Tačiau kaip žinoti, ar vandens ar kito per kaitrą tinkamo gėrimo išgerta pakankamai? Berlyno „Charité“ universitetinės ligoninės fiziologijos instituto profesorius Hannsas Christianas Gunga pataria lipti ant svarstyklių.

Mokslininkas rekomenduoja tiesiog pasisverti ryte ir vakare ir palyginti rezultatus. Jei dienos pabaigoje rodyklė rodo kilogramu ar dviem mažiau, džiūgauti nereikėtų – tai ženklas, kad išgerta litru ar dviem per mažai.

Dar vienas pavojaus signalas, kad skysčių išgerta per mažai, yra pulsas: jei jis smarkiai pakyla užsiimant net menka fizine veikla, vadinasi, pats metas atsigerti.

Profesorius rekomenduoja gurkšnoti skysčius mažomis 150-200 mililitrų porcijomis. Gėrimas neturėtų būti šaltas kaip ledas – veikiau šiltas ir, žinoma, tai neturėtų būti alkoholis.

JAV, Oregone dirbantys mokslininkai nustatė, kad trumpa mankšta stiprina geno, atsakingo už ryšius tarp hipokampo neuronų, funkciją. Hipokampo smegenų regionas, seniausia ir giliausiai nugrimzdusi į galvos smegenų vidų smegenų žievės dalis, yra labai svarbus atminties ir mokymosi funkcijoms. Taigi, fizinė mankšta gali padėti jums tapti protingesniais, o tai visada yra geras dalykas.

Yra daugybė būdų paaiškinti, kodėl taip yra. Viena vertus, sveika širdis lengviau skirsto kraują ir geriau deguonimi pamaitina skirtingas smegenų dalis. Tačiau mokslininkai taip pat nustatė, kad genas, žymimas Mtss1L, yra aktyvuojamas trumpos mankštos metu ir gerina sinapsę – ryšius tarp neuronų hipokampo regione. Tam, kad patirtumėte šio fenomeno naudą nereikia kasdien veržtis į sporto salę – pakaks, jei kas savaitę pažaisite krepšinį ar pasivaikščiodami nužingsniuosite 4000 žingsnių. Žinoma, jei sportuosite daugiau ir sveikiau maitinsitės, patirsite ir kitus mankštos privalumus, o tai visada yra teigiamas gyvenimo pokytis.

Šis atradimas buvo plačiai aprašytas žiniasklaidoje ir pristatytas per televiziją. Tačiau tai nėra visiškai negirdėta naujiena. Kvinslando universiteto mokslininkai neseniai pasidalino tyrimu, kuris atskleidė, kad intensyvios treniruotės padeda užkirsti kelią kognityvinės funkcijos prastėjimui. Praeitais metais tas pats Kvinslando universitetas publikavo tyrimą, kuriuo buvo įrodyta, jog sportas padeda atsigauti po smegenų traumų.

Galiausiai, visa eilė tyrimų parodė, kad nutukimas gali būti siejamas su greitesniu kognityvinės funkcijos smukimu, tačiau mokslininkai nėra tuo visiškai įsitikinę. Bet kuriuo atveju, dažnai kartojamas posakis  „Sveikame kūne – sveika siela“ nėra visiškai neteisingas – nutukusių žmonių organizme dažnai kaupiasi toksinai, kurie gali kenkti ir smegenų darbui. Kita vertus, pats nutukimas dažnai yra psichologinių problemų pasekmė ir priežastis, o geriausias būdas to atsikratyti – dieta ir sportas.

Taigi, verta ieškoti balanso. Jei norite būti sveikesni ir protingesni, verta ne tik daug mokytis, bet ir daug judėti. Tai turi tiesioginės naudos kūnui ir protui, tačiau taip pat padeda atsipalaiduoti, susipažinti su kitais žmonėmis, pagerinti nuotaiką – visa tai leidžia būti produktyvesniems.

Saldiems gėrimams skirti mokesčiai nėra skirti tik valstybių biudžetams papildyti. Na, bent jau ne taip, kaip daugelis mano. Nutukimas, diabetas ir daug kitų su cukraus vartojimu susijusių sveikatos problemų sveikatos apsaugos sistemoms kainuoja milijonus. Cukrus ir kitos medžiagos su gėrimais įsisavinamos lengviau, todėl saldiems gėrimams, tokiems kaip įvairūs vaisvandeniai, sultys, energiniai gėrimai ir panašūs produktai, šalys noriai taiko specialius mokesčius.

Tačiau sugrįžkime prie naujo Prancūzijos mokslininkų tyrimo. Į tyrimą buvo įtraukti 101257 Prancūzijos gyventojai, 21 % iš jų buvo vyriškos, o 79 % – moteriškos lyties. Vidutinis dalyvių amžius – 42 metai. Visi dalyviai turėjo užpildyti bent dvi 24 valandų mitybos suvestines. Jų duomenys buvo fiksuojami net 9 metus (2009-2018 metais), todėl šio tyrimo rezultatai moksliniu požiūriu yra labai vertingi.

Pasirodo, vyrai vidutiniškai saldžių gėrimų suvartoja dažniau (90,3 ml per dieną prieš moterų 74,6 ml). Žinoma, nemažai tyrimo dalyvių išgirdo vėžio diagnozę – nustatyti 2193 vėžio atvejai (693 žmonės susirgo krūties, 291 – prostatos, 166 – storosios žarnos vėžiu). Taigi, mokslininkams teliko susumuoti rezultatus ir pabandyti suprasti, ar egzistuoja koks nors ryšys tarp saldžių gėrimų ir vėžio. Beje, prieš tai tyrėjai pasistengė neutralizuoti kitus faktorius, tokius kaip žalingi įpročiai, šeimos vėžio istorija, lytis, amžius, kad nustatytas ryšys, jei toks egzistuoja, būtų objektyvus ir tikras.

Mokslininkai nustatė, kad 100 ml išaugęs cukrumi saldintų gėrimų suvartojimas vėžio riziką padidina 18 %, tuo tarpu krūties vėžio rizika išauga net 22 %. Toks ryšys nebuvo pastebėtas su dirbtiniais saldikliais saldintais gėrimais, bet mokslininkai perspėja, kad žmonės jų tiesiog suvartoja mažiau. Taip pat verta pastebėti, kad šis tyrimas buvo stebimasis – jis nepaaiškina priežastinių ryšių.

Visgi, kad ir kaip ten būtų, tie, kurie pasisako už mokesčius saldiems gėrimams, vienu argumentu turės daugiau.

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” duomenimis, Kauno klinikas palankiai vertina septyni iš dešimties apklaustųjų (72 proc.), nepalankiai – tik 1 proc. Kas ketvirtas gyventojas nuomonės šiuo klausimu neturi.

„Reputacijos tyrimą nuspręsta atlikti, nes mums rūpi pacientų nuomonė. Nenorėdami vadovautis gandais ir stereotipiškai nusistovėjusia nuomone apie sveikatos priežiūros įstaigas, siekėme sužinoti tikrąją visuomenės poziciją ir išsiaiškinti, ką reikėtų tobulinti“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Anot Kauno klinikų atstovų, gegužės ir birželio mėnesiais atliekant šalies gyventojų apklausą apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, iš viso apklausta 1000 žmonių (18-74 metų amžiaus). Net 90 proc. klinikose besilankiusių respondentų Kauno klinikas laiko patikimiausia gydymo įstaiga Lietuvoje.

„Tai – didžiulis mūsų atsidavusių gydytojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų pastangų įvertinimas, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius. – Apklausos rezultatai geri, bet kiekvieno paciento susidaryta neigiama nuomonė mums – svarbus signalas, kad teigiamų pokyčių reikia ženkliai daugiau“.

Kuo daugiau informacijos ir asmeninės patirties žmogus turi, tuo geriau vertina šią įstaigą.

Pažymėtina, jog asmeninė patirtis gydantis ar lankant kitus besigydančius žmones lemia geresnius teigiamus Kauno klinikų vertinimus ir teigiamas asociacijas.

„Kuo daugiau informacijos ir asmeninės patirties žmogus turi, tuo geriau vertina šią įstaigą, o neigiamiems ar neutraliems vertinimams daugiau įtakos daro netiesioginė informacija – žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija arba pažįstamų pasakojimai“, – komentuoja tyrimą atlikusios bendrovės vadovė Rasa Ališauskienė.

Net 93 proc. Kauno klinikų pacientų, ligoninėje besilankiusių per pastaruosius trejus metus, yra patenkinti teikiamų paslaugų kokybe.

„Geresni vertinimai yra tų žmonių, kurie Kauno klinikose lankėsi asmeniškai arba lydėjo savo artimąjį, o prastesni vertinimai yra tų, kurie net nėra susidūrę su mūsų ligonine, – apie ją tik girdėję. Tai rodo, kad žmonės neretai Kauno klinikas vertina inertiškai, besiremdami išoriniais šaltiniais – pasakojimais ar istorijomis žiniasklaidoje“, – sako Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Stipriausiomis Kauno klinikų savybėmis respondentai laiko platų teikiamų paslaugų spektrą, pažangią įrangą, aukštą personalo kvalifikaciją ir gerą reputaciją. Turintys asmeninę lankymosi Kauno klinikose patirtį žmonės visas įstaigos savybes vertina geriau nei tokios patirties neturintieji.

Prireikus bei turint galimybę rinktis, Kauno klinikas rinktųsi 63 proc. visų Lietuvos gyventojų, nesirinktų – 9 proc. Tarp turinčių asmeninės patirties Kauno klinikose, šią ligoninę rinktųsi 89 proc. respondentų. Dažniausiai nurodomi nesirinkimo motyvai – atstumas (per toli) ir asmeninės patirties trūkumas. Šias priežastis nurodė beveik pusė respondentų – 47 proc. Toks vertinimas būdingas visų Lietuvos vietovių gyventojams.

„Vadinasi, Kauno klinikų Lietuvos žmonės nesirenka dėl racionalių priežasčių, o ne prastos patirties“, – vertina A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Svarbiausi informacijos šaltiniai apie Kauno klinikas – artimųjų ir pažįstamų pasakojimai, asmeninė patirtis ir tradicinės žiniasklaidos teikiama informacija. Žiniasklaidos teikiama informacija yra ypač svarbi nesilankiusiems Kauno klinikose.

„Nors apklausa parodė, kad mūsų pacientai sveikatos priežiūros paslaugomis yra patenkinti, mes nestovime vietoje ir strategiškai dirbame gerindami teikiamų paslaugų kokybę bei diegdami paciento centriškumo principą ligoninėje“, – pabrėžia prof. R. Jurkevičius.

Laikraštyje „Augsburger Allgemeinen“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 59 proc. apklaustųjų mano, jog per pastarąjį mėnesį tris kartus viešai pastebėti A. Merkel drebulio priepuoliai yra susiję su kanclerės „privačiu“ gyvenimu, o 34 proc. laikosi nuomonės, kad tai yra visuomenės intereso klausimas.

Kitą trečiadienį A. Merkel švęs savo 65-ąjį gimtadienį. Kanclerė Vokietijos vyriausybei vadovauja jau 14 metų.

Dauguma palaikančių A. Merkel konservatyviąją Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) partiją kartu su dauguma socialdemokratų ir žaliųjų šalininkų mano, jog drebulio priepuoliai yra asmeninė kanclerės problema.

Ir tik dauguma remiančiųjų kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) galvoja, kad A. Merkel sveikata yra viešojo intereso klausimas.

Nors viešumoje kanclerė yra patyrusi tris nekontroliuojamo drebulio priepuolius ir šią savaitę liko sėdėti skambant nacionaliniams himnams per susitikimą su naująja Danijos ministre pirmininke, Vokietijos kanclerė primygtinai teigia, kad jaučiasi „labai gerai“.

A. Merkel pažymėjo, kad pirmasis drebulio priepuolis birželio 18 dieną per ceremoniją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sukėlė psichosomatinę reakciją, nulėmusią vėlesnius priepuolius.

Didžiulio tiražo dienraštis „Bild“ penktadienį pranešė, kad nuo pirmojo incidento, esą įvykusios dėl dehidratacijos, ištikusios kanclerę per Berlyną apėmusią karščio bangą, A. Merkel buvo atlikti išsamūs medicinos tyrimai.

Sportas – neatsiejama gyvenimo dalis

Ne paslaptis, jog Edgaras mėgsta aktyvų laisvalaikį, o šis pomėgis yra jo gyvenimo dalis.

„Nuo pat mažens esu linkęs sportuoti ir aktyviai leisti laisvalaikį. Kūno kultūros pamokos mokykloje buvo mėgstamiausios. Kadangi draugų ratas buvo toks, jog didžioji dauguma sportuodavo, todėl ir pats mėgdavau užsiimti aktyvia veikla ir išbandyti įvairias sporto šakas. Anksčiau skirdavau daugiau laiko šiam pomėgiui – būdavo normalu sportuoti penkis kartus per savaitę ir laikytis griežto režimo, dabar, kai laisvo laiko turiu šiek tiek mažiau, sportuoju rečiau. Sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis, todėl man užtenka bent kelis kartus nueiti pasimankštinti į sporto salę ir aš jaučiuosi žymiai geriau“, – pasakoja žinomos moters mylimasis.

Nors daugelui atrodo, kad siekti rezultatų itin vargina, nes reikalauja didelio ryžto ir užsispyrimo, tačiau Edgaras teigia, kad tai žymiai lengviau, kai tai ką mėgsti tampa gyvenimo būdu, o ne paprastu pomėgiu.

„Negalima sakyti, kad nėra laiko sportui, nes net neturint sąlygų nusipirkti sporto klubo abonemento ar ištrūkti iš darbo, visada galima sporto klubą įrengti  savo namuose, reikia tik noro. Man nesunku atsikelti 6 valandą ryto, kad spėčiau pasportuoti prieš tos dienos darbus. Kai sportas tampa gyvenimo dalimi, tu pamatai pokyčius savo kūne, tada užsispyrimas ir ryžtas kasdien tik didėja“, – savo patirtimi dalijasi Edgaras.

Priežiūra ir tinkama mityba

Nors sportas padeda pagerinti kūno formas ir sustiprinti raumenų tonusą, tačiau tai neužtikrina puikių rezultatų. Anot vyro, savęs per daug riboti negalima ir į kraštutinumus eiti niekam nevertėtų, tačiau prisižiūrėti būtina, nes nuo to priklauso ne tik mūsų išvaizda, bet svarbiausia ir – sveikata. Kartu su Natalija jie kiekvieną dieną terasoje ant grilio kepa įvairius patiekalus.

„Labai mėgstame didkepsnius. Jautienos didkepsniu ar keptu viščiuku su daržovėmis mėgaujamės beveik kasdien. Tai tarsi tapo mūsų ritualu. Kadangi mano medžiagų apykaita yra greita, tad galiu valgyti viską ir pilvas man tikrai neužaugs. Aišku, turiu žiūrėti, ką valgau, nes, kaip žinome, mityba yra svarbiausias dalykas sportuojant. Todėl dažniausiai antroje dienos pusėje nevartoju angliavandenių turinčių produktų, nors vasaros metu tai padaryti labai sunku“, – sako N. Bunkės mylimasis.

Naujajame name – senos tradicijos

Nors namo statybos jau baigtos, tačiau Edgaras prisimena, kaip kelis mėnesius kartu su Natalija vakarais važinėdavo ir ieškodavo tinkamos vietos, kurioje jie norėtų praleisti savo laiką.

„Naujajame name atskiro sporto kambario nebus, tačiau atskira kompiuterių žaidimų vieta tikrai bus, – šypsosi vyras. – Be to, nors daug kas per pastaruosius mėnesius keitėsi, nes gyvenome labai intensyviu ritmu, tekdavo dažnai vykti pasižiūrėti, kaip sekasi remonto darbai, kai kurių dalykų su Natalija nekeičiame. Po ilgos dienos grįžę namo mėgaujamės laiku, kai kartu įsispiriame į pamėgtas masažo šlepetes. Man patinka jų poveikis ir jaučiu jų teikiamą naudą. Būna dienų, kai esame kur nors išvykę, o šlepetes pamirštame namie, tai atrodo kažko trūksta, sunku atsipalaiduoti. Stimuliuodamos pėdose esančius svarbius akupunktūros taškus jos mums padeda pailsėti ir jaustis dar laimingesniems būnant kartu“, – geriausia viso to dalis, pasak Natalijos mylimojo, yra tai, jog jie gali džiaugtis vienas kito kompanija, mat nereikia vaikščioti pas masažo specialistus.

"Global Wellness Day" (GWD) – ne pelno organizacija, visame pasaulyje organizuojanti Pasaulinės sveikatingumo dienos renginius. Jų metu ir Lietuvos miestuose vyksta nemokami renginiai. Suaugusieji ir vaikai mankštinosi nemokamose šokių, zumbos, jogos treniruotėse, šoko žaibiškuose sambūriuose, mėgavosi sveikais kokteiliais, dalyvavo kitose veiklose.

GWD ambasadorė Lietuvoje E.Preikšaitytė siekia, kad žmonės susimąstytų, kaip gyventi geriau ir sveikiau. Atsakant į šį klausimą, siūloma išbandyti septynių žingsnių programą. Pagal ją, vien gyventi sveikai nepakanka – reikia būti atsakingam, užsiimti visuomenei naudinga, širdžiai miela veikla.

Klausimą, kaip gyventi geriau ir sveikiau, E.Preikšaitytė sau užduoda nuolatos.

"Aš pati daug metų aktyviai sportuoju, jau seniai domiuosi subalansuota mityba ir valgau pagal jos principus. Nesu vegetarė ar veganė, tačiau derinu maisto produktus. Stengiuosi kuo mažiau vartoti cukraus, nevalgau miltinių patiekalų, renkuosi šviežią maistą ir stengiuosi kuo daugiau gaminti namuose. Subalansuota mityba suteikia žymiai daugiau energijos, leidžia jaustis gerai ir lengvai", – pasakojo nuolatos besišypsanti pašnekovė.

E.Preikšaitytė džiaugiasi, kad septynių žingsnių GWD programą jai pavyksta įgyvendinti ne tik laisvalaikiu, bet ir darbe – SPA namuose.

"Kiekvienam siūlau rinktis subalansuotą mitybą, domėtis maisto produktais ir jų derinimu, rūpintis tuo, ką dedame į savo kūną. Taip pat kuo dažniau judėti, užsiimti mėgiama sporto šaka, laisvalaikį leisti aktyviai", – pataria aktyviai sportuojanti mergina.

Mergina viliasi, kad kiekvienas sveikatingumo dienos dalyvis suprato: jaustis gerai yra smagu.

"Aktyvus gyvenimas ir užsiėmimai dovanoja nuostabias akimirkas, teigiamas emocijas ir šypseną. Mūsų siekis – tą dieną praleisti kartu smagiai judant – buvo įgyvendintas. Matydami laimingus žmones, džiaugėmės galėdami keliais procentais pagerinti jų gyvenimo kokybę", – šypsosi šviesiaplaukė.

Tiems, kurie nori gerai jaustis ne tik per Pasaulinę sveikatingumo dieną, bet ir visus metus, E.Preikšaitytė pataria būti fiziškai aktyvesniems, daugiau judėti, nuolat mankštintis.

"Reikėtų ne laikytis alinančių dietų, bet rinktis subalansuotą mitybą. Skirti pakankamai laiko kokybiškam poilsiui, miegui, stengtis tobulėti, pažinti kuo daugiau skirtingų gyvenimo sričių ir, aišku, būti kuo pozityvesniems. Juk teigiamos mintys materializuojasi", – pataria gyvenimo džiaugsmą spinduliuojanti pašnekovė.

Šiemetinę Pasaulinę sveikatingumo dieną paženklino reikšmingas įvykis merginos asmeniniame gyvenime. "Dieną po šio renginio man pasipiršo mano širdies draugas. "Aš sakau taip!" – tai yra Pasaulinės sveikatingumo dienos šūkis. Taigi, pasakiau taip ne tik projekto idėjai, bet ir Mantui", – į dešinės rankos bevardį pirštą, kurį puošia sužadėtuvių žiedas, pažvelgė Eglė.

GWD organizacijos septynių žingsnių programa

1) kasdien po vieną valandą vaikščioti;

2) gerti daugiau vandens;

3) nenaudoti plastikinių butelių;

4) valgyti sveiką maistą;

5) daryti gerus darbus;

6) bent kartą per savaitę vakarieniauti kartu su šeima;

7) eiti miegoti 22 val.

Per dvejus su puse metų ministras Aurelijus Veryga pasirodė kaip labai originalus ir drąsus politikas, nepabūgęs nukreipti ugnį į save, priimdamas drastiškus sprendimus. Tačiau vos pakrutėjus pėstininkams valdančiosios koalicijos šachmatų lentoje paaiškėjo, kad A.Veryga, politinių oponentų ir netgi visuomenės atakas atremdavęs, prisidengęs naivaus psichiatro kauke, nėra joks didžiavyris. Arba negali juo būti, nes turi vykdyti valdančiųjų valią. O į politikos olimpą įkopus "tvarkiečiams" ir jų lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareikalavus iš sveikatos sistemos reformos planų išbraukti rajonų ligoninių pertvarką, A.Veryga besąlygiškai pakluso.

Vadinasi, taupydamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto trupinius nurodęs ligoniams vartoti tik pačius pigiausius vaistus, tiksliau leidęs tik tokius kompensuoti, sveikatos apsaugos ministras nereikalaus, kad valstybė už jos draudžiamuosius mokėtų tiek, kiek moka dirbantieji. Ir nesiūlys reformuoti rajonų ligoninių, kurios tuštėja, kaip tuštėja senos sodybos, o vietoje jų, juolab tų, kurių būta vaizdingose vietovėse, kyla turtuolių vilos. O jau turtuoliai tai tikrai nesigydo rajonų ligoninėse, kurių pastatams išlaikyti, ligonių laukiančių medikų atlyginimams tenka nemažai atseikėti iš PSDF. Ak, jei tos lėšos būtų atiduotos tiems, pas kuriuos veržiasi netgi atokiausių kaimų senoliai!

Šiandien visi nori būti ištirti ir išgydyti naujausiais metodais ir vaistais, kaip gydoma visoje Europoje ir Amerikoje. Ir tai mūsų medikams pavyksta, tačiau tik tada, kai jie daug dirba, mokosi ir turi galimybes patirtį bei naujoves pritaikyti. Rajonų ligoninėse tokių galimybių nėra, bet tam, kad jos egzistuotų, naudinga jų steigėjams (savivaldybių merams, administratoriams ir kt.), kurie gydymo įstaigų nemedicininėse tarnybose įdarbina savo žmonas, anytas ir kitus giminaičius. Juk atlyginimas – ne iš savivaldybės, o iš PSDF biudžeto! Ar ne todėl mūsų sveikatos sistemai taip trūksta lėšų? Ir trūks, jei nieko nekeisime.

Lietuvoje nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vaikai iš viso skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėluota paskiepyti, tėvams tereikia su juo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.

Tikiuosi, šį tymų protrūkį mes – visuomenė – priimsime kaip pamoką ir atsikvošėjimą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugina tai, kad daugelis tėvų suprato, kad atsisakydami skiepų rizikuoja savo vaikų sveikata ir gyvybe. Per pirmąjį praėjusių metų trečdalį nuo tymų paskiepyta beveik 13 300 vaikų, tuo metu šiemet per tą patį laikotarpį – jau per 19 000.

„Tikiuosi, šį tymų protrūkį mes – visuomenė – priimsime kaip pamoką ir atsikvošėjimą. Juk visos ligos į skiepijimų kalendorių įtrauktos ne šiaip sau, o atsižvelgiant į jų pavojingumą ir ilgametę patirtį bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Tik taip galėsime apsaugoti savo vaikus ir save“, – sako ministras A. Veryga.

Mokslo įrodyta, kad tymų virusas pasižymi imunitetą slopinančiu poveikiu, todėl didėja antrinių bakterinių infekcijų komplikacijų rizika po tymų. Todėl tymų vakcina užkerta kelią ir galimoms komplikacijoms.

SAM nuotr.

Lietuvoje jau kuris laikas registruojami tik pavieniai nauji tymų atvejai ir tie patys – ne kasdien. Kaip teigia sveikatos apsaugos viceministras, darbo grupės užkrečiamųjų ligų protrūkių ar nepalankios epideminės situacijos valdymo koordinavimui vadovas Algirdas Šešelgis, tik dėl atsakingų institucijų pastangų išvengta dar aštresnės situacijos.

Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikams priklauso ir rekomenduojami skiepai nuo hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, tuberkuliozės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos, mergaitėms – nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos. Tai susirgimai, pavojingi ne tik sveikatai, bet ir galintys nusinešti vaiko gyvybę.

Dėl vaikui priklausančių skiepų reikia kreiptis į šeimos gydytoją.

SAM nuotr.

Implantavus kelis tokius pleistrus į širdį, ji virsta funkcionuojančia, skatina ląsteles atsistatyti, gerina kraujo cirkuliaciją. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta apie 17-18 milijonų žmonių.