KADA SERGANT PSORIAZE SKIRIAMI BRANGŪS BIOLOGINIAI VAISTAI?

Psoriazė (arba žvynelinė) – liga, kurios gėdijamasi. Ja sergant neretai pradedama vengti žmonių, nes ligą išduodančią pleiskanojančią odą sunku paslėpti. Tačiau gydytoja dermatovenerologė Skaidra Valiukevičienė pataria: reikia ne gėdytis, o kuo anksčiau kreiptis į gydytojus, kad skyrus efektyvų gydymą liga būtų suvaldyta, oda vėl sveika.

„Susirgus psoriaze, didžiulį diskomfortą kelia du dalykai. Visų pirma – odos bėrimas, stiprus pleiskanojimas ir skausmingas niežėjimas. Antra – gėda. Gėda, kad išeisi į gatvę, visi pamatys tavo sergančią odą ir apeis tave ratu kaip kokį raupsuotąjį“, – ligos pradžią ir savo jauseną tuo metu viename iš socialinių tinklų apibūdino 32-ejų Donata. Ji užsiminė, kad liga pasireiškė pakeitus darbą ir tapo rimtu santykių išbandymu – vos neiširo jos šeima. Jaunai moteriai pasisekė: skyrus biologinę terapiją, liga buvo suvaldyta, oda tapo švari.

Ne pulti į paniką, o kreiptis į gydytojus pasireiškus psoriazei ragina ir medikai. „Lietuvoje taikomas psoriazės gydymas dabar prilygsta Vakarų Europos šalių gydymui“, – sako Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė gydytoja dermatovenerologė profesorė S.Valiukevičienė.

Efektyviausiai vidutinės ir sunkios eigos psoriazę gydo, t. y. jos simptomus numalšina, laiku paskirti biologiniai vaistai. Mėnesio trukmės gydymas kai kuriais iš šių vaistų siekia 1 tūkst. eurų. Profesorės teigimu, jei nėra kontraidinkacijų, biologiniai vaistai skiriami vidutine ir sunkia psoriazės forma sergantiems pacientams, kuriems neefektyvus  sisteminis gydymas tradiciniais ligos eigą modifikuojančiais vaistais ar ultravioletinių spindulių terapija ar kurie netoleruoja tokio gydymo.

– Sergantį psoriaze asmenį išduoda pleiskanojanti oda?

– Taip. Psoriazė yra neužkrečiama lėtinė uždegiminė odos liga. Vienas iš pagrindinių simptomų – stipriai pleiskanojantis aiškų ribų raudonos spalvos bėrimas skalpo, alkūnių ir kelių srityse. Iš šio simptomo galima atpažinti psoriazę, tačiau yra ir daug kitų jos požymių. Šiai ligai būdingas šeiminis paveldimumas, ja susergama dažniausiai paauglystėje. Daugeliui sergančiųjų sunkia ligos forma pažeidžiami nagai, 20 proc. sergančiųjų – ir sąnariai.

Psoriazė gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip cukrinis diabetas ar širdies ligos.

Išprovokuoja: psoriazės simptomai – stipriai pleiskanojantis bėrimas – gali išryškėti ir susirgus virusinėmis ar bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19. / Kauno klinikų nuotr.

– Ar psoriazė – viena tų ligų, kuri, kaip žmonės sako, atsiranda nuo nervų?

– Galima sakyti, kad visos ligos atsiranda nuo nervų, tarp jų – ir psoriazė. Iš tiesų vienas iš reikšmingų veiksnių, lemiančių ne psoriazės atsiradimą, bet paūmėjimą, yra lėtinis stresas arba stipri nervinė įtampa. Tačiau susergama psoriaze ne dėl streso – ši liga yra paveldima. Su psoriazės genu gimstama, tačiau liga gali pasireikšti ir daug vėliau. Jos pasireiškimą provokuoja ne tik lėtinis stresas ar nervinė įtampa. Ligos simptomai – stipriai pleiskanojantis bėrimas – gali išryškėti susirgus ūmiomis ir lėtinėmis virusinėmis ar bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19.

Šiuo metu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ant odos patogeniniai mikroorganizmai (mielių grybelio rūšys) gali paskatinti šios ligos pasireiškimą. Svarbi ir dieta. Jei žmogaus kasdienėje mityboje didelę dalį užima angliavandeniai ir riebalai, dažnas svaigalų vartojimas ar rūkymas, tai taip pat paūmina psoriazę. Ir, žinoma, metabolinis sindromas – daugeliu atvejų paveldimas ligų kompleksas, apimantis nutukimą, cukrinį diabetą, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Koja kojon su metaboliniu sindromu eina išeminė širdies liga ir miokardo infarktas. Taigi, pacientai, turintys metabolinį sindromą, dažniau serga vidutinės ir sunkios psoriazės forma.

– Žinau atvejį, kai pirmasis psoriazės bėrimas žmogui atsirado netrukus po 1986 m. avarijos Černobylyje. Ar padidėjusi radiacija galėjo, gali išprovokuoti psoriazę?

– Žmogus turi gauti tikrai didelę radiacijos dozę, kad dėl to jam pasireikštų psoriazė. Šios ligos pasireiškimas Lietuvoje buvusiam žmogui tuo metu, kai sprogo Černobylio atominė elektrinė, galėjo būti jį paveikusios avarijos streso pasekmė. Radiacija, tiksliau, viena jos rūšis – ultravioletiniai spinduliai (UV), kaip tik mažina odos uždegimą ir odos ląstelių greitą dauginimąsi. Pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze, be vietinio gydymo, skiriamas gydymas fototerapija. Tai yra gydymas UV spinduliais, kai speciali medicininė įranga generuoja A ir B tipo UV spindulius, slopinančius uždegiminių ląstelių dauginimąsi. Taip sumažėja odos uždegimas ir simptomų raiška.

– Dėl šios priežasties sergantiesiems psoriaze pavasarį ir vasarą pagerėja?

– Taip, šiai ligai būdingas sezoniškumas. Pavasarį ir vasarą psoriazės simptomai gali ir visai išnykti. Kartais lieka tik  vadinamųjų budinčių bėrimų – alkūnių, galvos pleiskanojimas. Tokiu atveju papildomo gydymo nereikia – užtenka daugiau būti gryname ore, pasimėgauti natūraliomis saulės voniomis. Tačiau rudenį ir žiemą ši liga paūmėja: mažiau saulėtų valandų, tad ir psoriazę natūraliai gydančių UV saulės spindulių žmogus gauna daug mažiau.

Beje, sergantiesiems psoriaze šalia gydymo labai svarbu atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį organizme, stebėti, kad jis nebūtų sumažėjęs. Pradiniame gydymo etape sergantiesiems psoriaze net skiriamas vietinio poveikio vaistas, pagamintas iš vitamino D. Jis vaidina labai svarbų vaidmenį visoms lėtinėms uždegiminėms odos ligoms. Jei organizme nustatomas šio vitamino trūkumas, būtina tai koreguoti. Todėl psoriazės ir atopinio dermatito atvejais netinka mėgstama dermatologo frazė „venkite saulės“. Saulės patariama saugotis, siekiant suvaldyti saulės sukeliamą odos senėjimą, tuo tikslu naudoti dieninį kremą kasdien su nedideliu apsaugos nuo saulės filtru.

Iš 100 sergančiųjų psoriaze 20-iai prireikia sisteminio gydymo. Jis turi būti pradėtas anksti. Kitu atveju liga įgauna sistemines išraiškas – uždegimas persikelia į vidaus organus arba atsiranda su psoriaze susijusių ligų.

– Kuo skiriasi lengva, vidutinio sunkumo ir sunki psoriazės forma?

– Jos skiriasi keliais aspektais. Vienas – tai bėrimų išplitimas. Sergant lengva forma, bėrimų būna nedaug. Jei bėrimai yra pažeidę 10 proc. žmogaus odos ploto, bus vidutinio sunkumo žvynelinė. Jei 15 proc. ir daugiau – sunki. Vienas žmogaus delnas atitinka maždaug 1 proc. kūno odos. Taigi, jei visi ant kūno esantys bėrimai sudaro ne daugiau kaip vieno delno plotą, vadinasi, išbertas tik 1 proc. kūno ir tai tikrai bus lengva psoriazės forma.

Kartais bėrimų būna nedaug, bet yra kitų požymių, kuriais taip pat remiamasi nustatant ligos formą. Vienas jų – sąnarių uždegimas. Jei bėrimų mažai, bet sąnariai skausmingi, patinę, pacientas negali judėti, šią ligos formą priskirsime sunkiai psoriazei, kai reikia suskubti gydyti sisteminiais vaistais. Sunki ligos forma, žinoma, yra ir tada, kai bėrimų išplitimas didžiulis. Taip susidaro uždegimo mediatoriai. Tai medžiagos, patenkančios į kraują, palaikančios ne tik odos uždegimą, bet ir sisteminiu būdu veikiančios vidaus organus. Dėl to gali prasidėti vidaus organų, pvz., kepenų, gleivinės uždegimas. Todėl sunki psoriazė yra ne tik odos, bet ir sisteminė liga. Uždegimas veikia ir širdies vainikinių kraujagyslių endotelį. Nustatyta, kad pacientams, sergantiems sunkia psoriazės forma, miokardo infarkto rizika jaunesniame amžiuje yra daug didesnė nei šia liga nesergantiems asmenims.

– Ar gali būti, kad psoriazės bėrimo nėra, bet sąnarius žmogui skauda būtent dėl psoriazės?

– Taip būna labai retai. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikoje per metus gydoma apie 200 pacientų, sergančių vidutine ar sunkia psoriazės forma. Jie stacionarizuojami tam, kad būtų galima parinkti tinkamiausią paciento ligos formai reikalingą veiksmingiausią kombinuotą gydymą. Kaip rodo mūsų patirtis, iš 100 pacientų apie 0,5 proc. psoriazė pirmiausia pasireiškia ne bėrimu, o sąnarių pažeidimu. Tačiau vėliau pleiskanojančių bėrimų vis tiek atsiranda.

Nagų pažeidimai psoriazei taip pat labai būdingi. Kai vertinama, ar tai – psoriatinis artritas, žiūrima, ar yra psoriazei būdingų nagų pažeidimų.

– Šie nagų pažeidimai panašūs į grybelinę infekciją?

– Nepatyrusiam žmogui – taip, nes nagas išsausėja, jo kraštas pasidaro baltos spalvos. Tai primena aliejaus dėmės simptomą – atrodo, tarsi būtų atsiradęs oro tarpas po nagu. Gali atsirasti ir vadinamasis antpirščio simptomas – nagai gali atrodyti tarsi subadyti siuvimo adata. Tačiau kartu paprastai pasireiškia ir psoriatinis bėrimas.

– Jei žmogui vartojant vaistus bėrimas nebepleiskanoja, bet toliau tęsiasi ilgalaikis stresas, ar tai reiškia, kad netrukus liga paūmės?

– Ilgalaikis stresas psoriazę paūmina. Tačiau, ar tokiu atveju oda vėl ims pleiskanoti, labai priklauso nuo to, koks gydymas skiriamas. Jei tai yra pirmasis gydymo etapas lengva arba vidutine ligos forma sergantiems pacientams, kai skiriamas vietinis gydymas ir fototerapija, ir pasiekus ligos remisiją tolesnio gydymo nebeskiriama, stresas gali paūminti ligą. Tačiau šiais laikais pacientams, sergantiems vidutine ir sunkia psoriazės forma, jau taikomas nebe vietinio poveikio gydymas tepalais ir fototerapija – jiems skiriamas nenutrūkstantis sisteminis gydymas, kurį taikant oda tampa beveik švari ar visiškai išnyksta bėrimas. Tokiu atveju stresiniai veiksniai taip pat gali provokuoti psoriazės pasireiškimą, bet jis bus nebe toks ryškus.

Išprovokuoja: psoriazės simptomai – stipriai pleiskanojantis bėrimas – gali išryškėti ir susirgus virusinėmis ar bakterinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19. / Kauno klinikų nuotr.

– Ką reiškia sisteminis gydymas?

– Tai gydymas, kai vartojami ne veikiantys išoriškai, kaip tepalai, bet geriamieji ar leidžiami į veną ar po oda vaistai, kurių veiksmingumas įrodytas klinikinių tyrimų duomenimis. Sunki psoriazės forma pasireiškia penktadaliui pacientų. Taigi, iš 100 sergančiųjų psoriaze 20-iai prireikia sisteminio gydymo. Jis turi būti pradėtas anksti. Kitu atveju liga įgauna sistemines išraiškas – uždegimas persikelia į vidaus organus arba atsiranda su psoriaze susijusių ligų: depresija, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga ir jos komplikacijos – miokardo infarktas.

– Kiek Lietuvoje prieinamas psoriazės gydymas brangiai kainuojančia biologine terapija?

– Biologinės terapijos prieinamumas Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus labai pagerėjo, šiuo požiūriu aplenkėme Latviją. Lietuvoje taikomas psoriazės gydymas dabar prilygsta Vakarų Europos šalių gydymui. Biologinė terapija – naujausias ir efektyviausias psoriazės gydymo būdas. Vartojant biologinius vaistus jos simptomai išnyksta. Tai vaistai, pagaminti tarsi raktas spynai. Jie neleidžia uždegimo mediatoriams citokinams jungtis prie imuninių ląstelių ir palaikyti uždegimo odoje ir sąnariuose. Čia yra geroji vaisto pusė. Tačiau yra ir paslėptoji pusė: jei vaistas nebus vartojamas, liga sugrįš. Taigi, šiuos vaistus reikia vartoti nepertraukiamai.

Biologinė terapija Lietuvoje skiriama sunkia psoriazės forma sergantiems asmenims. Pacientas, sergantis sunkia ligos forma, turi kreiptis į tretinio lygio gydymo įstaigą, t. y. į universitetinę ligoninę: Kauno klinikas, Vilniaus Santaros klinikas arba Klaipėdos universitetinę ligoninę. Šių gydymo įstaigų gydytojai dermatovenerologai yra kompetentingi parinkti tinkamiausią gydymą ir skirti biologinę terapiją. Biologinių vaistų iki šiol Lietuvoje yra registruota labai daug, jų yra įvairių grupių. Dabar nustatyta tvarka, kaip šiuos brangius vaistus vartoti racionaliai. Gydymas pirmiausia pradedamas nuo pirmos pakopos biologinių vaistų. Jei paciento jie neveikia, taikomas antros, vėliau – trečios pakopos gydymas. Tokiu principu parenkamas pats efektyviausias sisteminis gydymas biologiniais vaistais. Gydymo tikslas – visiškai švari oda.

– Kartais pacientai sako: man neskyrė biologinių vaistų, nes pasibaigė kvotos.

– Taip galėjo būti maždaug prieš dešimt metų, kai vaistai buvo perkami centralizuotai, apibrėžtam skaičiui pacientų. Dabar biologinė terapija sunkia psoriazės forma sergančiam asmeniui gali būti neskiriama tik keliais atvejais. Pirmiausia – jei pacientas serga tam tikromis ligomis, kurių būklę biologinė terapija pablogintų. T. y. jei gydomos onkologinės ar lėtinės dekompensuotos ligos, jei jam diagnozuotas inkstų ar širdies nepakankamumas. Kai pacientas serga tuberkulioze arba virusiniais hepatitais, biologiniai vaistai gali būti skiriami tik šias ligas išgydžius arba kai jos yra ne aktyvioje fazėje, o remisijoje.

Biologinė terapija sergant sunkia psoriazės forma pacientui galėjo būti nepaskirta ir tuo atveju, jei šeimos gydytojas neišrašė siuntimo, su kuriuo jis galėtų kreiptis į tretinio lygio gydymo įstaigą. Nors kreipiantis į dermatologą pacientui šeimos gydytojo siuntimo nereikia, bet, siekiant sutrumpinti paciento kelią, tinkamai ir greičiau pasirengti suvaldyti psoriazę, jis pageidautinas vykstant į tretinio lygio įstaigą, universitetinę ligoninę.

Pasitaiko, kad pacientai patys nusprendžia, kad serga sunkia psoriazės forma, ir iš karto reikalauja biologinio vaisto. Be abejo, kiekvienam pacientui ši liga atrodo sunki, tačiau patirtį turintis gydytojas dermatovenerologas turi priimti sprendimą pats ir neretai tartis su kitais specialistais, ar liga iš tiesų atitinka sunkios psoriazės formos kriterijus. Nereikėtų pamiršti, kad biologiniai vaistai slopina imuninę sistemą. Dėl to juos vartojantys pacientai dažniau serga virusinėmis ligomis, juos vartojančioms moterims nerekomenduojama pastoti, o vyrams – neplanuoti šeimos. Be to, kaip minėjau, šiuos vaistus reikia vartoti visą gyvenimą. Taigi, kaip ir visi vaistai, taip ir biologinė terapija turi būti skiriama, kai tokio gydymo reikia, t. y. kai jos nauda yra mažesnė nei rizika, o ne tada, kai pacientas nori.

Reikia pastebėti, kad net ir sergant vidutine ar sunkia psoriazės forma gydymas pradedamas nuo tradicinių sisteminių vaistų metotreksato arba kitų. Jei pacientas 3 mėn. vartoja šiuos vaistus, bet poveikio nėra ar skiriamo vaisto pacientas netoleruoja, gydymas keičiamas į biologinę terapiją.

Gydymą skiria gydytojas dermatovenerologas, įsigilinęs į paciento ligą, gretutines ligas, patikrinęs, ar pacientas atitinka nustatytus kriterijus.

Įtaka: profesorės S.Valiukevičienės teigimu, vienas iš veiksnių, lemiančių ne psoriazės atsiradimą, bet paūmėjimą, yra lėtinis stresas arba stipri nervinė įtampa. / E. Virkečio nuotr.

– Jei oda pradėjo stipriai pleiskanoti, žmogus įtaria, kad tai galėtų būti psoriazė, kur jis pirmiausia turėtų kreiptis?

– Pirmiausia patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris turi kompetenciją atpažinti psoriazę. Pacientas gali ir be siuntimo kreiptis į gydytoją dermatovenerologą, kad šis patvirtintų psoriazės diagnozę. Tačiau biologinę terapiją esant vidutinei ir sunkiai ligos formai parenka tretinio lygio gydymo įstaigos gydytojas dermatovenerologas. Tokiais atvejais pravartu, kad šeimos gydytojas išrašytų siuntimą, kuris padės greičiau patekti pas tretinio lygio gydymo įstaigos gydytoją dermatovenerologą. Be to, kartu su siuntimu mes gausime informaciją apie paciento ligos istoriją, anksčiau jam taikytą gydymą.

Dabar, kai Kauno klinikose įsteigtas skambučių centras, paslaugų prieinamumas pagerėjo. Darbo dienomis 8–18 val. pacientai gali skambinti bendruoju skambučių centro telefonu 8 37 703 370 ir registruotis pas gydytoją dermatovenerologą.

Veiksniai, didinantys psoriazės išsivystymo ar paūmėjimo riziką

Psoriazė prasideda vaikystėje ar iki 40 metų amžiaus. Bėrimų atsiranda persirgus ūmia infekcija, vartojant kraujo spaudimą mažinančius ar kt. vaistus. Bėrimų plitimą skatina mechaninės traumos, stiprūs fiziniai dirgikliai, stresas, nuovargis, žalingi įpročiai. Sunkesnė tų žmonių ligos eiga, kurie turi antsvorį, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ar serga cukriniu diabetu.

Psoriazės (žvynelinės) simptomai

Dažniausia ligos forma – plokštelinė žvynelinė. Ji prasideda rausvos ar raudonos spalvos bėrimu, padengtu pleiskanomis. Bėrimai išsidėsto alkūnių, kelių, liemens srityje ar galvos plaukuotoje dalyje.

Kiti simptomai:

• Naguose gali atsirasti smulkių duobučių ar po nagu raginės masės.

• Raukšlių žvynelinei būdinga tai, kad pažeidžiamos tik krūtų, pažastų, kirkšnių ir sėdmenų odos raukšlės.

• Atsiradus delnų ir padų žvynelinei parausta, sustorėja, pasidengia pleiskanomis delnų ir padų oda, o kitose srityse bėrimų nėra.

• Lašinė žvynelinė dažniau pasireiškia vaikams ir jaunuoliams, persirgusiems angina ar kita ūmia infekcija. Jiems atsiranda lašo formos bėrimų, padengtų pleiskanomis.

• Šios ligos pažeisti sąnariai patinsta, tampa skausmingi, sutrinka jų judrumas.

• Eritroderminė žvynelinė − reta, bet pati sunkiausia ligos forma. Sergant ja labai stipriai parausta ir sustorėja viso kūno oda.

• Susirgus pūline žvyneline odoje atsiranda pūlinėlių, pripildytų sterilaus (be bakterijų) turinio.

Spalio 29 d. – Pasaulinė psoriazės diena. Jai skirta informacine kampanija siekiama didinti šios ligos žinomumą, taip pat paskatinti šios ligos požymių turinčius žmones kreiptis profesionalios pagalbos.