MINISTRAS: KOL NEBUS VAISTŲ NUO KORONAVIRUSO, REIKĖS PRISITAIKYTI PRIE KITOS REALYBĖS

Kol nebus vaistų, vakcinos nuo koronaviruso arba detalių apie susiformavusį imunitetą, reikės prisitaikyti prie šiek tiek kitos realybės, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Supraskim, kad tam tikra prasme mes turėsime prisitaikyti prie šiek tiek kitos realybės tol, kol nebus sukurti arba vaistai nuo šito viruso, arba kol nebus sukurta vakcina ir kol nežinosime, kokiam laikui susiformuoja imunitetas ir kaip jis susiformuoja“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

„Kol kas mes turėsime prisitaikyti prie tos realybės, kuri yra dabar, suprasti, kad tų fizinių kontaktų, didelių susibūrimų teks laukti pakankamai ilgą laiką, bet tai nereiškia, kad žmonės amžinai turės sėdėti užsidarę namuose“, – teigė jis.

A. Veryga taip pat pridūrė, kad  kol kas nėra atsakymų apie besiformuojantį imunitetą nei iš tarptautinių organizacijų, nei iš mokslininkų.

Pasak ministro, laikui bėgant teks vis labiau apsaugoti vyresnio amžiaus žmones – jiems virusas pavojingiausias.

„Ypatingas dėmesys visur, ne tik Lietuvoje, turės būti skiriamas vyresnio amžiaus gyventojams ir tą daro šalys, kurios turi tikrai panašiai neblogą situaciją, tą daro ir Izraelis. Mūsų taktika yra panaši, atlaisvinant tam tikrus reguliavimus nuolat priminti tiek rekomendacijas, tiek tam tikrus imperatyvius reikalavimus vyresnio amžiaus žmonėms vis dėlto neskubėti eiti iš namų, neskubėti grįžti į darbą, neskubėti į tam tikrus užsiėmimus“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, taip reikės gyventi keletą mėnesių, taip pat nepamiršti ir higienos.

„Tai prie šitos realybės mes, matyt, pakankamai ilgai – keletą mėnesių – turėsime gyventi. Turėsim nepamiršti rankų higienos, kitų svarbių dalykų, sveikatos sistemos rezervo išlaikymo“, – teigė A. Veryga.

Laboratorijos tyrimus atlieka efektyviau

Šalies laboratorijos beveik pasiekė galimų koronaviruso tyrimų per parą ribas ir tikėtis jų atlikti daugiau nėra realu, sako sveikatos apsaugos ministras.

„Lietuva buvo užsibrėžusi tikslą bent 5 tūkst. mėginių per dieną ištirti, dabar ištiriame virš 6 tūkst., artėjame prie 7 tūkstančių. Tai šiuo metu tai yra tikrai arti tos ribos, kurios nelabai realu jau yra peržengti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmadienį šalies laboratorijose ištirti 4401 ėminiai, antradienį – 6040, trečiadienį – jau 6798 ėminiai. Gausėjant tyrimų apimtims, trečiadienį laboratorijose dar liko 2255 neištirti ėminiai.

A. Veryga tvirtina, kad neištirtų ėminių skaičius „iš esmės nėra nedidelis“ ir nerodo, kad laboratorijos nespėja atlikti tyrimų – šie svyravimai, anot jo, susidaro kai laboratorijos ryte dar nebūna pradėjusios tyrimo procedūros ar tiesiog tyrimas nebūna baigtas siunčiant duomenis.

Jis taip pat pabrėžė, kad tyrimų skaičius išaugo ne tik dėl to, jog prisijungė daugiau laboratorijų, bet ir dėl to, kad laboratorijos efektyviau atlieka tyrimus, t. y. vienu metu tiria visus galimus 70 mėginių, o ne po 20 ar mažiau, kaip tai darė pradžioje.

Kodėl atsisakyta masinio medikų testavimo?

A. Veryga tvirtina, kad nuostatos tikrinti visus medicinos darbuotojus be atrankos atsisakyta, nes dalis jų dirba iš namų ir nesusiduria su rizika užsikrėsti koronavirusu.

Ministras spaudos konferencijoje komentavo šią savaitę įsigaliojusius jo paties pasirašytus įsakymus, jog atsisakoma masinio medikų testavimo, taip pat nuostatos, jog jie turi būti pakartotinai tiriami po septynių dienų nuo pirmojo testo.

„Lietuvoje yra kelios dešimtys tūkstančių medikų ir jeigu sugalvotume visus absoliučiai, net ir tuos, kurie šiuo metu nedirba gydymo įstaigose, o dirba nuotoliniu būdu, tirti kas septynias dienas, tai neštų daug sumaišties. Nes tektų juos kviesti iš namų, jie turėtų kažkur atkeliauti, tuos testus kažkur darytis, nors tiesioginio kontakto, galimybės užsikrėsti ir neturi“, – tvirtino A. Veryga.

Anot jo, medikai ir dabar išlieka viena iš intensyviausiai testuojamų grupių, bet pirmiausia testuojami tie, kurie tiesiogiai susiduria su koronaviruso pavojumi. Taip pat, anot jo, masiniai testai atliekami slaugos, globos įstaigose.

„Pati rekomendacija dėl septynių dienų ir visų testavimo buvo savotiškai ir perteklinė, ir klaidinanti, nes tikrai ne visus ir ne tokiu režimu reikia testuoti. Kai ką reikia testuoti galbūt ir dažniau, kai kam tas testavimas yra visiškai netikslingas“, – sakė ministras.

Planuojama atlaisvinti planines sveikatos priežiūros paslaugas

Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų plėtros ir atlaisvinimo bus sprendžiama kitą savaitę.

„Konkretūs žingsniai dėl sveikatos priežiūros planinių paslaugų plėtros ir atlaisvinimo turėtų būti priimti kitą savaitę Vyriausybei svarstant nutarimą dėl karantino paskelbimo“, – žurnalistams sakė ministras.

Jo teigimu, šiuo metu ruošiamos tvarkos, tai turėtų būti daroma atsakingai.

„Noriu pasakyti, kad ruošiamos tvarkos, kaip būtų galima atlaisvinti tam tikras planines paslaugas sveikatos priežiūros sektoriuje. Tai turi būti atliekama labai atsakingai ir pasvėrus visus argumentus“, – teigė A. Veryga.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną, jis pratęstas iki gegužės 11 dienos. Karantino metu apribotos planinės operacijos.

Jo metu rekomenduojama būti namuose ir iš jų išeiti tik būtinais atvejais – į maisto parduotuvę, į vaistinę, taip pat nerekomenduojama lankyti vyresnių giminaičių.