– Gydytojau, ar žmonės apskritai moka valgyti?

– Kiekvieno mitybos įpročiai labai skirtingi. Galima prisiklausyti įvairių mitybos įpročių būdų, tačiau, bendrai paėmus, dauguma žmonių nesimaitina pakankamai taisyklingai. Įpročius tikrai būtų galima pagerinti.

– Jei kalbame ne apie patį maisto raciono pasirinkimą, o apie valgymo įpročius, kas gi yra tas teisingas valgymas?

– Pastaruoju metu dėl greito gyvenimo tempo žmonės stengiasi pavalgyti kuo greičiau, nekreipia dėmesio, ką valgo, kaip valgo, kiek valgo. Jie skuba, kad sutaupytų laiko kitiems dalykams. Tačiau reikėtų valgyti lėčiau, atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną, mėgautis maistu.

– Bet kokie yra skirtumai tarp greito ir lėto valgymo? Kodėl lėtas valgymas laikomas teisingesniu ir naudingesniu?

– Lėčiau valgant mes labiau susitelkiame į tai, ką valgome. Gerai sukramčius maistą, jis lengviau apdorojamas skrandyje. Padidėja maisto paviršiaus plotas, todėl virškinimo fermentai ir skrandžio rūgštis jį geriau skaido. Tokiu būdu maistas geriau suvirškinamas, organizmas geriau pasisavina mikroelementus, baltymus, riebalus ir kitas maistines medžiagas. Be to, sotumo jausmas ateina anksčiau, porcijos būna mažesnės, taip suvalgome mažiau. Sumažėja ir pilvo pūtimas, refliukso rizika, nes greitai valgant kartu nuryjame daug oro, o tai sukelia raugėjimą, aerofagiją. Tad lėtas valgymas organizmui yra naudingas daugybe aspektų.

– Vadinasi, pagrindinė mūsų greito gyvenimo bėda yra ta, kad valgome per greitai. Jei valgytume lėčiau, problemų būtų mažiau, tiesa?

– Taip, visiškai teisingai. Nemažai sveikatos problemų būtų galima išspręsti vien sulėtinus valgymo tempą ir daugiau dėmesio skiriant maistui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O dėl kokių problemų dažniausiai pacientai skundžiasi, kai kalbame apie visą virškinimo traktą? Ar tai tikrai susiję su tuo, kad jie valgo greitai?

– Tai viena iš priežasčių. Bet prie virškinimo problemų prisideda ir stresas, įvairūs išoriniai veiksniai: oro pokyčiai, įtampa darbe, stresas namuose. Taip pat neigiamai veikia įprotis nekreipti dėmesio į maistą – valgant naršyti telefone, žiūrėti televizorių ar net per daug įsitraukti į pokalbį. Valgant reikia susitelkti į savo lėkštę ir į tai, ką valgome.

– Iš tiesų, štai situacija: grįžtu namo, įsijungiu televizorių, klausausi žinių, tuo pat metu gaminuosi ir valgau. Kiek tokie išoriniai dirgikliai – televizorius, radijas, mobilusis telefonas – veikia mūsų valgymą?

– Jie labai stipriai veikia. Tada nekreipiame dėmesio į maisto skonį, į suvalgomo maisto kiekį, nepastebime, kaip greitai pavalgome. Dažnai taip persivalgome. Atsiranda emocinis valgymas: šalia serialo ar laidos valgome tam, kad užpildytume laiką, o ne todėl, kad jaučiame alkį. Taip prisivalgome perteklinio maisto, prisiryjame oro, pučiasi pilvas, kyla kitos virškinimo problemos. Ir užsisuka užburtas ratas – bandome tas problemas vėl „užslopinti“ maistu.

– O kaip atpažinti, kad užkandžiavimas tampa nevaldomas, nervinis ar tiesiog nereikalingas?

– Kai kažkas mus sudirgina, reaguodami iškart griebiame riešutų, traškučių ar kito užkandžio. Taip bandome maistu pakeisti emocijas. Bet emocijas reikia išgyventi, stresą reikia išbūti, o ne užslopinti maistu. Jeigu pastebime, kad užkandžiaujame daugiau negu valgome normalaus, subalansuoto maisto, tai jau yra signalas, kad įpročiai nėra geri.

– Kalbant apie valgymo laiką, koks turėtų būti intervalas tarp valgymų? Kada turėtų būti pusryčiai ir kada – paskutinis vakaro maistas?

– Griežtų taisyklių nėra. Svarbiausia, kad maistas būtų valgomas reguliariais intervalais – tam, kad virškinimo traktas nuolat turėtų darbo. Jeigu maistas vartojamas labai nereguliariai, gali kilti įvairių problemų: akmenligė, kiti virškinimo sutrikimai. Rekomenduojama valgyti kas 2–3 val. Pusryčių laikas priklauso nuo žmogaus ritmo: vienas atsikelia šeštą ryto, kitas – aštuntą, dar kitas – dešimtą. Todėl sakyti, kad yra konkreti valanda pusryčiams, negalime. Tikrai nereikia specialiai keltis šeštą ryto, pavalgyti ir eiti atgal miegoti. Valgyti nerekomenduojama bent dvi valandas prieš miegą. Taip yra dėl refliukso rizikos: jei einame miegoti su pilnu skrandžiu, maistas gali pakilti į stemplę, dirginti kvėpavimo takus, sukelti nemalonius pojūčius. Todėl bent porą valandų prieš miegą valgyti nereikėtų.