Melanomos ABCD taisyklė

Medikai pastebi, kad dažniausiai nerimą žmonėms kelia apgamai, seborėjinės keratozės bei papilomos.

Seborėjinės keratozės – tai bėgant metams atsirandantys gerybiniai odos sustorėjimai, kuriuos dažniausiai niežti, jie gali šlapiuoti, kraujuoti, nutrupėti ir vėl atsinaujinti. O štai į karpas panašios papilomos, neretai atsirandančios kaklo ir pažastų srityje, gali itin sparčiai plisti, mat jas sukelia virusas. Medikai neretai išgirsta skundų, kad kai kuriems pacientams po naują darinį atsiranda vos ne kasdien.

"Panaršę internete susirūpinę žmonės iškart nustato sau odos onkologinę diagnozę. Jeigu pastebėjote naujai atsiradusį, pakitusį, šlapiuojantį, kraujuojantį odos darinį, tai svarbu nelaukti ir pasitikrinti. Šios akcijos tikslas – suteikti galimybę įvairaus amžiaus žmonėms, negalintiems sau leisti odos pasitikrinti privačiose klinikose, pasirūpinti savo sveikata", – džiugią žinią pristato gydytoja dermatologė Renata Kliunkienė.

Ir siūlo prisiminti melanomos ABCD taisyklę. Odos vėžio diagnostikai taikoma sistema apima keturis kriterijus: asimetriją, darinio kraštus, spalvą ir diametrą.

Dermatologė ramina, kad jaudintis dėl tolygių kraštų bei spalvos, neiškilusios dėmelės, nesikeičiančios daugelį metų, nereikia. Vis dėlto, jei darinys iš ovalios, pailgos formos pradeda panašėti į žvaigždę, ištįsta, kraštai tampa nelygūs, svarbu į tai nenumoti ranka. Atidžiau stebėti patartina ir spalvą keičiančius, tarkim, labai patamsėjusius, paraudonuojančius, pamėlynuojančius, papilkėjusius, netolygios spalvos (centre pasidarančius blyškius) ar dvispalvius bei didesnius nei 5 mm darinius. Specialistė pastebi, kad darinys gali per savaitę padidėti ir trigubai.

Reikėtų nepamiršti ir kiekvieno odos darinio, kuris sukelia diskomfortą, niežėjimą, yra traumuojamas, nudraskomas. Jeigu šukuojantis plaukus, vyrams skutantis barzdą darinys kliūva, tuomet verta pasitarti su gydytoju, kaip jo neerzinti bei neleisti ląstelėms kisti, piktybėti.

Pataria fotografuoti

Įvairių sričių medikai skambina pavojaus varpais, kad į savo sveikatos būklę ypač atmestinai žiūri stipriosios lyties atstovai. R.Kliunkienė nusišypso ir nustebina: "Dėl odos darinių abi lytys kreipiasi maždaug vienodai. Vyrų gal net daugiau – juos dažniau atveda moterys. Ypač uoliai savo oda rūpinasi jauni vyrai."

Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas.

Vis dėlto, norint apžiūrėti visus savo kūno apgamus, reikia iš prigimties būti ypač kruopščiam. O tokių atidžių žmonių pasitaiko retai. Dažniausiai į dermatologus lietuviai kreipiasi dėl ne itin gražiai atrodančių darinių – apgamų, papilomų, strazdanų, pigmentinių dėmių, pasitaikančių kaklo, rankų srityje.

"Dermatologai turi pacientą nurengti, apžiūrėti visą kūną ir ypač tas vietas, kurių pats žmogus nemato, – kojas, sėdmenų sritį, nugarą. Tad dažnai tenka rasti pakitimus tose vietose, į kurias pacientai nekreipia dėmesio. Moterims vertėtų atidžiau stebėti kojas, ypač blauzdų, šlaunų ir pėdų sritį, o vyrams – rankas", – žiniomis dalijasi R.Kliunkienė.

Tiems, kurie vis neranda laiko kreiptis į dermatologus, dvejones dėl apgamų galima sumažinti fotografuojantis. Gydytoja dermatologė pataria užfiksuoti matomus vaizdus krūtinės, nugaros, kojų srityse ir po poros savaičių palyginti, kiek atsirado naujų, pakitusių apgamų. Nusikrapščius apgamą ar kitą odos darinį, eksperimentuoti nepatariama. Jį reikėtų ištirti echoskopu.

"Apgamui pradėjus piktybėti, kiekviena diena yra labai svarbi. Kalbant apie melanomą, ji per savaitę gali taip išplisti, kad kelio atgal gali ir nebebūti, – sako medikė ir priduria: – Melanoma yra vienas agresyviausių onkologinių ligų, mat ląstelės labai greitai dauginasi ir eidamos gilyn apima kitus audinius – metastazuoja. Žmogus, sužinojęs, kodėl taip vyksta, gautų Nobelio premiją."

Tenka spręsti dilemą

Naujų odos darinių ir melanomos rizika išauga lepinantis saulės voniomis. Dermatologai pastebi, kad ultravioletiniai saulės spinduliai nepiktybinę pigmentinę dėmę gali išdeginti, o tada ji gali pakisti ir suvėžėti. Po vasaros vyresnio amžiaus žmonėms dažniau atsiranda ir aktininių keratozių – rausvų dėmių galvos, pakaušio srityje. Dėl jų į specialistus skubiai kreiptis nėra būtina, tačiau jiems išplitus apsunksta gydymas.

Taigi, besirūpinantiems savo sveikata žmonėms neretai tenka spręsti dilemą: tausoti odą ar su saulės spinduliais gauti taip trūkstamo vitamino D, reikalingo visų organų funkcijoms bei nuotaikai gerinti. Gydytoja dermatologė R.Kliunkienė nesiūlo visiškai vengti saulės spindulių, tačiau ragina net ir žiemą nepamiršti naudoti apsauginių kremų nuo saulės.

"Ne kartą visiems teko girdėti, kad slidinėjant kalnuose nesisaugantys žmonės gali nudegti iki pūslių. Kiekvienas toks nudegimas onkologinėmis ligomis ar kitokiomis bėdomis, tarkim, aktininėmis keratozėmis, šlakais, strazdanomis, atsiliepia senatvėje. Pasnigus užtenka naudoti dieninį kremą su saulės apsauginiais filtrais, o į visas kremines pudras įeina bent 15 SPF", – sako specialistė.

Šių priemonių nereikėtų vengti ir probleminę odą turintiems ar šeimoje onkologinėmis ligomis sirgusių žmonių artimiesiems ar patiems susidūrus su vėžiniais odos susirgimais.

Itin šviesios odos savininkai, greitai ir skaudžiai nusvylantys saulėje, su pavydu žvelgia į tamsesnio gymio žmones. Tačiau tai nereiškia, kad melanoma rečiau diagnozuojama tamsesne oda besipuikuojantiems asmenims. Anot medikės, melanoma išsivysto ne dėl vienos priežasties, bet neretai šiai sudėtingai ligai įtakos turi genetika ir nudegimai lepinantis saulės voniose, ypač soliariumuose.

"Šviesiaodžiai, linkę į strazdanas, ir šviesių plaukų, sunkiau adaptuojasi prie saulės spindulių. Jiems itin pavojingas besaikis deginimasis saulėje ar soliariumuose. Beje, dėl soliariumų yra sudėtinga situacija – reta studija atitinka reikalaujamus spindulių saugumo standartus. Tai svarbu prisiminti jaunoms moterims, kurios ypač prieš šventes padaugina šių paslaugų ir tik pamačiusios besikeičiančius apgamus susimąsto", – įspėja R.Kliunkienė.

Jos teigimu, žmonėms, kurių šeimos nariams buvo diagnozuotas odos vėžys, apgamus rekomenduojama stebėti itin atidžiai ir pas dermatologą apsilankyti bent kartą per metus. Dėl pakitusio darinio geriausia į specialistą kreiptis per savaitę.

Kada negalimas lazeris?

Medikė pastebi, kad žmogui senstant daugėja ir odos darinių. Tik gimęs vaikas gali turėti iki dešimt apgamų, ir tai yra normalu, o štai seborėjinių keratozių turi kas antras 35-erių metų ribą perkopęs asmuo.

Kai šių darinių krūtinės ar nugaros srityse padaugėja iki 50 ar net 100, tuomet pacientas ištiriamas išsamiau. Šis išplitusių darinių sindromas neretai siejamas su vidaus organų onkologinėmis ligomis, tad jų pašalinti lazeriu ar nušaldyti nebeužtenka. Šiuo atveju svarbu galvoti ne tik apie estetinį vaizdą, bet ir šio reiškinio priežastis.

"Esant piktybinių apgamų, juos draudžiama šalinti lazeriu. Pakitusį apgamą reikia išoperuoti skalpeliu ir gydytojams patologams ištirti mikroskopu. Tuomet galima imtis tolesnio gydymo, – sako Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja. – Gerybinį darinį vienareikšmiškai geriausia šalinti lazeriu. Pagal energiją lazeris gali būti C02 (chirurginis), tuomet apgamas yra nušaldomas ir nupjaunamas ypač didelę energiją skleidžiančios šviesos. Kitais atvejais darinius galima šalinti lazeriu, kurio skleidžiamą energiją sugeria vanduo. Kadangi visa ląstelė yra sudaryta iš vandens, jis yra išgarinamas ir apgamas pašalinamas."

Anot medikės, po šios procedūros randų nelieka – atsiradusi dėmelė po savaitės ar kelių susilygina su odos paviršiumi. Lazeriu rekomenduojama šalinti ir papilomas, karpas bei seborėjines keratozes.

Auksiniu diagnostikos standartu gydytoja vadina dermatoskopiją. Dermatoskopu įvertinami visi keturi melanomos kriterijai. Neskausmingos procedūros metu pacientas gali būti apžiūrimas rankiniu dermatoskopu arba elektroniniu – kompiuteris padeda įvertinti diagnozės tikslumą. Esant melanomai, darinio gylį svarbu pamatuoti ultragarsu. Tai leidžia žinoti, kiek operuoti.

"Kartais pasitaiko tokių melanomų, kad net sunku patikėti. Teko diagnozuoti nago ar akies melanomą. Šiuos atvejus labai sunku nustatyti", – retus, tačiau keistus atvejus įvardijo medikė.

Pasitikrink, kol nevėlu

Akcijos data – sausio 16 d. (viena diena). Registruotis tel. (8 37) 403 900, akcija vyks 253 kab.