Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, patobulinimais siekiama atsigręžti į aktualias problemas, nusimatyti uždavinius ir būdus, kaip kompleksiškai jos bus sprendžiamos.

„Atnaujintoje strategijoje matome didesnį savivaldos, galinčios prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, vaidmenį. Taip pat numatėme daugiau dėmesio skirti sveikatos priežiūros specialistų rengimo tobulinimui, pacientų ir specialistų bendravimui ir bendradarbiavimui užtikrinti. Dar vienas svarbus uždavinys – integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą“, – sako ministras A. Veryga.

Programa papildyta nuostatomis dėl psichoemocinės sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos. Numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos bei savižudybės rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą.

Be to, siekiant sveikesnės visuomenės, pasak SAM, daugiau dėmesio įsipareigota skirti mitybai, žalingų įpročių ir sergamumo mažinimui. Taip pat numatyta skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti kuriant sveikesnę bendruomenę: remti bendruomenių iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti bendruomenės supratimą apie sveikatai turinčius įtakos veiksnius, skatinti savanorystę sveikatos kultūros ugdymo srityje.

Siekiant mažinti „gynybinės medicinos efektą“, kai gydytojas, užuot ėmęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam, Strategija papildyta uždaviniu kelti sveikatos priežiūros specialybių prestižą.

Taip pat atnaujinta nuostata, kad, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas šalies gyventojų poreikius atitinkančių kompetencijų tobulinimui. Be to, įtvirtinta, jog turėtų būti rengiamos naujos ir tobulinamos esamos švietimo programos, galinčios specialistams suteikti gebėjimų atlikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą.

Numatyta diegti ir naujas bei efektyvias skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, modernizuoti ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių tinklą ir infrastruktūrą bei kompleksiškai atnaujinti gydymo įstaigų diagnostinę įrangą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija patvirtinta 2014 m. birželio 26 d. Joje įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos tikslai ir uždaviniai, siekiami sveikatos rodikliai.

Pagrindiniu strategijoje iškeltu rodikliu siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 amžius.

Programoje įtvirtinti 4 tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Tačiau septynių valstybių mokslininkai, įvertinę daugybės tyrimų rezultatus, teigia, kad mėsos sukeliama vėžio ar širdies ligų rizika yra labai maža, kitaip sakant – įrodymai dėl padidėjusios rizikos sveikatai yra labai menki. Todėl jie rekomenduoja laikytis savo įpročių dėl mėsos vartojimo.

Šiaurės amerikiečiai ir europiečiai raudonos mėsos vidutiniškai valgo tris keturis kartus per savaitę. Jau seniai tvirtinama, kad tai didina pavojų susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu. Mokslininkų grupė, peržiūrėjusi daugybę studijų, dabar daro kitokias išvadas, sakoma specializuotame žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtame straipsnyje.

Jų duomenimis, apibendrinus visas studijas, darytina išvada, kad žmonės tik šiek tiek rečiau suserga vėžiu, diabetu ar širdies ir kraujagyslių ligomis arba nuo jų miršta, jei valgo mažiau raudonos ar perdirbtos mėsos.

Be to, nerasta vienareikšmiškų įrodymų, jog yra ryšys tarp susirgimų ir mėsos vartojimo, agentūrai AFP sakė epidemiologijos profesorius Bradley Johnstonas. Jis vadovauja NutriRECS grupei, vienijančiai mitybos ir sveikatos ekspertus, pateikiančius naujas mitybos rekomendacijas. „Galbūt rizika mažėja – tačiau galbūt ir ne“, – teigia jis, apibendrindamas analizės rezultatus.

Savo kritika mokslininkai sąmoningai nori supurtyti įprastas mitybos rekomendacijas, kurios, anot B. Johnstono, yra „sena mokykla“. Jo kolegos ir jis esą nori padėti žmonėms patiems priimti sprendimus, o ne vadovautis kažkieno patarimais.

Ši organizacija 2011 m. rugsėjo 26 d. Indonezijoje įvardijo aplinkos veiksnius, darančius įtaką žmogaus sveikatai. Tai yra fizikiniai (triukšmas, vibracija, mikroklimatas, elektromagnetinė spinduliuotė), cheminiai ir biologiniai veiksniai. Dienos minėjimo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos veiksnius, turinčius įtakos aplinkai ir sveikatai.

Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai, sumažėja jo prisitaikymo prie aplinkos galimybės, atsparumas nepalankiems veiksniams. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, žmogaus sveikatą lemia šie pagrindiniai veiksniai: gyvensena (50 proc.), genetinis pagrindas (20 proc.), aplinka (20 proc.) ir medicinos pagalba (10 proc.).

Savo veikla galima reikšmingai keisti aplinką, tačiau nepaisant to, klimato pokyčiai vis labiau veikia žmonių sveikatos ir gerovės kokybę. Todėl 2019 m. Pasaulinės aplinkos ir sveikatos dienai pasirinktas šūkis – „Klimato pokyčių iššūkiai, atėjo laikas vieningai veikti visuotiniam aplinkos sveikatinimui“.

PSO ekspertai patvirtina, kad klimato pokyčiai kelia vis didesnę riziką žmonių sveikatai ir sveikatos priežiūros sistemoms, kuriomis siekiama apsaugoti gyventojų sveikatą bei pagerinti gyvenimo kokybę. Didžiausias pavojus numatomas tose bendruomenėse ir populiacijose, kurias šiuo metu veikia su klimatu susijusios ligos.

Dėl klimato pokyčių tiesioginį ir netiesioginį poveikį sveikatai daro kylanti temperatūra, pakitęs kritulių intensyvumas, vis sunkesni ir dažnesni ekstremalūs oro reiškiniai. Tiesioginis poveikis sveikatai atsiranda dėl tokių pavojų kaip karščio ir šalčio bangos, sausros, audros, o netiesioginį poveikį sukelia ligų pernešėjai, oro, vandens tarša. Padidėjęs anglies dioksido lygis, kuris prisideda prie klimato pokyčių, taip pat gali sumažinti maistinių medžiagų kiekį auginamų maistinių kultūrų (kviečių, rugių, kukurūzų, ryžių ir kt.) pasėliuose.

Tai gali padidinti kai kurių gyventojų, ypač besivystančių šalių, maisto trūkumą. Dėl klimato pokyčių poveikio, pastaraisiais dešimtmečiais jau pasiektas pasaulinio gyventojų sveikatos lygis gali reikšmingai pasikeisti į nepalankią pusę. Šie pokyčiai kelia pavojų pagrindiniams sveikatos ištekliams, tokiems kaip būstas, švarus vanduo, oro kokybė ir maisto sauga bei kokybė.

Esminis klausimas – kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitus. Neigiamą klimato kaitos poveikį sveikatai sumažinti arba jo net išvengti galima tinkamai įgyvendinamomis prisitaikymo priemonėmis. Tai –  strategijų, politikos krypčių ir priemonių, skirtų sumažinti su klimato kaita susijusį poveikį ir išnaudoti galimybes, kūrimo, įgyvendinimo, stebėjimo ir įvertinimo procesas. Sveikatos priežiūros institucijos ir tyrėjai, nuo tarptautinio iki regioninio lygio imasi apsaugos priemonių dabartiniam poveikiui ir būsimai rizikai sumažinti.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus specialistai kaip vieną iš būdų mažinti klimato pokyčių poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai įvardija esamų ir / ar planuojamų ūkinių veiklų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūras. Jų metu išsiaiškinami aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas ir kt.), įvertinama galima technologijų įtaka klimato kaitos pokyčiams per oro taršos emisija, išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos. Jeigu reikia, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. 

Įsibėgėjus rudeniui šio vitamino ima „reikalauti“ ir oda. Nenustebkite, keletą mėnesių pasimėgavus šiltais ir saulėtais orais, rudenį, oda tarsi papilkėja, o tai, pasak grožio specialistų, rodo apie šio vitamino trūkumą.

„Eurovaistinės“ grožio vaistinių atstovė Aušra Vareikienė sako, kad rugsėjo pabaiga yra metas, kai pradeda ryškėti odos pokyčiai ir moterys natūraliai ima ieškoti priemonių, kurios padėtų atgaivinti odą.

„Tai, kad pasibaigus atostogoms pasikeičia gyvenimo ritmas, natūralu, kartu su juo rekomenduoju įprasti po atostogų atnaujinti ir veido odos priežiūros ritualus. Daugelis moterų pasakoja, kad oda „nebe ta“, kokia buvo vasarą. Siūlau pavargusią, praradusią elastingumą ir skaistumą odą atgaivinti priemonėmis su paprasčiausiu vitaminu C. Šis vitaminas yra vienas veiksmingiausių antioksidantų, jis skatina odos jaunystei svarbaus kolageno gamybą, o kai sudėtyje vitaminas C yra kartu su vitaminais A ir E, priemonė saugo ir nuo žalingo aplinkos poveikio. Vitamino C turinčios priemonės naudingos ir gydant dermatologinius susirgimus, kovojant su odos bėrimais.“,– sako specialistė.

Pagrindinė taisyklė, kurią išskiria A. Vareikienė, renkantis bet kokią kosmetikos priemonę, žinoti savo odos tipą.

„Jeigu jūsų oda sausesnė, dažniausiai užtenka, kad vitaminas C būtų viena iš kremo sudedamųjų dalių, o mišrios odos savininkėms, ypač pasimėgavusioms saule vasarą, rudeniop neretai išryškėja odos pigmentacija, todėl, atitinkamai pagal odos būklę, rekomenduoju rinktis intensyvesnės priežiūros priemones, pavyzdžiui, serumą ar grynojo vitamino C koncentratą“,– sako A. Vareikienė ir prideda, jog priemones su vitaminu C gali rinktis tiek jaunos, tiek brandesnę odą turinčios moterys.

Vitamino C vartojimas turi tam tikras taisykles – jis gali sureaguoti su saule ir šios odos reakcijos nereikėtų ignoruoti.

„Intensyvaus poveikio priemones su vitaminu C rekomenduoju naudoti vakare. Net rudenį veidą dengti tokia priemone reikėtų tik tada, kai saulė jau nusileidusi, nes šiuo metų laiku saulės spinduliai dar pakankamai aktyvūs. Intensyvias priemones naudojant dieną, vitamino C reakcija su saule gali sukelti alergiją, paskatinti pigmentaciją ar net nudeginti odą“, – perspėja „Eurovaistinės“ specialistė.

Ieškantiems priemonės dienai, A. Vareikienė rekomenduoja tuos stabilizuoto vitamino C kremus, kurių sudėtyje vitamino koncentracija nėra didelė, arba priemones, į kurių sudėtį papildomai įeina ir apsauga nuo saulės (SPF). Visgi jei planuojate atostogas šiltuose kraštuose, tokiomis priemonėmis piktnaudžiauti nereikėtų.

„Visų sudedamųjų dalių koncentracija kremuose jau yra subalansuota ir saugi, todėl stabilizuoto vitamino C turinčių produktų nebereikia bijoti naudoti tiek vakare, tiek ir ryte. Žinoma, jo reikėtų vengti atostogaujantiems paplūdimyje, bet vos tik grįžus po saulėtų atostogų – vėl galite mėgautis pamėgta kosmetika“,– sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Kosmetika su C vitaminu yra šiek tiek lepi, dėl to verta su specialistais vaistinėje pasikonsultuoti šiek tiek išsamiau ir išsiaiškinti, kokie ženklai rodo, kad priemonė jums netinkama.

Jeigu preparato sudėtyje yra grynas vitaminas C, tokias priemones reikėtų sunaudoti per 7-10 dienų, nes šis vitaminas oksiduojasi ir ilgainiui praranda savo naudą. Norint, kad oda prisisotintų reikalingų medžiagų, didelės koncentracijos vitamino C priemones reikėtų naudoti kartą per sezoną.

Praėjęs sezonas Kauno komandai buvo ypač sėkmingas – LSMU krepšininkės tapo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionėmis, taip pat puikiai pasirodė Baltijos lygos varžybose, kuriose iškovojo sidabro medalius, laimėjo Karalienės taurę. Prieš sezoną visa komanda pateko į gydytojų rankas.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Kauno klinikos jau antrus metus iš eilės atlieka nuodugnius krepšininkių sveikatos tyrimus – krūvio testą, vertina širdies ir kraujagyslių būklę, atlieka kraujo tyrimus.

„Tarp įvairių tyrimų atliekame ir širdies echoskopiją. Įvertiname, ar nėra „sportininko širdies“, ar krepšininkės gali toliau sportuoti, ar didelio fizinio krūvio metu joms negresia sveikatos nesklandumai“, – teigia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus profesorė Jurgita Plisienė.

Pasak profesorės, sportininkams yra svarbios ne tik intensyvios treniruotės, tinkamas fizinis pasiruošimas, tačiau ir išsamūs sveikatos tyrimai, medicininė priežiūra.

„Mūsų klubas labai vertina tokį LSMU požiūrį į sportininkes ir jų sveikatą. Tai – neabejotinas indėlis į klubo pergales“, – sako kubo direktorius Petras Aleksonis.

Šiemet klubo trenerių štabe įvyko tik vienas pasikeitimas. Ir toliau klube, jau šeštąjį sezoną, dirbs Rokas Kondratavičius, jo asistentas Simas Juraitis, kineziterapeutė Adelė Pakarklė. Fizinio rengimo trenere nuo šio sezono tapo  Guoda Marmaitė. Ji pakeitė į Tailandą išvykusį Petrą Poškų, kuris sulaukė gero pasiūlymo dirbti Tailando klube.

Iš praėjusio sezono čempionių komandos klube liko Kristina Masionytė, Karolina Kazočiūnaitė, Evelina Januševičiūtė, Klaudija Janionytė, Gabija Šegždaitė. Komandą papildė naujos žaidėjos Brigita Sinickaitė, Dovilė Lukšienė, Rasa Knyzaitė, Martyna Petrėnaitė, Ieva Bagdanavičienė, Goda Kuzminskytė, Martyna Čepaitė.

Šiuo metu klubas treniruojasi ir lauke, ir krepšinio salėje. Krepšininkės ruošiasi draugiškų rungtynių ciklui. Lietuvos čempionės naują sezoną pradės 5 dieną Baltijos lygos rungtynėmis  su Talino „Ulikool“ komanda.

Strategija tobulinama atsižvelgus į šio laikotarpio aktualijas ir tarptautinę patirtį. SAM tvirtinimu, dar daugiau dėmesio planuojama skirti sveikos aplinkos kūrimui, psichikos sveikatos, ypač savižudybių prevencijos, stiprinimui, vaikų sveikatos ugdymui.

Taip pat siūloma didinti savivaldos vaidmenį kuriant sveikesnę visuomenę, tobulinti sveikatos priežiūros specialistų rengimą ir gerinti bendravimą su pacientais bei integruoti papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą į sveikatinimo veiklą.

Siūlomi pakeitimai esą svarbūs, siekiant užtikrinti kompleksinį problemų sprendimą sveikatos politikos srityje, integruojant sveikatos klausimus į kitų ūkio sektorių politiką.

SAM teigimu, strategija siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 metų amžius. Programoje įtvirtinti keturi tikslai: sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį, sukurti sveikatai palankią darbo ir gyvenamąją aplinką, formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Strategija siekiama, kad iki 2025 m. bendrosios vidutinės būsimo gyvenimo trukmės riba būtų 77,5 metų amžius.

Programą siūloma papildyti nuostatomis dėl psichoemocinės sveikatos stiprinimo ir savižudybių prevencijos. Numatyta didinti teikiamos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos paslaugų prieinamumą, plėsti psichologinės pagalbos bei savižudybės rizikos veiksnių mažinimo prevencinių priemonių, skirtų sunkiomis ligomis susirgusiems asmenims, įgyvendinimą. Taip pat didinti visuomenės informuotumą, psichikos sveikatos raštingumą, mažinant stigmatizuojančias visuomenės nuostatas, gerinti psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostiką bei ugdyti sveiko lytiškumo įpročius ir kita.

Siekiant sveikesnės visuomenės, nutarimo projekte daug dėmesio skiriama mitybai, žalingų įpročių ir sergamumo mažinimui. Siūloma plėsti priemonių, skirtų kovai su alkoholio, tabako, narkotikų vartojimu, įgyvendinimą. Numatyta vykdyti vairavimo išgėrus prevenciją, taikant priemones, nukreiptas į visuomenės narių sąmoningumą ir atsakomybę, skatinti alkoholio, narkotikų vartojimo prevencijos priemonių plėtrą darbo vietose ir bendruomenėje. Be to, siūloma diegti ir įgyvendinti intervencijos priemones, skatinančias nerūkyti ir padedančias atsisakyti šio įpročio, bei įgyvendinti kitas į sveikesnės visuomenės kūrimą orientuotas veiklas.

Strategiją siūloma papildyti ir nuostatomis dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo savivaldybių lygmeniu stiprinimo. Numatoma skatinti savivaldybes aktyviau dalyvauti kuriant sveikesnę bendruomenę: remti bendruomenių iniciatyvas, kuriomis siekiama ugdyti bendruomenės supratimą apie sveikatai turinčius įtakos veiksnius, skatinti savanorystę sveikatos kultūros ugdymo srityje.

Be to, siekiant mažinti „gynybinės medicinos efektą“, kai gydytojas, užuot ėmęsis visų priemonių paciento gerovei užtikrinti, pirmiausia turi galvoti apie tai, kaip apsisaugoti pačiam. Strategijoje siūloma numatyti uždavinį kelti sveikatos priežiūros specialybių prestižą. Taip pat gerinti sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų bendradarbiavimą, paremtą abipusiu pasitikėjimu ir specialisto autoritetu, emociniu tarpusavio ryšiu, pagarba bei įgalinti pacientus bendrai su medikais priimti sprendimus.

Kaip akcentuojama strategijoje, siekiant tobulinti sveikatos priežiūros specialistų rengimą, būtina vykdyti sveikatos priežiūros specialistų poreikio stebėseną. Tad siūloma numatyti, jog, planuojant sveikatos priežiūros specialistų rengimą, prioritetas turėtų būti teikiamas šalies gyventojų poreikius atitinkančių kompetencijų tobulinimui. Taip pat siūloma įtvirtinti, jog turėtų būti rengiamos naujos ir tobulinamos esamos švietimo programos, galinčios specialistams suteikti gebėjimų atlikti papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklą.

Daugiau dėmesio Strategijoje siūloma skirti ir būtinosios pagalbos teikimui šalyje. Numatyta diegti naujas bei efektyvias skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, modernizuoti ligoninių priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių tinklą ir infrastruktūrą bei kompleksiškai atnaujinti gydymo įstaigų diagnostinę įrangą.

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategija patvirtinta 2014 m. birželio 26 d. Joje įtvirtinti ilgalaikiai įsipareigojimai kuriant sveikesnę visuomenę, nustatyti sveikatinimo veiklos tikslai ir uždaviniai, siekiami sveikatos rodikliai.

Siūlomiems strategijos patobulinimams dar turės pritarti Seimas.

Mokslininkai tyrė kelių alkoholinių gėrimų poveikį žarnyno mikroflorai. Tyrime dalyvavo 916 moterų – 458 dvynių poros. Tirtas alaus, raudonojo vyno, sidro, baltojo vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų poveikis. Mokslininkai pastebėjo, kad tos moterys, kurios reguliariai gėrė raudonąjį vyną, turėjo žymiai sveikesnę žarnyno mikroflorą – sveikatai naudingų mikroorganizmų įvairovė jų virškinimo trakte buvo didesnė. Panašus poveikis nepastebėtas baltojo vyno, alaus, sidro ar stipriųjų alkoholinių gėrimų mėgėjų gretose.

Šie rezultatai yra gana įdomūs todėl, kad mokslas jau ilgą laiką žino, jog raudonasis vynas gali daryti teigiamą poveikį sveikatai. Raudonajame vyne yra nemažai resveratrolio, kuris saugo regėjimą, padeda apsisaugoti nuo vėžio, gerina širdies sveikatą. Žinoma, vynuogės yra dar geresnis resveratrolio šaltinis, tačiau žmonės vis tiek gers alkoholinius gėrimus, todėl mokslininkams svarbu išsiaiškinti, kaip tai daryti geriausia. Šiuo metu rekomenduojama moterims išgerti ne daugiau vienos vyno taurės per dieną, o vyrai neturėtų pakelti trečios.

Resveratrolis ir kiti polifenoliai įprastai veikia kaip antioksidantai. Šiuo atveju jie veikia mikroflorą kaip kuras mikroorganizmas, leidžiantis jiems plėstis, augti ir didinantis jų įvairovę. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad raudonojo vyno vartotojai rečiau kenčia nuo viršsvorio ir blogojo cholesterolio problemų – tai galima susieti su sveikesne žarnyno mikroflora.

Tačiau neskubėkite pirkti vyno žarnyno sveikatai gerinti. Caroline Le Roy, pirmoji tyrimo autorė, taip pakomentavo rezultatų reikšmę: „Nors ir suradome ryšį tarp raudonojo vyno ir žarnyno mikrofloros sveikatos, šį efektą galima pasiekti raudonąjį vyną geriant ir kartą per dvi savaites. Jei tikrai reikia šiandien pasirinkti kokį alkoholinį gėrimą, reikėtų rinktis raudonąjį vyną, nes, panašu, jis turi didžiausią teigiamą poveikį jūsų žarnyno mikroflorai, o tai gali padėti numesti svorio ir sumažinti širdies ligų riziką“.

Raudonojo vyno nauda sveikatai:

– Palaiko kraujagyslių sveikatą ir normalų kraujo spaudimą;

– Apsaugo nuo insulto sukeltų pažeidimų;

– Saugo regėjimą;

– Mažina storosios žarnos, krūties ir prostatos vėžio riziką;

– Gerina plaučių funkciją;

– Nutolina senatvinę demenciją, saugo nuo depresijos;

– Saugo dantis nuo karieso (bet gali palikti dėmes).

Raudonasis vynas yra neatsiejama viduržemio jūros regiono mitybos dalis, tačiau ten žmonės jo per daug nevartoja. Nesaikingas vyno vartojimas gali sukelti depresiją, hipertenziją, insultą, vėžį. Išsivysčiusi priklausomybė alkoholiui gali sukelti nesuskaičiuojamą daugybę sveikatos problemų. Mokslininkai teigia, kad raudonasis vynas gali ilginti gyvenimą, bet jį gali ir ženkliai sutrumpinti, jei nėra vartojamas saikingai.

Ergoterapeutė, doc. dr. Aušra Adomavičienė sako, kad bene dažniausios klaidos prasideda pertvarkant vaikų kambarį, nes kiekviena smulkmena kambaryje gali arba padėti, arba blaškyti vaiką, taip pat veikia jo sveikatą. Gerai pritaikyta vieta, kurioje vaikas ruoš namų darbus, atliks užduotis, gali padėti išvengti netaisyklingos laikysenos formavimosi, nugaros skausmų, greito nuovargio ir net susikaupimo stokos.

„Vaikui būtina parinkti ergonomišką rašomąjį stalą ir kėdę. Rašomasis stalas turėtų būti stabilus, tvirtas, reguliuojamo aukščio, kad vaiko rankos ir kojos dirbant būtų patogioje padėtyje, alkūnės būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, o pečiai galėtų atsipalaiduoti. Renkantis kėdę rekomenduojama įvertinti, kad du trečdaliai vaiko šlaunų būtų ant kėdės sėdynės, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, o pėdos – tvirtai visu paviršiumi padėtos ant grindų“, – tikslias rekomendacijas pateikia specialistė ir pataria nuolat stebėti, kad vaikas nesikūprintų, sėdėtų tiesioje padėtyje, tiesiai išlaikytų kaklą.

Pasak jos, vaiko kambaryje patariama atskirti mokymosi erdvę nuo poilsio zonos, kad vaikas iš tiesų galėtų lengviau susikaupti. Be to, labai svarbu, kad mokantis netrūktų šviesos. Pavyzdžiui, rašomąjį stalą geriau statyti šonu į langą taip, kad natūrali šviesa sklistų iš kairės, jei vaikas dešiniarankis ir, atvirkščiai, iš dešinės, jei vaikas kairiarankis. „Sklindanti šviesa nemeta šešėlio nuo rašančiojo rankos, todėl vaikui nereikia įsitempti, įdėmiau žiūrėti“, – pataria A. Adomavičienė.

Įtaką daro ir tušinukas

Ruošiant vaikui mokymosi vietą reikia įvertinti ne tik stalą, bet ir tai, kas ant jo. Stalo plotas turi būti pakankamas, kad vaikas galėtų pasidėti knygas, sąsiuvinius ir rašant jam būtų pakankamai vietos.

„Moksleiviams patarčiau naudoti ergonomišką rašiklį, geriausia su minkštu paviršiumi, leidžiantį patogiau išlaikyti rankos svorį nespaudžiant rašiklio pirštais. Taip mažiau pavargsta rankos, sumažėja įtampa pirštuose. Jei vaikas yra kairiarankis, tai ir rašymo priemonė turi būti skirta kairiarankio rašymui. Tai padės vaikui mažiau pavargti rašant“, – sako ergoterapeutė.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Pasak jos, ant vaikų stalo nereikėtų pridėti gėlių vazonų, žaislų ar daiktadėžių, nes tai apribos erdvę ir trukdys apšvietimui. Jei vaikas jau turi kompiuterį, monitorių svarbu pastatyti atitinkamoje padėtyje, kad vaizdas būtų akių lygyje, o ekranas nuo akių nutolęs per ištiestos rankos atstumą. Taip pat reikėtų įvertinti, ar šviesa nuo lango neatsispindi kompiuterio ekrane, nes tokia padėtis labai vargintų vaikų akis.

Lemia ne mada

„Vaikų stuburas iki 5-6 klasės dar nebūna visiškai sukaulėjęs, todėl reikšmingam vaiko laikysenos formavimuisi įtakos turi ne tik aplinka ir priemonės, bet ir blogi įpročiai: netaisyklingas sėdėjimas prie stalo ar stovėjimas, pavyzdžiui, ant vienos kojos, perkreipus dubenį. Nemažiau kenkia ir netaisyklingas įvairių daiktų, t. y. kuprinės ar rankinės nešiojimas ant vieno peties ar per sunkios kuprinės nešiojimas“, – sako A. Adomavičienė.

Kuprinės parinkimas iš tiesų gali turėti labai didelės įtakos vaiko laikysenai ir sveikatai, nes kasdien didelį svorį netaisyklingai nešiojančiam vaikui gali iškrypti stuburas, pasitempti raumenys.  Specialistai pataria renkantis spręsti ne pagal kuprinės grožį, madingumą ar panašiai, o rimtai įvertinti, kokios yra kuprinės petnešos, ar ant jos nugarėlės yra minkštos ir orui pralaidžios pagalvėlės, kurios sumažina spaudimą nugarai. 

„Kuprinės svoris neturėtų būti didesnis nei 10-12 proc. kūno svorio. O jei kuprinė vis tiek labai sunki, tuomet sunkiausias knygas įduokite vaikui neštis rankose“, – pataria A. Adomavičienė.

Stiprus imunitetas

Elvyra Ramaškienė, „Eurovaistinės“ vaistininkė, antrina ergoterapeutei dėl būtinumo tinkamai parinkti visas priemones ir priduria, kad tėvams reikėtų nepamiršti periodiškai vaikų kambarį vėdinti, o jei reikia, dar ir padrėkinti. Pasak farmacijos specialistės, be fizinių daiktų, kurių prireikia mokyklai, ne ką mažiau svarbu paruošti visą vaiko organizmą, o tam taip pat reikia ruoštis iš anksto.

„Jau likus kelioms savaitėms iki rudens reikėtų pradėti pratinti vaikus prie režimo, anksčiau eiti miegoti ir anksčiau keltis, kad organizmas patirtų kuo mažiau streso. Įtampa ir stresas labai sekina organizmo išteklius, o tai silpnina ir imunitetą“, – sako E. Ramaškienė.

Kad vaikai pradėję eiti į mokyklą mažiau sirgtų, imunine sistema, pasak specialistės, rūpintis reikia pradėti  nuo ankstyvo rudens. Patariama grūdinti vaikų organizmą, kuo ilgiau būti lauke. Taip pat labai svarbu gerai ir pakankamai išsimiegoti: 6-12 metų vaikai turėtų miegoti 10-11 val., paaugliai nuo 12 metų – ne mažiau kaip 10 val.

Shutterstock nuotr.

„Augančiam organizmui svarbi įvairi ir subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių ir uogų. Vaikams reikia gauti pakankamai C, B grupės vitaminų, vitamino D, kalcio, geležies ir cinko. Tai svarbiausi vitaminai ir mineralai normaliam vaiko augimui ir vystymuisi, kaulams ir raumenims formuotis, energijai palaikyti“, – sako „Eurovaistinės“ specialistė ir priduria, kad visą rudens-žiemos-pavasario periodą vaikams naudinga gerti žuvų taukus, o gerai atminčiai labai svarbus kokybiškas miegas, poilsis, grynas oras, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys ir geležis.

Suvaldyti stresą

Beje, kaip teigia vaistinėse apklausti tėvai, stresas vaikams prieš mokyklą kyla pakankamai dažnai.  Jei vaikas eina į pirmą klasę arba jei jis pakeičia mokyklą, stresą gali tekti valdyti dar intensyviau. E. Ramaškienė pataria, pirmiausia, vaikus atidžiai stebėti. Kai kurie, veikiami streso, gali grįžti prie kūdikiško elgesio, pavyzdžiui, laikyti nykštį burnoje ar šlapintis lovoje.

Vyresni demonstruoja depresijos požymius, tampa tylūs ir uždari, vengia draugų arba stresą išreiškia sunkiu elgesiu – susierzinimo priepuoliais ar pykčiu. Taip pat vaikams gali skaudėti galvą, pilvą, atsirasti bėrimai, pakilti temperatūra, sutrikti miegas.

„Pastebėjus tokius požymius, geriausiai padeda aplinkos harmonizavimas namuose ir ugdymo įstaigoje, bet, pasitarus su specialistais, galima pasitelkti į pagalbą vitaminus ar augalinius bei homeopatinius preparatus, kurie padės sureguliuoti dirglumą, miegą ir pastiprins imunitetą“, – pataria „Eurovaistinės“ vaistininkė.

Nebelaiko kojos

"Smagu matyt", – padedamas dviejų moterų, šypsodamasis žurnalistus pasitinka senolis. Neįtikėtina, tačiau ilgaamžis gyvena vienas – nuo tada, kai prieš aštuoniolika metų palaidojo žmoną. Jį kasdien aplanko socialinio darbuotojo padėjėjos arba kaimynė, pasirūpinančios maistu, sutvarkančios namus, pabendraujančios.

Nors pastaruoju metu suprastėjo klausa ir rega – V.Šileika viską mato tarsi pro rūką – atmintimi ilgaamžis nesiskundžia. Pasak senjoro, nebelaiko ir kojos – dėl to jis neseniai sėdo į judėti padedantį vežimėlį. Tačiau tai netrukdo vyrui kas rytą pusryčiams pačiam išsivirti mėgstamos avižinių dribsnių košės, pasidairyti pro langą. "Jau kokie treji metai į savo sodą, daržą neišeinu, tik pro langelį pasižiūriu. Dabar ten giminės man daržovių užaugina", – pasakojo ilgaamžis.

Neįtikėtina, tačiau ilgaamžis gyvena vienas.

Senjoras jau laukia rugsėjo, kai iš JAV jo aplankyti sugrįš 67 metų sūnus Antanas. Su juo dažnai kalbasi telefonu, rečiau – su anūkais, gyvenančiais JAV ir Naujojoje Zelandijoje.

Iš devynių vaikų šeimos

V.Šileika gimė devynių vaikų šeimoje pakaunėje, Gaižėnų kaime, Zapyškio valsčiuje. Tačiau tik jis vienas iš gausios šeimos tapo ilgaamžiu. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vyras pamilo septyneriais metais jaunesnę Antaniną Kalinaitę. Pora ruošėsi vestuvėms, tačiau jauna moteris 1940 m. buvo ištremta į Sibirą, o Vincas liko Lietuvoje. "Didelė meilė buvo, tai laukiau ir sulaukiau. Tik po dešimties metų Antanina sugrįžo, tada ir susituokėme", – pasakoja V.Šileika. Senjorui teko dirbti įvairius darbus: nuo sargo iki mokyklų inspektoriaus. Senolis tikina per visą savo ilgą amžių tik vieną kartą gulėjęs ligoninėje – kai dar tarnaujant kariuomenėje buvo išoperuotas apendicitas. Kadangi prieš dešimt metų įdėjus širdies stimuliatorių ir atlikus akies lęšiuko keitimo operaciją V.Šileikai neteko nakvoti ligoninėje, šių atvejų jis nelaiko rimtais susidūrimais su medikais.

Mėgėjiškai žaidė krepšinį

Koks V.Šileikos ilgaamžiškumo receptas? "Reikia negert, nerūkyt, sportuot. Anksčiau krepšinį žaisdavau, o dabar irgi neapsileidžiu – mankštinuosi", – pasakoja ilgą laiką mėgėjiškai krepšinį žaidęs vyras. Kamuolį ponas Vincas gainiojo dar mokyklos laikais, vėliau – Aukštesniosios policijos mokyklos klubo komandoje. Šią komandą 1936 m. du mėnesius treniravo Berlyno olimpinių žaidynių čempionas, JAV krepšinio rinktinės kapitonas Pranas Lubinas, tuomet aplankęs savo tėvų gimtinę.

Stengiuosi būti draugiškas visiems, ir man žmonės draugiški, geri.

Su nostalgija prisimenantis tarpukarį ir su žmona praleistus metus, ilgaamžis nesiskundžia ir dabar, kai sveikata suprastėjo. "Gyvenu neblogai. Dar nepasenau smarkiai. Kiek Dievulis duos, tiek gyvensiu. Stengiuosi būti draugiškas visiems, ir man žmonės draugiški, geri. Siūlo man į ligoninę, bet aš neinu. Jei man čia, namie, gali visas procedūras atlikti, tai jokios ligoninės nereikia", – įsitikinęs senolis, gyręs jį lankančias Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KMSPC) darbuotojas. Jos ragina senolį mankštintis – kad sąnariai nesustingtų ir dirbtų raumenys. "Mes ir pasimankštinam, ir jogos pratimų padarom, ir pamasažuojam sustingusius raumenis", – pasakojo socialinio darbuotojo padėjėja Loreta Kazlauskienė.

"Jokių neigiamų emocijų čia nepatiriam. Ponas Vincas dažniausiai mus pasitinka gerai nusiteikęs", – pastebėjo Loretos kolegė Benita Griešiuvienė.

Reikia funkcinės lovos

Pasak senolio ir jį lankančių moterų, V.Šileikai dabar labai reikėtų funkcinės lovos. "Aną kartą atėjusios iš ryto radome senelį gulintį ant žemės. Naktį kėlėsi, bandė pats atsisėsti į vežimėlį, iškrito iš lovos ir pats nebeįlipo. Gerai, kad ranka pasiekė pagalvę ir antklodę – užsiklojo, kitaip būtų sušalęs. To nebūtų atsitikę, jei jis būtų gulėjęs funkcinėje lovoje. Esant reikalui, tokioje lovoje ir galvą, ir kojas galima aukščiau pakelti, ir lovos kraštą, kad žmogus neiškristų", – aiškino B.Griešiuvienė.

Vincas Šileika. Vilmanto Raupelio nuotr.

Funkcinės lovos nemokamai skiriamos asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Tačiau V.Šileikai slaugos poreikis nenustatytas.

KMSPC socialinės darbuotojos Audros Striupavičienės teigimu, ilgaamžiui yra nustatyta socialinė priežiūra, bet ne slauga: "Dėl to ir funkcinė lova jam nepriklauso. Norėtume V.Šileikai teikti slaugos paslaugas, tačiau negalime jam teikti net integralios pagalbos namuose, jam teikiame tik dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas."

Integrali pagalba – tai kompleksas paslaugų, teikiamų slaugytojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, psichologų, kineziterapeutų.

Vis dėlto šią savaitę ilgaamžis senjoras turėtų pradėti kelionę pas gydytojus, siekiant nustatyti slaugos poreikį. "Mes susisiekėme su V.Šileikos šeimos gydytoja, ji jau yra išrašiusi siuntimus pas reikiamus specialistus. Nuvešime pas juos senolį, tikimės, kad bus nustatytas tam tikras slaugos poreikis, nes jo sveikata yra suprastėjusi. Vis dėlto, kiek esame kalbėję su medikais, pirmojo lygio slauga V.Šileikai nepriklauso. Tokia slauga paprastai nustatoma žmogui, kuris yra visiškai nesavarankiškas, gulintis, kitų maitinamas", – pasakojo A.Striupavičienė.

Pašnekovės žodžiais, asmenims, kuriems nustatytas žemesnis – antrojo lygio slaugos poreikis, funkcinės lovos neskiriamos.

Naudinga ir žalinga

KMSPC atstovės užsiminė, kad funkcinė lova ilgaamžiui gali būti ir naudinga, ir žalinga. "Žalinga, jei ja bus piktnaudžiaujama. Jei žmogus visą laiką tik guli ir guli, greitai atrofuojasi raumenys. Tokia lova gali sumažinti asmens savarankiškumą", – įspėjo KMSPC direktorės pavaduotoja Roberta Motiečienė. Nepaisant galimos žalos, jį lankantys asmenys vienbalsiai sutaria, kad tokia lova senjorui labai reikalinga. Pasak R.Motiečienės, šiuo metu intensyviai ieškoma, kaip, jei V.Šileikai nebus nustatytas pirmojo lygio slaugos poreikis, būtų galima gauti jam funkcinę lovą, šiuo klausimu bendradarbiaujama su Gričiupio seniūnija. Jei funkcinė lova nebus skirta nemokamai, tikimasi, kad prie jos nuomos prisidės senolio artimieji.