Teismas šį sprendimą priėmė, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka ir atmetęs nuteistojo M. Žymanto gynėjo skundą.

ELTA primena, kad 2023 m. spalį Utenos apylinkės teismas pripažino, kad M. Žymantas 2020 m., būdamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, kišosi į šios savivaldybės administracijos direktorės veiklą.

Bylos duomenimis, politikas siekė, kad direktorė paveiktų savo pavaldinius ir vienai medicinos įranga prekiaujančiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, mažinant kitų tiekėjų konkurenciją, dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse.

Teismas atleido M. Žymantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ši baudžiamoji byla buvo atskirta iš atliekamo didelio masto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones.

M. Žymantas buvo išrinktas į Seimą 2004–2008 m. kadencijai, vėliau išrinktas dirbti į Ignalinos rajono savivaldybės tarybą.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, nuo baudžiamosios atsakomybės politikas atleistas pagal laidavimą. Jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, uždraudžiant vienerius metus būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.

Trečiadienį Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose paskelbtu nuosprendžiu pripažinta, kad M. Žymantas 2020 metais, būdamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, kišosi į minėtos savivaldybės administracijos direktorės veiklą.

Tyrimo metu surinktais duomenimis patvirtinta, kad vietos politikas siekė, jog direktorė paveiktų savo pavaldinius ir vienai medicinos įranga prekiaujančiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, mažinant kitų tiekėjų konkurenciją, dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

Kaip skelbiama, ši baudžiamoji byla buvo atskirta iš atliekamo didelio masto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones.

Iš viso teismo sprendimais jau pripažinti kaltais penki asmenys, iš jų vienas juridinis asmuo. Taip pat dar penki asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Šiems asmenims bendrai priteista sumokėti daugiau nei 81 tūkst. eurų baudų ir iš jų konfiskuota beveik 23 tūkst. eurų. Teismo sprendimų dar laukiama trijose atskirtose bylose. Šiuo metu dar atliekami keturi ikiteisminiai tyrimai.

BNS žiniomis, prieš teismą stos Manfredas Žymantas. Ignalinos taryboje jis dirbo nuo 2011 metų, buvo išrinktas kaip Darbo partijos atstovas.

Pasak pranešimo, Tyrimo metu surinktais duomenimis, vietos politikas siekė, jog tuometinė šios savivaldybės administracijos direktorė paveiktų savo pavaldinius ir vienai medicinos įranga prekiaujančiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos, mažinant kitų tiekėjų konkurenciją, dalyvaujant viešųjų pirkimų konkurse.

M. Žymantas savo biografijoje yra nurodęs, kad dirba gydytoju. Nuo 2009 metų jis ėjo Darbo partijos Ignalinos skyriaus pirmininko pareigas. 2015-2018 metais dirbo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriumi.

Ignalinos savivaldybėje politikas praėjusioje kadencijoje apie metus dirbo vicemero pareigose, tačiau 2020 metais, kai buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, prisiėmė atsakomybę ir savo noru iš jų pasitraukė.

Baudžiamasis kodeksas už kišimąsi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą numato viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos ir Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.

Byla perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.

Ministerija pranešė, kad M. Žymantas palieka pareigas pirmadienį šalių susitarimu.

Iki bus paskirtas naujas vadovas, laikinai direktorės pareigas nuo trečiadienio eis NDNT direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė.

M. Žymantas tarnybos vadovu buvo paskirtas 2015 metų balandį.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo metu atlieka tris ikiteisminius tyrimus dėl galimų korupcijos atvejų NDNT Klaipėdos ir Šiaulių skyriuose. Tačiau teisėsaugos vykdomuose tyrimuose M. Žymantas nefigūruoja, BNS nurodė STT.

Komisija šį siūlymą teigia grindžianti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informaciją „apie sisteminės korupcijos apraiškas, nustatant neįgalumą ir darbingumą Tarnybos Klaipėdos ir Šiaulių teritoriniuose padaliniuose“.

Jos rašte ministrui taip pat raginama imtis realių priemonių korupcijos apraiškoms Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje pašalinti ir iš esmės peržiūrėti, kaip neįgalumas bei darbingumas yra nustatomas.

STT pirmadienį pranešė tirianti keliasdešimt korupcinių nusikaltimų epizodų, kai neįgalumas ar darbingumas žmonėms buvo nustatomas davus kyšį. Įtarimai pateikti devyniems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių padalinių tarnautojams, taip pat gydytojui, klinikos savininkui ir keliems pacientams. Pacientų galimai duotų kyšių dydis siekia 400-600 eurų.

Tarnybos direktoriaus Sauliaus Urbanavičiaus teigimu, neįgalumo nustatymo srityje korupcijos apraiškos tebėra sisteminės. Anot jo, pareigūnai aptinka korupcijos apraiškų nustatant neįgalumą ir darbingumą daugiau nei 15 metų.

Reaguodamas į situaciją, socialinės apsaugos ir darbo ministras žada peržiūrėti neįgalumo ir darbingumo nustatymo tvarką bei patikrinti daugiau sprendimų, kai žmones nuspręsta terminuotai pripažinti neįgaliais ar nedarbingais.

Pirmoji – priminimas gydytojams, kad piktnaudžiavimas medicininiais dokumentais jiems gali kainuoti licenciją. Antroji – gera žinia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) klientams: bus lengviau pateikti pažymas išmokoms dėl negalios. Apie šias naujoves plačiau kalbamės su socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene bei NDNT direktoriumi Manfredu Žymantu.

– Ministre, kartu su sveikatos apsaugos ministru pasirašėte įsakymą, kuriuo griežtinama atsakomybė gydytojams, piktnaudžiaujančiais diagnozėmis žmonių neįgalumui nustatyti. Kodėl to reikėjo?

A.P.: NDNT negalią vertina dviem aspektais – medicininiu ir socialiniu. Medicininius duomenis ji gauna iš sveikatos priežiūros įstaigų, pati sveikatos netiria ir nediagnozuoja. Pastebima, kad medikų pateikta informacija ne visada būna tiksli, išsami, o kartais ir neobjektyvi, surašoma taip, kad asmuo gautų nebūtinai jam priklausančias išmokas. Pavyzdžiui, dėl netiksliai, neišsamiai, prieštaringai parengtų siuntimų NDNT per 2015 m. dėl papildomos informacijos į aukštesnio lygio specialistus turėjo kreiptis apie 8 tūkst. kartų. Dalyje iš jų, tikėtina, buvo neobjektyvios diagnozės didesnėms išmokoms gauti.

Kadangi išmokos dėl negalios mokamos iš valstybės biudžeto, dėl pasitaikančių netikslių ir neobjektyvių diagnozių kenčia visi piliečiai. Paskyrus išmokas ar didesnes išmokas tiems, kam jos nepriklauso, be adekvačios finansinės paramos gali likti tie, kam jos iš tiesų priklauso. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų dar didesnį neįgalumo ir darbingumo nustatymo proceso skaidrumą.

– Tai nuo šiol visi medikai, rašydami netinkamas diagnozes, neteks savo licencijų?

A.P.: Naujojo įsakymo tikslas – ne bausti, o pirmiausia atgrasyti gydytojus ir kitus medicinos specialistus nuo galimo piktnaudžiavimo. Tik tais atvejais, kai bus pastebėti sisteminiai piktnaudžiavimo atvejai, kai konkretus gydytojas tris ir daugiau kartų surašys neobjektyvius medicininius duomenis neįgalumui nustatyti, NDNT turės teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą dėl tokio mediko licencijos sustabdymo.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pati tarnyba dėl piktnaudžiavimo yra atlikusi prevencinius namų darbus. Joje veikia Sprendimų kontrolės skyrius, kuris atlieka tiek planinę, tiek neplaninę visų teritorinių skyrių priimtų sprendimų kontrolę. Kad būtų kuo mažiau žmogiškojo faktoriaus, kurias bylas tikrinti atsitiktiniu būdu atrenka informacinė sistema. Be to, jei gaunamas skundas dėl galimų korupcinių veikų, tokį nagrinėja Antikorupcijos komisija.

– Kiek žmonių Lietuvoje per metus pripažįstami neįgaliais ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

A.P.: 2015 m. neįgalumas buvo pripažintas 12,9 tūkst. asmenų. Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai. Vaikų pagrindinė negalios priežastis – psichikos ir elgesio sutrikimai, įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos bei nervų sistemos ligos.

Per metus dėl netekto darbingumo išmokama apie 450 mln. eurų.

– Direktoriau, ar galite išskirti kokius nors regionus, vietoves, kur fiksuojama daugiausia gydytojų piktnaudžiavimo atvejų? Kaip su šiuo piktnaudžiavimu kovodavote iki šiol?

M.Ž.: Piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko visoje Lietuvoje – ir rajonuose, ir didmiesčiuose, tik galbūt piktnaudžiavimo motyvai būna kitokie. Tačiau kiekvienoje savivaldybėje yra bent po vieną mediką, kurio pateikiami medicininiai duomenys verčia abejoti jų objektyvumu.

Ir iki šiol kreipdavome dėmesį į pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus. Informuodavome įstaigos, kurioje dirba įtarimų keliantis medikas, vadovą. Šis galėdavo ir turėdavo imtis atitinkamų veiksmų ar priemonių savo pavaldinio atžvilgiu, tačiau to ne visada užtekdavo. Todėl tikimės, kad naujoji priemonė bus efektyvesnė, bet tikrai neketiname jos naudoti persekiojimui. Tai turėtų būti labiau prevencinė priemonė.

– Ministre, nuo liepos 1 d. startavo dar viena su neįgalumo ir darbingumo nustatymu susijusi naujovė. Ko nuo šiol gali tikėtis į NDNT besikreipiantys asmenys?

A.P.: Nuo liepos 1-osios keičiama darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių ir lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo pažymų forma – atsisakoma saugiųjų dokumentų.

Pasitelkiant šiuolaikines technologijas atsisakoma perteklinio spausdintų blankų naudojimo. Naujoji tvarka bus patogesnė ir paprastesnė visiems, gaunantiems negalios išmokas.

Saugieji dokumentai su technologine apsauga tapo netikslingi, nes tarnyba aktualius duomenis „Sodrai“ ir savivaldybėms pateikia per informacinę sistemą. Taip patogiau ir greičiau klientui – atlikus negalios vertinimą, duomenys minėtoms institucijoms perduodami tiesiogiai.

Be to, klientai NDNT interneto svetainėje gali užsiregistruoti jiems patogiu laiku atvykti pateikti dokumentus, parašyti prašymą gauti negalios vertinimo akto kopiją arba tarnybos išduotų dokumentų dublikatus (darbingumo ir neįgalumo lygių, specialiųjų poreikių pažymų, neįgaliojo pažymėjimo ir pan.). Be to, naujoje informacinėje sistemoje galima nurodyti patogų dokumentų gavimo būdą – registruotu laišku arba atsiimti asmeniškai.

Taip pat sukurta galimybė pasitikrinti atliekamo negalios vertinimo būklę arba peržiūrėti ankstesniųjų istoriją. Tam tereikia svetainėje susikurti savo profilį.

Išmanioji sistema padeda mažinti neįgalių asmenų administracinę naštą, o paslaugas gauti patogiu laiku ir patogioje vietoje, kartais net neišėjus iš namų.

Parengta bendradarbiaujant su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba teigia 2015 metais skaidrinusi įstaigos veiklą ir yra pasirengusi tą daryti toliau, tačiau vengia kalbėti apie dėl korupcinių apraiškų pernai atleistus darbuotojus.

„Taip, be komentarų, taip, buvo. Vieną pasakysiu. Vienas tikrai yra (atleistas), daugiau yra (atleistų) esant įtarimui ir šalių susitarimu“, - žurnalistams antradienį sakė tarnybos direktorius Manfredas Žymantas, atsakydamas į BNS klausimą, ar pernai dėl korupcinių apraiškų iš tarnybos buvo atleistas nors vienas darbuotojas.

Jis patvirtino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pernai figūravo teisėsaugos tyrime dėl buvusios Šiaulių politikės Virginijos Račienės.

Šią bylą jau nagrinėja teismas, V.Račienė kaltinama sukčiavimu ir dokumentų klastojimu nustatant regėjimo negalią. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, padėjimo sukčiauti ir dokumentų klastojimo taip pat pateikti Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytojai oftalmologei Danutei Milkintienei bei Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytojai Elenai Mockuvienei.

M.Žymantas nekomentavo, ar jo minimas atleistas iš tarnybos žmogus kaip nors susijęs su šia byla.

Spaudos konferencijoje pristatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos aptarnautų asmenų skaičius mažėja. Pernai tarnyba aptarnavo apie 104 tūkst. asmenų, 2014 metais - 114 tūkst. asmenų, o 2013 metais - 126 tūkst. asmenų.

„Mažėjimo tendencija paaiškinama tuo, kad ir taip Lietuvoje yra mažiau žmonių, bet dabar tarnyba stengiasi sprendimus padaryti kuo ilgesniam laikotarpiui“, - kalbėjo tarnybos direktorius M.Žymantas.

Anot jo, nors tarnyboje aptarnaujamų asmenų skaičius mažėja, su netinkamais gydytojų siuntimais susiduriama dažniau. Tokių „netinkamų siuntimų“, kai, pasak M.Žymanto, tarnybos darbuotojai turi pasitikslinti siuntime nurodytą informaciją pas gydytojus, pernai buvo keliais šimtais daugiau nei užpernai.

Jis sakė pastebintis tendenciją, kad „yra išankstinis susitarimas tarp ligonio ir gydytojo pagražinti būklę ligonio naudai“. Tuo metu, pasak tarnybos direktoriaus, jo vadovaujamos įstaigos darbuotojai išmoko „visur vienodai ir dorai įvertinti žmogų“.

Šiais metais, siekiant dar labiau mažinti korupcijos galimybę, kiekvienas tarnybos skyrius bus patikrintas du kartus, tikrinant atsitiktine tvarka parinktus sprendimus.

Pasak M.Žymanto, visuomenėje vis dar labai gaji nuomonė, kad jo vadovaujamoje tarnyboje dirbama neskaidriai.

„Vien dėl to mes norime pranešti, kad mes tobulėjame, mes taisomės. Mes nesakome, kad mes visada buvo be priekaištų, (...) bet mes daug vertinimų darome ir priklausome nuo daugelio aplinkybių. Galutiniai sprendimai mūsų, o tautosaka yra truputį atsieta nuo tikrųjų realijų“, - kalbėjo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius.

Tarnyba atlieka neįgalumo lygio ir darbingumo lygio vertinimą ir priima su tuo susijusius sprendimus, nustato specialiuosius bei profesinės reabilitacijos poreikius.

"Man patiko būti gydytoju, bet tapau valdininku. Noriu pakelti įstaigos prestižą", – prisistato naujasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas.

– Visuomenės nuomone, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba dirba neskaidriai. Tikitės tai išgyvendinti?

– Žinau, kad visuomenės nuomonė apie tarnybą nėra teigiama. Nemanau, kad pagal reputaciją susilyginsime su Bažnyčia, bet esu užsibrėžęs pasiekti, kad požiūris į įstaigą ir jos darbuotojus pasikeistų. Svarbu, kad visuomenė suvoktų: mūsų tarnyba ne duoda arba neduoda neįgalumą, o įvertina sveikatą ir pagal tai suteikia neįgalumo lygį. Mūsų tarnyba dirba dorai, teisėtai ir teisingai.

– Jei atėjote eiti šių pareigų su tokiomis nuostatomis, vadinasi, tarnybos darbuotojų, veiklos metodų nekeisite?

– Esate pasinaudojusi mūsų įstaigos paslaugomis ar tik kitų nuomone remdamasi susimodeliavote nuomonę apie mūsų darbą?

– Aš klausiau, ar tikite tuo, ką sakote?

– Tikiu savo darbuotojais. Jau aplankiau visas šalies tarnybas, išanalizavau jų veiklą. Mūsų darbas – nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygį ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį bei priimti sprendimą dėl bendro pirminio specialiųjų poreikių nustatymo.

Sprendimų kontrolės tarnyba tikrina, ar tai padaryta teisingai, ar nėra klaidų. Jei yra – analizuoja, ar jos sisteminės, ar tai žmogiškojo faktoriaus išdava. Tai, kad jūs nepagrįstai norite suponuoti mūsų klaidas, galiu įrodyti pavyzdžiu. Alytuje buvo patikrinta, kaip įvertintas 1 100 žmonių neįgalumo lygis. Iš jų 57 sprendimai buvo apskųsti pačių neįgaliųjų. Analizuojant skundus tik devyni sprendimai buvo pakeisti, ir kai kurie ne neįgaliojo, o valstybės naudai.

– Vadinasi, buvo padaryta klaidų?

– Galima taip sakyti, bet tai nėra dideli skaičiai – tik 15 proc. visų besikreipiančiųjų.

– Mano nuomone, tai daug, juolab kiekvienam žmogui svarbus būtent jo likimas. Antra vertus, ne vienas susitaiko su bet kokiu jūsų sprendimu, galvoja, kad nieko nelaimės arba neturi sveikatos skųstis.

– Tai tik prielaida. Sprendimai būna pakeisti ir valstybės, o ne tik žmogaus naudai.

– Kaip tikrinami skundai: važiuojama pas neįgalųjį į namus ar tik dokumentai peržiūrimi?

– Jei tikrinamas darbingumo netekimo lygis, vadinasi, neįgalusis yra judrus, pas jį nėra ko važiuoti. Tikrinama asmens sveikatos kortelė, apsilankymai pas gydytojus, paskirtas gydymas, reabilitacija. Jei tikriname, ar teisėtai nustatyti specialieji poreikiai, tuomet važiuojame pas žmogų į namus ir vertiname situaciją. Kilus įtarimui paprašome papildomos konsultacijos, kad šeimos gydytojas nusiųstų pacientą pas trečiojo lygio specialistą. Gavę jo įvertinimą pridedame prie bendros bylos ir priimame sprendimą. Mūsų tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nesivelia į subjektyvumą.

– Jums turbūt žinoma, kad gydytojus galima papirkti?

– Žinome, neneigiame.

– Turbūt žinote ir tą dar palyginti neseniai skelbtą faktą, kai vienoje Kauno rajono gydymo įstaigoje buvo spekuliuojama pildant dokumentus jūsų tarnybai?

– O kas iš to? Ir teismai, ir Specialiųjų tyrimų tarnyba tai tyrė, bet nieko neįrodė. Tas gydytojas tebedirba kaip dirbęs.

– Mes juk mokame užglaistyti...

– Visų pirma vertintojai, kurie dirba mūsų struktūroje, turi vienodai teisingai, be subjektyvumo nustatyti neįgalumo lygį. Nesvarbu, kas nagrinėja žmogaus bylą: Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje veikiančios tarnybos darbuotojas, sprendimas turi būti tas pats. Siekiame, kad tas pats neįgalusis, atėjęs antrą kartą, patektų pas kitą vertintoją. Jei priimtas sprendimas netenkina, galima skųstis mūsų tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui, Ginčų komisijai. Po jų pilietis gali kreiptis į Administracinį teismą.

Štai visai neseniai pasirašiau atsakymą žmogui, kuris buvo apskundęs savo kaimynę, kuri neva yra sveika, o jai nustatytas neįgalumo lygis. Skundą ištyrusi Sprendimų kontrolės tarnyba patvirtino, kad tas žmogus tikrai turi negalią, darbingumo lygis nustatytas teisingai. Nesvarbu, kad žmogus turi abi rankas, abi kojas, abi akis, atrodo pasitempęs, dar juda. Kaimynas, matyt, iš pavydo apskundė. Tiriame absoliučiai visus, net ir anoniminius skundus, tik pastarųjų autoriams negalime išsiųsti atsakymo.

– Bet juk viskas prasideda nuo šeimos gydytojo įrašų?

– Klausimyną, kuriame atsispindi profesija, darbo stažas, apsilankymai pas gydytojus, galimybė judėti, savipriežiūra, veiklumas, biopsichosocialiniai faktoriai ir kiti veiksniai, užpildo pats neįgalusis. Atsakymai gali būti ir su komentarais.

– O pagal Bartelio indeksą būklę vertina medikai? Neįgalieji skundžiasi, kad nevaikštantys, bet galintys pakelti vieną ranką laikomi kone sveikais.

– Pagal Bartelio indeksą, kuris yra tarptautinis, unifikuotas, ne mūsų sukurtas, nustatoma, ar neįgalusis turi specialiųjų poreikių. Problemų kyla, kai pagal šį indeksą mūsų sistemos specialistas ir gydytojas būklę įvertina skirtingai. Mes vertiname pagal tarptautinius standartus, o gydytojai kartais suteikia nepagrįstų lūkesčių. Kai yra neatitikimų, pas ligonį kartu važiuoja ir mūsų tarnybos, ir gydymo įstaigos atstovas.

Bet kuris iš mūsų internete gali susirasti Bartelio skalę ir įvertinti savo būklę. Specialieji poreikiai suteikiami ne dėl to, kad vaikai ir anūkai emigravo, o senoliui vienam sunku gyventi. Gydytojams tenka visa atsakomybė už dokumentų tikslumą. Jei prirašė iš dangaus ar kitais kėslais – privalo atsakyti pats gydytojas, įstaiga, kurioje jis dirba.

– O jūsų darbuotojų neįmanoma papirkti?

– Tai jūs skleidžiate tokią žinią. Niekas nesako, kad mūsų struktūroje visi šventi, bet nėra taip blogai, kaip jūs bandote nupiešti. Mūsų darbuotojai gali suklysti. Pirmą kartą tai nutikus siunčiame mokytis, antrą kartą suklydus galima galvoti, kad blogai išmokėme, trečią – viskas, darbas baigtas. Pas mus yra ir Antikorupcijos komisija, ji tiria, nagrinėja darbuotojų veiksmus.

– Vadinasi, visuomenės nuomonę keisite, skelbdami konkrečius faktus?

– Užuot eskalavę, ką kuris kaimynas ar pažįstamas sakė, kaltinantieji mūsų tarnybą tegu praneša apie pažeidimus mums. Juos patikrinsime – absoliučiai kiekvieną. Siekiu, kad pačiam neįgaliajam būtų suprantamai išaiškinta, kodėl priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Užuot reikalavus kuo didesnio neįgalumo lygio, galbūt naudingiau ugdyti veiklumą, integruotis į visuomenę. Vertinant biopsichosocialinius veiksnius nustatoma, ar žmogus gali prisitaikyti prie esamos situacijos ne vien dėl ligos, bet ir dėl psichologinių faktorių. Tai susmavus nustatomas tikrasis neįgalumo laipsnis. Būti darbingam ir norėti būti darbingam – skirtingi dalykai.

– Šiuolaikinės technologijos leidžia būti darbingiems didesniam neįgaliųjų ratui?

– Mūsų tarnyba kuruoja profesinę reabilitaciją neįgaliesiems. Jie siunčiami į reabilitacijos centrus, kurių Lietuvoje yra vienuolika. Ten nemokamai gyvena pusę metų, netgi gauna stipendiją, ir išmoksta specialybės. Pavyzdžiui, jau seniai veikiančio Valakupių reabilitacijos centro rezultatai – vieni geriausių šalyje. Čia ne tik išmokoma kokios nors profesijos, bet ir padedama susirasti darbo ją įgijus. Tereikia, kad žmogus pats nors kiek norėtų kabintis į gyvenimą, o mes jam galime nemokamai padėti.

– Ar po to žmogus gaus neįgalumo pensiją?

– Tai paaiškės įvertinus būklę. Žmonės bijo, kad tokia reabilitacija pensiją sumažins. Tačiau įgyta profesija turi įtakos vienam iš trylikos neįgalumo vertinimo faktorių, todėl lemia nedaug. Svarbiausia, kad žmogus turi ką dirbti. Šie mokymai finansuojami iš ES lėšų, per trejus metus jie bus pasiūlyti trims tūkstančiams neįgaliųjų. Bėda ta, kad pas mus neįgalieji labiau nori pašalpų nei darbo. O juk dirbdami gali būti visaverčiai piliečiai. Užsisklendus savo mažame pasaulėlyje, užsidarius su liga – gyvenimas liūdnas.
Pavyzdžiui, juvelyras autoavarijoje neteko rankos ir galvoja, kad jo gyvenimas baigėsi, nes dirbti nebegalės, o kito darbo nemoka. Bet galbūt tas juvelyras turi slaptų vadybininko ar buhalterio savybių. Įvertinus jo sugebėjimus galima atrasti kitų prasmingų veiklos sričių. Pagaliau juvelyras – tai menininkas, jis gali mokyti kitus savo darbo.

– Bet, jei dirbdamas jis uždirbs mažiau nei pašalpa? Net ir sveikiesiems rasti darbą nelengva.

– Tai kita tema. Darbo yra, bet ar mes norime dirbti už tiek, kiek moka? Todėl yra ilgalaikių bedarbių, besinaudojančių išplėtota socialine sistema. Profesinė reabilitacija nukreipta į tuos, kurie susirgo, tapo neįgalūs dabar ir nesusitaikė su neveiklumu, kurie nori gyventi aktyviai. Kai visi to norės, pasikeis visuomenės požiūris į negalią. Svarbu žinoti, kad yra tokia reabilitacija, kad galima persikvalifikuoti.

– Tai kartu yra tikslas taupyti valstybės pinigus?

– Kai mane socialinės apsaugos ir darbo ministrė skyrė į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovo pareigas, apie pinigus nebuvo nė vieno žodžio. Tai sakau ranką prie širdies pridėjęs. Mes dirbame dorai, teisingai ir teisėtai.

– Tai jau sakėte.

– Mes nustatome neįgalumo lygį ir neturime jokių finansinių interesų. Pinigų neskirstome. Mano direktyva – dirbti dorai ir teisingai, kad žmogus, atėjęs pasitikrinti darbingumą, būtų įvertintas deramai ir suprastų, kodėl taip įvertintas. Kai supras, tada ir dings suvokimas: nedaviau – negavau.

Žmogus savo sveikatą neretai vertina taip pat neteisingai. Pavyzdžiui, išsivysčius kelio artrozei kankina skausmas. Ligoniui implantuojamas kelio sąnario protezas. Valstybė sumoka už jį, operaciją, reabilitaciją. Žmogui nebeskauda, jis vaikšto, bet jaučiasi dar didesnis ligonis, nes, sako, jam įkišo metalo gabalą, ir reikalauja nustatyti neįgalumo lygį.

– Protezavimas nėra indikacija?

– Svarbu ne gydymo metodas, o kojos kelio sulenkimo laipsnis, mobilumas, savijauta ir panašiai. Mes siekiame, kad žmogus teisingai suprastų, kodėl priimtas toks, o ne kitoks sprendimas, ir nekaltintų korupcija.

– Bet gauna pageidaujamą neįgalumo lygį tie, kurie papirko – susimokėjo?

– Nepulsiu neigti, kad mūsų tarnyboje tokių bėdų nėra. Tačiau mastas tikrai ne tas, kokį įsivaizduojame. Sveiko žmogaus invalidu nepadarome. Jei žmogui negalia priklauso, tikrai nėra valstybės užsakymo jos neskirti. Apie tai kalbant labiau vadovaujamasi gandais, kaip ir apie gydytojus, neva jie negydys, jei nesumokėsi į kišenę. Už ką? Malonesnį aptarnavimą, paglostymą, tyrimą, kurio reikia ligoniui, o daktarui tikrai nereikia?

Duodamas kyšį žmogus labiau patenkina savo lūkesčius, bet įtakos gydymui tai neturi. Manote, kad gydytojas numarins ant operacinio stalo, protezą specialiai patrumpins? Baikime juokus. Arba štai skundžiasi ligonis, kad jo neištyrė kompiuterinės tomografijos metodu, bet nė neįtaria, kad radiacijos dozė prilygsta 250 plaučių nuotraukų rentgenu. Gydytojai tyrimus skiria įvertindami būtinybę, žalos ir naudos santykį. Dėl to kalbėti, kad neatliko tyrimo iš anksto nesusimokėjus, todėl nepaskyrė neįgalumo, yra visiška nesąmonė. Pagaliau ar žino ligoniai, kad net smegenys gali perimti žuvusių ląstelių funkcijas? Pasikeitus sveikatos būklei į mūsų tarnybą galima kreiptis bet kada, kad ir už dviejų dienų, nustačius neįgalumo lygį. Jis gali būti vertinamas pačiam prašant arba šeimos gydytojui siunčiant.

– Kauno neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisijos sudėties nežadate keisti?

– Kodėl keisti? Vienas skyrius reorganizuojamas, nes specializacija buvo labai siaura.

– Kodėl metėte gydytojo darbą ir atėjote į tokią prieštaringai vertinamą sritį?

– Matau iššūkį, noriu surasti bendrą vardiklį, kad visuomenė suprastų ir pasitikėtų, būtų rami.