Užklumpa ir netikėtai anksti
– Su menopauze susiję terminai neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau jie žymi skirtingus moters būklės etapus. Tad pakalbėkime plačiau, kuo gi jie pasižymi?
– Kalbant apie šį laikotarpį, reikėtų jį skirstyti į tris etapus: perimenopauzę, menopauzę ir postmenopauzę. Pati menopauzė yra kaip faktas – tai laikas, kai 12 mėnesių iš eilės moteris nebeturi mėnesinių. Iki jos yra perimenopauzė, o po jos – postmenopauzė. Perimenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis iki menopauzės, kurio metu pamažu gęsta kiaušidžių funkcija ir pradeda svyruoti hormonų lygis. Būtent tada moterys pradeda jausti pirmuosius pokyčius, tokius kaip nereguliarios mėnesinės. Menopauzė – tai oficiali mėnesinių pabaiga. Ji konstatuojama praėjus lygiai metams po paskutinių menstruacijų. O postmenopauzė prasideda po menopauzės ir trunka visą likusį moters gyvenimą.
– Kada įprastai moterys susiduria su pirmaisiais neišvengiamų gyvenimo pokyčių pranašais?
– Perimenopauzė dažniausiai prasideda nuo 40–45 metų ir gali trukti nuo ketverių iki dešimties metų. Tačiau kai kurioms moterims šis etapas gali prasidėti anksčiau, pavyzdžiui, 35-erių ar 30-ies. Tokiu atveju diagnozuojama ankstyva perimenopauzė.
Pavyzdžiui, savo praktikoje esu turėjusi ir porą 23 bei 26 metų pacienčių, kurios, planuodamos nėštumą, kreipėsi dėl dingusių mėnesinių, tačiau atlikus tyrimus joms buvo nustatyta ankstyva perimenopauzė. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti moterų gyvenimo kokybę, skiriama pakaitinė hormonų terapija.
Ankstyva perimenopauzė gali būti nulemta įvairių veiksnių – ne tik genetikos, bet ir tam tikrų ligų, chemoterapijos ar chirurginių operacijų, taip pat reprodukcinės funkcijos dalykų, pavyzdžiui, jei buvo taikytos kokios nors priemonės nepavykus pastoti.
„Kaltininkas“ – hormonų chaosas
– Kokie procesai artėjant menopauzei vyksta moters organizme ir koks yra jų poveikis?
– Dėl hormonų pokyčių menstruacijų ciklas, kuris standartiškai trunka 28 dienas, gali sutrumpėti iki 21 dienos, o mėnesinės tampa negausios ir trumpos. Arba ciklas gali pailgėti iki 35–40 dienų – tada mėnesinės būna gausios. Vaisingumas mažėja, ovuliacija vyksta vis rečiau.
Taigi šiuo periodu visi pokyčiai susiję su lytinių hormonų – estrogeno, progesterono ir testosterono – gamybos mažėjimu. Šis procesas ir yra visų nemalonių pojūčių „kaltininkas“.
Pirmiausia pradeda mažėti progesteronas ir testosteronas. Progesteronas mažėja nuosekliai, vis rečiau vyksta ovuliacija. Tačiau estrogeno lygis tuo metu dar nemažėja, jis pradeda mažėti šiek tiek vėliau ir svyruoja šuoliais. Tai lemia išbalansuotą hormonų pusiausvyrą: organizme tampa per daug estrogeno, bet jau per mažai progesterono ir testosterono. Būtent tai ir sukelia pirmuosius klinikinius simptomus, o hormonų chaosas paveikia visą organizmą: nuo nuotaikos ir miego, kaulų tankio, odos būklės bei riebalų pasiskirstymo kūne pokyčių.
– Dažniausi perimenopauzės ir menopauzės simptomai – kokie jie?
– Nors karščio bangos yra labiausiai atpažįstamas požymis, jų spektras kur kas platesnis. Pirmiausia tai – fiziniai simptomai: naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai (nemiga), nuovargis, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, makšties sausumas, sumažėjęs odos elastingumas, šlapimo nelaikymas, svorio augimas (ypač apimtys didėja pilvo srityje).
Išskiriami ir įvairūs emociniai bei psichologiniai simptomai, tokie kaip nuotaikų kaita, padidėjęs dirglumas, nerimas, depresinė nuotaika, „smegenų rūkas“ (dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimai), sumažėjęs lytinis potraukis (libido).
Nelaukti kritinio momento
– Minėjote, jog perimenopauzei patvirtinti gali būti atliekami specialūs tyrimai?
– Taip, diagnozei patikslinti ir atmesti kitas galimas ligas, kurių simptomai gali būti panašūs (pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai), atliekami hormonų tyrimai iš kraujo. Paprastai tiriamas estradiolio (E2), folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojančio hormono (LH) lygis.
Taip pat atliekami kiaušidžių rezervą parodančio antimiulerinio hormono (AMH), progesterono ir testosterono, skydliaukės hormonų (TTH, fT4), vitamino D, geležies atsargų (feritinas) bei kortizolio (streso hormonas) tyrimai.
Tik atlikus tokius išsamius tyrimus galima tiksliai įvertinti situaciją ir parinkti tinkamiausią pagalbos planą.
– Ar visos moterys menopauzę išgyvena vienodai sudėtingai?
– Tikrai ne, kiekvienos moters patirtis yra unikali. Kai kurios šį etapą išgyvena labai lengvai, beveik nejausdamos jokių simptomų ar kokių nors drastiškų pokyčių. Vis dėlto didesnioji dalis moterų iš tiesų kenčia, jų gyvenimo kokybė smarkiai suprastėja. Atsiranda ir gili depresija, prasideda pykčiai šeimoje, gilėja santykių krizės, kurios neretai baigiasi net skyrybomis. Todėl džiugu, kai kreiptis pagalbos skatina ir artimieji, antroji pusė – natūralu, kad vyras išgyvena ir dėl moters emocinės, fizinės savijautos, ir seksualinio gyvenimo pokyčių.
Visada drąsinu moteris nekentėti tyliai ir nelaukti kritinio momento – jei pacientė lankysis pas gydytoją specialistą periodiškai, mes tikrai išgirsime jos nusiskundimus, prieisime prie teisingų sprendimų ir rekomendacijų. Nes rezultatas labai priklauso nuo to, kaip greitai pacientė pastebi savo organizmo pokyčius ir kreipiasi pagalbos. Moksliškai įrodyta, kad atitinkamais papildais galima ženkliai pagerinti savijautą. Ir kuo anksčiau, pajutus pirmuosius simptomus, jie bus pradėti vartoti, tuo silpnesni bus jaučiami ir simptomai.
Sprendimas – konkrečiai situacijai
– Tad ką daryti, kad šis laikotarpis būtų lengvesnis? Kokius veiksmingiausi pagalbos būdus galėtumėte paminėti?
– Pagalbos planas turėtų būti kompleksiškas ir laipsniškas, pradedant nuo paprasčiausių dalykų. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į gyvensenos korekciją. Tai yra pamatas. Labai svarbus fizinis aktyvumas, ypač jėgos treniruotės, padedančios išsaugoti raumenų masę. Taip pat – kokybiškas miegas ir streso valdymas. Jei moteris nesusitvarko su emocijomis, rekomenduojame psichoterapiją.
Mityboje labai svarbu užtikrinti pakankamą baltymų kiekį – per parą rekomenduojama suvartoti apie 1,6 g baltymų 1 kg kūno svorio. Tai yra būtina statybinė medžiaga mūsų raumenynui, nes mažėjant estrogenui nyksta ir raumeninė masė.
Kitas žingsnis – įtraukti į rutiną reikiamus maisto papildus, vitaminus. Šiuo periodu moterims itin svarbūs vitaminas D su K2, magnis (pavyzdžiui, puikiai pasisavinamas magnio bisglicinatas), žuvų taukai (Omega-3) ir kreatinas. Esant stresui, nerimui ar energijos trūkumui, gali praversti ir augalinė pagalba – adaptogenas ašvaganda, tik reikėtų įvertinti, ar pacientė neturi gretutinių patologijų, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimų.
Ir tik tada, kai simptomai yra itin sunkūs ir stipriai veikia gyvenimo kokybę, efektyviausias pagalbos būdas yra pakaitinė hormonų terapija. Tai gydymas medikamentais, kuris kompensuoja trūkstamų hormonų kiekį organizme. Jei reikia, kartu skiriami antidepresantai ar kiti vaistai. Pakaitinė hormonų terapija taip pat dažnai derinama su papildais ir yra skiriama gydytojo, įvertinus individualią pacientės situaciją bei atlikus tyrimus.
– Kokia būtų pagrindinė žinutė moterims, artėjančioms prie menopauzės arba jau ją išgyvenančioms?
– Svarbiausia žinutė – kad moteris turi jaustis gerai, ji neturi kentėti. Jei jaučiatės blogai, pagalba tikrai yra. Tiesiog nebijokite kreiptis į specialistus. Kartais užtenka gyvensenos pokyčių ir papildų, kartais prireikia rimtesnio gydymo, tačiau sprendimas visada yra. Menopauzė – tai ne pabaiga, o naujas, brandus ir gražus gyvenimo etapas, kuriuo taip pat galima ir būtina mėgautis.
