Kodėl svarbu valgyti lėtai ir tuo pat metu neužsiimti jokia kita veikla, plačiau pakomentavo gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius.

– Jūsų akimis, ar žmonės apskritai moka valgyti?

– Kiekvieno mitybos įpročiai labai skirtingi. Bendrai paėmus, nelabai teisingai maitinamės. Reikėtų šiek tiek pagerinti savo įpročius.

– Kas yra teisingas valgymas?

– Pastaruoju metu, dėl greito gyvenimo tempo, žmonės stengiasi greitai pavalgyti, nekreipia dėmesio į maistą – ką valgome, kaip valgome, kiek valgome. Jie stengiasi valgyti greitai, kad skirtų laiko kitiems dalykams gyvenime. Tačiau turėtume valgyti šiek tiek lėčiau, atkreipti dėmesį į tai, ką valgome, kaip valgome, kiek valgome ir kodėl. Reikėtų pasimėgauti maistu, kurį valgome.

LNK stop kadras.

– Kodėl lėtas valgymas yra geresnis?

– Reikėtų valgyti lėčiau tam, kad atkreiptume dėmesį į tai, ką valgome. Lėtai valgant ir gerai kramtant, maistas geriau apsidoroja. Tada skrandžiui lengviau virškinti maistą. Daugiau maisto paviršiaus padengia virškinimo fermentai ir skrandžio rūgštis. Maistas geriau virškinamas, mikroelementai, baltymai, riebalai ir kitos maistingosios medžiagos geriau įsisavinamos.

Taip pat anksčiau ateina pasisotinimo jausmas, mažiau suvalgome, porcijos būna mažesnės. Greitai valgant dažniau kaupiasi oras skrandyje – tai vadinama aerofagija. Lėtai valgant organizmas gauna daug gerų dalykų.

– Valgytume lėčiau – būtų mažiau problemų?

– Taip, daug problemų galima išspręsti, valgant lėčiau ir kreipiant dėmesį į maistą.

LNK stop kadras.

– Dėl ko dažniausiai ateina pacientai?

– Viena iš priežasčių – greitas gyvenimo tempas ir greitas valgymas. Taip pat stresas, įvairūs išorės faktoriai, oro pasikeitimai, stresas darbe ir namuose. Nekreipiamas dėmesys į tai, ką valgome – valgymas naudojantis telefonu, televizoriaus žiūrėjimas, per didelis bendravimas su kitais. Valgant reikėtų skirti dėmesį sau ir savo lėkštei.

– Kaip išoriniai dirgikliai veikia mūsų valgymą?

– Labai stipriai. Tada nekreipiame dėmesio į maisto skonį, kiekį, greitį, persivalgome. Atsiranda emocinis valgymas – stengiamės užpildyti laiką žiūrėdami vaizdo įrašus, serialus ar TV laidas. Dėl to persivalgome, prisikaupia oro skrandyje, atsiranda kitos virškinimo problemos ir užburtas ratas vystosi. Tada tuos virškinimo sutrikimus vėl stengiamės užlaistyti maistu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip atpažinti nervingą ar nereikalingą užkandžiavimą?

– Kai kažkas sudirgina, imame riešutus, traškučius ar kitą maistą, bandome pakeisti emocijas maistu. Emocijas reikėtų išgyventi, stresą – išgyventi, o ne pakeisti maistu. Jei pastebime, kad užkandžiavome daugiau nei valgome tikro maisto, tai jau nelabai gerai.

– Kada geriausia pusryčiauti ir kada valgyti paskutinį kartą vakare?

– Griežtų rekomendacijų nėra. Maistas turėtų būti panašiais intervalais, kad virškinamasis traktas turėtų ką veikti. Nesant reguliariam valgymui, gali formuotis tulžies akmenys ar kiti virškinimo sutrikimai. Reikėtų valgyti kas 2–3 valandas.

Pusryčiai – pagal individualius įpročius. Nereikia specialiai keltis 6 ryto tik tam, kad pavalgytume. Taip pat nerekomenduojama valgyti bent 2 valandas prieš miegą dėl refliukso rizikos – maistas gali sukelti rūgimo pojūtį stemplėje ir dirginti kvėpavimo takus bei virškinimo sistemą.