NUSTATANT NEĮGALUMĄ – ŽMONĖMS PALANKIOS NAUJOVĖS

Praėjusią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė net dvi su neįgalumo ir darbingumo nustatymo sritimi susijusias naujienas.

Pirmoji – priminimas gydytojams, kad piktnaudžiavimas medicininiais dokumentais jiems gali kainuoti licenciją. Antroji – gera žinia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) klientams: bus lengviau pateikti pažymas išmokoms dėl negalios. Apie šias naujoves plačiau kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei NDNT direktoriumi Manfredu Žymantu.

– Ministre, kartu su sveikatos apsaugos ministru pasirašėte įsakymą, kuriuo griežtinama atsakomybė gydytojams, piktnaudžiaujančiais diagnozėmis žmonių neįgalumui nustatyti. Kodėl to reikėjo?

A.P.: NDNT negalią vertina dviem aspektais – medicininiu ir socialiniu. Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pati sveikatos netiria ir nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, surašoma taip, kad asmuo gautų nebūtinai jam priklausančias išmokas. Pavyzdžiui, dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų NDNT per 2015 m. dėl papildomos informacijos į aukštesnio lygio specialistus turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų. Dalyje iš jų, tikėtina, buvo neobjektyvios diagnozės didesnėms išmokoms gauti.

Kadangi išmokos dėl negalios mokamos iš valstybės biudžeto, dėl pasitaikančių netikslių ir neobjektyvių diagnozių kenčia visi piliečiai. Paskyrus išmokas ar didesnes išmokas tiems, kam jos nepriklauso, be adekvačios finansinės paramos gali likti tie, kam jos iš tiesų priklauso. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų dar didesnį neįgalumo ir darbingumo nustatymo proceso skaidrumą.

– Tai nuo šiol visi medikai, rašydami netinkamas diagnozes, neteks savo licencijų?

A.P.: Naujojo įsakymo tikslas – ne bausti, o pirmiausia atgrasyti gydytojus ir kitus medicinos specialistus nuo galimo piktnaudžiavimo. Tik tais atvejais, kai bus pastebėti sisteminiai piktnaudžiavimo atvejai, kai konkretus gydytojas tris ir daugiau kartų surašys neobjektyvius medicininius duomenis neįgalumui nustatyti, NDNT turės teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl tokio mediko licencijos sustabdymo.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati tarnyba dėl piktnaudžiavimo yra atlikusi prevencinius namų darbus. Joje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus, kurias bylas tikrinti atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Be to, jei gaunamas skundas dėl galimų korupcinių veikų, tokį nagrinėja Antikorupcijos komisija.

– Kiek žmonių Lietuvoje per metus pripažįstami neįgaliais ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

A.P.: 2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per metus dėl netekto darbingumo išmokama apie 450 mln. eurų.

– Direktoriau, ar galite išskirti kokius nors regionus, vietoves, kur fiksuojama daugiausia gydytojų piktnaudžiavimo atvejų? Kaip su šiuo piktnaudžiavimu kovodavote iki šiol?

M.Ž.: Piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje – ir rajonuose, ir didmiesčiuose, tik galbūt piktnaudžiavimo motyvai būna kitokie. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną mediką, kurio pateikiami medicininiai duomenys verčia abejoti jų objektyvumu.

Ir iki šiol kreipdavome dėmesį į pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus. Informuodavome įstaigos, kurioje dirba įtarimų keliantis medikas, vadovą. Šis galėdavo ir turėdavo imtis atitinkamų veiksmų ar priemonių savo pavaldinio atžvilgiu, tačiau to ne visada užtekdavo. Todėl tikimės, kad naujoji priemonė bus efektyvesnė, bet tikrai neketiname jos naudoti persekiojimui. Tai turėtų būti labiau prevencinė priemonė.

– Ministre, nuo liepos 1 d. startavo dar viena su neįgalumo ir darbingumo nustatymu susijusi naujovė. Ko nuo šiol gali tikėtis į NDNT besikreipiantys asmenys?

A.P.: Nuo liepos 1-osios keičiama darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių ir lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo pažymų forma – atsisakoma saugiųjų dokumentų.

Pasitelkiant šiuolaikines technologijas atsisakoma perteklinio spausdintų blankų naudojimo. Naujoji tvarka bus patogesnė ir paprastesnė visiems, gaunantiems negalios išmokas.

Saugieji dokumentai su technologine apsauga tapo netikslingi, nes tarnyba aktualius duomenis „Sodrai“ ir savivaldybėms pateikia per informacinę sistemą. Taip patogiau ir greičiau klientui – atlikus negalios vertinimą, duomenys minėtoms institucijoms perduodami tiesiogiai.

Be to, klientai NDNT interneto svetainėje gali užsiregistruoti jiems patogiu laiku atvykti pateikti dokumentus, parašyti prašymą gauti negalios vertinimo akto kopiją arba tarnybos išduotų dokumentų dublikatus (darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių pažymų, neįgaliojo pažymėjimo ir pan.). Be to, naujoje informacinėje sistemoje galima nurodyti patogų dokumentų gavimo būdą – registruotu laišku arba atsiimti asmeniškai.

Taip pat sukurta galimybė pasitikrinti atliekamo negalios vertinimo būklę arba peržiūrėti ankstesniųjų istoriją. Tam tereikia svetainėje susikurti savo profilį.

Išmanioji sistema padeda mažinti neįgalių asmenų administracinę naštą, o paslaugas gauti patogiu laiku ir patogioje vietoje, kartais net neišėjus iš namų.

Parengta bendradarbiaujant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba