PIRMIEJI PAVĖŽĖJIMO PASLAUGOS SULAUKS HEMODIALIZĖS IR TRANSPLANTACIJOS PACIENTAI

Pirmieji pavėžėjimo į gydymo įstaigą paslaugos sulauks 20-ies pietryčių Lietuvos savivaldybių gyventojai, kuriems būtina hemodializės procedūra ir transplantacija, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Pirmasis etapas, kuris prasideda, tai hemodializės ir transplantacijos pacientai“, – antradienį Jurbarke pristatydamas bandomąjį pacientų pavėžėjimo modelį teigė jis.

Nuo spalio 1 dienos ketinama pavėžėjimo į sveikatos priežiūros įstaigas paslaugą teikti 75 metų ir vyresniems, socialiai pažeidžiamiems asmenims, nuo lapkričio 1 dienos – neįgaliesiems.

Paslauga bus teikiama tiek vykstant į gydymo įstaigas, tiek vykstant namo iš jų.

„Tada žiūrime patirtis, skaičiuojame, dėliojamės ir matome, koks tas paslaugų paketas galėtų būti didesnis ateityje“, – per spaudos konferenciją sakė A. Dulkys.

Veš į planines procedūras

Kadangi pacientų pavėžėjimo paslauga yra naujovė šalyje, ji pirmiausia bus išbandoma 20 savivaldybių. Jai finansuoti numatyta 7 mln. eurų.

Pirmuoju etapu, kuris prasideda antradienį, pavėžėjimo paslauga bus teikiama transplantacijai ir hemodializei Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Raseinių, Kėdainių, Jonavos, Jurbarko, Lazdijų, Šakių, Vilkaviškio, Alytaus rajonuose ir Alytaus mieste. Pagėgių savivaldybėje, Tauragės ir Šilalės rajonuose – tik hemodializei. Kauno mieste, Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse – tik transplantacijai.

Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, tokios paslaugų apimtys nustatytos po konsultacijų su savivaldybėmis.

„Šiuo atveju pavėžėjimas yra neskubi pagalba, tai pagalba, kurią galima organizuoti planiniu būdu“, – pabrėžė ministras.

Šiuo atveju pavėžėjimas yra neskubi pagalba, tai pagalba, kurią galima organizuoti planiniu būdu.

 

Spaudos konferencijoje dalyvavusi Jurbarko ligoninės vadovė Rūta Lukšienė sakė, kad pacientai bus atvežami planinėms specializuotoms ambulatorinėms ir planinėms stacionarinėms paslaugoms.

Skirs gydytojas arba reikės užsisakyti pačiam

Anot ministro, minėta paslauga bus dviejų lygių – pavėžėjimas tarp savivaldybės įstaigų ir pavėžėjimas į respublikines gydymo įstaigas bei iš jų.

Paslaugos teikimą koordinuos Nacionalinė greitoji medicinos pagalbos tarnyba. Rajonuose dirbs ir paslaugos koordinatoriai, jie konsultuos tiek pacientus, tiek gydytojus dėl pavėžėjimo.

„Turėsime paslaugų operatorių, tas operatorius, operatoriai galės planuoti, galės vienu vežimu ir keli pacientai, ir lydintysis žmogus vykti“, – teigė A. Dulkys.

Pavėžėjimo paslaugą turės skirti gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kai asmuo dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu.

„Pacientai turės užsiregistruoti šiai paslaugai, turės būti išrašytas siuntimas“, – pabrėžė R. Lukšienė.

Gydytojas esveikatoje paciento kortelėje pažymės apie medicinines priežastis, kodėl pacientui turi būti suteikta pavėžėjimo paslauga, paslaugos operatorius patikrins, ar asmuo turi teisę gauti paslaugą, ir jei taip, bus skiriama jo poreikius atitinkanti transporto priemonė su vairuotoju.

Pavėžėjimo paslaugą galės užsakyti ir pats pacientas arba jo artimasis. Jie tai padaryti turės trumpuoju telefono numeriu 1808. Operatorius pagal asmens duomenis patikrins, ar pacientas turi teisę gauti paslaugą, jei taip, jam bus skiriamas vairuotojas su transporto priemone.

Pacientai pagal sveikatos būklę bus pervežami dviejų rūšių transportu – įprastu ir specializuotu, pritaikytu asmenims, turintiems specialių poreikių.

Poreikis – neaiškus

Sveikatos apsaugos ministras tvirtino, kad per bandomąjį laikotarpį iki kitų metų liepos prognozuojama suteikti ne mažiau kaip 40 tūkst. pavėžėjimo paslaugų.

„2024 metų liepą bandytume apibendrinti rezultatus ir priimti sprendimus nacionaliniu lygiu“, – sakė A. Dulkys.

Jurbarko rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Skirmantas Mockevičius teigė, kad šiuo metu sunku numatyti, kiek žmonių gali prireikti pavėžėjimo paslaugos.

„Kaip tai bus daroma, kiek reikės laukti, ar tikrai atvažiuos, ar privažiuos transportas, ar privažiuos žiemą, ar nereikės laukti šalia gydytojo durų – visi šitie dalykai bus išbandomi projekto metu“, – sakė jis.

Kaip tai bus daroma, kiek reikės laukti, ar tikrai atvažiuos, ar privažiuos transportas, ar privažiuos žiemą, ar nereikės laukti šalia gydytojo durų – visi šitie dalykai bus išbandomi projekto metu.

 

Meras įspėjo, kad visų lūkesčių patenkinti iškart nepavyks.

„Manau, gyventojai supras, kad projekto metu nebus patekinti visi lūkesčiai, bet mūsų tikslas – įvertinti aplinkybes, sunkumus, aiškiai išsakyti juos, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos ministerija turėtų aiškų vaizdą, aiškias rizikas, jas įvertintų, papildytų reikalingus teisės aktus ir būtų galima startuoti visoje Lietuvoje, ženkliai pagerinant gyventojams paslaugos kokybę“, – tvirtino jis.

Jurbarko ligoninės direktorės teigimu, pavėžėjimo paslauga jų gydymo įstaigos pacientams labai reikalinga.

„Situacijų buvo visokių. Matydavome, kad pacientai būdavo nelygiavertėse situacijose, nes tiesiog negali atvykti iki sveikatos priežiūros specialisto ir gauti tinkamą medicinos pagalbą laiku ir vietoje, tikrai buvo apribotas jų paslaugų prieinamumas. Šis projektas padės mums užtikrinti lygiavertį paslaugų prieinamumą atitinkamoms pacientų grupėms“, – sakė ji.

Ligoninės direktorė sakė, kad jos vadovaujama įstaiga turi specialų automobilį pacientams vežti. Tačiau šiai paslaugai teikti reikia ir personalo.

„Šiai paslaugai reikalingas mažiausiai vienas lydintis sveikatos priežiūros specialistas, taip pat gali būti reikalinga medicinos priežiūra ir medicinos įranga“, – aiškino R. Lukšienė.

Pacientų pavėžėjimo paslaugos diegimas yra vienas pirmųjų žingsnių pradedant įgyvendinti pernai patvirtintą sveikatos sistemos reformą.

Seimas praėjusių metų birželio pabaigoje patvirtino sveikatos priežiūros sistemos reformą: ją įgyvendinus tikimasi teikti daugiau ambulatorinių paslaugų pacientų gyvenamoje vietoje ir mažinti hospitalizaciją.