PRAKALBO APIE PAVOJINGĄ LIGĄ: ŠI BAKTERIJA GALI SUKELTI LĖTĄ IR SKAUSMINGĄ MIRTĮ

Prasidėjus sodų ir daržų sezonui specialistai ragina pagalvoti ir apie saugumą bei nepamiršti pasiskiepyti nuo bakterinės infekcijos – stabligės. Liga reta, bet pavojinga, kuri gali sukelti mirtį. Užsikrėsti galima per dirvožemį, pažeidus odą, ar netgi sodinant gėles balkonuose.

Suleisti rankas į žemę – sodai ir daržai – daugeliui pagrindiniai sezono darbai, o kai kam ir meditacija. Dirvožemyje gausu gyvybės, bet kad jame gali būti ir pavojingų bakterijų, daržininkai susimąsto ne visada, kol neteka susidurti patiems.

„Tai liga, kurią sukelia clostridiumtitani lazdelė, mikroorganimas-bakterija, kuri gyvena be deguonies“, – sakė „HILA“ medicinos centro šeimos gydytoja Daiva Berškienė.

„Patenka į kraują, ten dauginasi ir sukelia lėtą, skausmingą mirtį“, – teigė Karoliniškių poliklinikos medicinos gydytojas Irmantas Aleksa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Skamba grėsmingai, o užsikrėsti galima be didelių pastangų. Pavyzdžiui, medikai pasakojo atvejį, kuomet moteris basomis ravėjo šiltnamį ir užsikrėtė stablige. Bakteriją galima pasigauti, jeigu odoje yra mikro įtrūkimų ir žaizdelių, taip pat jeigu susižalojate, giliai įsiduriate, dar blogiau – užminate ant vinies, žemės ūkio padargų, bet kartais ir to neprikeikia.

„Moterims girdėta jau ne kartą, kaip savo rožyną prižiūrėjo mieste ir įsibrėžė su spygliu kojos blauzdą, ir irgi baigėsi liga“, – dar vieną atvejį prisiminė NVSC skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Bakterijų plika akimi nepamatysi, jų gali būti bet kur.

„Prižiūrime rožes, jas labai mylime ir tręšiame mėšlu, pavyzdžiui, arklių, rizika tada dar didesnė“, – aiškino D. Razmuvienė.

Specialistai sako, kad stabligė išties pavojinga, o mirtingumas aukštas – 30–70 proc. Laimė, Lietuvoje atvejų fiksuojama nedaug: pernai – trys, bet ir jų galėtų nebūti.

„Per paskutinį dešimtmetį, nuo 2014 metų, registruota keturiolika stabligės atvejų ir penkios mirtys“, – sakė D. Razmuvienė.

Pirmieji simptomai gali pasireikšti per savaitę, jie gydomi antibiotikais.

„Akivaizdžiai rodo problemą, kad suaugę nesirūpina savimi, sako: „žaizdą persirišiu pats“ ir tiek žinių“, – kalbėjo I. Aleksa.

Nuo ligos apsaugo skiepai, tačiau suaugusieji į revakcinaciją dažnai numoja ranka.

„Jeigu pacientas vaikystėje gavo privalomus skiepus, tai stabligės tikrai gavo. Visi, kurie gauname skiepus, paskutinį kartą gauname skiepą šešiolikos metų amžiaus, tai visų nuo 25–30 metų imunitetas silpnėja“, – pabrėžė D. Berškienė.

„Pasiskiepyti galima kas dešimt metų nemokamai. Skaičiai nėra dideli – 30–60 tūkst. asmenų“, – teigė D. Razmuvienė.

Pasiskiepyti galima kas dešimt metų nemokamai.

Dabar gimę kūdikiai skiepijami taip pat, bet nepriverstinai – jeigu tėvai sutinka su nacionaline imunoprofilaktikos programa. Specialistai perspėja, kad stabligę galima pasigauti ir smėlio dėžėje.

„Įvyksta vaikų traumos, susipeša, ir buvo atvejų, kai vaikas kitą vaiką sužalojo, vaikas buvo neskiepytas nuo nieko“, – pasakojo NVSC skyriaus vyriausioji specialistė.

Nežinant, kada paskutinį kartą gavote skiepą ir giliai susižalojus, pavyzdžiui, griuvus dviračiu ar paspirtuku ar įkandus gyvūnui, pirmiausia, reikėtų žaizdą gerai išplauti, dezinfekuoti ir kreiptis į medikus.

„Jeigu žaizda yra užteršta žemėmis, tikrai bus skiriama stabligės vakcina ir imunoglobulinas, kuris suformuoja antikūnus per parą“, – aiškino D. Razmuvienė.