Shutterstock nuotr.

KOKĮ TERMOMETRĄ SAUGIAUSIA IR PATOGIAUSIA NAUDOTI?

2016-10-14 23:44
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Gyvsidabrio termometrų vis dar nenorima atsisakyti, nes jie gana tikslūs ir nebrangūs, bet juos lengva sudaužyti ir jie nesaugūs, LRT RADIJUI sako Kauno visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mikalauskienė. O vaistininkė Raimonda Dubauskienė pataria vietoj senųjų termometrų įsigyti elektroninius arba bekontakčius.

Kaip saugiai surinkti gyvsidabrį

Nors gyvsidabrio termometrai nebeparduodami jau aštuonerius metus, žmonės namuose jų dar turi. Kauno visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mikalauskienė sako, kad gyvsidabrio termometrų vis dar nenorima atsisakyti, nes jie gana tikslūs, jų didelė matavimo būdų įvairovė ir jie ilgaamžiai. Be to, juos lengva dezinfekuoti (negalima tik virinti) ir jie nebrangūs.

„Minusai – tokius termometrus lengva sudaužyti, o tada išsilieja gyvsidabris, kuris yra toksiškas. Taip pat – gana ilga temperatūros matavimo trukmė“, – primena K. Mikalauskienė.

Specialistės teigimu, sudaužius tokį termometrą, didelio apsinuodijimo nebūtų, nes jame gyvsidabrio nedaug, bet patalpą būtina laiku ir tinkamai išvalyti: „Nereikia vaikščioti po patalpą, nevalyti šluoste, kad gyvsidabris nepasklistų dar toliau. Reikėtų nuo užteršto ploto kraštų valyti vidurio link.“

Iš pradžių, pataria K. Mikalauskienė, reikia pasiruošti stiklainį su vandeniu ir plastikiniu kamšteliu, storo popieriaus lapą užtepti klijais ir su tuo lapu surinkti visus gyvsidabrio lašelius. „Tada lapą metame į stiklainį su vandeniu, pakratome, gyvsidabris atlimpa ir nusėda į dugną. Dėti į vandenį reikia, nes vandenyje gyvsidabris negaruoja. Mums pavojingiausias ne pats gyvsidabris, o nuodingi jo garai“, – aiškina pašnekovė.

Kokį termometrą rinktis

Vaistininkė Raimonda Dubauskienė sako, kad dabar vaistinėse galima įsigyti stiklinių termometrų be gyvsidabrio: „Jie nebrangūs, atrodo taip pat, kaip ir senieji gyvsidabrio termometrai. Vienintelis skirtumas – sunkiau nukratyti, nes jie užpildomi saugiomis medžiagomis, kurios nėra tokios judrios kaip gyvsidabris.“

Elektroniniai termometrai, priduria pašnekovė, yra brangesni, bet kūno temperatūrą užfiksuoja per minutę, pasibaigus matavimui skleidžia garsinį signalą ir įsimena paskutinius matavimo duomenis.

„Mažiausiems vaikams gaminami specialūs termometrai-žindukai, kurie atsparūs vandeniui, o rezultatas matomas jau po 16 sekundžių“, – pataria vaistininkė.

Taip pat, priduria ji, vaikams temperatūrą labai patogu matuoti bekontakčiais termometrais (jie matuoja per atstumą kaktos paviršiuje). „Nors jie brangesni nei elektroniniai termometrai, jie turi papildomų funkcijų, pavyzdžiui, gali išmatuoti pieno buteliuko, kambario, vandens temperatūrą“, – aiškina R. Dubauskienė.

Ji sutinka, kad elektroniniai ir bekontakčiai termometrai gal ir nėra tokie tikslūs, kaip gyvsidabrio, bet svarbiau yra tai, kad jie saugūs, be to, ir ilgaamžiai.