Antradienį už šį Seimo narės socialdemokratės Birutės Vėsaitės pateiktą projektą po pateikimo balsavo 56 Seimo nariai, 44  buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė. Naują dokumentą svarstys Seimo Sveikatos reikalų, Žmogaus teisių komitetai,  o plenarinę Seimo salę jis turėtų vėl pasiekti birželio 17 d.

Pasak B. Vėsaitės, teikiamas naujas įstatymas įtvirtina teisę į reprodukcinę sveikatą.

„Tai šeimos planavimas, kuris apima ir kontraceptines priemones, kurias siūloma finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Įstatymo projekte kalbama apie saugią motinystę, nėštumo nutraukimą, kuri siūlome finansuoti iš PSDF, apie pagalbinį apvaisinimą, pagalbą nuo lytinio smurto nukentėjusiems asmenims“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė B. Vėsaitė.

Beje, kaip pastebėjo B. Vėsaitė, daugelyje šalių kontraceptinės priemonės moterims yra nemokamos. Tai – Prancūzija, Belgija, Nyderlandai.

„Netgi mūsų kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje kontracepcija yra iš dalies kompensuojama. Taigi, manau, kad iš tikrųjų nėštumų nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“, – sakė B. Vėsaitė.

Teigiamai vertindama iniciatyvą Seimo liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad šis įstatymas yra „apie teisę į reprodukcinę sveikatą, kaip vieną iš sudedamųjų žmogaus teisių“.

„Reprodukcinės teisės yra sudedamoji žmogaus teisių dalis ir turėti Reprodukcinių teisių įstatymą yra normali praktika pažangioje valstybėje. (…) Tai yra aktuali, svarbi teisė tiek moterims, tiek vyrams, ir ypač jaunoms moterims svarbu, kaip valstybė traktuoja jų reprodukcines teises“, –  sakė ji.

Jos duomenimis, per metus Lietuvoje pagimdo apie 400 paauglių, todėl yra spragų švietime, tokiomis temomis ne visada pasirūpina ir jaunuolių šeimos.

„Labai svarbu, kad parlamentas tartų savo stiprų, užtikrintą žodį, kad moterims nediktuotų tie, kurie galbūt iki galo nėra įsigilinę ir nesupranta visų gyvenimiškų situacijų, su kuriomis gali tekti susidurti. Aš labai kviečiu (…) neleisti įsisiūbuoti kultūriniams karams, kuriems čia nėra erdvės, nes reguliavimas dėl ypatingai jautrių klausimų nekinta. O štai civilizuotas, pažangus ir mokslu grįstas požiūris yra svarbus“, – sakė V. Čmilytė-NieIsen.

Projekto oponentai: įstatyme nieko naujo, atsiras kultūriniai karai

Projektą kritikavusi Seimo narė Agnė Širinskienė mano, kad teikiame teisės akte nėra nieko naujo.

„Pridedame lozungų, deklaratyvių normų ir bandoma pristatyti, kaip naują įstatymą. Nėštumo nutraukimas egzistuoja, lytinis švietimas egzistuoja, yra sveikatos ir švietimo ministrų atitinkami įstatymai ir tvarkos. Kas atsiranda naujo su šiuo įstatymo projektu? Tai atsiranda kultūriniai karai, kuriuos visi tikėjosi, kad šitoje kadencijoje visi bus pamiršę“, – sakė ji.

Ji kritikavo ketinimus, kad visoms vaisingo amžiaus moterims būtų kompensuojami kontraceptikai, nėštumo nutraukimas.

„Jeigu žmogus suserga vėžiu, jeigu jo vaikas turi retą ligą, vaistai šiems susirgimams yra kompensuojami pagal Sveikatos draudimo įstatymą, ir turi praeiti gana ilgą vertinimo kelią. O kontraceptinėms priemonėms ir nėštumo nutraukimui mes kuriame išimtinį kelią, taip diskriminuodami dalį pacientų, kuriems iš esmės yra reikalingas onkologinis gydymas. Tie žmonės, sirgdami mirtį sukeliančia liga, turės ir toliau laukti kompensavimo sprendimų, kurie tikrai nebūna greiti. Tuo tarpu įstatymo leidėjas nuspręs, kad visoms vaisingo amžiaus moterims būtų kompensuojami kontraceptikai“, – piktinosi ji.

Seimo narės Ritos Tamašunienės pastebėjimais, liūdna, kad kaip šeimos planavimo priemonė yra pristatomas nėštumo nutraukimas.

Mes už abortus dabar planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų, norėdamos susilaukti vaikų.

„Mes už abortus dabar planuojame išleisti valstybės lėšas, kai tuo tarpu nevaisingos šeimos patiria daug išlaidų, norėdamos susilaukti vaikų“, – sakė ji.

Naujame dokumente siūloma 2022 m. ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įteisinti įstatymu.

Siūloma leisti nėščiosioms, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Jos galėtų pasirinkti ir lydintį asmenį per gimdymą.

Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.

Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Šiuo metu Lietuvoje nėra  reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.