Jie siūlo 5 mėnesiams, iki 2024 m. birželio 1 d.,  atidėti šios pernai Seimo priimtos  įstatymo pataisos, numatančios, kad laiku sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų pažymėjimai bus skelbiami negaliojančiais, įsigaliojimą.

Imtis tokios iniciatyvos parlamentarus paskatino ryškėjančios praktinės šios nuostatos įgyvendinimo problemos.

Kelių transporto priemonių vairuotojų registro duomenimis, šiuo metu yra apie 245 tūkst. asmenų, neturinčių galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos, t y. jų  vairuotojo pažymėjimai nuo 2024 m. sausio 1 d. bus paskelbti negaliojančiais ir jie negalės dalyvauti viešajame eisme. Statistika skelbia, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos per vieną mėnesį išduoda nuo 23 iki 35 tūkst. vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininių pažymų.

„Vertinant tai, kad šaltuoju metų sezonu padidėja pacientų apsilankymų skaičius  dėl virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimo, t. y. padidėja pacientų srautai gydymosi įstaigose, (...) tikėtina nebus galimybių visiems asmenims, kurie šiuo metu neturi galiojančios vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymos, pasitikrinti sveikatos iki 2024 m. sausio 1 d., t. y. iki įstatymo įsigaliojimo dienos“, – sako projektą parengę Seimo nariai A. Matulas ir I. Haase.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2023 m. sveikatą pasitikrino 286 tūkst. vairuotojų, kai tuo tarpu 2022 m. – 237 tūkst.

Tikimasi, kad įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas 5 mėnesiams sudarys sąlygas vairuotojams pasitikrinti savo sveikatą, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms aptarnauti išaugusį pageidaujančių pasitikrinti sveikatą vairuotojų srautą.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas 2022 m. spalio 10 d. priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisą, numatančią, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. vairuotojų pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais, jei vairuotojai nustatytu periodiškumu nepasitikrins sveikatos.

Plačiau apie tai papasakojo „Regitros“ atstovas Lukas Vosylius.

– Kiek šiuo metu vairuotojų visoje Lietuvoje, kurie turi nebegaliojančius sveikatos pažymėjimus?

– Reikia paminėti, kad skaičius nuolat kinta, tačiau jis – įspūdingas. Dėl šio skaičiaus ir buvo priimtas sprendimas pratęsti medicininių pažymų galiojimo terminus.

– Ar tas skaičius rekordinis? Ar iki šiol nėra buvę tokio didelio vairuotojų skaičiaus?

– Tenka pripažinti, kad įvardinti skaičiai nustebino tiek mus, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus. Šiandien turime sprendimą pratęsti pažymų galiojimą. „Regitros“ duomenimis, sausio 1d. tokių vairuotojų būtų net 264 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar vairuotojams reikėtų dažniau tikrintis sveikatą? Kaip nutinka su tais eismo įvykiais? Ar pastebėta, kad tie vairuotojai, kurie turi negaliojančias medicinines pažymas, linkę daryti eismo įvykius gerokai dažniau?

– Kaip žinome, vairuotojo pažymėjimas galioja dešimt metų. Tačiau žiūrint pagal žmonių amžiaus grupes, tam tikrų amžiaus grupės vairuotojų pažyma yra išduodama trumpesniam laikotarpiui. Kitaip tariant, asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, bet jo sveikatos pažyma pasibaigia penkerių metų laikotarpyje. Tokio kontrolės klausimo iki šiol nebuvo. Tačiau dabar teisės aktų nuostatomis tie du dokumentai bus susieti ir prasidės kontrolė.

– Ar esate pasiruošę tam, kas laukia? Juk užplūs didžiuliai vairuotojų srautai.

– Valstybės įmonė „Regitra“ yra pasirengusi saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų įgyvendinimui. Kviečiame visus vairuotojus apsilankyti „Regitros“ vairuotojų portale, prisijungus per „Regitros“ interneto svetainę. Esame sukūrę skiltį, kurioje galima pasitikrinti medicininės pažymos galiojimą. Pabrėšiu, kad „Regitra“ rengdamasi įstatymo nuostatų įgyvendinimui, susistemino visus duomenis, perkėlė juos iš e.sveikatos svetainės.

Reikia paminėti, kad skaičius nuolat kinta, tačiau jis – įspūdingas.

Savo įžvalgomis taip pat pasidalijo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Tomas Bagdonas.

– Kodėl nusprendėte pratęsti tą terminą?

– Praėjusių metų Seimas priėmė įstatymo pataisas dėl eismo saugumo ir medicininės patikros, susietos su vairuotojo pažymėjimu. Pasižiūrėjome, kiek vairuotojų pasitikrino savo sveikatą ir kiek laikosi būsimo įstatymo įsigaliojimo, tai medicininių patikrų tikrai padaugėjo. Dalis žmonių tikrai prisižiūri savo sveikatą. Bet yra ir nemažai tokių, kurie arba nežinojo, arba tiesiog nesuskubo. Įstatymas turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d. Maždaug 300 tūkst. vairuotojų pažyma būtų nebegaliojanti. Kad įsivaizduotume mastus, tai yra visas vairuojantis Vilnius. Tai didžiulis pokytis.

– Kodėl vairuotojai privengia tikrintis sveikatą?

– Manau, kad pagrindinė priežastis yra įprotis. Didžiajai vairuotojų daliai sveikatą reikia tikrintis kas dešimt metų. Kai darai vieną veiksmą kas dešimt metų, tai automatiškai nesusiformuoja įprotis. Taip pat patys žmonės nežino, kiek galioja jų medicininė pažyma, kai kurie net nežino, kur ieškoti.

– Kas bus vairuotojams, kurie laiku nepasitikrins sveikatos?

– Per lapkritį bus pasirašytas atitinkamas įsakymas, kuris terminą pratęs iki gegužės 31 d. Vairuotojai per tą laiką turi pasitikrinti savo sveikatą, turėti galiojančią medicininę pažymą. Jei medicininė pažyma nebus pratęsta, tai policijos pareigūnai sustabdę ir pamatę, kad pažyma negalioja, automatiškai sustabdys ir vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

Anot Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo laikinojo vadovo gydytojo psichiatro Mindaugo Būtos, laikrodžių rodyklių persukimas rudenį nėra itin pavojingas sveikatai, tačiau vargu, ar tikrai reikalingas.

Aš kaip gydytojas vertinu neigiamai tokius dalykus.

„Kai pailgėja miego laikas – nieko, bet jeigu staiga šast ir vieną pirmadienį reikia keltis valanda anksčiau, yra sutrikdomas miegas ir iš to – visos pasekmės: širdies ritmo sutrikimai, dėmesio stoka. Draudimo kompanijos skaičiavo, kad net ir eismo įvykių šiek tiek padaugėja keletą savaičių, kol žmogui nusistovi naujas ciklas. Aš kaip gydytojas vertinu neigiamai tokius dalykus“, – teigė M. Būta.

Mindaugas Būta. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė pasakojo, kad dėl vaikų atostogų, kurios prasidės jau kitą savaitę, didelio skirtumo vaikų elgsenoje nepastebima.

„Mūsų vaikai visą kitą savaitę atostogaus, tad rudeninio persukimo mes nelabai pastebime. Per savaitę organizmas adaptuojasi. O pavasarį, kai vėl sukama, tada jau visko būna. Rudenį pradedame keltis vėliau, tad tarsi lengviau adaptuotis, o pavasarį – sudėtingiau, nes ankstesnis kėlimosi laikas, tad tikrai kartais pastebime, kad vaikai labiau mieguisti, kad pirmose pamokose sunkiau sukaupti dėmesį“, – pastebėjo direktorė.

Ji taip pat pridūrė, kad nors rudenį įprasti prie laiko sukimo lengviau negu pavasarį, vis dėlto būtų geriau, jei to daryti kasmet nebereikėtų.

– Kas yra hidrinti riebalai? Kuo jie pavojingi?

– Na, iš tikrųjų turėtume vengti iš dalies hidrintų riebalų, dar kitaip vadinamų transriebalų. Tai yra specifiškai susidariusios jungtys, kurios, patekusios į organizmą, turi lemtingą poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Dėl to transizomerų, arba iš dalies hidrintų riebalų, kiekis maiste yra ribojamas.

– Kaip susidaro iš dalies hidrinti riebalai? Kaip tai paaiškintumėte paprastam žmogui?

– Paprastam žmogui atskirti tai labai lengva – jeigu jis perka jau pagamintą produktą, turėtų žiūrėti į produkto etiketę ir ieškoti nurodytos frazės „iš dalies hidrintas“. Kaip jie susidaro? Kaitinant aliejų aukštoje temperatūroje. Žinoma, šiek tiek natūraliai transizomerų yra ir mėsoje, piene, tačiau kiekiai yra tokie nedideli, kad poveikio sveikatai jie neturi. Tik tie kiekiai, kurie yra jau pagamintuose maisto produktuose, turėtų būti ribojami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokių pavojų, apart širdies kraujagyslių ligų, kelia šie riebalai?

– Aplamai, didelis riebalų vartojimas yra susijęs su nutukimu, daug yra aspektų, susijusių su sveikata. Tėveliai, kurie kartais nori padaryti gera vaikams, palepinti, turėtų labai stebėti maisto produktus ir galbūt, jei yra galimybė, rinktis maisto produktus, kuriuose nėra iš dalies hidrintų riebalų. Kas yra gerai – ES nuo 2021 m. iš esmės buvo pradėtas riboti transizomerų kiekis maiste ir jeigu prieš kokius penkerius metus mes rasdavome sausainių, kur 100 g būdavo iki 40 g transizomerų, šiuo metu tas kiekis labai labai sumažintas, iki 2 g 100 g produkto. Tačiau bet kokiu atveju bendrą kiekį reikėtų skaičiuoti. Pasaulio sveikatos organizacija yra pateiksi labai aiškią rekomendaciją, kad ne daugiau 1 proc. suvartojamos energinės vertės turėtų sudaryti riebalų rūgščių transizomerai. Tai tikrai yra iššūkis, nes pats kiekis ženklinime nėra nurodomas, tačiau yra nurodoma „iš dalies hidrinti riebalai“.

– Kokiuose maisto produktuose yra transizomerų? Ar tik saldumynuose?

Tikrai kiekvienu atveju, deja, reikia žiūrėti į etiketes. Nepaisant to, kad tai užtrunka, tai yra investicija į sveikatą.

– Tikrai ne tik saldumynuose. Visų pirma, tepamieji mišiniai, vadinamieji margarinai – kita didelė grupė. Taip pat įvairūs kepiniai su glaistu, spraginti gaminiai. Tų produktų tikrai nemažai, tad visada reikėtų renkantis maisto produktus atidžiai skaityti etiketes, ypač jei kalbame apie vaikų mitybą.

– Darželiuose yra uždrausti maisto produktai su šiais riebalais. Tačiau būna gimtadieniai, tėveliai nori atnešti saldumynų. Ar galima taip daryti?

– Iš tikrųjų teisės aktas sako, kad nerekomenduojama nešti nei gaminių, kuriuose yra iš dalies hidrintų riebalų, nei rūkytų, nei kažkokių kitų gaminių. Tačiau labai priklauso nuo situacijos pačiame darželyje, nuo jų vidinių taisyklių ir susitarimų. Žinoma, atneša tėveliai visko. Čia jau reikėtų pačių tėvelių švietimo, kai jie renkasi gaminius, kad rinktųsi tuos, kuriuose nėra iš dalies hidrintų riebalų, kurie yra kuo natūralesni.

– Tai nereikia sakyti „ne“ visiems sausainiams, šakočiams? Reikia skaityti etiketes ir žiūrėti, ar ten yra sviesto, ar iš dalies hidrintų riebalų?

– Iš esmės, taip. Tikrai kiekvienu atveju, deja, reikia žiūrėti į etiketes. Nepaisant to, kad tai užtrunka, tai yra investicija į sveikatą.

Čečėnijos lyderis, kuris, kaip pranešta anksčiau, yra ištiktas komos, atsakydamas į gandus apie savo mirtį, „Telegram“ kanale, paskelbė vaizdo įrašą. Jame užfiksuotas jo pasivaikščiojimas lyjant lietui, o aplink galima matyti spygliuočių medžių ir žolės foną.

„Visiems, kurie internete negali atskirti tiesos nuo melo, primygtinai patariu pasivaikščioti gryname ore ir susidėlioti mintis. Lietus nuostabiai atgaivina“, – sakė R. Kadyrovas.

Filmavimo data ir vieta, kurioje buvo užfiksuotas vaizdo įrašas, nežinoma.

„Tie ilgieji sisteminiai reformos darbai, na, be jų reikia imtis būtinų greitų veiksmų. Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja“, – Žinių radijui antradienį sakė patarėja.

„Mes labai pasigendam greitųjų veiksmų, kuriuos šiandien kiekvienas žmogus pajustų, jų trūksta, ir tai yra didelis, rimtas reformos proceso trūkumas. Todėl jį reikia taisyti“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pasak jos, minimi greiti rezultatai turėtų būti nukreipti į tam tikrai teritorijai būdingus specifinius sprendinius, eilių sveikatos įstaigose mažinimą, siuntimų sistemos racionalizavimą.

Anot patarėjos, šios problemos gali būti sprendžiamos „nelaukiant sisteminių reformų“.

Bet kokią reformą galima sukompromituoti jeigu, žinot, mes kalbam: reforma, reforma, reforma, o reformos įgyvendinimo metu situacija žmonėms blogėja, o ne gėrėja.

Sveikatos priežiūros reformą Seimas patvirtino pernai, ją įgyvendinus žadama teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.

Numatyta, kad reforma vyks visose 60-tyje savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

I. Segalovičienės teigimu, tiek savivaldybėms, tiek kitiems dalyviams reforma kelia klausimų, abejonių bei rizikų.

„Yra dar labai daug neatsakytų klausimų, tų atsakymų reikia ir reikia koreguojančių veiksmų, bet kartu tikrai vis tiek yra tas šešėlis. Jeigu ta reforma nevyks sklandžiai ir matysim vis didesnį sveikatos paslaugų tiekėjų pasipriešinimą, tikrai reikės iš esmės vertinti situaciją“, – nurodė patarėja.

Liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 medikų ir vadovas. Savo ruožtu Raseiniuose dalis medikų, abejodami konkurso į ligoninės direktoriaus vietą skaidrumu, pateikė prašymus išeiti iš darbo. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, jog dėl to kalta sveikatos reforma.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atmeta tokius kaltinimus, jo teigimu, medikų išėjimai daugiausia buvo susiję su politine situacija savivaldybėje.

Reformą yra kritikavęs ir Kretingos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas bei rajono meras. Kretingos rajono ligoninei investavus į įrangą, įsigijus kompiuterinį tomografą, dalis suteiktų paslaugų lieka neapmokėtos.

Banko „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas, kuris kuris apima finansinių gebėjimų bei žinių vertinimą, 18–29 metų grupėje siekia 47 balus iš 100, 30–39 metų grupėje – 51 balą, 40–49 metų grupėje – 49 balus, 50–59 metų – 53 balus, 60 metų ir vyresnių – 55 balus.

„Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų. Vis dėlto, nors vyresnių, ypač sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų pajamos mažos, jie neretai turi santaupų, būstą, yra sukaupę nemažai finansinių žinių. Tuo metu savarankišką gyvenimą ir karjeros kelionę pradedantis jaunimas dažnai stokoja visų šių elementų, retas gali pasigirti ir solidesnėmis pajamomis“, – pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų.

 

Finansinių gebėjimų subindekso vidurkis Lietuvoje siekia 51 balą, finansinio raštingumo – 55 balus. Tuo metu 18–29 metų grupėje rodikliai siekia atitinkamai 46 ir 50 balų ir yra žemiausi iš visų amžiaus grupių.

Apklausos duomenimis, mažiau nei dešimtadalis jaunų žmonių užtikrintai gali pasakyti, kad jaučiasi visiškai finansiškai saugūs. Tai, anot J. Cvilikienės, patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai.

„Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių mėnesio išlaidos viršija jų pajamas arba yra joms lygios. Tai rodo, kad su finansiniu nesaugumu nemaža dalis jaunimo susiduria kone kasdien“, – sakė ji.

Tarp 18–29 metų gyventojų 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą turi tik 12 proc. respondentų. Palyginimui, tokio dydžio santaupų sako turintys 56 proc. 60 metų ir vyresnių gyventojų.

Kaip pastebi Finansų instituto vadovė, maždaug 1 iš 10 jaunuolių jaučiasi gebantys susidoroti su netikėtomis išlaidomis, panaši dalis gali užtikrintai pasakyti, kad jų finansai suteikia jiems pakankamai laisvės.

Tuo metu visų respondentų, kurie sako esantys visiškai finansiškai savarankiški, vidurkis siekia 54 proc.

Reprezentatyvų tyrimą sausio mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Apklausoje dalyvavo 1 tūkst. respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Universalaus recepto nėra

Pasak psichologės Vilijos Malinauskaitės, universalaus ir visiems mokiniams tinkančio dienos režimo nėra. Kiekvienas vaikas turi savo poreikių ir galimybių, todėl dienos režimą derėtų sudaryti atsižvelgiant į konkretų vaiką. Vis dėlto esama tam tikrų bendrų rekomendacijų.

„Mokinius vertėtų skirstyti į dvi grupes: mokyklinio amžiaus vaikus iki paauglystės ir paauglius. Jų dienos režimai skirsis. Kuo jaunesnis vaikas, tuo dienos režimo veiklos turi būti dažniau kaitaliojamos, nes jaunesnio amžiaus vaikai pavargsta greičiau, jiems reikia daugiau laiko poilsiui ir tarpusavio žaidimams, – sako ji. – Svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. Todėl pradinėse klasėse maitinimasis daugmaž tuo pačiu metu ir kokybiško maisto valgymas formuoja sveikus mitybos įpročius, kurie labai pravers įžengus į paauglystę. Miegoti pradinukai turėtų ne mažiau kaip 10–10,5 valandos, kai kuriems pirmokams gali reikėti ir dienos miego. Optimalu būtų, jei namų darbams ruošti pradinukai skirtų iki valandos. Realybė tokia, kad dažnas atsakingas paauglys namų darbams ruošti skiria keturias ar net šešias valandas, o tai tikrai nesveika. Jokiu būdu vaikas neturėtų ruošti namų darbų mažiau laiko skirdamas miegui.“

Pašnekovės teigimu, paauglio dienos režime greta laiko, skirto mokslams ir būreliams, verta atkreipti dėmesį ir į mitybą, poilsį, pramogas, miegą ir fizinį aktyvumą.

„Mityba paauglystėje yra labai svarbi, nes paaugliai linkę ją ignoruoti, nepavalgyti laiku, tad organizmas negauna reikalingų medžiagų, tampa sunku koncentruoti dėmesį, greičiau pavargstama, apsnūstama. Ilgainiui įprantama maitintis chaotiškai, tad daugėja virškinimo sistemos ligų, – pastebi ji. – Kuo didesnė apkrova mokykloje, tuo daugiau laiko turi būti skiriama poilsiui, o ne pramogoms. Nors kartais atrodo, kad pramogos taip pat yra poilsis, tačiau pramogos – aktyvi veikla, kurios metu smegenys gauna daug dirgiklių ir užduočių. Poilsis yra tokia veikla, kurios metu nesprendžiama jokių užduočių, nesiekiama rezultatų ir taip atsipalaiduojama.“

Vilija Malinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – pusiausvyra

Anot V. Malinauskaitės, sudarant moksleivio dienos režimą, verta atsižvelgti į visų veiklų pusiausvyrą, kurios pagrindą sudaro: miegas (pradinuko ne mažiau kaip 10 valandų, paauglio – ne mažiau kaip 8 valandos), mityba (reguliari ir visavertė), mokymuisi skirtos valandos (tiek mokykloje, tiek namie) ir poilsis – tiek aktyvus (būreliai, fizinės veiklos lauke, susitikimai su draugais, bendros veiklos su šeimos nariais, tiek pasyvus (nuobodžiavimas, savo hobio suradimas, laiko leidimas su naminiu gyvūnu ir pan.).

„Naršymas internete, kompiuteriniai žaidimai, serialų žiūrėjimas yra priskirtini prie pramogų. Jie neturi pakeisti poilsio ar būti jiems prilyginti, – paaiškina specialistė. – Sudarant dienos režimą, svarbu sutarti, kiek laiko kokiai veiklai skirsime. Su pradinukais galime kalbėtis apie kiekvienos dienos veiklas ir laikus, su paaugliais – apie savaitės, nes jie dažniausiai jau turi tam tikrų veiklų ir laiko planavimo įgūdžių. Svarbu laikytis nuoseklumo ir pastovumo numatant esminius dalykus: kada einama miegoti? Kada valgomi pusryčiai, pietūs, vakarienė? Kiek laiko per dieną ar savaitę skiriama pramogoms? Kiek laiko būtina kiekvieną dieną skirti judėjimui gryname ore?“.

Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai?

Rodyti savo pavyzdį

Psichologė Kristina Jievaitienė akcentuoja, kad moksleiviai didelę dalį dienos praleidžia mokykloje, tad, vaikui grįžus namo, normalu leisti jam atsikvėpti ir iškart nepulti prie namų darbų.

„Šiek tiek laiko sau vaikui bus naudinga ir leis jam vėliau efektyviau susikoncentruoti į namų darbus. Per tą laiką galima kartu papietauti, pasikalbėti, gal net pasnausti, – sako ji. – Pirmiausia skatinu tėvus rodyti savo pavyzdį. Kaip galime reikalauti iš vaiko to, ko patys nedarome ar darome priešingai? Pavyzdžiui, nesportuojame, o vaiką spaudžiame gyventi aktyviai. Natūralu, kad tokiu atveju vaikui kils klausimų, kodėl jis turi tai daryti, kils pasipriešinimas.“

Psichologė pataria daug kalbėtis su vaikais, kartu kurti ritualus, kurie būtų susiję su bendru aktyviu laiko praleidimu.

„Jei vaikas neturi šalia gyvenančių draugų, natūralu, kad jam vienam lauke leisti laiką gali būti nuobodu. Tad tokiu atveju tėvai turėtų padėti atžalai sugalvoti idėjų, drauge su juo leisti laiką aktyviai“, – pataria K. Jievaitienė.

Kristina Jievaitienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ligų pranašas

Visuomenės sveikatos ir gyvensenos medicinos specialistė Sandra Kapeliorienė atkreipia dėmesį, kad moksleivio dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui.

„Įtempta protinė veikla ir didelis mokymosi krūvis veikia moksleivių psichiką. Jei dar trūksta laiko miegui ir poilsiui gryname ore, sumažėja fizinis aktyvumas, vaiko organizmas patiria didelį stresą. Tokiai būklei tęsiantis ilgiau, gali atsirasti neurotinio pobūdžio sutrikimų, vėliau pereinančių į klinikinius. Todėl tinkamas dienos režimas būtinas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, – pabrėžia ji. – Vaikams būtina skirti pakankamai laiko poilsiui, nes jo metu dingsta nuovargis ir grįžta darbingumas. Atliekant namų darbus, jaunesniems moksleiviams kas 20–25 minutes, o vyresniems kas 35–40 minučių rekomenduojama daryti pertraukėles, jų metu pajudėti. Labai svarbu skirti laiko miegui – moksleivis turėtų miegoti 40 proc. paros laiko. Nemaža dalis tyrimų įrodė, kad dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. Miego trūkumas turi neigiamos įtakos ir imuninei sistemai. Todėl svarbu išsimiegoti kokybiškai, prieš miegą nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti telefone.“

Pasak S. Kapeliorienės, į moksleivio dienotvarkę būtina įtraukti buvimą gryname ore. Pašnekovės teigimu, 1–4 klasių moksleiviams rekomenduojama lauke būti 3–3,5 valandos per dieną, 5–8 klasių – 2,5–3 valandas, o 9–12 klasių moksleiviams – 2–2,5 valandos per dieną.

„Pasyvi veikla ir ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus gali sukelti vaikams įvairių sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, galvos, raumenų ir kaulų sistemos ir nugaros skausmų, didesnį nervingumą, dirglumą, depresiją. Tad būtina skatinti fizinį aktyvumą“, – paaiškina specialistė.

Sandra Kapeliorienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina ir padykinėti

Psichologė V. Malinauskaitė pastebi, kad jei vaikai turi kiemo draugų, jie patys išbilda į lauką su jais susitikti. Todėl labai naudinga atžalas skatinti turėti bičiulių ir patiems tėvams su vaikais ką nors įdomaus nuveikti lauke.

„Paaugliai gali būti linkę užsisėdėti namie, tad verta juos kviesti bendroms veikloms lauke: eiti kartu pasivaikščioti, sportuoti. Paaugliai iš esmės yra labai pragmatiški, jiems svarbu žinoti, kokios naudos turės iš tam tikro veiksmo. Jei juos sudominsite ir įtikinsite, kad veikla bus naudinga jų išvaizdai, kūnui, puikiai savijautai, geriems santykiams ir kitiems jiems svarbiems dalykams, greičiausiai sutiks prisijungti, – tikina specialistė. – Būti lauke yra naudinga visam žmogaus kūnui ir jo sistemoms – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, žmogaus psichikai. Judant lauke, organizmas gamina daug įvairių svarbių hormonų, kurie mažina riziką susirgti II tipo diabetu, depresija ir kitomis ligomis. Svarbu tai, kad jaunesnio amžiaus vaikai mokosi stebėdami tėvus, tad rekomenduojama ir patiems tėvams laikytis sveiko dienos režimo.“

Pasak V. Malinauskaitės, vaikui svarbu turėti laiko ir padykinėti. Kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau tokio laiko jis turi turėti.

„Dykinėjimas yra puikus tuo, kad kelia nuobodulį. Tada vaikas supranta, kad kiti neprivalo visą laiką jo linksminti ir jis pats gali save užimti. Nuobodulys skatina pačiam atrasti ką nors naujo, kurti. Jei 6–7 metų pradinukas dar neįpratęs susigalvoti sau įdomių veiklų, jis gali turėti tokio laisvo laiko apie 15–20 minučių, vėliau palaipsniui jį didinant maždaug iki valandos, – paaiškina specialistė. – Paaugliai paprastai jau patys moka puikiai susiorganizuoti laiką, nes nori ne išlaikyti tėvų dėmesį, o kaip tik nuo jo pabėgti, atsiriboti.“

Atidžiai: svarbi režimo dalis yra reguliari mityba, nes vaikas ne visada gali suprasti, kad jis jau išalkęs. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

Būrelių gali būti per daug

Prasidėjus mokslo metams, vaikai pradeda lankyti ne tik mokyklą, bet ir būrelius. Vis dėlto užklasinės veiklos gali būti per daug. Kiek būrelių vaikas gali lankyti ir kiek jiems laiko skirti, kad nepervargtų? S. Kapeliorienė pataria vaikų pernelyg neapkrauti būreliais.

„Auginu beveik devynerių metų dukrą ir niekada nesivaikau madų, kad vaikas turi lankyti daugybę būrelių vienu metu. Pernai rudenį mano dukra pareiškė, kad trijų šokių treniruočių per savaitę jai per daug, nes nėra laiko pažaisti su draugais – po jų iškart tenka sėsti prie namų darbų. Taip pat pastebėjau, kad dukrai pradėjo atsirasti įvairiausių sveikatos bėdų, tad krūvį sumažinome, – atskleidžia ji. – Tėvai dažnai bando per vaiko veiklas įgyvendinti savo pačių svajones. Tačiau moksleiviui užtenka vieno ar dviejų būrelių, jei jis nori juos lankyti ir gerai jaučiasi tai darydamas.“

V. Malinauskaitė pritaria, kad svarbiau ne tai, kiek būrelių vaikas lanko, o ar jis pats į juos nori eiti. Pasak jos, lankyti derėtų tiek būrelių, kiek jų netrukdytų mokslui, poilsiui ir svarbiems susitarimams namie atlikti (tarkime, pasirūpinti kate). „Pradinukams ypač svarbu lankyti kuo įvairesnius būrelius. Visiškai natūralu, kai 7–11 metų vaikai išbando daugybę būrelių ir kai kuriuos jų atsisako lankyti, nes šiuo laikotarpiu jie bando išsiaiškinti, kas patinka ir sekasi labiausiai, – paaiškina ji. – Labai svarbu, kad tėvai įsiklausytų į vaiko poreikius, o ne per jį stengtųsi įgyvendinti savo nerealizuotas svajones. Jeigu vaikas nuoširdžiai norės lankyti kokį nors būrelį, ta veikla jam taps malonumu ir aktyviu poilsiu, nors ir teks įdėti pastangų viską suderinant. Jei vaikas lankys būrelį tik todėl, kad to nori tėvai, jam tai bus sunkus darbas ir pasijus pavargęs. Grįžusiam iš tokio būrelio vaikui reikės kur kas daugiau laiko poilsiui ir atsigauti.“

Poilsis: labai svarbu skirti laiko miegui – dėl miego trūkumo vaikams atsiranda problemų, susijusių su atmintimi ir žinių įsisavinimu. / pixabay.com, pexels.com nuotr.

K. Jievaitienė pastebi, kad daug kas priklauso nuo paties moksleivio ir jo gebėjimų. Jei lėtesnį ir ramesnį moksleivį tėvai spaus tris keturis kartus per savaitę lankyti būrelius, jis gali labai išvargti. Tačiau aktyvesniam vaikui tokia dienotvarkė gali patikti.

„Du trys būreliai per savaitę, suderinus tinkamą poilsio laiką, yra normalu. Tačiau jei prastėja vaiko mokslo rezultatai, jo savijauta, miegas, pradeda dažnėti ginčų namuose, viso to priežastis gali būti  netinkamas dienos režimas, kuris vaikui per sunkus, – sako ji. – Šiais laikais daugelio vaikų dienotvarkė išties yra perkrauta, o nuo to kenčia emocinė savijauta ir santykiai. Tad būtina atžaloms būrelius rinkti pagrįstai, atsižvelgiant į tikruosius vaiko poreikius.“

Kaip skelbia „Los Angeles Times“, žymiojo kūrinio „My Heart Will Go On“, skambėjusio filme „Titanikas“, atlikėja šiuo metu „sunkiai dirba“, kad įveiktų netikėtai užklupusią ligą. Tai „Le Journal de Montréal“ pasakojo C. Dion sesuo Claudette Dion.

„Ji, kiek įmanoma, klauso mokslininkų, tyrinėjančių šią retą ligą“, – sakė garsenybės artimoji.

Dėl „sustingusio žmogaus sindromo“, diagnozuojamo maždaug vienam iš milijono žmonių, 55-erių dainininkė atidėjo turo po Europą ir 2023 metų pavasario koncertus. Liga, kuria serga C. Dion, stipriai stingdo raumenis, sukelia kojų ir nugaros spazmus.

Atlikėjos sesuo Claudette teigė, kad C. Dion „reikia pailsėti“. „Ji visada stengiasi būti stipriausia, bet dabar yra laikas, kai širdis ir kūnas sako kitaip. Svarbu į juos įsiklausyti“. – aiškino Claudette.

„Nors mes negalime rasti jokių veiksmingų vaistų, bet, neprarandame vilties, manau, tai – svarbu“, – pridūrė ji.