Vilnietė Marta pas gydytojus dažnai nevaikšto, bet jei reikėtų, naudotųsi ir nuotolinėmis konsultacijomis. Ji sako, kad jos padeda sutaupyti laiko, ypač dirbantiems, skubantiems ir turintiems vaikų.
„Pasinaudočiau, jeigu nėra rimtų problemų, o reikia, pavyzdžiui, vaikui pažymos mokyklai. Tai labai patogu, negu su vaiku eiti į polikliniką ir sėdėti gyvose eilėse“, – teigė Marta.
Lūžio tašku nuotolinėms konsultacijoms tapo pandemija, bet pacientai nuotoliu konsultuojami ir dabar. Vienoje iš įstaigų tokių konsultacijų – apie 20 proc.
„Ilgalaikio pacientų stebėjimo metu arba kai reikia pratęsti receptą, pakartotinės konsultacijos atvejais, kai jau yra atlikti tyrimai ir reikia pakomentuoti, kartais paskirti gydymą“, – sakė „Affidea Lietuva“ veiklos valdymo direktorė Daiva Adomaitienė.
Dabar tvarka tokia: konsultuodamas nuotoliu, medikas privalo būti gydymo įstaigoje. Naujas siūlymas – darbe sėdėti nebereikėtų.
„Idėja – leisti nuotolines konsultacijas teikti ne tik iš įstaigos, bet ir iš nutolusios darbo vietos“, – aiškino SAM pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Ramunė Andriušaitienė.
Ką reiškia nutolusi darbo vieta?
„Sakykime, iš namų, kaip mes, didžioji dalis, turime galimybę dirbti dalį dienos ar kurį laiką“, – nurodė R. Andriušaitienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Medikai to laukė, tačiau dalis pacientų kategoriški. Jie sako, kad namų aplinka – su vaikais, šeima, gyvūnais – su gydytojų darbu nesiderina. Pacientai baiminasi, ar dėl blaškančios aplinkos į jų sveikatą nebus pažiūrėta atsainiai.
„Tikrai galvoju, kad gydytojo darbo vieta yra klinikoje, o ne namuose“, – pabrėžė pacientė.
„Darbas iš namų – tai per valandą turėtumei atvykti į ofisą. Jeigu dirbi iš Gran Kanarijos, neatvyksi“, – pastebėjo vilnietė.
Ar iš tiesų nenutiks taip, kad namų aplinka virs sodu, parku, kelione į užsienį ar konsultavimu iš pliažo?
„Nelabai įsivaizduoju paslaugos tiekimo iš užsienio, kada dalis paslaugų yra iš darbo vietos, o kita iš nutolusios darbo vietos. Čia kalbame apie dieną ar pusdienį“, – akcentavo R. Andriušaitienė.
Medikų sąjūdis ramina – medikai darbo su atostogomis nesupainios. Dėl nuotolio medikai taupys laiko, o pacientams nuo to bus tik geriau.
„Toks sprendimas pagerina paslaugų prieinamumą. Jeigu turime mažą tam tikrų specializacijų skaičių, pavyzdžiui, radiologų, tai jų važinėjimas tampa sudėtingas iš vienos vietos į kitą“, – tvirtino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
„Gal jie nebūtų tokie užsiėmę, kaip dabar“, – svarstė gyventojas.
„Manome, kad tai turėtų būti patraukliau gydytojams įsidarbinti regionuose“, – nurodė SAM pirminės sveikatos priežiūros skyriaus vedėja.
Tikimasi, kad pacientai paslaugas gautų greičiau, tačiau kai kurios įstaigos mato ir rizikų.
„Dėl pacientų duomenų apsaugos – tai jautrūs asmens duomenys. Kyla klausimas dėl konfidencialumo, jei būtų konsultuojama nuotoliu būnant namuose ar kitoje įstaigoje“, – aiškino D. Adomaitienė.
„Čia yra perteklinės baimės, reikia pasitikėti – gydytojai nėra linkę viešinti tokių dalykų“, – patikino A. Gerliakienė.
Klausimų kyla ir dėl darbo priemonių, ryšio užtikrinimo. Taip pat – kas bus atsakingas, jei konsultacija dėl aplinkos ypatumų būtų nekokybiška: gydytojas ar įstaiga?
„Čia jau įstaigos vadovo atsakomybė“, – pabrėžė R. Andriušaitienė.
Ministerijos duomenimis, regionuose pernai trūko mažiausiai 250 įvairių kvalifikacijų gydytojų, o nauja tvarka dėl nuotolinių konsultacijų galėtų pradėti veikti nuo kitų metų liepos.
Naujausi komentarai