Svarbūs antioksidantai

Daugelis žino, kad stipriam imunitetui palaikyti reikalingas vitaminas C. Tačiau kokią naudą iš tiesų gali suteikti tinkamas jo kiekis organizme, dažnas nė nesusimąsto.

Vaistininkė Ieva Sauserytė paaiškina, kad vitaminas C skatina žaizdų gijimą, taip pat dalyvauja hormonų ir neurotransmiterių sintezėje, pagerina geležies įsisavinimą. Vitaminas C yra labai stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo laisvųjų radikalų sukeliamos žalos ir spartesnių senėjimo procesų.

„Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, sukeliančios organizme oksidacinį stresą, o šis laikomas viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų ir spartaus amžėjimo priežasčių. Su laisvaisiais radikalais susiduriame persikaitindami saulėje, piktnaudžiaudami nikotino produktais, vartodami alkoholį, išgyvendami stresą ir paprasčiausiai per oro taršą“, – sakė I. Sauserytė.

Jos teigimu, kad organizmas suvaldytų laisvuosius radikalus, jam reikia tinkamo kiekio antioksidantų: vitaminų C, E, cinko, seleno, resveratrolio. Antioksidantai, vartojami kartu, padeda vieni kitiems veikti stipriau, tad juos galima derinti tarpusavyje. Pavyzdžiui, vitaminas C, veikdamas sinergiškai su vitaminu E, padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingos UV spinduliuotės.

Naudingi žuvų taukai

Anot I. Sauserytės, žuvų taukai ir juose esančios omega-3 riebalų rūgštys dažniausiai siejamos su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija, nes padeda mažinti blogąjį cholesterolį, teigiamai veikia kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali apsaugoti nuo uždegimo, prisidėti prie sveikesnės odos, pagerinti smegenų funkcijas.

„Reikėtų suvalgyti bent du riebios žuvies (lašišos, tuno, silkės, sardinės) patiekalus per savaitę, kad gautume rekomenduojamą kiekį omega-3 riebalų rūgščių, kadangi žmogaus organizmas pats jų negamina. Deja, ne visiems pavyksta laikytis tinkamo valgiaraščio, tad neretai pasirenkami žuvų taukai ar išgryninti omega-3 riebalų rūgščių maisto papildai“, – sako vaistininkė.

Multivitaminuose esantys vitaminai ir mineralai, kai jų visų organizme yra pakankamai, gali padėti palaikyti energiją, stiprinti imuninę sistemą.

Renkantis iš daugybės skirtingų maisto papildų, ji pataria atsižvelgti į keletą aspektų. Labai svarbu, kad kasdienė omega-3 riebalų rūgščių dozė nebūtų mažesnė kaip 500 mg, taip pat ant papildų pakuotės turėtų būti nurodyta, kiek EPA ir DHA rūgščių ir kitų priedų yra sudėtyje. Patartina žuvų taukus rinktis be dažiklių ar nežinomų priemaišų.

Dažnai trūksta vitamino D

Vitamino D, dar vadinamo saulės, atsargos per šaltąjį sezoną taip pat neretai išsenka. I. Sauserytė paaiškina, kad nors dažniausiai šis vitaminas siejamas su geresne nuotaika ir stipriais kaulais, iš tiesų jis reikalingas ir daugybėje kitų procesų.

Vitaminas D dalyvauja hormonų ir nervų sistemos veikloje, padeda užtikrinti tinkamas raumenų funkcijas ir lytinių organų sistemos veiklą, taip pat daro nemenką įtaką imuninei organizmo apsaugai formuoti ir išsaugoti. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas organizme yra susijęs su dažnesniu sirgimu įvairiomis infekcijomis.

„Deja, vitamino D natūraliais būdais žmogui gauti sunku: maiste jo kiekiai gana maži, o ilgai būdami saulėje be SPF priemonių rizikuojame savo sveikata. Kadangi vitamino D deficitas yra gana opi problema, nemažai žmonių renkasi maisto papildus, nes juos galima vartoti pagal poreikį ir skirtingomis formomis: tabletėmis, kapsulėmis, aliejiniais lašeliais, tirpiomis granulėmis, net purškikliais. Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl aliejaus pagrindu pagaminti preparatai bus įsisavinami geriausiai“, – patarimais dalijosi vaistininkė.

Ji akcentuoja, kad vartojant maisto papildus visada svarbu atkreipti dėmesį, kaip į juos reaguoja organizmas. Pavyzdžiui, vartojant vitaminą C nevalgius, kai kuriems žmonėms gali padidėti skrandžio rūgštingumas, tad tokiu atveju geriau prieš tai užkąsti. Vitaminas D ir žuvų taukai yra tirpūs riebaluose, tad tokius maisto papildus vaistininkė rekomenduoja vartoti valgio metu arba po jo, o vitaminą E patariama vartoti prieš einant miegoti.

Partnerio nuotr.

Vienas svarbiausių – magnis

Magnis turi didelę įtaką nervų sistemai, raumenų funkcijai ir bendrai sveikatai. „Magnis atlieka daugybę svarbių funkcijų organizme. Jis padeda palaikyti normalią raumenų ir nervų sistemos veiklą, dalyvauja energijos gamyboje, skatina gerą miego kokybę, mažina stresą ir nerimą, reguliuoja širdies ritmą ir prisideda prie cukraus kiekio kraujyje kontrolės“, – sakė vaistininkė Toma Gečienė.

Mėšlungis ir raumenų spazmai – vieni geriausiai atpažįstamų magnio trūkumo simptomų, apie kuriuos žino daugelis. „Apie magnio trūkumą gali išduoti ir kiti simptomai, tokie kaip nuovargis ir silpnumas, dirglumas, nerimas, suprastėjusi nuotaika, nemiga ir dažni prabudimai naktį, galvos skausmai, širdies ritmo sutrikimai ir virškinimo problemos“, – vardijo vaistininkė.

Jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų, vertėtų atlikti kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad įsitikintumėte, ar jūsų organizmui netrūksta magnio.

Vaistininkė įspėja, kad labai svarbu vartoti magnį pasikonsultavus su vaistininku ar gydytoju, nes suvartojus per didelį kiekį šio mineralo galimi neigiami simptomai.

„Jeigu suvartojote per didelį kiekį magnio, jums gali pasireikšti vienas dažniausių simptomų – viduriavimas. Tokiu atveju patariama padaryti kelių dienų pertrauką, kol susinormalizuos žarnyno veikla. Tuomet vėl pradėkite vartoti magnį, tik jau laikydamiesi visų nurodytų rekomendacijų. Jos ne tik padės išvengti pašalinių simptomų, bet ir leis geriau įsisavinti gerąsias mineralo savybes“, – patarė T. Gečienė.

Anot jos, suvartojus per didelį magnio kiekį gali varginti ir kiti simptomai, tokie kaip pykinimas, silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis.

Nors daugelis vitaminų ir mineralų yra gaunami su maistu, mums ne visada gali pavykti suvalgyti tiek maisto produktų, kad jų būtų pasisavinta pakankamai.

„Magnį patariama vartoti vakare, nes jis atpalaiduoja raumenis ir gerina miego kokybę. Geriausia jį vartoti valgio metu, kad sumažėtų skrandžio dirginimo rizika. Taip pat magnį galima vartoti kartu su vitaminu B6, nes jis padeda geriau įsisavinti šį mineralą“, – patarė vaistininkė T. Gečienė.

Kas gi tie multivitaminai?

Daugelis žmonių, norėdami pasirūpinti savo sveikata ir bendra savijauta, nusprendžia į mitybą įtraukti daugiau multivitaminų. Visgi vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad ne visada multivitaminų vaistinėse ieškantys žmonės žino, kuo gi jie iš tiesų naudingi mūsų sveikatai.

„Nors daugelis vitaminų ir mineralų yra gaunami su maistu, mums ne visada gali pavykti suvalgyti tiek maisto produktų, kad jų būtų pasisavinta pakankamai. Mityba visada yra ir bus ypač svarbi, o multivitaminai gali padėti įtemptais laikotarpiais, esant greitam gyvenimo tempui, kai ne visada randama laiko pasigaminti kokybiško maisto namuose“, – sakė vaistininkė E. Ramaškienė.

Dažniausiai maisto papilduose galima rasti A, C, D, E, K, B grupės vitaminų, taip pat svarbių mineralų, tokių kaip magnis, cinkas, geležis ir kalcis.

„Kadangi multivitaminų maisto papildų sudėtį sudaro daug skirtingų vitaminų ir mineralų, apie jų trūkumą gali išduoti labai skirtingi simptomai. Pavyzdžiui, jeigu mums trūksta vitamino B₁₂, magnio ar geležies, galime susidurti su nuovargiu ir silpnumu. Dažnos infekcinės ligos gali signalizuoti apie vitaminų C ir D, cinko stoką. Jeigu skundžiatės išsausėjusia oda ir slenkančiais plaukais, jums gali trūkti vitaminų A, E arba biotino“, – sakė E. Ramaškienė.

Mėšlungis gali būti magnio, kalio arba kalcio trūkumo simptomas, o suprastėjęs regėjimas kartais gali išduoti apie vitamino A trūkumą.

„Jeigu susidūrėte su kuriais nors iš šių simptomų, pirmiausia patariama pasidaryti kraujo tyrimus, kad įsivertintumėte, kokių vitaminų jums iš tiesų trūksta“, – patarė vaistininkė E. Ramaškienė.

Ji apibendrina, kad vitaminai ir mineralai, kai jų visų organizme yra pakankamai, gali padėti palaikyti energiją, stiprinti imuninę sistemą, pagerinti kaulų sveikatą, odos, plaukų ir nagų būklę, taip pat palaikyti gerą regėjimą.