Slepia, bet neištyli

"Man diagnozuotas ŽIV. Esu gėjus ir gyvenu su draugu. Jis irgi infekuotas", – jaunas išvaizdus džentelmenas pasisveikinti rankos neištiesė.

Ir ne dėl to, kad neužkrėstų. Todėl, kad neužsikrėstų pats. Kai žmogaus organizme apsigyvena ŽIV, jis griauna imuninę sistemą ir infekuotasis tampa imlus net menkiausiai infekcijai. Dėl to viruso nešiotojai vengia masinių susibūrimų ir kontakto su nepažįstamais žmonėmis. O susitikome todėl, kad tvirto sudėjimo, dailiai nuaugęs, aukštas stipriosios lyties atstovas paprasčiausiai norėjo pasiguosti.

"Noriu papasakoti apie juodąją mūsų gydymo pusę. Visi labai gražiai deklaruoja dėmesį ŽIV ir AIDS problemai, bet mums jo labai trūksta. Kai nuėjau į savivaldybę paprašyti finansinės paramos nekompensuojamiesiems vaistams, iš manęs išsityčiojo: pasakė, kad gali skirti dvidešimt eurų", – 35-erių vyras prašo nerašyti jo vardo, nes pas mus būti infekuotuoju ar sirgti ŽIV tolygu būti raupsuotoju viduramžiais.

Dėl to nenori skaudinti tėvų, kurie apie jo sveikatą ir savijautą nežino.

Užkrėtė mylimas draugas

Nejaugi įmanoma nuslėpti fizines ir dvasines kančias nuo pačių artimiausių žmonių?

Pašnekovas sako, kad jis gyvena atskirai nuo tėvų. Nuvažiavęs į svečius, vaistus išgeria jiems nematant, arba pasako, kad tai  vitaminai.

Prigesusios akys, nuolatinis nuovargis, jei tėvai tai pastebi, pateisinamos sunkiu darbu: jaunas vyras susikūrė savo verslą, kad išgyventų ir nereikėtų dirbti kolektyve.

Kai dėl šalutinio vaistų nuo ŽIV poveikio negali miegoti ištisomis naktimis arba užmigęs patenki į haliucinacijų pasaulį, pavyzdžiui, skraidai su karstu, tavo blaškymąsi mato tik draugas.

"Kai dėl šalutinio vaistų nuo ŽIV poveikio negali miegoti ištisomis naktimis arba užmigęs patenki į haliucinacijų pasaulį, pavyzdžiui, skraidai su karstu, tavo blaškymąsi mato tik draugas", – atvirai kalba vyras.

Jis jau seniai gyvena su mylimu draugu. ŽIV diagnozuotas prieš dvejus metus. Kaip į tai reagavo draugas?

"Jis mane užkrėtė", – pasako ir ironiškai nusijuokia.

Už tai ant draugo nesupyko, su liko gyventi su juo. Kodėl neišsiskyrė?

"O kas nuo to pasikeis? Niekas. Nebent gal apsiramins", – pašnekovo akyse šmėsteli ne viltis, o liūdesys.

Pasitikslinus, ar turi omenyje tai, kad apsiramins, nuslops virusas, atsako: "Draugas. Mažiau gastroliuos. Jis neištikimas."

Gėjus nusiteikęs susitaikyti su visomis jį užklupusiomis problemomis. Žino, kad užsikrėtęs ŽIV tapo nepagydomu ligoniu.

"Kai tai sužinojau, reakcija buvo baisi. Viską tenka išgyventi", – priduria.

Ardo imunines ląsteles

35-erių vyras yra nusiteikęs pakovoti už teises į gydymą, palankesnę sveikatos priežiūrą.

Pasakoja, kad tyrimai dėl ŽIV būtini kas tris mėnesius. Jie atliekami tik penkių didžiųjų šalies miestų gydymo įstaigose, Kaune – tik Kauno klinikinėje ligoninėje.

"ŽIV nuo AIDS skiriasi. Kai CD4 ląstelių – limfocitų, saugančių žmogaus organizmą nuo virusų, bakterijų ir kitų ligų sukėlėjų, kiekis yra mažesnis nei 200, tai jau pavojinga", – aiškina ŽIV nešiotojas, kuris nuolat turi tikrintis, ar CD4 ląstelių skaičius nepasiekė kritinės ribos.

Žmogaus imunodeficito virusas, patekęs į CD4 ląsteles, pradeda daugintis. Šis procesas naikina CD4 ląsteles ir jų skaičius mažėja. Normalus vyrų CD4 ląstelių skaičius svyruoja nuo 400 iki 1 600 1 kub. ml, moterų – šimtu ląstelių didesnis.

"Kai 1 kub. ml kraujo CD4 ląstelių mažiau nei 200, esi labai pažeidžiamas ir turi labai saugotis. Kas nors nusičiaudės šalia, ir užsikrėsi, pasigausi bacilą, kuri tau bus paskutinė. Dėl to negali važinėti viešuoju transportu. O kaip nuvažiuoti pasitikrinti sveikatą, jei neturi automobilio?" – klausia infekuotasis, kuriam nei neįgalumo pašalpa, nei transporto lengvatos nepriklauso.

Vyras skundžiasi ir tuo, kad skiepai nuo kitų infekcinių ligų, kurios jam labai pavojingos, nekompensuojami, o kainuoja nemažai.

Registruoja tik telefonu

"Visose ligoninėse XXI a. galima užsiregistruoti internetu, bet pas docentę Daivą Vėlyvytę ir Violetą Kanišauskienę, kurios Kaune vienintelės konsultuoja ŽIV ir AIDS diagnostikos ir gydymo klausimais, to padaryti negalima", – skundžiasi šių gydytojų pacientas.

Iš tiesų, pasitikslinus Kauno klinikinės ligoninės nurodytu Konsultacijų diagnostikos poskyrio telefonu 361 955, atsiliepusi registratorė patvirtino, kad dėl ŽIV ir AIDS problemų galima užsiregistruoti tik telefonu, ir nusistebėjo, kai paklausėme, kodėl.

"Niekas pas mus nesiregistruoja internetu", – apibendrino.

Gydytojų infektologių pacientas skundžiasi ir tuo, kad kiti šios srities gydytojai infekuotųjų ŽIV ir sergančiųjų AIDS nei konsultuoja, nei išrašo jau vartojamų kompensuojamųjų vaistų receptus. Anot pašnekovo, kartą, kai jis negalėjo nuvykti į Kauno klinikinę ligoninę, paprašė, kad nuolat vartojamus kompensuojamuosius vaistus išrašytų jo šeimos gydytoja. Ši nustėro: "Tavo vaistai labai brangūs, o man skirtas limitas. Išrašysiu – atlėks komisija, neliks vaistų kitiems", – šeimos gydytoją pacitavo jos pacientas.

Gydymas – tik prieš mirtį

Vyras sako, kad vartoja dvejus vaistus. Nuo vienų padaugėja CD4 ląstelių skaičius, nuo kitų sumažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir tikimybe susirgti AIDS. Gydytojų teigimu, ligoniui nustojus gerti vaistus bent tris dienas iš eilės, gydymo efektyvumas smunka net iki 70 proc.

"Vienų vaistų informacinį lapelį reikia nešiotis tarsi asmens dokumentą, kad, smarkiai sutrikus sveikatai dėl šalutinio vaistų poveikio, aplinkiniai žinotų priepuolio priežastį", – guodžiasi pašnekovas.

Naujausi vaistai mažiau žalingi, bet Lietuva jų neįperka, nes yra brangūs, teigia vyras. Paklaustas, kokia jo vartojamų vaistų kaina, neslepia: vieni, skirti trims mėnesiams, kainuoja 1 386 eurus, kiti tam pačiam laikotarpiui – 1 035 eurus. Iš viso susidaro beveik 2,5 tūkst. eurų suma. Ją padengia ligonių kasos, primokėti nereikia nė cento.

Pašnekovas apgailestauja, kad vaistai skiriami tik tada, kai CD4 ląstelės nukrenta iki 200 1 kub. ml.

Jei neturėsi pinigų – atsisveikinsi su savo gyvybe.

"Vokietijoje, nustačius ŽIV, iškart skiriami vaistai. Natūralu, kad, anksčiau pradėjus gydymą, efektas geresnis. Pas mus ligonį pirmiausia pamarina, o tik tuomet skiria vaistus. Man juos išrašė, kai CD ląstelių buvo vos 46, draugui – panašiai", – skundžiasi ligonis.

Jokie kiti vaistai jam nekompensuojami. O jų reikia imunitetui stiprinti, profilaktikai nuo virusų.

"Infekuotieji ŽIV dažnai užsikrečia grybeliu, kuris yra pavojingas, bet vaistai nuo jo nekompensuojami. Kai buvau pasigavęs šią infekciją, už vaistus sumokėjau 400 litų. Jei neturėsi pinigų – atsisveikinsi su savo gyvybe", – prieina prie išvados.

Vyras guodžiasi ir tuo, kad susirgus gripu šeimos gydytoja nežino, kaip jį gydyti. Paskiria žolelių arbatos, ir viskas.

"Kai su greitąja dėl gripo komplikacijų patekau į ligoninę, pažiūrėjo į mane kaip į daržovę. Pasiūlė gerti vitaminą C", – dar vieną neigiamą pavyzdį iš savo patirties pateikia pašnekovas.

Piktinasi prasta higiena

Važiuodamas į gydymo įstaigą vyras vežasi dezinfektantų, šaliką nosiai ir burnai prisidengti. Prisėdus greta kokiam nors ligoniui, iškart eina į šalį, kad neužsikrėstų. Jis piktinasi, kad gydymo įstaigų tualetuose nėra karšto vandens, rankšluosčių, klozetų ir rankų dezinfekavimo priemonių.

"Mums uždrausta eiti į koncertus, viešas vietas, o ten, kur renkasi ligoniai, nėra elementarių higienos priemonių", – apgailestauja vyras ir dėl to, kad, esant taip smarkiai pažeidžiamai sveikatai ir sergant nepagydoma liga, neįgalumas nepriklauso.

Mums uždrausta eiti į koncertus, viešas vietas, o ten, kur renkasi ligoniai, nėra elementarių higienos priemonių.

Jis jaučiasi esąs visuomenės užribyje ir cituoja buvusį visuomeninės organizacijos "Pozityvus gyvenimas" vadovą: "Lietuvoje rūpinamasi tik garbingais alkoholikais ir narkomanais, nes jie gali pasveikti, o infekuotieji ŽIV ir sergantieji AIDS – ne."

Jaunas vyras gyvena su savo kančia. Sako, kad jo niekas niekada nesupras. Pasiguodus netampa lengviau. Jo draugas bijo, kad apie tai, kuo serga, nesužinotų bendradarbiai, nors tetoms apie savo ligą yra prisipažinęs.

"Kai kurie mano draugai žino, kuo aš sergu. Noriu pasakyti visiems, kad netikėtų medikais, kurie nurodo konkrečią vaistinę, kur pirkti vaistus, nes jų galima užsisakyti bet kurioje, kad nebijotų kovoti už savo teises, nes mes – irgi žmonės, ne daržovės", – atsisveikindamas liūdnai šypteli jaunas vyras.

Nejučiom šmėsteli mintis: argi mes turime teisę juos smerkti ir ignoruoti?

CD4 ląstelės – kas tai?

Tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis – limfocitai, kurie saugo žmogaus organizmą nuo įvairių ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų ir kt. CD4 ląstelių skaičius rodo imuninės sistemos, kuri apsaugo nuo infekcijų ir ligų, stiprumą.

Žmogaus imunodeficito virusui patekus į CD4 ląsteles, jos pradeda gaminti viruso daleles. Šis procesas naikina CD4 ląsteles ir jų skaičius mažėja. Normalus vyrų CD4 ląstelių skaičius svyruoja nuo 400 iki 1 600 1 kub. ml, moterų – nuo 500 iki 1 700. CD4 ląstelių skaičius gali svyruoti dėl gyvenimo būdo, kitų veiksnių.

Tik dalis CD4 ląstelių yra kraujyje. Likusios yra limfmazgiuose ir audiniuose ir tie CD4 ląstelių svyravimai gali būti nulemti jų judėjimo tarp kraujo ir audinių.

Kai CD4 ląstelių skaičius 1 kub. ml yra daugiau nei 350, ŽIV gydymas paprastai nerekomenduojamas. Kai CD4 ląstelių yra mažiau nei 350, ŽIV gydymas rekomenduojamas, jei sergama tuberkulioze ar kitomis  AIDS žyminčiomis ligomis, lankytis pas gydytoją būtina kas tris mėnesius.

Šaltinis: demetra.lt

Simptomai ir vaistai

ŽIV labiausiai paplitęs Afrikos žemyne, kankina ne vieną europietį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo ar kitų faktorių. Pirmosiomis savaitėmis infekuotas žmogus gali nejusti jokių simptomų arba jie gali slėptis po tokiais simptomais kaip paprastas galvos skausmas ar karščiavimas.

Kadangi ŽIV palaipsniui silpnina imuninę sistemą, virusą gali išduoti kiti požymiai: limfmazgių pabrinkimas, svorio kritimas, karščiavimas, viduriavimas ar kosulys. Tai ignoruojant, kartu su ŽIV gali išsivystyti ir kitos sunkios ligos.

Didžiausias pavojus apsikrėtusiųjų  ŽIV tyko pirmaisiais ligos mėnesiais, kai jie yra labiausiai imlūs infekcijoms, o apie 54 proc. infekuotųjų net nenutuokia apie juos užpuolusią ligą.

Vaistai ŽIV išgydyti dar nėra sukurti. Antiretrovirusiniai vaistai gali kontroliuoti viruso vystymąsi ir sustabdyti jo plitimą kitiems žmonėms.

Pasaulyje yra daugiau kaip 36 mln. ŽIV infekuotų žmonių, beveik tiek pat dėl šios ligos mirė.

Siekiama, kad iki 2020 m. 90 proc. ŽIV sergančių europiečių žinotų apie savo būklę, sulauktų antiretrovirusinio gydymo terapijos ir turėtų galimybę nuslopinti ŽIV vystymąsi.

Sirgo ir įžymybės

ŽIV sirgo legendinės britų roko grupės "Queen" vokalistas Freddie Mercury. Jis slėpė savo ligą, apie ją prisipažino tik prieš pat mirtį.

Krepšinio virtuozas ir penkiskart NBA čempionas Ervinas  Johnsonas-Magic  apie savo ligą prasitarė 1991 m. Nors gerbėjų ar kitų krepšininkų buvo pasmerktas ir sulaukė jų išpuolių, sėkmingai tęsė savo karjerą. Ilgainiui sportininkas tapo kovos prieš ŽIV ir AIDS aktyvistu ir savotišku simboliu.

Apie įgytą ŽIV viešai paskelbė buvusio Pietų Afrikos prezidento Nelsono Mandelos sūnus Makgathas, praeityje didelio populiarumo sulaukęs aktorius Charlie Sheenas, o britas Chrisas Smithas tapo pirmuoju į parlamentą patekusiu politiku, kuris prisipažino sergąs ŽIV.

Tyrimų rezultatai – pribloškiantys

Lietuvoje per vieną savaitę, ištyrus 1 400 asmenų, 20 iš jų diagnozuotas ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas). Tai didžiausias skaičius per ketvirtus metus Lietuvoje vykdomą ŽIV testavimo akciją.

Praėjusiais metais ŽIV testavimo akcijos metu ištyrus apie pusantro tūkstančio asmenų, teigiamų rezultatų buvo dvigubai mažiau.

Pirminė diagnostika atlikta, naudojant greituosius vienos minutės trukmės testus. Jais nustatytus ŽIV atvejus būtina patvirtinti papildomais tyrimais. Greitųjų ŽIV testų patikimumas siekia 99,96 proc.

ŽIV testavimo savaitės metu gyventojai buvo tikrinti sveikatos priežiūros įstaigose, nakvynės ir pataisos namuose bei viešose vietose – prekybos centruose, naktiniuose klubuose.

"Džiaugiamės didėjančiu visuomenės supratingumu atlikti ŽIV tyrimą. Akcijos metu žmonės savo iniciatyva važiavo tikrintis, o ne todėl, kad netyčia atsidūrė ten, kur vyksta akcija. Mūsų durys neužsidarė, telefonai kaito nuo skambučių. Tačiau akcijos rezultatai – teigiamų testų skaičius – daugiau kelia nerimo, nei džiugina", – sakė ŽIV testavimo savaitės akciją vykdžiusios nevyriausybinės organizacijos "Demetra" vadovė Svetlana Kulšis.

Jos įsitikinimu, teigiamų testų kiekis tik patvirtina, kad ŽIV ištyrimo prieinamumas nacionaliniu lygiu turi perteklinių reikalavimų, o tai stabdo ŽIV valdymo pažangą Lietuvoje.

Problema – vėlyvas gydymas

Santariškių klinikų Infekcinių ligų centro profesorė Raimonda Matulionytė atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbi ŽIV valdymo problema Lietuvoje – vėlyvas gydymas.

"Pacientai specialistą dėl ŽIV ligos pasiekia vėlai ir praranda geriausią prognozę lemiančią galimybę, kurią sukuria laiku pradėta antiretrovirusinė terapija, padedanti išvengti AIDS ir su tuo susijusio sergamumo bei pasiekti visavertį imuninės sistemos atsinaujinimą", – sakė profesorė.

Anot jos, ŽIV ištyrimas gydymo įstaigose turėtų būti prieinamesnis – įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos apmokamas paslaugas.

"Gydytojai, skiriant ŽIV tyrimą, turi vadovautis potencialiais rizikos veiksniais ir indikacinių ligų buvimu", – akcentavo profesorė R.Matulionytė.

Jai pritaria Globalaus fondo kovai su maliarija, tuberkulioze ir AIDS ekspertas Giedrius Likatavičius. Jo teigimu, su ŽIV kovoti bus lengviau tuomet, kai žmonėms testavimas bus prieinamesnis.

"Dabar Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europoje, dauguma ŽIV atvejų diagnozuojama gana vėlyvos stadijos. Nors galimybės testuoti – infrastruktūra bei tolesni priežiūros ir gydymo kompensavimo mechanizmai – yra, tačiau jie yra nepakankamai efektyviai išnaudojami", – apgailestavo G.Likatavičius.

Būtina keisti požiūrį

Tai, kad būtina plėsti ištyrimą dėl ŽIV Lietuvoje, akcentuoja ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klinikinių tyrimų skyriaus Serologinių tyrimų poskyrio laboratorinės medicinos gydytoja Vilnelė Lipnickienė.

"Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai infekcija aptinkama greitaisiais ŽIV testais, kuriems atlikti nereikalinga laboratorinė įranga. Platesnis šių testų panaudojimas didintų ŽIV ištyrimo prieinamumą. Tai svarbu, nes ŽIV gali būti aptinkamas visoje populiacijoje, tai nėra tik tam tikrų rizikos grupių liga", – sakė ji.

Lietuvoje net 65 proc. atvejų diagnozės metu ŽIV imuninių ląstelių skaičius yra mažesnis nei 350. Tai rodo, kad ŽIV dažniau diagnozuojamas vėlai, kai imuninė sistema jau gerokai pažeista.

"Norint, kad išsitirtų daugiau žmonių, turi keistis visuomenės ir medikų požiūris į ŽIV, kuris yra stigmatizuojantis bei diskriminuojantis. ŽIV su šiuolaikiniu gydymu bei medicinine priežiūra yra lėtinė liga, panaši į tokias, kaip diabetas ar padidėjęs kraujospūdis", – pabrėžė G.Likatavičius.

Laiku išsityrus ir pradėjus gydymą nuo ŽIV, žmogaus gyvenimo trukmė pailgėja, pagerėja jo gyvenimo kokybė bei sumažėja galimybė užkrėsti kitus asmenis.

Jungtinių Tautų AIDS programa kviečia šalis sustabdyti ŽIV plitimą įgyvendinant jų ir Pasaulio sveikatos organizacijos programos "90-90-90" tikslus. Tam iki 2020 m. ne mažiau kaip 90 proc. žmonių, kurie yra užsikrėtę ŽIV, turėtų žinoti savo apie savo ligą.

Nauji ir seni metodai

Amerikiečių kompanija „Cepheid” yra pristačiusi novatorišką Xpert HIV-1 tyrimą, skirtą ne tik ankstyvai ŽIV diagnostikai, bet ir viruso vystymosi stebėjimui. Tyrimo rezultatai pateikiami per mažiau nei dvi valandas ir prilygsta valstybinio lygmens laboratorijos atliekamiems tyrimams, nors pats tyrimas gali būti atliekamas tiesiog šalia paciento.

Xpert HIV-1 yra kokybinis molekulinis tyrimas pilnam kraujui ar išdžiovinto kraujo lašui, o ŽIV infekcijos aptinkamos iki 7-10 dienų prieš serokonversiją. Toks tyrimo spartumas itin palengvina klinikinių sprendimų priėmimą, o taip pat suteikia galimybę nedelsiant imtis gydymo.

Labai paprasta bei tiksli galimybė išsitirti nuo ŽIV – tapti kraujo donoru. Davus kraujo, jis ištiriamas ne tik nuo imunodeficito viruso, bet ir nuo hepatito B ir C.

Nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV bei hepatito B ir C galima didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Skaičiai įrodo

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt praėjusių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 168 nauji ŽIV infekcijos atvejai – daugiau nei per visus 2015 metus.

Iš viso Lietuvoje pernai iki lapkričio 1 d. užregistruoti 2 703 ŽIV užsikrėtę asmenys.