Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su gydytoju Voldemaru Giedrimu ir mentore, koučingo specialiste Vilija Giedrimiene.

– Ar jūs pats badaujate?

– Taip, aišku, nes mes negalėtume pasakoti kitiems, jeigu patys to nedarytume.

– Tai pradžioje, kas yra badavimas? Nes badavimas gali būti skirtingai suvokiamas. Vieni galvos, kad nieko negalime valgyti, o kiti – kad, pavyzdžiui, sultis galime ir panašiai.

– Tai badavimas yra tokia būsena, kai žmogus atsisako maisto, nevalgo tam tikrą laiką. Ir jis gali būti trumpalaikis – iki dviejų parų, ir ilgalaikis – virš dviejų parų. Na, pavyzdžiui, aš nevalgau maždaug keturias paras, tai reiškia, jog badauju tą ilgalaikį badavimą.

– Kokia nauda yra tokio nevalgymo?

– Badavimas iš tikrųjų duoda labai daug naudos. Pirma – tai autofagija: išsivalo mūsų organizmo ląstelės. Antra – mažina uždegimą arba oksidacinį stresą, ką mes matome dažnai iš kraujo tyrimų.

– Kas yra oksidacinis stresas?

– Oksidacinis stresas – tai kai laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, ir tada jos greičiau žūsta, blogai funkcionuoja. Badavimas mažina uždegiminį stresą ir tada mūsų organizmas sveiksta. Mažiau yra uždegimo, mažiau lėtinių infekcinių ligų.

– Dažnas nori badauti, kad susitvarkytų kūno formos. Mes matome, kad net ir jaunina badavimas?

– Taip, nes kūno formos iš tikrųjų gražėja, ir tą matome mes iš karto po tokių ilgesnių, penkių dienų pabadavimo. Nes mažėja riebalinis audinys, ir tada iš to riebalinio audinio gaminamos labai sveikos molekulės – ketonai, kurie taip pat mažina uždegimą, veikia smegenų sveikatą. Naudų yra labai daug.

– Ar visiems tinka badavimas – vyrams, moterims, pagal amžių?

– Čia labai svarbu pabrėžti, kad ne visiems tinka badavimas. Pirmiausia reikia žiūrėti kraujo tyrimus, persirgtas ligas, esamas ligas, vartojamus medikamentus. Ir taip pat labai svarbu, kad tą darytų žmonės, kurie nėra jaunesni nei 18 metų. Mes tiesiog balansuojame tarp valgymo sutrikimų, kad nebūtų šitų ligų. Taip pat, jeigu yra kepenų, inkstų nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai ir daug kitokių būklių – badavimas netinka.

– Tai kaip reikėtų pasiruošti badavimui? Nes, kaip suprantu, taip sugalvojau ir dabar pabadausiu penkias dienas – taip daryti negalima?

– Negalima. Nes jeigu iš karto imsime badauti, tai tikrai organizmas gali nesuprasti. Po truputį reikia – tarkim, į dieną kokias 16 ar 18 val. pabandyti nevalgyti. Kaip organizmas jaučiasi? Ar viskas gerai? Toliau galima dieną per savaitę pabandyti nevalgyti. O paskui pereiti prie to ilgalaikio badavimo. Bet prieš tai labai svarbu, kad mes valgytume nedaug visą savaitę prieš badavimą – nevalgytume mėsos, daugiau valgytume daržovių, vaisių ir va taip pasiruoštume badavimui.

– Ir tada jau tas badavimas – kaip jis vyksta? Jeigu tyrimai geri, ir galbūt net ir gydytojo priežiūra yra, tai tas badavimas yra visiškas maisto atsisakymas?

– Mes geriame vandenį. Galima šiek tiek išgerti arbatos, labai mažai tokios nestiprios kavos – jeigu kas tikrai labai nori tos kavos. Tai vanduo praktiškai ir jokio maisto.

– Dar labai svarbus yra sugrįžimas po badavimo, ar ne? Kaip reikėtų sugrįžti?

– Žmonės dažniausiai čia padaro klaidų – ne pačiame badavime, bet išeinant iš badavimo. Taisyklė paprasta: jeigu aš nevalgiau penkias dienas, tai išėjimas trunka taip pat penkias dienas. Ir mes pradedame nuo sultinio, nuo lengvo maisto ir po truputį įeiname į tą normalų mitybos režimą.

Taisyklė paprasta: jeigu aš nevalgiau penkias dienas, tai išėjimas trunka taip pat penkias dienas.

– Kalbant apie klaidas – kokias jūs dažniausiai pastebite, jeigu žmonės ryžtasi badavimui? Kas padaroma blogai?

– Taip, pirmoji klaida – nepasiruošiama badavimui. Antroji klaida – nesekamas badavimo metu gliukozės kiekis, nematuojamas labai svarbių ketonų molekulių kiekis. Ir jeigu nėra gydytojo priežiūros, gali nukristi kraujospūdis, gali sumažėti gliukozės kiekis. Bet didžiausia klaida būna išeinant iš badavimo – baigė badavimą, atsisėdo, pavalgė per daug. Dažniausiai čia ir yra pati grubiausia klaida.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Daugiau apie badavimą LNK žurnalistė kalbėjo su V. Giedrimiene.

– Ar yra tekę badauti?

– Taip, yra tekę. Esu badavusi turbūt devynis kartus – jau kartais net sunku suskaičiuoti. Aš badauju du kartus per metus, tai mano toks standartas.

– Ir kiek trunka badavimas?

– Pirmą kartą badavau penkias dienas, o dabar paskutinį kartą – aštuonias.

– Kas būna sunkiausia?

– Alkio jausmas nėra pats baisiausias dalykas badaujant. Man asmeniškai sunkiausia yra trečią dieną, kai man truputį pakrenta gliukozė – tada būna silpna. Bet paskui labai smagu, nes ketvirtą, penktą dieną viskas atsistato ir energijos yra daug.

– Tai žmonės, kurie ryžtasi badauti – kaip pasiruošti ne tik kūną fiziškai, bet ir emociškai?

– Labai geras klausimas. Tikrai labai rekomenduoju žmonėms pasiruošti ir pamąstyti apie tai. Paruošti ne tik kūną, bet ir savo protą: jį nuraminti, pailsėti, tiesiog atsipalaiduoti, palikti visus darbus namuose, kad kuo mažiau būtų streso ir mes tą badavimą padarytume labai ramybės būsenoje.

– Ir ką patartumėte žmonėms, kai jie jau badavimo procese – nežinau, praranda galbūt jėgas arba motyvaciją?

– Patariame, kad pirmiausia – eiti pasivaikščioti. Labai paprastas dalykas, nes kai mes vaikščiojame, raumenys juda ir išskiria daugiau gliukozės, energija pakyla ir netgi gliukozės kiekis padidėja. Tai būna labai geras dalykas stebėti savo kūną, gliukozę, ir kai pamatai, kad netgi užtenka pasivaikščioti – daug žmonių būna nustebę.

– Jeigu penkias dienas žmonės ryžtasi badauti – kada būna tas lūžis, kada būna sunkiausia?

– Man sunkiausia yra antra–trečia diena, ir dažniausiai visiems. Kas įdomu – vyrams būna lengviau, jie neturi tokių didelių lūžių dažniausiai. Bet vėlgi būna įvairiai. Sakytume, sunkiausia yra apie antrą–trečią dieną.

– Ir apie išėjimą iš badavimo – kaip tą reikėtų tiksliai padaryti?

– Reikėtų daryti labai pamažu. Pavyzdžiui, jeigu badaujame penkias dienas, tai turėtų būti maždaug tiek pat dienų ir išėjimas. Minimum – pusė laiko. Maisto kiekį didinti po truputį. Pirmas maistas turėtų būti labai lengvas. Dažnai mūsų programose mes valgome sultinį. Tai labai pamažu, nes mūsų visos fermentinės sistemos yra išsijungusios ir jas reikia po truputį vėl užkurti.