šiuo metu aborto tvarka apibrėžiama sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuris, anot parlamentarų, yra painokas.

Įstatymo projekte siūloma, kad abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, o vaistinio nėštumo nutraukimo paslauga nėščiosios prašymu gali būti teikiama nuotoliniu būdu. „Nėštumo nutraukimo srityje iki šiol trūksta šiuolaikiško požiūrio: vaistinis abortas vis dar retai naudojamas dėl teisinio neapibrėžtumo, todėl moterys vis dar yra priverstos dažniau rinktis chirurginį abortą“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Įstatymo projekte įtvirtinamas ir pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, įrašant nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, veikiančius specializuotus pagalbos centrus visoje šalyje, skubią kontracepciją ir infekcijų profilaktiką.

Įstatymu taip pat norima sureguliuoti, kad visuomenės lytinis švietimas būtų visapusis, grįstas mokslu, apimantis informavimą apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją ir reprodukcinės sveikatos stiprinimą.

Projekte įtvirtinamas ir mokslu ir žmogaus teisių principais grįstas, įtraukus ir nešališkas lytiškumo ugdymas.