Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Karolinos Kudzinskienės, sutrikusi mikrobiotos pusiausvyra gali sukelti įvairias ligas, įskaitant virškinamojo trakto sutrikimus, tokius kaip dirgliosios žarnos sindromas, alergija ar šlapimo organų infekcijos.

Nors vis dar manoma, kad pakanka su maistu gaunamų probiotikų, vaistininkė sako, kad maiste jų kiekis nedidelis, todėl pajutus sutrikimus tikėtis, kad juos įveiksite tik valgydami probiotikais praturtintą maistą, nereikėtų.

„Jei mūsų organizmo mikrobiota suardyta (tai vadinama disbioze), tuomet reiktų rinktis probiotikus kaip vaistus ar maisto papildus. Esant rimtiems negalavimams gydytojas gali paskirti vaistų, o profilaktiškai pakanka vartoti maisto papildus“, – paaiškina farmacininkė.

Pasak vaistininkės, vartojant probiotikus nereikia baimintis, kad dar gausime jų su maistu ir taip perdozuosime – jų perteklius pasišalina iš organizmo. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į pagal amžiaus grupes rekomenduojamus vartoti probiotikus: vaikiški probiotikai nebus efektyvūs suaugusiems, o suaugusiųjų – vaikams.

Esant rimtiems negalavimams gydytojas gali paskirti vaistų, o profilaktiškai pakanka vartoti maisto papildus.

Kada vartoti probiotikus?

Vaistininkė K. Kudzinskienė sako, kad probiotikus galima vartoti visiems, o kada tai daryti, galime įvertinti ir patys, atsižvelgdami į savo savijautą – juos galima vartoti periodiškai profilaktiškai arba esant poreikiui. Probiotikai dažnai vartojami susiduriant su pilvo pūtimu, esant vidurių užkietėjimui ar viduriavimui, pienligės simptomams ar dermatitui bei daugeliui kitų ligų.

Svarbu nepamiršti, kad probiotikų vartojimas neatstoja subalansuotos ir visavertės mitybos, valgant sveiką ir įvairų maistą, papildomai vartoti probiotikus gali prireikti daug rečiau. Vis dėlto vaistininkė pastebi, kad įvairių vaistų vartojimas, stresas, aplinkos pasikeitimas gali sukelti disbiozę, todėl tokiais atvejais naudinga vartoti probiotikus papildomai.

Vaistininkė pastebi, kad užsienyje maisto papildus įprasta vartoti profilaktiškai, siekiant išvengti negalavimų, nors lietuviai ir linkę juos vartoti tik tada, kai pasijaučia prasčiau.

„Taip pat elgiamasi ir vartojant probiotikus, jie Lietuvoje vartojami dažniausiai tik tada, kai jaučiame negalavimus ar vartojame antibiotikus, vis dėlto turėtume savo mikrobiota rūpintis labiau, juk ji atsakinga už mūsų gerą savijauta“, – apibendrina vaistininkė.

2020 m. net 80 proc. pneumokokinės infekcijos atvejų nustatyta Kauno mieste. Po vieną pneumokokinės infekcijos atvejį registruota Kauno, Kėdainių ir Raseinių rajonuose, kitose Kauno administracinėse teritorijose – nenustatyta. Net 60 proc. pneumokokine infekcija susirgusių asmenų sudarė 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys.

Pneumokokinės infekcijos sukėlėjo sukeliamos ligos ir rizikos grupės

Pneumokokinės infekcijos sukėlėjas – Streptococcus pneumonia rūšies bakterijos, dažniausiai sukeliančios pneumoniją bei viduriniosios ausies uždegimą, tačiau priklausomai nuo infekcinio proceso lokalizacijos, gali sukelti ir kitas ligas: anginą, meningitą, endokarditą, peritonitą, sepsį.

Pneumokokinės infekcijos sukėlėjas yra plačiai paplitęs vaikų ir suaugusių asmenų tarpe, tačiau šiai infekcijai jautriausi yra vaikai iki 5 metų amžiaus, vyresni nei 65 m. asmenys, bei lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, nusilpusio imuniteto asmenys.

Nuo pneumokokinės infekcijos galima pasiskiepyti

Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės biudžeto lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos yra skiepijami 3 vakcinos dozėmis: 2 mėn., 4 mėn. ir 12 – 15 mėn. amžiaus.

2020 m. lyginant su 2019 m., pneumokokinės infekcijos polisacharidine konjuguota vakcina paskiepyta net 1,7 karto daugiau Kauno apskrities gyventojų. 2020 m. ir 2019 m. įskiepytas toks pats vakcinų skaičius vaikams, tačiau ypač suaktyvėjo suaugusių asmenų skiepijimas, kurių paskiepyta 1,7 karto daugiau nei 2019 m.

Įgyvendinant Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019-2023 metų programos priemones ir vykdant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. V – 1130 Dėl Pneumokokinės infekcijos rizikos grupių patvirtinimo, valstybės biudžeto lėšomis vykdomas vaikų ir suaugusių asmenų,  priklausančių rizikos grupėms, skiepijimas pneumokokine polisacharidine konjuguota vakcina.

Planiniai skiepijimai vykdomi ir karantino metu

Atkreipiamas dėmesys, kad planiniai skiepijimai nei karantino, nei valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu, nėra atidedami ir privalo būti atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose, numatant pacientų srautų valdymą.

Rekomenduojama pasinaudoti galimybe ir pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos nemokamai, siekiant apsaugoti ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatą.

Visais atvejais dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją telefonu.

Pagrindinės priemonės – vienkartinės kaukės

Specialistė teigia, kad kaip ir pirmojo karantino metu, populiariausia apsaugos priemone nuo virusų tarp gyventojų išlieka vienkartinės medicininės kaukės. Rankų dezinfekcinio skysčio parduodama šiek tiek mažiau nei pirmojo karantino pradžioje, tačiau jo paklausa vis tiek išlieka didelė.

„Vienkartinių apsauginių kaukių kaina vaistinėse svyruoja nuo 0,13 iki 0,25 Eur už vienetą. Vieno respiratoriaus kaina – nuo 1,89 iki 3,6 Eur. Dalis klientų renkasi ir daugkartines veido kaukes. Jų kaina yra nuo 3,29 eurų už vienetą, apsauginio veido skydelio – 3,99 Eur. Rankų dezinfekcinio skysčio kaina, priklausomai nuo kiekio, svyruoja nuo 1,29 iki 5 eurų“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

Specialistės teigimu, tai, kiek žmogus per mėnesį išleidžia šioms apsaugos priemonėms, labai priklauso nuo jo darbo vietos, turimų kontaktų, perkamų priemonių kiekio ir kt. Visgi minimalaus apsisaugojimo nuo viruso krepšelio, į kurį įeina vienkartinės veido kaukės ir 100 ml rankų dezinfekcinis skystis, kaina vidutiniškai siekia apie 5 eurus. Į tai įeina daugkartinė veido kaukė, skydelis ar kasdien keičiamas respiratorius bei 400 ml rankų dezinfekcinis skystis.

Pats pigiausias būdas – kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, būti fiziškai aktyviems. Taip pat labai svarbu subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir gera psichologinė savijauta.

Per pirmąjį karantiną išmoktos pamokos

Pasak „Camelia“ vaistininkės, apsisaugoti nuo viruso gali padėti ne tik kaukės ar rankų dezinfekcinis skystis, bet ir imuniteto stiprinimas. Kad tai suprato ir klientai, rodo jų elgsena: jei pirmojo karantino metu žmonės dideliais kiekiais pirko daugiau vaistų nei reikėjo, šiandien jie perka daug tikslingiau.

Specialistė pataria, kad šaltuoju metu laiku imunitetą geriausia stiprinti vitaminais C, D, cinku, selenu ir žuvų taukais. O vitaminai C ir D šiuo metu ir yra perkamiausios prekės.

„Vitamino C kaina vaistinėse mėnesiui svyruoja nuo 1,1 iki 5 eurų. Priklausomai nuo rekomenduojamos paros dozės, vitamino D kaina suaugusiam asmeniui – nuo 5 iki 11 eurų. Cinko ir seleno kaina mėnesiui svyruoja apie 4 eurus, o žuvų taukų – nuo 6 iki 10 eurų“, – sako E. Zykienė.

Veiksmingiausios priemonės – nemokamos

E. Zykienė akcentuoja, kad nors apsaugos priemonės ir vitaminai svarbūs viruso prevencijai, visgi veiksmingiausios priemonės – nemokamos.

„Norint apsisaugoti nuo virusų, labai svarbu stiprinti imunitetą visus metus. Pats pigiausias būdas – kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, būti fiziškai aktyviems. Taip pat labai svarbu subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir gera psichologinė savijauta“, – sako „Camelia“ vaistininkė.

E. Zykienė akcentuoja, kad labai svarbu ir tinkamas kvėpavimas. Ypač ištikus dusulio priepuoliui, kuris galimas susirgus ar persirgus COVID-19. Pasak jos, tokiu atveju svarbiausia susitelkti į kvėpavimą ir išlikti ramiems.

Matomos pasekmės

Nesilaikant viruso prevencijos reikalavimų ir neskiriant pakankamai dėmesio imunitetui stiprinti, žmogui gali būti daug sunkiau apsisaugoti nuo COVID-19.

„Nuo to, kaip į virusą reaguoja žmogaus imuninė sistema, priklauso, kokia viruso forma – besimptomė, lengva, vidutinio sunkumo ar sunki – pasireikš. Tie, kurių imuninė sistema stipri, gali jausti nežymius simptomus. Nusilpusiems ar turintiems lėtinių ligų dažniau pasireiškia sunkesnės viruso formos. Todėl svarbu nenumoti ranką į organizmo stiprinimą ir padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, – teigia vaistininkė. – Norint apsisaugoti nuo COVID-19 viruso, tenka tam skirti dalį biudžeto, tačiau visuomet galima rasti būdų, kaip išleisti mažiau. Bet kuriuo atveju, sveikata visuomet svarbiausia, o viruso sukeltų komplikacijų pasekmės gali kainuoti kur kas brangiau nei prevencija.“

„Dabar labai populiarėja maudynės eketėse. Ar sveika maudytis lediniame vandenyje, ar tai padeda ugdyti atsparumą ligoms?“, – klausė laidos vedėjas, tv3.lt portalo vyr. redaktorius Artūras Anužis.

„Kiekvienas grūdinimasis duoda naudos organizmui, padeda ugdyti atsparumą ligoms. Stresas po truputį didinimas organizmui duoda naudos, bet staigus gali padaryt daugiau žalos nei naudos. Kai žmonės lenda masiškai be apšilimo, be pasiruošimo, tai gali ir širdis sustoti nuo tokio didelio streso. Grūdintis tikrai reikia, bet su sveiku protu tai turi būt daroma“, – sako laidos, rodomos pirmadienį 19.30 val.  per TV3, pašnekovė biomedicinos mokslų daktarė V. Pašukonienė.

Jai pritarė ir kitas laidos svečias prof. A. Skurvydas.

„Grūdinimas super gera priemonė stiprinti kūną, imunitetą. Imuninę sistemą geriausiai stiprina laipsniškas grūdinimas, pradedant nuo 15 laipsnių ir ne ilgiau kaip 45-60 sekundžių ir tik po kelių savaičių galima žemint temperatūrą. Šokt į ledinį vandenį nepasiruošus – bus milžiniškas šokas organizmui ir gali baigtis blogai. Po tokio įlindimo į eketę net 24 val. imunitetas būna dvigubai silpnesnis“, – kalba A. Skurvydas.

Šokt į ledinį vandenį nepasiruošus – bus milžiniškas šokas organizmui ir gali baigtis blogai. 

Dar vienas klausimas užduotas laidos svečiams: ar gali padėti kovoti prieš infekciją sveika mityba ir kokia ji turėtų būti?

„Riebalai organizmui apskritai labai reikalingi. Riebalinis sluoksnis yra atsargų šaltinis. Yra visiškai tiesioginis ryšys tarp riebalinio audinio ir imuniteto. Nėra gerai visiškai sunaikinti savo riebalinį sluoksnį, bet nesveika ir nutukti.  Riebalų mes gauname pakankamai ir visokių. Mums trūksta nesočiųjų rūgščių Omega-3, tai jų mums reikia papildomai. Lašiniai niekam nepakenkė, jei jie yra su saiku vartojami. Ypač geras produktas žiemą – raugintos daržovės“, – apie mitybą kalbėjo V. Pašukonienė.

Gera fizinė būklė dar ne viskas, ne mažiau svarbu ir psichologinė savijauta.

„Geriausiai gerina nuotaiką: numeris vienas – fiziniai pratimai 15-20 min. intensyviai, arba valandą pasivaikščiot, antroje vietoje hobiai – rašyt, skaityt, remontuot ir t.t. Labiausiai nuotaiką gadina nieko neveikimas ir tyrinėjimas kiek, kur, kas susirgo ar numirė. Nieko neveikimas – blogiausia, bet kuo užsiimk ir bus žymiai geriau“, – apie tai, kaip gerinti psichologinė savijautą kalbėjo profesorius.

Jam pritarė ir V. Pašukonienė: „Gera nuotaika yra geras stimulas imuninei sistemai“, – teigė ji.

Vyras nuo vaikystės yra trumparegis ir dėl blogo matymo į tolį privalėjo nuolat dėvėti akinius, tačiau visada norėjo tapti nepriklausomas nuo konservatyvių optinės korekcijos priemonių. Ilgą laiką kentęs akinių keliamą diskomfortą, jis ryžosi lazerinei refrakcijos ydos korekcijos operacijai.

„Vos tik išgirdau, kad Lietuvoje atliekamos tokio tipo operacijos, pradėjau domėtis, bet gąsdino kaina. Taip pat trūko informacijos, kaip pacientai jaučiasi po ilgesnio laikotarpio, – pasakoja vyras. – Tačiau sužinojęs, kad Kauno klinikose yra galimybė atlikti regos korekciją lazeriu, nusprendžiau ja pasinaudoti.“

Pasak Kauno klinikų Akių ligų klinikos Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus ir Kataraktos, glaukomos ir lazerinės chirurgijos sektoriaus vadovės, gydytojos oftalmologės prof. dr. Dalios Žaliūnienės, dažniausiai taikomi du lazerinės refrakcijos ydos korekcijos būdai – LASIK ir PRK.

„Pasirinkus LASIK operacijos metodą, suformuojamas ragenos lopelis, kuris atkeliamas ir eksimeriniu lazeriu nugarinama dalis ragenos stromos, vėliau lopelis grąžinamas į savo vietą. PRK metodu korekcija atliekama paviršiniuose ragenos sluoksniuose, kitaip tariant eksimeriniu lazeriu pašalinamas viršutinis ragenos sluoksnis – epitelis ir keičiamas ragenos stromos gaubtumas“, – sako prof. dr. D. Žaliūnienė. Anot profesorės, operacijos metodas parenkamas gydytojui oftalmologui ir pacientui aptarus jo gyvenimo būdo, profesinius veiksnius, įmanomas rizikas, lūkesčius ir skausmo toleravimą.

„Atlikus detalius ragenos tyrimus, kurie kartoti du kartus, Dariui atlikta lazerinė regos korekcijos operacija PRK būdu. Jau kitą dieną po operacijos paciento regos aštrumas ženkliai pagerėjo ir visiškai atsistatė per 3 dienas“, – sako prof. dr. D. Žaliūnienė.

Atgavęs normalų regėjimą, Darius jaučiasi puikiai. „Neslėpsiu, gijimo laikotarpis buvo sudėtingas, akys bijojo šviesos, tačiau dabar nebejaučiu diskomforto ir kaip tik mėgstu, kai būna šviesiau. Nuoširdžiai dėkoju Kauno klinikų Akių ligų klinikos personalui ir visiems, kurie sugrąžino man ne tik puikų regėjimą, bet ir visavertį gyvenimą“, – šypsosi pacientas.

Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Vasarį – burnos vėžio prevencijos mėnesį – Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai primena, kaip prie ankstyvos ligos diagnostikos gali prisidėti patys žmonės, o kas – tik patyrusių specialistų rankose.

Įtarimų sukėlė raudonis ir greitai užaugę polipai

Aldona – gana netipinė pacientė, kadangi, kaip pati juokiasi, nepažįsta nė vieno žmogaus, kuris dažniau nei ji būtų lankęsis odontologo kabinete: „Išleidau tiek, kad būčiau galėjusi kelis neprastus automobilius įsigyti!“

67-erių vilnietė pasakojo nuolat turėjusi burnos bėdų ir pamažu natūralius dantis keitė protezai. Viršutiniai protezai laikėsi ant štifto, įstatyto prieš porą dešimtmečių.

„Užpernai vasarą išjudėjo tas dantis su štiftu, bet vasarą dar ketinau praleisti sode, o pasitikrinti rudeniop grįžusi į sostinę. Protezas, nors ir maskatavo, laikėsi, tačiau nerimą sukėlė ties štiftu atsiradęs paraudimas. Vasaros pabaigoje protezų vietoje ėmė formuotis iškilimai, polipai. Grįžau į sostinę, bet vėl bėda – mano odontologė atostogavo, tad pas gydytoją patekau tik gruodžio mėnesį. Pastaroji pažiūrėjusi negalėjo pateikti diagnozės, todėl nusiuntė tirtis toliau. Buvo atlikta biopsija, kuri iš pradžių nieko neparodė. Sausį buvo pašalinti polipai, mėginys nusiųstas ištirti, o tada atsakymas – vėžys“, – mena Aldona.

Sausį buvo pašalinti polipai, mėginys nusiųstas ištirti, o tada atsakymas – vėžys.

Praėjusių metų kovą moteris galiausiai pateko į NVI, kur jai atlikta pakartotinė operacija kartu su audinių rekonstrukcija.

„Šiandien galiu tik spėlioti, ar nekokybiškas protezas ir senas dantis su štiftu prisidėjo prie ligos formavimosi. Atrodytų, reguliariai tikrinausi burnos sveikatą, tačiau galiausiai džiaugiuosi, kad liga nustatyta, kad patekau į geriausių specialistų rankas. Šiandien, jau kone po metų, visi tyrimai geri. Esu laiminga ir nė neketinu nuleisti galvos“, – pasakojo pacientė.

Paciento ir specialisto atsakomybė

Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė pabrėžia, kad tiek ligoniai, tiek pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, odontologai, burnos higienistai) yra atsakingi už vėlyvą ar ankstyvą burnos vėžio diagnostiką.

„Viena vertus, ligoniai dažnai nevertina pakitimų burnoje kaip vėžio, nes, pavyzdžiui, niekada nėra girdėję apie tokį susirgimą arba tiesiog labai bijo, neigia, kad kažkas ne taip, nors ir įtaria, kad tai rimtas susirgimas. Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kada ligonis nesikreipia į gydytoją dėl socialinių veiksnių – gyvena atokioje vietovėje iš kur nuvykti į polikliniką gan komplikuota, ar tuo metu piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat retas kuris lankosi pas odontologą ar higienistą kas pusmetį, kaip rekomenduojama burnos ertmės higienai palaikyti. Jei laikytumėmės tokių rekomendacijų, suteiktume progą specialistui įvertinti ne tik dantis, bet ir burnos ertmės gleivinę, galbūt, atrasti priešvėžinius pakitimus“, – kalbėjo O. Kutanovaitė.

Kita vertus, gydytojos teigimu, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ne visada atpažįsta vėžinius pakitimus burnoje – juos vertina kaip uždegiminius, alerginius, yra linkę pradėti gydymą patys ir tik nepasisekus nusiųsti konsultacijai specialistui.

„Neramina ir kita problema, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai nežino, kam nukreipti ligonį su įtariamu burnos naviku. Taip ligonis neretai užsisuka sveikatos sistemos labirintuose ir liga progresuoja“, – pabrėžė veido ir žandikaulių chirurgė. Per paskutiniuosius dešimtmečius medicina tiek pažengė į priekį, kad vienas tam tikros specialybės gydytojas nebegali žinoti visų jo srities ligų gydymo niuansų, gairių ir naujovių. Dėl to atsirado daug subspecialybių, kur kiekvienas gilinasi į savas sritis – vienas domisi sąnariu, kitas – ortognatine chirurgija, trečias – onkologija ir tt. Dėl tos pačios priežasties buvo įsteigti ir specializuoti gydymo centrai. NVI – vienintelis Europos onkologijos institutų organizacijos akredituotas centras Lietuvoje, skirtas gydyti išskirtinai vėžiu sergančius pacientus, kur tokie ligoniai gauna visapusišką specializuotą pagalbą – gydymą nuo A iki Z.

Burnos vėžiu sergantys ligoniai nėra išimtis. Čia pacientas tiriamas, aptariamas multidisciplininėje komandoje, jam taikomas specifinis gydymas, gydomos pačios ligos ir ligos gydymo sukeltos komplikacijos.

„Vėžio gydymas nesibaigia ties operacija, dažnai reikalingas papildomas gydymas spinduliais ar chemoterapija, turime suvaldyt tokius reiškinius kaip skausmą, išsekimą ir kitus. Todėl svarbu pradėti ir tęsti gydymą vienoje įstaigoje, išsirinkti specialistus dirbančius būtent šioje srityje, pagal tarptautinius standartus taikančius moderniausią prieinamą gydymą. Kitu atveju, pradėjus gydymą netinkamai, jis gali tapti ne toks veiksmingas, koks galėjo būti. Įrodyta, kad vėžio gydymas specializuotame centre padidina paciento penkerių metų išgyvenamumo tikimybę kelis kartus! Na, ir pačiam ligoniui yra kur kas patogiau rasti visus jo ligos gydymui reikalingus specialistus po vienu stogu – nereikia galvoti, kaip pasiekti vieną ar kitą gydytoją, iš kur gauti siuntimą ir t. t.“, – vardijo O. Kutanovaitė.

Otilija Kutanovaitė, NVI nuotr.

Vienas svarbiausių gydymo rezultatų – gyvenimo kokybė

NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyrius per pastaruosius trejus metus sparčiai pažengė į priekį – operacijų apimtimis ir sudėtingumu galime lygiuotis į Vakarų Europos šalių klinikas. Taip pat laikomasi multidiscipliniškumo principo, pagrindinio ir labai svarbaus šiuolaikinėje onkologijoje.

„Išmokome operuoti stipriai pažengusį vėžį, įvaldytomis įvairiomis rekonstrukcinėmis technikomis atkurti pašalintus organus bei jų funkcijas, kitaip tariant – išsaugoti žmogaus gyvenimo kokybę, gyvybines funkcijas – kvėpavimą, rijimą, kalbėjimą, estetinę išvaizdą, socialinį gyvenimą. Šiuo metu pacientas, kuriam pašalintos gerklos ar liežuvis gali kalbėti, įprastai maitintis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kiekvienas ligonis, operuotas mūsų skyriuje yra sklandžiai perduodamas tolimesniam gydymui radioterapeutams, chemoterapeutams, reabilitologams, iš kur vėliau patenka į ambulatorinę grandį, kur yra toliau profesionalų stebimas ir gydomas pagal tarptautines rekomendacijas. Įrodyta, kad glaudus tarpspecialybinis bendradarbiavimas lemia geriausius gydymo rezultatus, paciento gyvenimo kokybę. Mūsų tikslas šiuo metu yra ne tik pašalinti vėžį, bet ir suteikti žmogui galimybę toliau normaliai gyventi pačiam su savimi – matyti normalų savo atvaizdą veidrodyje, gebėti valgyti, kalbėti – ir būti pilnateisiu nariu visuomenėje“, – pasakojo gydytoja O. Kutanovaitė, praėjusiais metais įvertinta „Kylančios žvaigždės 2019“ apdovanojimu.

Mūsų tikslas šiuo metu yra ne tik pašalinti vėžį, bet ir suteikti žmogui galimybę toliau normaliai gyventi pačiam su savimi – matyti normalų savo atvaizdą veidrodyje, gebėti valgyti, kalbėti – ir būti pilnateisiu nariu visuomenėje.

Į ką atkreipti dėmesį?

Pasaulyje laikomasi tokios nuostatos, kad jei naujai atsiradęs skausmas, burnos gleivinės pokytis – opelė, žaizdelė, gumbelis, danties paslankumas, kraujavimas, sutrikęs sąkandis – nepraeina dvi savaites, turėtume sunerimti ir kreiptis į gydytoją.

Kitas klasikinis variantas – pradėjo nebetikti anksčiau buvusi gera dantų plokštelė. Tokiu atveju visuomet turėtumėte kreiptis į odontologą, kad šis patikrintų plokštelę, o svarbiausia, burnos ertmę – ar neatsirado kažkokių pakitimų burnoje, kurie ir lėmė plokštelės paslankumą.

Tokie pat svarbūs ir simptomai atsiradę ne burnoje ir trunkantys dvi savaites – atsiradęs mazgelis kakle, nepaaiškinamas ausies skausmas turėtų mums sukelti nerimą.

Dalia Grybauskaitė (kairėje), Alina Pūrienė (dešinėje), A. Ufarto/Fotobanko nuotr.

Svarbus švietimas

Vasarį vykdomos įvairios burnos vėžio prevencijai skirtos akcijos, kurių iniciatorė – Vilniaus universiteto Odontologijos instituto profesorė Alina Pūrienė – pirmąją surengė jau prieš šešerius metus. Profesorės teigimu, žmonės neretai nepastebi ikivėžinių ir vėžinių pakitimų burnoje, nes kol neskauda ir netrukdo valgyti – esą viskas gerai:  „Daugelis dar neturime įpročio įdėmiai apžiūrėti burnos audinius, tad džiaugiuosi, kad bent per įvairias šviečiamąsias akcijas dėmesys savo burnai išauga“.

Prof. A. Pūrienė citavo mokslinį tyrimą, kuriame nustatyta, jog pacientų motyvacija tikrintis dėl burnos vėžio tiesiogiai priklauso nuo respondentų žinių lygio, o pacientų žinios apie burnos vėžio simptomus priklauso nuo tiriamųjų amžiaus – daugiau žinių sukaupę jaunesni žmonės.

„Todėl ir vykdomų akcijų tikslas išlieka tas pats – didinti visuomenės narių žinias burnos vėžio klausimais, skatinti visų odontologinio profilio specialybių gydytojus, burnos higienistus kaskart apžiūrėti paciento burną ir vertinti visus audinių pakitimus, taip pat dėmesys skiriamas ir studentams, rezidentams“, – informavo prof. A. Pūrienė.

Pasak M. Kamandulio, imuninė sistema yra labai kompleksiška, todėl tiek įvairių vitaminų, tiek mineralų trūkumas gali lemti imuniteto susilpnėjimą. „Tačiau yra vitaminų, kurių trūkumas gali apsunkinti imuninės sistemos veikimą, iš jų galima išskirti vitaminus A,C, E, pasižyminčius antioksidaciniu poveikiu, bei vitaminą D, tiesiogiai dalyvaujantį imuninėse reakcijose“, – sako vaistininkas.

Kad organizme trūksta vitaminų ar mikroelementų, galima pastebėti pagal tam tikrus simptomus. Pavyzdžiui, trūkstant vitamino C gali atsirasti greitas nuovargis, sumažėjęs atsparumas infekcijoms, ima trūkinėti smulkiosios kraujagyslės – kapiliarai, kraujuoja dantenos. Cinko trūkumas gali pasireikšti susilpnėjusiu imunitetu, plaukų slinkimu, akių ir odos problemomis. Vitamino E trūkumą pajusti sunkiau – jį galima įtarti esant dažnesnėms organizmo infekcijoms.

Vaistininko teigimu, vitamino D trūkumas yra labai dažnas mūsų klimato zonoje. Nors vitaminas D daugiausiai atsakingas už kaulų formavimąsi, tačiau jo trūkumas paveikia ir kitas organizmo sistemas. Pagrindiniai trūkumo požymiai – susilpnėjęs atsparumas infekcijoms, atsiradęs greitas nuovargis.

Svarbu tinkama mityba ir vitaminai

„MediCA klinika“ šeimos gydytoja V. Leišienė priduria, kad vitaminų ir mikroelementų trūkumą organizme galima atstatyti vartojant papildus bei mitybą papildžius tam tikrais maisto produktais:

    • vitamino A daugiausiai randama kiaušinių tryniuose, žuvų taukuose, svieste, tamsiai žalios, raudonos, oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse;

    • vitamino B gausu galvijų kepenyse, mėsoje, grūdiniuose produktuose, riešutuose, varškėje;

    • vitamino D gausu žuvų taukuose, riebioje žuvyje, piene, kiaušinių tryniuose. Šis su maistu į organizmą patekęs vitaminas yra pagaminamas odos ląstelėse keratocituose veikiant ultravioletiniams spinduliams;

    • vitamino E galima rasti nerafinuotuose aliejuose, riešutuose, ankstiniuose, kiaušinių tryniuose, menkių kepenėlėse, pieno produktuose;

    • vitaminu C turtingi švieži vaisiai, šviežios ir raugintos daržovės. Svarbu atsiminti, kad apdorojant produktus aukštoje temperatūroje vitaminas C žūva.

Be subalansuotos mitybos ir vitaminų, M. Kamandulio manymu, svarbu nepamiršti ir keleto papildomų preparatų, stiprinančių imunitetą.

„Papildomai imuniteto stiprinimui galima naudoti žuvų taukus, kuriuose esančios omega-3 rūgštys gali sumažinti organizme vykstančius uždegiminius procesus bei sustiprinti organizmo fizinius barjerus. Tam tinkami ir ryklio taukų preparatai. Naudinga nepamiršti ežiuolės papildų, kurie skatina imuninį atsaką į įvairius patogenus, pavyzdžiui, virusus. Tačiau ežiuolę derėtų vartoti ne nuolat, o sergant virusinėmis infekcijomis – peršalimu, gripu ar herpes virusu arba jei tenka dažnai būti aplinkoje, kur yra didelė rizika užsikrėsti virusine infekcija“, – pataria vaistininkas.

Vitaminus vartoti – ne bet kaip

„Camelia“ vaistininko nuomone, jei žmogaus mityba subalansuota, papildomų vitaminų poreikis gali būti mažesnis, tačiau reikėtų nepamiršti, kad vandenyje tirpūs vitaminai (B grupės vitaminai, biotinas, vitaminas C) organizme kaupiami tik nedideliais kiekiais. Dėl šios priežasties jų atsargas reikėtų reguliariai atnaujinti – su maistu arba maisto papildais.

„Būtina atsižvelgti į bendrą savijautą, ir nuspręsti, kada vitaminų reikia, kadangi kiekvieno žmogaus poreikiai individualūs, skirtinga mityba, darbas ir t.t. Pradėjus vartoti maisto papildus, greito efekto nereikėtų tikėtis, kadangi vitaminai dalyvauja sudėtingose organizmo biocheminėse reakcijose, todėl rezultatui atsirasti reikia šiek tiek laiko – papildomai vitaminus vartoti reikėtų ne mažiau 2-3 mėnesius“, – tvirtina M. Kamandulis.

Pašnekovas priduria, kad labai svarbu riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K) vartoti derinant su maistu, nes jis gerina šių vitaminų pasisavinimą. Dar viena svarbi taisyklė – B grupės vitaminus vartoti pirmoje dienos pusėje, nes šie vitaminai dalyvauja organizmo energijos apykaitoje, todėl gali šiek tiek tonizuoti organizmą.

Gydytoja V. Leišienė akcentuoja, kad kai kurie vitaminai ir mikroelementai veikia kaip antagonistai, pavyzdžiui, kalcis mažina geležies pasisavinimą, o cinkas mažina vario, kalcio pasisavinimą. Dėl šios priežasties antagonistinius mikroelementus rekomenduojama vartoti skirtingu paros laiku. Tiems, kurie nenori sukti galvos dėl vitaminų suderinamumo, „MediCA klinika“ šeimos gydytoja pataria rinktis polivitaminų ir mikroelementų preparatus vienoje tabletėje.

„Tokiuose preparatuose jau būna suderintas vitaminų ir mikroelementų vienas kito veikimą stiprinantis ir pasisavinimą gerinantis poveikis. Pavyzdžiui, vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi veikdami kartu yra svarbūs kraujo gamyboje bei padeda išsaugoti stiprią imuninę sistemą. Vitaminas B6 gerina magnio, vitaminas C – geležies ir chromo, o vitaminas D – kalcio ir fosforo pasisavinimą. Vitamino E antioksidacinį efektą sustiprina selenas, o imuninei sistemai reikalingas cinkas gerai pasisavinamas su manganu“, – sako V. Leišienė.

Silpnina stresas bei miego trūkumas

V. Leišienės teigimu, imunitetas gali nusilpti ne tik dėl nepakankamo maistinių medžiagų ir vitaminų kiekio mityboje, bet ir dėl dietų, staigaus svorio netekimo, alkoholio vartojimo, rūkymo ar net oro užterštumo.

Kitos itin dažnos nusilpusio imuniteto priežastys – stresas, per ilgai besitęsiantis fizinis ar protinis darbas, miego trukumas. „Dėl nuolatinės miego stokos, sumažėjus miego valandų skaičiui ar esant nemigai, nukrenta hormono melatonino kiekis, kuris reguliuoja organizmo bioritmus  ir turi didelės įtakos imuninei pusiausvyrai“, – pabrėžia gydytoja.

Imunitetą taip pat silpnina lėtines ligos, dažnos infekcijos, kai kurių medikamentų vartojimas, tam tikri gydymo metodai (operacijos, spindulinis gydymas, chemoterapija). Neigiamos įtakos imunitetui gali turėti ir tam tikros fiziologinės būklės: nėštumas, paauglystė, vyresnis amžius. Žmogaus rezervinės galimybės su amžiumi mažėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms būdingi imuninės pusiausvyros sutrikimai.

Žolininkai pataria nupuošto švenčių simbolio neišmesti, o virti iš jo arbatą ir naudoti vonioje.

Kaip praneša LNK, spygliai apsaugo nuo virusų, gali palengvinti kvėpavimą, pagerinti odos būklę, stiprinti imunitetą. 

„Eglutės yra nuostabios. Juokais kartais sakau, kad reikia apsikabinti eglutę ir pagulėti su ja lovoje. Sako, kad badosi. Tai tada – darykite nuovirą“, – sako žolininkas Mindaugas Lasinskas.

Nuoviras lengvai padaromas jau ir iš nubyrėjusių spyglių. Spyglius galima ir kramtyti.

Patarimus, kuriuos išgirdęs dažnas kilstelės antakį, galite rasti čia: