Dažniausiai lietuviai odontologo kabinete apsilanko tuomet, kai jau turi dantų sveikatos problemų, tačiau ir profilaktiškai apsilankančiųjų pamažu daugėja, sako odontologė Loreta Zinkevičienė. Gydytoja Vaida Kriščiūnaitė teigia, kad dantų ligos kartais lemia jų netekimą, todėl dažniau apsilankydami profilaktiškai, pacientai galėtų sutaupyti ne tik pinigų, bet ir dantų.

Kas antras lietuvis pas odontologą lankosi rečiau nei kartą per metus, rodo bendrovės „Colgate-Palmolive“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Odontologijos klinikos „Šypsnis“ gydytoja V. Kriščiūnaitė sako, kad profilaktiškai pasitikrinti dantų sveikatos lietuviai ateina labai retai. Dažniausiai į odontologo kabinetą užsukama jau turint problemų arba tiesiog norint atlikti burnos higieną.

Savo ruožtu odontologijos klinikos „Baldentas“ odontologė L. Zinkevičienė pažymi, kad nors pacientai dantų gydytojo kabinete apsilanko tuomet, kai jau jaučia skausmus ar kitus dantų ligų simptomus, profilaktinę apžiūrą atlieka vis daugiau žmonių.

„Turiu pastebėti, kad profilaktiškai apsilankančiųjų daugėja. Šiais laikais yra daug informacijos apie dantų priežiūrą, jos priemones. Kuo toliau, tuo daugiau dėmesio skiriama šypsenos estetikai. Ypač padaugėjo vaikų, kuomet profilaktinis dantų tikrinimas tapo privalomas. Anksčiau būdavo neteisingai manoma, kad pieninių dantų gydyti nereikia, todėl vaikų dantukai būdavo apleisti“, – kalba L. Zinkevičienė.

Odontologė V. Kriščiūnaitė pastebi, kad profilaktiškai pasitikrinti dantų būklės dažniau ateina jaunesnio amžiaus, labiau išsilavinę žmonės bei tie, kurie ir šiaip savo sveikata yra linkę rūpintis labiau.

Kankina ėduonis ir sovietinis paveldas

Sąjungos „Ateitis be ėduonies“ duomenimis, dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi lėtinė liga pasaulyje – ja serga 80 proc. visų gyventojų.

„Dažniausia dantų problema, dėl kurios kreipiasi pacientai, yra ėduonis. Tačiau ne ką rečiau pasitaiko ir pacientų, sergančių dantenų uždegimu“, – apie dažniausiai pasitaikančias dantų ligas kalba V. Kriščiūnaitė.

Savo ruožtu L. Zinkevičienė pažymi, kad jai savo praktikoje vis dar tenka taisyti sovietmečio odontologijos klaidas pacientų burnoje.

„Turime palikimą dar iš sovietmečio. 35–50 metų ir vyresni žmonės kreipiasi dėl neteisingai išgydytų dantų šaknų kanalų (tenka juos pergydyti), daugybės išrautų dantų, negydytų gleivinės ligų. Ta ankstesnioji odontologija paliko savo pėdsaką.

Tačiau naujosios kartos yra linkusios labiau prisižiūrėti, apsilankyti profilaktiškai, gydosi be baimės, nes galima tai daryti be skausmo. Jie turi mažiau arba visai neturi neigiamos patirties, todėl jų ir šypsenos gražiau atrodo. Džiaugiuosi, kad mažėja auksinių dantų, negražių vainikėlių. Dabar žmonės jau nori estetikos, holivudinių šypsenų“, – pasakoja pašnekovė.

„Visą gyvenimą nevaliau dantų, kodėl turėčiau pradėti?“

LRT.lt pašnekovės pabrėžia, kad reguliarus lankymasis dantų gydytojo kabinete padeda išvengti ėduonies, jo komplikacijų, dantų netekimo bei, žinoma, didesnių išlaidų. Pasitikrinti dantis odontologės rekomenduoja porą kartų per metus.

„Aš visada akcentuoju, jog geriau dažniau pasitikrinti, kad būtų pastebėti maži pažeidimai. Dažnai dar tik prasidedantį ėduonies plitimą galima pristabdyti ir stabilizuoti profilaktinėmis priemonėmis: kalcio kremais, fluoro geliais, skalavimo skysčiais, labai gera ir kruopščia burnos higiena“, – sako V. Kriščiūnaitė.

Anot odontologės, dantų netenkame dėl ėduonies komplikacijų arba periodonto (dantis supančio audinio) ligų. Tuomet tenka dantis protezuoti, implantuoti. O tai – didelės išlaidos ir didelės intervencijos į organizmą. Be to, kaip teigia pašnekovė, visos dantų ir jas supančių audinių ligos turi įtakos bendrai organizmo būklei. Jos gali lemti virškinamojo trakto ligas ir netgi laikysenos, stuburo problemas.

Mūsų dantų būklei daug įtakos turi paveldimumas, tačiau nereikia sumenkinti dantų priežiūros reikšmės, teigia LRT.lt kalbintos odontologės.

Vis dėlto V. Kriščiūnaitė pastebi, kad labai maža dalis žmonių Lietuvoje savo dantis prižiūri taip, kaip reikėtų: „Vieni galbūt stengiasi labiau, tačiau jiems trūksta žinių apie tai, kaip tinkamai valyti ir prižiūrėti dantis. Kita dalis numoja ranka ir dantis valo 10 sekundžių ryte, 20 sekundžių vakare. Tačiau iš tiesų ryte dantis reikėtų valyti 2 minutes, o vakare, naudojant ir tarpdančių siūlus ar šepetėlius, dantų skalavimo skysčius, – apie 5 minutes.“

Savo ruožtu L. Zinkevičienė pažymi, kad tikrai norintys pasirūpinti savo dantimis, puikiai moka tai daryti, tačiau yra ir pasakančių – „visą gyvenimą nevaliau dantų, kodėl turėčiau pradėti“.

Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau išlaidų turėsite

Skirtingų odontologijos klinikų kainomis, profilaktinė apžiūra nekainuos visai arba apie 6 eurus. Sugedusio danties plombavimas atsieis 25–40 eurų. Tačiau jei lauksite, kol dantį ims gerokai skaudėti, nes ėduonis jau bus pasiekęs danties nervą, už danties kanalo gydymą teks pakloti maždaug nuo 50 eurų.

Pernelyg ėduonies pažeistas dantis, kurio nervai pašalinti, net ir sutvarkytas tampa kur kas silpnesnis, todėl gali skilti. Geriausiu atveju jį jums dar mėgins sulipdyti plomba, blogiausiu – teks dantį rauti, galvoti apie implantą.

Danties rovimas skirtinguose miestuose ir odontologijos klinikose atsieis nuo 25 iki 60 eurų, implantavimas (su implantu) – apie 1,5 tūkst. eurų.