Sezonas – neišskirtinis

Lietuvoje sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga išlieka aukštas, palyginti su ankstesniais gripo sezonais. NVSC duomenimis, tryliktą savaitę, t. y. kovo 24–30 d., bendras sergamumo rodiklis siekė 1 593 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Susirgimų skaičius, palyginti su praėjusia savaite, praktiškai nepakito, tačiau dar prieš porą savaičių buvo matomas jų augimas, dviem savaitėmis anksčiau jis siekė 1 454,4 atvejo. Praėjusį sezoną tuo pačiu metu sergamumas buvo mažesnis – 1 240,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, tačiau, palyginti su ankstesne savaite, taip pat buvo padidėjęs.

Nepaisant padidėjusių sergamumo skaičių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė sako, kad ligoninėje nejaučiama padidėjusio sergamumo gripu.

„Priešingai, turime nedaug ligonių. Kai prasideda susirgimų gripu pakilimas, visada pajaučiame vėliau, nes gydome sunkius atvejus ir komplikacijas. Pirmiausia pakilimas būna ambulatorinėje grandyje, o pas mus – keliomis savaitėmis vėliau. Yra buvę vėlyvų susirgimų gripu pakilimų, tačiau jau balandis, tad ši versija, kad pakilimas ateis iki mūsų balandžio mėnesį, man mažai tikėtina“, – sako A. Mickienė.

Nors per šiemetį gripo sezoną, kuris paprastai skaičiuojamas nuo pernai spalio iki šių metų kovo, žmonės skundėsi ypač sunkia ligos eiga, profesorė nelinkusi jo vadinti išskirtiniu.

„Nepasakyčiau, kad į mūsų skyrių patekę pacientai kuo nors išsiskyrė. Kaip ir kiekvienais metais, dažniau tai buvo vyresnio amžiaus pacientai, sergantys daugybe gretutinių ligų, sunkiomis, vidutinėmis arba antrinėmis bakterinėmis pneumonijomis. Tarp stacionarinių gripu sergančių ligonių ko nors išskirtinio nepastebėjau“, – tęsia A. Mickienė.

Ragina testuotis

Kelerius metus visame pasaulyje karaliavo COVID-19. Ši infekcija nedingo ir šiemet, tačiau šią žiemą ji sergamumu neprilygsta gripui. Maža to, gripas šiemet yra ypač klastingas ir neretai komplikuojasi  plaučių ligomis.

„Šie metai buvo ypatingi dėl mikoplazminės infekcijos. Dabar jau atslūgo, bet prieš porą mėnesių apie keturis mėnesius tęsėsi absoliučiai išskirtinė situacija, kai buvo vadinamųjų atipinių pneumonijų, mišrių pneumonijų. Mikoplazma – vienas iš tų patogenų. Pakilimas buvo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Toks popandeminis fenomenas“, – sako A. Mickienė.

Prof. A. Mickienė patvirtino, kad žmonės vis dar painioja COVID-19 su gripu. Tai visai nestebina. Anot gydytojos, žmonės turi žinoti – be tyrimų šių ligų neatskirsi, tik tyrimai atsakys, ar tai gripas, ar COVID-19: „Iki pandemijos juk visai nebuvo įprasta naudoti greituosius testus. Po pandemijos kiekvienoje vaistinėje yra antigenų testų. Yra ir keturių komponentų gripas A, gripas B, COVID ir RSV virusas. Linkėčiau žmonėms testuotis, nes labai veiksmingas šių infekcijų gydymas ir ambulatorinėje grandyje, yra priešvirusinių vaistų ir nuo gripo, ir nuo COVID-19 ligos. Reikia žinoti, kokia liga sergama, ir testuotis yra skatintinas dalykas. Žinoma, tie testai 100 proc. nėra patikimi, bet pirminiam pasitikrinimui yra geri.“

Nors per šiemetį gripo sezoną žmonės skundėsi ypač sunkia ligos eiga, profesorė nelinkusi jo vadinti išskirtiniu.

Profesorė ramina tuos, kurie, visą žiemą atsilaikę prieš įvairius virusus, suserga pavasarį, kai užkrečiamųjų ligų sezonas, regis, praeina. Gripo sezonas yra nuo spalio iki balandžio. Tačiau ir po šio laikotarpio virusas niekur nedingsta, tik terpė jam plisti – aplinkos, oro sąlygos – tampa nepalanki cirkuliuoti. Anot A. Mickienės, yra buvę vėlyvų gripo pakilimų net ir kovo viduryje, tačiau balandį tai jau mažai tikėtina: „Kada suserga žmonės, priklauso nuo to, kada viruso cirkuliacija yra intensyviausia. Tai priklauso nuo daugybės faktorių. Pavasarį gal ir imuninė sistema pasilpsta, trūksta vitaminų, saulės šviesos. Be to, vakcinų efektyvumas, jei žmogus buvo pasiskiepijęs, laikui bėgant taip pat mažėja. Jei skiepijomės, tarkime, spalį, o susirgimų gripu pakilimas yra kovą, imuninės atminties bus gerokai mažiau nei lapkritį ar gruodį.“

Epideminė statistika

Nors ligoninėse gripu sergančių žmonių antplūdžio nėra, tačiau NVSC skaičiuoja, kad 25-iose savivaldybėse iš 60-ies pasiektas epideminis sergamumo lygis, čia yra peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Didžiausi sergamumo rodikliai praėjusią savaitę buvo Vilnius rajono savivaldybėje.

„Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nepaskelbė“, – nurodo centras.

Hospitalizuotų asmenų skaičiai mažėja – praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 75 asmenys, dėl COVID-19 ligos – vienuolika. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi penki asmenys.

Tačiau sergamumo rodiklis – ne vienintelis kriterijus, pagal kurį NVSC teiktų siūlymą savivaldybių administracijoms skelbti epidemiją.

„Vertinami papildomi rodikliai: hospitalizacijų skaičius, kiek asmenų kreipėsi dėl gripo, intensyviosios terapijos skyrių lovų užimtumas. Žiūrima, kiek gripas sudaro procentų sergamumo struktūroje. Pasakysiu paprastai: stebimi sveikatos apsaugos sistemos perdegimo ženklai. Jei tokių ženklų nematoma, tai ir neskubama skelbti epidemijos atsižvelgiant tik į sergamumo statistiką“, – sako NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė.

Savivaldybėse, kuriose sergančių asmenų skaičius pasiekė epideminį, tačiau perkaitimo sveikatos sistemoje nėra, leidžiama neskelbti epidemijos. Paprastai savivaldybės būna suinteresuotos sklandžiu darbu, stebi sergamumą ir sprendžia, skelbti epidemiją ar ne.

„Visada tariamės dėl situacijos švietimo įstaigose, socialinės globos įstaigose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ar nestringa paslaugų teikimas, aptarnavimo sritis, kas galėtų būti papildomi ženklai, kad jau reikia skelbti epidemiją“, – tęsia R. Gabrielaitė.

Tačiau šį sezoną, nepaisant, kad skaičiai viršija epideminį lygį, numatytą teisės aktuose, tokių ženklų Kauno apskrityje nematome. Gydymo įstaigos, pastebėjusios didesnį sergamumą, gali ir pačios sugriežtinti infekcijos apsaugos priemones: rekomenduoti ateinant į gydymo įstaigą dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas; valdyti srautus. Tam nereikia skelbti epidemijos.

To mus išmokė COVID-19 pandemija. Įstaigos pačios sprendžia, kaip turi gyventi, jei pamato nepageidaujamų dalykų, ar reikia valdyti srautus, ar nėra jose perkaitimo.

Išmoktos pamokos

NVSC nuolat palaiko ryšius su ligoninių priėmimo skyriais, kadangi jiems tenka didžiausias krūvis, kai padaugėja susirgimų gripu. Nepaisant didelio sergamumo, besikreipiančių žmonių skaičiai maži. Skaičiuojama, kad iki 3 proc. iš visų susirgusių asmenų kreipėsi į priėmimų skyrius, o hospitalizuotų pacientų skaičius nesiekė 1 proc. Našta stacionarinėms įstaigoms maža, nepaisant didelio sergančių asmenų skaičiaus.

„Ko gero, reikėtų įvertinti darbo nuotoliu galimybes. COVID-19 pandemija išmokė, kad susirgęs asmuo gali dirbti iš namų, ypač jei serga lengvai, jam nereikia nedarbingumo pažymėjimo. Manau, tai lemia, kad į gydymo įstaigas nesikreipia tiek žmonių, kiek galėtų būti, jei darbas nuotoliu būtų neįmanomas ir reikėtų nedarbingumo“, – situaciją vertina R. Gabrielaitė.

Epidemiją dažniausiai sukelia A tipo gripas. Anot NVSC specialistės, sezono pradžioje vyravo A tipo gripas, o dabar – B tipo gripas, jo sirgimo formos yra lengvesnės. Tikėtina, kad, esant tokiai situacijai, žmonės konsultuojasi su gydytojais ir lieka gydytis namuose.

Pagrindinė apsauga nuo gripo – rankų higiena, kaukės, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, ligonio izoliacija namuose, tinkama darbo ir gyvenamųjų patalpų priežiūra – drėgnas kietų paviršių valymas, vėdinimas. Žinoma, skiepijimasis.

Kauno apskrityje tik dviejose iš aštuonių teritorijų praėjusią savaitę sergamumo lygis nesiekė epideminio. Bendra tendencija, nepaisant, kad sergamumas nežymiai didėjo – nuo 1 641 iki 1 679 susirgimo atvejų, gripo ir COVID-19 skaičius mažėjo. Gripu Kauno apskrityje sirgo 1 517 žmonių, o COVID-19 – 65.

Ugdymo įstaigos Kauno apskrityje dirbo įprasta tvarka, nebuvo jokių sutrikimų dėl ligonių. Kauno apskrityje sergamumo pikas buvo pasiektas devintą šių metų savaitę t. y. vasario mėnesį. Dabar stebimas sergamumo mažėjimas. Taigi galime atsipūsti – peržiemojome.