Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertų teigimu, tinkamai pasirūpinus sodo ir daržo augalais, jie savo žiedais ir skoniais džiugins ir vėlyvą rudenį, ir jau ankstyvą pavasarį. Pastebima, kad prekybos tinklo klientai pastaraisiais metais pamėgo auginti ne vieną derlių ir susidomėjimas sėklomis, trąšomis, mulčiumi, durpėmis, sodo ir daržo priežiūros įrankiais išlieka visą šiltąjį sezoną. Specialistai pateikia patarimų pagrindiniams rugpjūčio darbams.

Pasirūpinkite gėlėmis

Rugpjūčio vidurys ir pabaiga tinka sodinti svogūnines gėles. Jeigu rugpjūčio viduryje į dirvą pasodinsite krokų, jų žiedais galėsite džiaugtis spalio mėnesį. Krokų gumbasvogūnius reikėtų sodinti maždaug 5–10 cm gylyje. Taip pat sodinkite juos gana tankiai – 6–8 cm atstumu. Specialistai pataria vienoje vietoje pasodinti bent dešimt krokų.

Rugpjūtį tinka sodinti ir tokias svogūnines gėles kaip hiacintai, svogūniniai vilkdalgiai ir pavasarinės leukojos.

Dalis svogūninių gėlių, pavyzdžiui, tulpės, rugpjūčio mėnesį iškasamos. Pirmiausia svogūnėlius reikėtų išdžiovinti, kad išvengtumėte puvinio ar kitų ligų. Tuomet tinkamiausia juos laikyti sandariai uždarytus – taip apsaugosite nuo kenkėjų ir pelių bei žiurkių.

Tinkamai pasirūpinus sodo ir daržo augalais, jie savo žiedais ir skoniais džiugins ir vėlyvą rudenį, ir jau ankstyvą pavasarį.

Rugpjūčio pabaiga – tinkamas metas dauginti daugiametes gėles kero dalijimu. Tokiu metu padaugintos gėlės dar turi laiko gerai įsišaknyti ir lengvai peržiemoti.

„Senukų“ specialistų teigimu, tai tinka tigrinėms arba baltosioms lelijoms. Nuo tigrinių lelijų stiebų nurinktus mažus svogūnėlius susodinkite eilutėmis 12–15 cm atstumu. Dirvos paviršių patariama mulčiuoti smėlio ir durpių mišiniu.

Baltąsias lelijas reikia persodinti, kol nepasirodė naujas stiebas. Paprastai jis išauga būtent rugpjūčio pabaigoje. Baltosios lelijos paprastai žiemoja su lapų kuokšteliu ir puikiai ištveria lietuviškas žiemas.

Rugpjūčio mėnesį vertėtų patrumpinti ir levandų stiebus, kad jie dar spėtų atželti. Patrumpinimas padeda šioms gėlėms peržiemoti.

Spėsite sulaukti antro derliaus

Žinoma, prognozuoti rudens orus yra sudėtinga, tačiau pastarieji keleri metai lepino ilgu ir šiltu rudeniu. Todėl patyrę specialistai siūlo nesibaiminti pasisėti, pavyzdžiui, salotų ar špinatų.

Esant palankiai oro temperatūrai, jos dar spės užauginti gražius ir kupinus vitaminų lapus. Taip pat galima pasisėti ir sultenių – jos gali džiuginti skoniu iki pat spalio.

Nepamirškite nugenėti vaismedžius

Vaismedžių genėjimas padeda ne tik suformuoti gražų vainiką, bet ir prisideda prie gausesnio kitų metų derliaus. Specialistai pataria vaismedžius genėti, kai jau nurenkate vaisius, bet medžiai dar turi lapų.

Pasirūpinkite tinkamais įrankiais – didesnėms šakoms pašalinti gali prireikti ir elektrinio ar benzininio pjūklo. Mažesnes galite pašalinti sekatoriumi arba specialiomis genėjimo žirklėmis. Geriausia yra pirma pašalinti nudžiūvusias šakas, tuomet matysite, kiek dar šakų reikia išgenėti.

Rugpjūtį galima genėti ne tik vaismedžius, bet ir retinti serbentų ir agrastų krūmus.

Įrankių priežiūra

Užbaigus darbus, pasirūpinkite tinkama sodo ir daržo įrankių priežiūra, kad jie nesugestų ir nesurūdytų iki pavasario.

Pirmiausia įrankius švariai nuvalykite. Metalinius įrankius patariama ištepti alyva ar specialiu tepalu, kuris apsaugos nuo temperatūros svyravimų ir drėgmės. Purškiamas tepalas patogus naudoti grandinėms, krumpliaračiams, guoliams ir kitoms jungtims apsaugoti. Paprasta alyva galite padengti ir tokius įrankius kaip kastuvai, kauptukai, grėbliai – ji padės išvengti rūdžių.

Itin svarbu, kad drėgmė nepaveiktų elektrinių įrankių. Svarbiausia benzininių įrankių priežiūros taisyklė – išnaudoti ar išpilti visą kurą iš įrankio talpos. Benzinas per žiemą gali prarasti degumą. Taip pat jis gali tirpdyti plastikines įrankio detales ir jų likučiai gali sugadinti prietaiso variklį.

Palaipsniui atlikdami sodo ir daržo priežiūros darbus, nepavargsite, galėsite atsižvelgti į oro sąlygas ir džiaugtis maloniu laiko leidimu gryname ore, pataria „Senukų“ specialistai.

Prieš savaitę šernas buvo įsisukęs į V. Jusio daržą.

Ventiškis spėjo nufotografuoti, kaip šernas ramiausiai skabo jo sėtus žirnius.

Išvytas keturkojis po valandos vėl sugrįžo į tą patį daržą. Tiesa, pavytas, risnojo tarpueiliais, tvarkingai.

Šernas pridarė daug bėdų vietiniams – ne tik iškniso bulvių lysves, bet išarė visą pievelę centrinėje Ventės kaimo aikštelėje.

Išpuoselėta pievelė po rytinio šerno pasivaikščiojimo atrodo lyg po karo.

Vieni grožisi šerno klajonėmis, kiti – ne itin džiaugiasi.

Socialiniame tinkle ventiškiai net ėmė diskutuoti, ar ne laikas duoti vietinei įžymybei vardą?

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius socialiniame tinkle prie kolegos gamtininko V. Jusio nuotraukos pasidalijo komentaru su prisiminimais apie Ventės ragą.

„Geri prisiminimai apie Ventės rago šernus. Leonas Jezerskas (ilgametis Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas) paprašė manęs ir mano kolegos Ginto pasaugoti nuo šernų jo pasodintų bulvių sklypelį. Mes tada dar buvome studenčiokai ir ten atlikome praktiką. Įdavė tokius pykštukus šernams nubaidyti ir, o varge, butelaitį vyno, kad linksmiau būtų saugoti. Mes tą vynelį staigiai patvarkėme ir, aišku, saldžiai užmigome prie sklypelio pastatytoje palapinėje. Ryte praplėšiame akutes – o siaube, laukas kruopščiai nuartas, taip pat ir prie pat „sargų“ palapinės. Būtumėte jūs matę Leono veidą, apie leksiką neminėsiu“, – prisiminė S. Karalius.

Ryšys su gamta – nuo mažens

Potraukį žemės darbams Dalia sako paveldėjusi iš tėvų, mat jie – be galo gamtą mylintys žmonės, miškininkai, visą gyvenimą auginę daržoves savo reikmėms.

„Man nuo vaikystės buvo pasakojama, kaip stebėti gamtą, ką reiškia vienas ar kitas gamtos pokytis, kaip tai daro įtaką aplinkai, – sako pašnekovė. – Daržas man yra atsipalaidavimo vieta. Kai apsigyvenau kaime, iškart žinojau, kad turėsiu daržą. Daržovių auginimas – magiška veikla, kuri leidžia improvizuoti, kiekvienais metais darže sukurti kažką naujo, džiaugtis gamtos dovanomis. Galima kasmet auginti tas pačias daržoves ir stebėti, kaip oro sąlygos daro įtaką derliui. Tai skatina pažinti. Gamta, daržas ir pats gyvenimas skirti kūrybai, improvizacijai ir pažinimui – savęs, aplinkos.“

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Daržovių auginimas – magiška veikla, kuri leidžia improvizuoti, kiekvienais metais darže sukurti kažką naujo, džiaugtis gamtos dovanomis.

Anot D. Rimkės, gamtoje reikia mokėti palaukti, prie jos prisitaikyti ir tada gali pamatyti tai, kas plika akimi nematoma, suprasti, kaip viskas joje veikia.

Iš balkono – į daržą

Kol gyveno bute, Dalia daržą buvo įsirengusi balkone. „Buvo puiki veikla, padedanti atsipalaiduoti ir spontaniškai pasigardinti sumuštinius, – prisimena ji. – Žinoma, tuomet dar nebuvau taip įsitraukusi į daržininkystę, tad auginau tik pomidorus, agurkus, prieskonines žoleles. Tačiau balkone galima auginti net ir cukinijas, braškes, ridikus, salotas – galimybės beribės. Galima net kompostuoti, o sliekų pagamintą kompostą panaudoti tręšiant, pavyzdžiui, kambarines gėles.“

Pradėjus darbuotis darže, anot Dalios, buvo bandymų, ieškojimų, klaidų. Iš pradžių ji nesuprato, kaip reikia paruošti dirvą pakeltose lysvėse, kad žemė būtų ne alkana, o derlinga. Dabar ji jau pasiryžusi kiekvienam, norinčiam pakeltų lysvių, patarti ir padėti.

„Natūralu, kad kažko nežinai, jeigu nepabandei. Po kiekvieno sezono sužinai vis kažką nauja, – sako pašnekovė. – Visus pradedančius auginti daržoves paskatinčiau daryti tai drąsiai ir nebijoti suklysti – daržas yra kūrybos erdvė.“

Dabar ji darže užsiaugina viską, ką mėgsta valgyti, o jeigu dar šiltnamis būtų šildomas – galimybės būtų dar didesnės.

Dalijasi žiniomis ir patirtimi

Norėdama dalytis savo patirtimi su kitais, Dalia sukūrė tinklaraštį „Apie daržą, namus ir gamtą“.

„Mėgstu fotografuoti, nuo mažens buvau kūrybinga ir įkvėpimą surasdavau gamtoje, – sako tinklaraščio kūrėja. – Socialiniuose tinkluose gera surasti bendraminčių, kurie taip pat nuoširdžiai dalijasi savo atradimais darže, pastebėjimais, patarimais. Bendraujame, diskutuojame. Nuolat gilinu savo žinias apie daržininkystę, tad smagu pasidalyti tuo, ką sužinau ir pritaikau praktikoje.“

Tiems, kurie šiemet darže žengs tik pirmuosius žingsnius, D. Rimkė pataria kiek pasidomėti, pasiskaityti, atsikvėpti ir prisiminti: einate į daržą atsipalaiduoti ir užsiauginti skanaus maisto.

„Nereikia bijoti pradėti. Gamta ir buvimas joje visko išmokys – svarbu stebėti ją ir jausti malonumą“, – drąsina D. Rimkė.

Nauda: savo sklype D. Rimkė įsirengė ir šiltnamį, ir pakeltų lysvių. Čia ji užsiaugina visų mėgstamų daržovių./ D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Apie pakeltas lysves

• Pakeltas lysves pasirinkome todėl, kad savo sklype dėl išsiraizgiusių tankaus tinklo medžio šaknų turime sunkiai įdirbamą dirvą, ji yra rūgštesnė, nepalanki augti daržovėms.

• Pakeltos lysvės atrodo estetiškai, jas lengviau ravėti, nereikia ravėti tarpulysvių. Pakeltas lysves galima prisitaikyti savo patogumui, pavyzdžiui, kad būtų patogu ravėti – pagal savo rankos ilgį, o tarpus tarp lysvių susiplanuoti taip, kad tilptų vejos robotas ar vejapjovė.

• Pakeltas lysves reikėtų ruošti atsižvelgiant į sklypo ypatybes. Kuo drėgnesnė vieta – tuo aukštesnės lysvės, sausesnė vieta – žemesnės lysvės, kitaip joms reikės nepaprastai daug vandens.

• Tam tikroms daržovėms galima paruošti lysves pagal tai, kokį dirvožemį jos mėgsta.

D. Rimkės patarimai pradedantiems daržininkams

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Pradžia. Nors pavasaris ir vėluoja, ruoštis daržininkystės sezonui jau reikia – pasirinktas daržoves sėti į daigyklas. Norintys įsirengti daržą pirmą kartą jau gali planuoti jo vietą, ruošti lysves, kompostines.

Dabar laikas genėti, purkšti vaismedžius ir vaiskrūmius. Taip pat – pasiruošti šiltnamius naujam sezonui: juos išvalyti ir pagerinti žemę. Šiltnamyje jau galima pasisėti salotų, špinatų, sultenių, ankstyvųjų morkų, krapų, ridikėlių.

Daiginimas namuose. Sėjant reikėtų pasirinkti vazonėlius, kuriuose lengva kontroliuoti drėgmę, dėl to nepatartina naudoti durpinių vazonėlių, kurie vandenį garina per visus paviršius. Tokiuose vazonėliuose sunku kontroliuoti drėgmę – dažnai žemė būna arba per sausa, arba pernelyg drėgna, o tai nepalanku augalui augti. Vis dar galima sėti pomidorus, ypač jeigu jie augs lauke. Į vazonėlius – serenčius, nasturtes, medetkas, taip pat kopūstus. Balandžio viduryje laukia agurkų, arbūzų ir melionų, cukinijų, moliūgų sėja.

Kada ir kuriuos daigus jau galima bus perkelti į lysves ar šiltnamį?

D. Rimkės asmeninio archyvo nuotr.

Balandžio pradžioje iš daigyklų į šiltnamį reikėtų perkelti kininius bastučius, pekininius kopūstus, gūžines salotas, taip pat daiginti sėklai skirtas bulves.

Pražydus ievoms (balandžio antroje pusėje), į lauką perkeliami ir lapiniai, ir kiti ankstyvi kopūstai, brokoliai.

Burokus, morkas sėjame maždaug nuo gegužės 5-osios.

Porų sodinukus sodiname į lauko lysves gegužės viduryje.

Svogūnų sodinukus sodiname antroje gegužės pusėje.

Ko nereikėtų daryti? Nereikėtų bijoti eksperimentuoti ir aklai laikytis taisyklių.

Gėlės baigė vasaroti

• Greičiausiai jau sunešėme arba ketiname sunešti į patalpas vazonuose lauke vasarojusius augalus. Prieš įnešdami į patalpą augalus juos kruopščiai apžiūrėkime, nepalikime nesveikų jų dalių. Nereikėtų delsti sunešti į patalpą kaktusų, nes jie labai jautrūs net ir nedidelėms šalnoms.

• Balkonų ir palangių dėžėse pasodintus augalus, kad jie ilgiau žydėtų, reikia saugoti nuo šalnų – pakaks pridengti daržo plėvele. Ji nenulauš žiedų, jei šią priedangą dėsime ant kuoliukų, įsmeigtų į žemę dėžių galuose.

• Verta patręšti balkonuose augančias gėles, tačiau nereikėtų naudoti daug azoto turinčių mineralinių trąšų mišinių. Pašalinkime negražiai atrodančius nužydėjusius žiedynus ar žiedus, kad susiformuotų nauji žiedai.

• Norėdami sausį gėrėtis trumpastiebėmis tulpėmis, didelius jų svogūnėlius dabar sodinkime į vazonus. Geriausiai sodinti į smėlingą komposto žemę. Tarp sodinamų svogūnėlių reikia palikti 2–3 cm atstumus, o iki vazono krašto – piršto storio tarpą. Į žemę įspraudžiama du trečdaliai svogūno, gausiai palaistoma. Vazonai laikomi vėsiame tamsiame rūsyje.

• Nepamirškime lauke nužydėjusių daugiamečių gėlių, nes žydėdamos jos sunaudojo daug jėgų, kurias reikia papildyti iš dirvos pasisavinamomis maisto medžiagomis. Kad gėlės jų gautų, reikia vandens. Tad paliekime.

• Jurginai dar žydi. Neužmirškime šalinti jau nužydėjusių žiedų. Ypač svarbu greitai šalinti tuščiavidurių jurginų žiedus, nes jie labai greitai sunokina sėklas – augalas mažiau žydi.

Vaiskrūmiai ir vaismedžiai

• Laikas retinti senus serbentų ir agrastų krūmus. Retinti dabar lengviau nei pavasarį, nes geriau matyti, kurios šakos tankina krūmą. Pavasarį krūmas be lapų visuomet atrodo retesnis. Šalinamos visos į vainiko vidų augančios ir nesveikos, besitrinančios viena į kitą šakos. Jas reikia pjauti prie pat jos išaugimo vietos, neturi likti jokio stuobrelio.

• Reikėtų nupjauti visus derėjusius aviečių stiebus ir juos sudeginti, nes jie dažniausiai serga žievėplaiša. Atlikę šį darbą, sutvarkykime atramas vienmetėms aviečių atžaloms. Kiekviename krūme turi likti tik 4–6 stipriausi stiebai. Jauni stiebai netrumpinami. Stačiastiebės gervuogės išpjaunamos kaip avietės.

• Nepalikime vaisių puvėsių. Ant šakų likę kyboti supuvę vaisiai – ne tik našta, bet ir ligų užkratas. Nedideli vaiskrūmių vaisiai ar uogelės (erškėtuogių, aronijų, šaltalankių, aronijų ir kt.) gali likti ant šakų – bus lesalas sparnuočiams žiemą.

Vėlyvosios daržovės

• Šakniavaisinius salierus kasti geriausia kasamosiomis šakėmis – augalus mažiau sužalosime, atsargiai išversdami juos ant dirvos paviršiaus. Iškastus salierus, nupurčius nuo šaknų žemę, reikia tuoj pat nešti į rūsį. Ilgesnį laiką palikti su lapais salierai pradeda vysti, nes lapai ištraukia iš šakniavaisių drėgmę.

• Salierų lapų negalima pjauti – juos reikia nulaužti, paliekant jaunus viršutinius lapelius, kurių nedera pašalinti per visą salierų laikymą. Šių daržovių šaknys patrumpinamos nedaug. Salierus galima laikyti vėsiame rūsyje, įkasus į drėgną smėlį taip, kad sustatytų vienas šalia kito šakniavaisių lapeliai liktų virš smėlio.

• Nuėmę vėlyvųjų daržovių derlių surinkime augalines atliekas, jas sukraukime į komposto krūvas, o dirvožemį perkaskime. Jei pasisėjote garstyčių ar kitų sideratinių augalų žaliajai trąšai – spalio antra pusė puikiai tinka jiems perkasti.

Pasirūpinkime šiltnamiu

• Pagrindinis darbas, kad kitąmet džiaugtumės šiltnamio derliumi, – atnaujinti dirvą. Pašalinkime visų augalų likučius, o dirvą permaišykime su kompostu. Jeigu šiltnamyje augantys augalai nedžiugino derliumi, reikėtų pakeisti visą dirvožemį.

• Kad kitais metais sulauktume geresnio derliaus, reikėtų pasirūpinti dirvožemio drėgme ir gerai jį palaistyti.

• Jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, nemeskite jų į komposto krūvą – išvežti į kokią nors kitą vietą, sunaikinkite ar sudeginkite, kad užkratas neplistų.

• Tiek ligų užkratai, tiek kenkėjai gali apsigyventi šiltnamyje jiems patogiose vietose, todėl rudenį šiltnamį reikėtų nuplauti vandens srove, jeigu jis yra polikarbonatinis, o jeigu pagamintas iš polietileno – išvalyti šlapia šluoste.

Lapai, lapai, lapai…

• Spalį vienas didžiausių darbų sode – krintantys lapai. Sugrėbę ir pašalinę juos, sumažinsime grybinių ligų ir kenkėjų plitimą sode, išsaugosime sveiką ir dekoratyvią veją.

• Vis dėlto į krintančius lapus reikėtų žiūrėti atlaidžiau – tai natūralus gamtos ciklas. Nebūtina jų grėbti kasdien. Darže ar gėlyne lapai suirs ir pamaitins dirvą. Svarbu nepalikti lapų kilimo ant vejos iki ateinant šalčiams ir sniegui. Jei ant vejos liks lapų, jie pradės irti, veja išpliks, todėl pavasarį teks vargti ją gaivinant.

• Kur dėti lapus? Kompostuoti. Tai galima daryti savo namų kieme, specialiai tam įrengtoje vietoje, kompostavimo konteineryje ar vežti lapus į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose lapai, kaip ir visos žaliosios atliekos, iš gyventojų priimami nemokamai.

Prekybos tinklo „Senukai“ specialistai pasidalijo patarimais, kaip pasirūpinti daržu, kad vasarą nereikėtų ilgai triūsti darže ir priminė, kokius darbus reikėtų atlikti pavasarį.

Estetiška, patogu ir užtikrina gerą derlių

Įpusėjus pavasariui sode ir darže galima atlikti daugybę darbų, vienas jų – pasirūpinti, kur sodinsite daržoves. Vieni formuoja lysves darže, kiti stato didžiulius šiltnamius, tačiau prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai per pastaruosius kelerius metus tiek elektroninėje, tiek fizinėse parduotuvėse stebi ypač išaugusią pakeliamų lysvių paklausą.

Jų teigimu, populiarumas išaugo ne veltui, pakeliamos lysvės – geras pasirinkimas, siekiant, kad daržas atrodytų tvarkingai ir derėtų šiuolaikinių namų kontekste.

Šiandien rinkoje galima rasti įvairių tipų pakeliamų lysvių – tiek skirtingų formų, tiek medžiagų. Specialistai pastebi, kad lyginant metalines ir medines lysves, pastarosios yra ypač populiarios. Medinių lysvių populiarumą dažnai nulemia ne tik mažesnė kaina, aplinkai draugiškesnė medžiaga, bet ir galimybė kiekvieną sezoną jas atnaujinti – perdažyti norima spalva.

Pakeliamas lysves ypač patogu montuoti, tam nereikia specifinių žinių – tik sujungti keletą atskirų dalių. Ekspertai pažymi, kad montuojant kelias lysves, svarbu atkreipti dėmesį į tarp jų paliekamų takelių plotį. Jis turi būti ne siauresnis nei jūsų žoliapjovė, kad galėtumėte lengvai pasirūpinti veja.

Jeigu pastebite, kad jūsų aplinkoje dirvožemis nederlingas, pakeliamos lysvės gali padėti išspręsti šį iššūkį. Tereikia užpildyti jas derlinga žeme, žemės mišiniu ar kompostu ir galėsite sėkmingai auginti pasirinktas daržoves. Specialistai primena, kad pakeltose lysvėse žemė sušyla greičiau, todėl sodinimą galima pradėti anksčiau nei darže.

Sprendimai užimtam miesto žmogui

Greitas gyvenimo tempas daugelį miesto žmonių sustabdo nuo minties užsiimti daržininkyste, kadangi tai dažnai pareikalauja nemažai laiko. Tačiau pakeliamos daržo lysvės gali padėti sutaupyti laiko, skirto auginamų daržovių priežiūrai.

Pavyzdžiui, pakeliamų lysvių įrengimas gali padėti išvengti piktžolių, o kartu ir papildomo ravėjimo. Ruošiant lysves sodinimui, dar prieš supilant gruntą, jų dugną reikėtų iškloti kartono lapais, kad piktžolės negalėtų prasiskverbti šaknimis į vidų. Tačiau specialistai pažymi, kad kas 3-4 metus reikėtų iš naujo iškloti gruntą kartonu ir pripilti papildomai grunto.

Tiems, kurie prie namų turi nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, taip pat yra puikių alternatyvų. Prekybos tinklo „Senukai“ ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu auga ir itin mažų šiltnamių paklausa. Galima įsigyti arba pasistatyti net 1m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių. Svarbu tik įsitikinti, kad šiltnamis turėtų pakankamai saulės dienos metu ir žemė būtų tinkama sodinimui.

Kokių darbų imtis pavasarį?

Šviežio derliaus bei tvarkingos namų aplinkos poreikis skatina gyventojus jau nuo ankstyvo pavasario planuoti darbus sode ir darže, tačiau daugeliui gali kilti klausimas – nuo ko pradėti?

Ekspertų teigimu, vasarai neverta palikti vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimo darbų, nes tuomet sunkiau pasieksite jų kamienus. Todėl rekomenduojama pašalinti išlūžusias ar ligotas šakas, išpjauti ir tas, kurios užsisuka ir krypsta link kamieno ar auga lygiagrečiai ir taip užstoja viena kitai saulę. Nepamirškite ir vaiskrūmių: anksti pavasarį iškirpkite senas šilauogių, serbentų, agrastų šakas, kad liktų tik kelios jaunesnes, perspektyvesnės šakos.

Taip pat profilaktiškai galite nupurkšti vaismedžius preparatais, kurie apsaugo nuo grybinės kilmės ligų ir didina atsparumą. Kad preparatai tinkamai veiktų, svarbu, jog oro temperatūra lauke būtų bent 10 laipsnių šilumos ir kad po to bent dvi valandas nelytų.

Rūpintis kiemo veja taip pat galima jau dabar. Prašukuokite veją su grėbliu, o dar geriau – skarifikatoriumi: taip išjudinsite miegančias žolės šaknis, sugrėbsite atpūstas lapų liekanas, negyvos žolės likučius. Veja iš karto taps gaivesnė ir ryškesnė, pastebi „Senukų“ ekspertai.

Nuo uodų ir kitų vabzdžių įkandimų

Bespalvių, intensyvaus kvapo dujų tirpalas – amonio hidroksidas, dar vadinamas amoniako vandeniu, yra nepakeičiamas vasarotojų draugas. Gamtos mylėtojai su šiuo tirpalu nesiskiria dėl jo unikalių gydomųjų savybių, padedančių mažinti odos reakciją po uodų ar kitų vabzdžių įkandimo. Preparatas akimirksniu neutralizuoja įkandimo metu patekusius nuodus, didina odos šarmingumą, todėl mažėja vietinė uždegimo reakcija.

Grožio procedūroms

Amoniako gydomosios savybės pasitarnauja ir namų grožio procedūroms. Šį vaistinį preparatą žmonės ypač prisimena atėjus vasarai, kai tenka įsispirti į atviras basutes ir atidengti savo pėdas, kurios po ilgo šaltojo sezono auliniuose batuose būna suskirdusios, sueižėjusios, pageltusios. Į vonelę įlašinus kelis lašus amoniako ir pamirkius kojas, probleminė kojų oda suminkštėja, įtrūkimai greičiau gyja, išnyksta nemalonus kvapas. Tačiau reikia nepamiršti, kad amoniaką reikia naudoti labai atsargiai – saugoti akis, po valymo pravėdinti patalpas.

Trąša sode ir darže

Amoniaką reikia naudoti labai atsargiai – saugoti akis, po valymų pravėdinti patalpas.

Patyrę sodininkai geriausių trąšų taip pat eina pirkti į vaistinę. Didele azoto koncentracija (82 proc.) pasižymintis amoniakas yra natūrali trąša, padedanti sodininkams tiek sode, tiek darže. Amoniakas į pagalbą pasitelkiamas tuomet, kai augalams trūksta azoto – geltonuoja lapai, stiebiasi gležni stiebai, nesimezga vaisiai. Patyrę daržininkai žino, kad amoniaku patręštos daržovės visada duos gausesnį derlių, o sode uogos sirps greičiau. Augalus laistyti rekomenduojama 50 ml amoniako ir 10 l vandens tirpalu. Trąšas reikia pilti ant drėgnos žemės, prie šaknų, saugoti, kad skysčio nepatektų ant stiebų ar lapų.

Naikina amarus ir skruzdes

Intensyvaus kvapo amoniakas puikiai atbaido ir nekviestus sodo svečius – amarus. Vienas iš negailestingiausių kenkėjų gali sunaikinti tiek derlių, tiek visą augalą. Norint sunaikinti ir atbaidyti šiuos vabzdžius sodininkai rekomenduoja purkšti augalų lapus amoniako tirpalu (25–50 ml amoniako, ištirpinto kibire vandens kartu su muilo gabalėliu). Amoniakas padeda greitai atsisveikinti su nepageidaujamais vabzdžiais ne tik sode, bet ir namuose. Jei virtuvėje ar sodybos vasarnamyje apsigyveno skruzdėlės, pakaks grindis vos porą kartų išplauti amoniako, alkoholio ir vandens tirpalu. Žinoma, po švarinimosi reikėtų labai kruopščiai išvėdinti patalpas.

Blizgina paviršius

Šeimininkai nuo seno įsigudrinę amoniaką naudoti kaip universalų pagalbininką buityje – langams ar dušo kabinoms, veidrodžiams, plytelėms, viryklėms, kriauklėms, akiniams, lygintuvams, kitiems sunkiai nuplaunamiems riebaluotiems ar kalkėtiems paviršiams valyti. Amoniakas ne tik valo ir blizgina, bet ir dezinfekuoja, naikina bakterijas ir pelėsius. Šis tirpalas tobulai išblizgina ne tik kriaukles ir veidrodžius, bet ir paoksidavusius žiedus, sidabrinius stalo įrankius ir kitus sidabro, aukso bei kitų metalų gaminius.

Naikina audinių dėmes

Amoniakas geriau už bet kokią buitinę chemiją išvalo ir audinius. Todėl šeimininkės jį neretai naudoja kilimams, baldų apmušalams, batams, pirštinėms, rankinėms valyti. Šis preparatas neišdegina, neišblukina medžiagų, todėl tinka valyti ir tokias medžiagas, kaip zomša ar tiulis. Amoniakas kartu su vandenilio peroksidu (į 4–5 l karšto vandens įpilti 50 ml peroksido ir 25 ml amoniako) išbalina pageltusius, kadaise buvusius baltus audinius. Išvalius ir išmirkius dėmę amoniako tirpale,  drabužį būtina išskalbti įprastu skalbimo režimu.

Kai vietos nedaug

R.Ničajienė pasakoja ilgą laiką apskritai neturėjusi daržo, bet, laikui bėgant, supratusi, kad jai patiktų ne tik gaminti, bet ir pačiai užsiauginti maisto.

Tuo metu šeima kūrė savo vasarnamį Druskininkuose, tad buvo gera proga pasirūpinti ir daržu. Tik vietos tam daržui nebuvo daug, nes mieste, kitaip nei kaime, žemė gana brangi ir ją reikia protingai išnaudoti. Negana to, daržas – pačiame kurorte, tad norėjosi, kad jis būtų tvarkingas ir gražus.

"Nesu profesionali ar labai patyrusi daržininkė. Paprasčiausiai norėjau lengvai ir maloniai užsiauginti šiek tiek šviežių daržovių ir prieskonių savo šeimai, todėl galvojau, kaip padaryti, kad prižiūrint daržą reikėtų kuo mažiau dirbti ir dar liktų laiko pasidžiaugti Druskininkų malonumais. Tada ir kilo mintis įrengti pakeltas lysves", – prisimena moteris.

Dar viena priežastis, kodėl pakeltos lysvės pasirodė tinkamas sprendimas – Druskininkuose žemė labai smėlinga, joje sunkiai kas nors augtų. Bet kuriuo atveju, įrengiant daržą, būtų reikėję atsivežti jam tinkamos žemės. Pakeltoms lysvėms jos reikėjo gerokai mažiau.

Geriau – mažesnės

Nuo namo statybų buvo likę medžiagų, tad Renatos vyras Martynas daržui pats sukonstravo ir pagamino devynias pakeltas lysves.

Iš medžio skiedrų plokščių jis sukalė lysvių karkasus. Jų apačią išklojo geotekstile, kad nelįstų piktžolės ir į žemę lengvai susigertų drėgmės perteklius, o šonus – garo izoliacijos plėvele, kad pačios plokštės nepūtų. Pakeltų lysvių išorę apkalė tomis pačiomis maumedžio lentutėmis, kurių liko nuo namo apdailos, taigi pakeltos lysvės labai tinka ir dera prie namo.

Pirmųjų lysvių matmenys buvo 1,30 ir 1,30 m, o aukštis – 40 cm. Jas pagaminus beliko užpildyti kokybiška žeme ir kibti į sėjos darbus. Po kelerių metų devynių lysvių pasidarė mažai, nes norėjosi auginti  daugiau skirtingų daržovių ir prieskoninių augalų rūšių, todėl Renata vyro paprašė, kad pagamintų dar tris naujas lysves. Viena naujausių lysvių – netradicinė, apjuosianti pakeltų lysvių daržą: žemesnė, vos sprindžio aukščio, ir ilgesnė. Bet jos plotis – apie 50 cm, tad lengva prieiti iš abiejų pusių.

"Mano patarimas – nesistenkite padaryti lysvių kuo didesnio ploto, nes  bus sunku pasiekti tai, kas lysvės centre, – tiek išravėti, tiek ir kažką pasodinti", – sako pašnekovė.

Jos patirtis rodo, kad geriau turėti daugiau, bet mažesnių pakeltų lysvių. Optimalus dydis – 1,20 ir 1,20 m, aukštis – 40–50 cm. Ir svarbu neįrengti lysvių labai arti viena kitos – reikia palikti tarp jų pakankamus tarpus, kad galėtų įvažiuoti karutis.

Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu. Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau.

Taupus miestiečio daržas

"Savo pakeltų lysvių daržą galėčiau pavadinti eksperimentiniu tinginio daržu, – sako Renata. – Visų pirma, jų priežiūra minimali, tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau, nes piktžolės ne taip greitai želia. O aš stengiuosi gyventi taip, kad ne aš tarnaučiau daržui, o daržas – man. Ant lysvės krašto patogu pavargus prisėsti ir net ravėti ar sėti patogiai ant jo atsisėdus. Tad pakeltos lysvės daug patogesnės už tradicinį daržą, ypač žmonėms, turintiems nugaros problemų, nes nereikia taip žemai lenktis ravint ar sėjant."

Paprašyta paminėti daugiau pakeltų lysvių pranašumų, R.Ničajienė akcentuoja patogumą, grožį, paprastumą, vietos taupymą. "Na, toks gražus, taupus miestiečio daržas", – sako pašnekovė.

Tiesa, šias lysves reikia dažniau laistyti nei įprastą daržą. Renatos šeimos šių metų projektas turėtų pradėti išspręsti ir šią problemą – įrengiama automatinė laistymo sistema, kurią galima bus valdyti nuotoliniu būdu.

Pakeltose lysvėse ji augina daug prieskoninių augalų ir įvairių daržovių, bet visokių po truputį – tiek, kad pakaktų keturių asmenų šeimai ir kad jos būtų kuo įvairesnės. Pačios užaugintas daržoves naudoja savo virtuvėje šeimos maistui.

"Kartais jas valgant net saldu pasidaro, kai žinau, kaip natūraliai ir su meile jos užaugo, – sako Renata. – Galiu tvirtinti, kad pačios užaugintos daržovės savo skoniu ne tik pranoksta parduotuvines, bet ir turguje pirktas. Vienoje mūsų pakeltoje lysvėje, kuri ne tokia aukšta, pernai pasodinome smidrų ir šiemet jau ragaujame pirmuosius savo užsiaugintus – nereikia pirkti, o tai – brangokos daržovės. Gausesnį smidrų derlių galėsime imti tik praėjus trejiems ketveriems metams po pasodinimo, nes šiems daugiamečiams augalams reikia laiko įsitvirtinti."

Svarbu gerai susiplanuoti

Kadangi ribota sodinimo vieta, o norisi daugiau įvairių augalų pasisodinti, anot R.Ničajienės, labai svarbi sėjomaina, susiplanuoti, ką po ko sėsite ar sodinsite.

Verta susidaryti planą, kurioje lysvėje, ką po kurių daržovių ir kurį mėnesį sodinsite. Pavyzdžiui, dviejose pakeltose lysvėse pasėjus ridikėlių ir nuėmus derlių, ten gali būti sodinami pomidorai – juk nepaliksi žemės dirvonuoti. Kai jų derlius baigiasi – sėjami špinatai, kad iki šalnų dar būtų galima nuimti ir šį derlių. Tad per sezoną kai kuriose pakeltose lysvėse nuimami net po keli – skirtingų daržovių – derliai.

"Nežinau, ar tą planavimą galima įvardyti kaip trūkumą – mano manymu, kiekvienas daržininkas turi planuoti, kad ir kur ką jis sodintų", – sako moteris.

Anot jos, nėra prasmės sodinti į aukštas lysves daugiamečių augalų, pavyzdžiui, smidrų, rabarbarų, nes jie duoda derlių vos šešias savaites per metus, o po to tiesiog užima vietą. Renata smidrus, rabarbarus augina savo netradicinėje žemesnėje lysvėje, o daugiamečiams augalams kompaniją palaiko visą vasarą žydinčios gėlės, kurių žiedus galima valgyti, jais puošti pyragus, tortus, – medetkos, nasturtos, agurklės, rugiagėlės.

Neverta į pakeltas lysves sodinti ir moliūgų, cukinijų, arbūzų, melionų – šie augalai iš lysvės iškeliauja, apraizgo praėjimo takus tarp lysvių.

R.Ničajienė sako, kad reikia nepamiršti ir kiekvieną pavasarį lysves papildyti žeme, kurios sumažėja raunant daržoves. Geriausia papildyti kompostu – tai nuostabus dalykas, gaunamas nemokamai iš sodo ir namų ūkio atliekų.

R.Ničajienės dvylikos pakeltų lysvių planas

* Pirmoje lysvėje auga rudenį pasodinti žieminiai česnakai, tarp jų balandį pasėjo salotų. Česnakus raus liepą ir po jų rugpjūtį sės ridikėlius bei špinatus ankstyvojo rudens derliui.

* Antroje lysvėje dabar auga rudenį pasodinti žieminiai svogūnai laiškams, tarp jų balandį pasodino špinatų, jiems pasibaigus sės salotų ir naujų svogūnų laiškams antrosios pusės vasaros derliui.

* Trečioje lysvėje nuo praėjusio sezono dar žaliuoja dvimetės petražolės, ten pat pasėjo ir naujų, kad per visą sezoną petražolių nepritrūktų, o neseniai pasodino ir lapinių kopūstų.

* Ketvirtoje lysvėje auga daugiamečiai prieskoniniai augalai: šalavijai, čiobreliai, raudonėliai, ten pat balandį dar pasėjo kalendrų.

* Penktoje lysvėje auga taip pat daugiamečiai prieskoniniai augalai: gelsvės, peletrūnai, čiobreliai, laiškiniai česnakai, ten pat balandį  pasėjo krapų.

* Šešta lysvė skirta braškėms.

* Septintoje lysvėje pasėta šparaginių pupelių vasaros derliui, po jų rugpjūtį sės ridikėlius ankstyvam rudens derliui.

* Aštuntoje lysvėje pasėta morkų, burokėlių, mangoldų vasaros derliui, po jų rugpjūčio pradžioje sės šparaginių pupelių ankstyvam rudens derliui.

* Devintoje lysvėje pasėta ridikėlių, o juos nurovusi sodins pomidorus ir bazilikus.

* Dešimtoje – didžiojoje – lysvėje neseniai pasėjo agurkus.

* Vienuoliktoje – žemesnėje ilgojoje – lysvėje auga pernai sodinti smidrai ir trys rabarbarų krūmai, tarp jų pasėta augalų valgomiems žiedams: nasturtų, rugiagėlių, agurklių, našlaičių, ramunėlių, medetkų.

* Dvyliktoje – naujoje žemesnėje – lysvėje pasėta cukinijų, melionų, arbūzų.

* Vazonuose prie lysvių visada sėjama žemaūgių žirnelių, o šalia komposto krūvos dažniausiai sodinami moliūgai.

Oazės tarp daugiabučių

Kaunietė Evelina Šimkutė – vietokūros praktikė, organizuojanti įvairius renginius, rengianti projektus, skirtus konkrečiai vietai ir atsižvelgiant į vietos žmonių poreikius. Vienas svarbiausių jos tikslų – parodyti, kaip gera daržininkauti mieste.

Evelina pasakoja, kad net tokiuose miestuose kaip Berlynas, Paryžius, Niujorkas labai populiaru auginti daržoves daugiabučių rajonuose – daržininkystė mieste yra tarsi šiuolaikinio miesto dalis.

"Į Lietuvą daržininkystės mieste mada dar tik ateina. Tiesa, mūsų senjorai daržininkauja nuo senų laikų. Pavyzdžiui, Šilainių mikrorajone, kuriame gyvenu, prie daugiabučių yra ploteliai, kuriuose auga ne tik gėlės ir krūmai, bet ir daržovės. Šaunu, kad taip daržininkauti iš vyresniųjų mokosi ir jaunimas", – džiaugiasi pašnekovė.

Šilainiuose prie daugiabučių esantys vidiniai kiemai – puiki erdvė, kurioje nėra transporto, įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, auga vaismedžiai. Šiuose kiemuose anksčiau būdavo daugiau daržininkaujama, bet Evelina neabejoja, kad daržininkystės entuziastų ateityje daugės.

Šilainių mikrorajone, kuriame gyvenu, prie daugiabučių yra ploteliai, kuriuose auga ne tik gėlės ir krūmai, bet ir daržovės. Šaunu, kad taip daržininkauti iš vyresniųjų mokosi ir jaunimas.

Šilainių gyventojai turi dar ir edukacines lysves VIII forto teritorijoje – tai projektas "Šilainių sodai", kurį koordinuoja E.Šimkutė. Ten daržai yra nuo seniai. Bene prieš tris dešimtmečius gyventojai, atsikėlę į tada dar naują rajoną, forto šabakštyną nutarė paversti naudinga žeme. Sutvarkė forto slėnį ir ėmė jame auginti daržoves – organiškai, ekologiškai, be jokių pesticidų. Bendruomenės nariai čia užsiaugina morkų, bulvių, žirnių, pomidorų, agurkų, moliūgų.

Teikia įvairios naudos

Kartu su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkais neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tos daržovės niekuo neužterštos ir sveikatai jokio pavojaus nekelia.

"Daržininkystė mieste – ne žemės ūkio plėtojimas. Jos vertė matuojama ne tik užsiaugintomis daržovėmis, bet ir kita nauda žmonėms. Visų pirma, fizinei sveikatai – miestų gyventojai turi galimybę pajudėti, užsiimti patinkančia veikla. Bendravimas su tą patį pomėgį turinčiais žmonėmis labai pozityviai veikia psichologinę sveikatą. Šilainių sodų daržininkė Onutė, man paklausus, kodėl čia ateina, sakė, kad Šilainių daržuose ji pailgina savo gyvenimą", – pasakoja E.Šimkutė, kuriai daržininkavimas teikia ne tik malonumo, bet ir pakeičia sporto klubą.

Nors didžioji dalis "Šilainių sodų" bendruomenės yra senjorai, kai kurie jau virš 30 metų ten auginantys daržoves, per karantiną, kai niekur negalima buvo išvažiuoti, pradėjo jungtis ir šeimos su mažais vaikais.

Plėtojant edukacinę programą, čia buvo įrengta dvylika naujų paaukštintų lysvių. Kai kurie miestiečiai jose pirmą kartą darbavosi, mokėsi, kaip iš sėklytės ar daigelio užsiauginti daržovių.

Pasak E.Šimkutės, prie "Šilainių sodų" bendruomenės gali prisijungti bet kuris norintysis. Šiemet, kaip ir pernai, bus skelbiamas viešas kvietimas tiems, kurie norėtų daržininkauti.

"Jei norite prisijungti, nebūtina būti patyrusiu daržininku – pakanka noro, – drąsina projekto koordinatorė. – Neturite kaimo, sodo, bet norite pats užsiauginti daržovių ir žalumynų? Tai puikiausiai galima padaryti pakeltose lysvėse. Jos nedidelės – vos 1 x 1 m, jų priežiūra gana paprasta. Kas norės, pamėgins, o kas nenorės ar negalės prisijungti, galės bent ateiti pažiūrėti ir vaikams parodyti, kaip auga daržovės, ar tiesiog pasėdėti "Šilainių sodų" teritorijoje. Juo labiau kad mes rengiame įvairias edukacijas ne tik apie daržininkystę."

Kita išeitis – palangė

Tie, kurie nenori laukti, kol atšils orai, šį bei tą užsiauginti gali ir namuose ant palangės. E.Šimkutė vadina save pradedančiąja palangės daržininke – tuo užsiima antrus metus.

"Pernai pamėginau, labai patiko – ir smagu, ir įdomu. Dabar, kai trūksta vitaminų, palangės daržas man pagelbėja, – džiaugiasi Evelina. – Auginu mikrožalumynus – jų labai paprasta pasisėti ir užsiauginti ant palangės. Žalumynai išdygsta ir paauga labai greitai, yra maistingi ir skanūs. Dar šiemet pasėjau paprikų, nes tiek saldžiąsias, tiek aitriąsias paprikas puikiai sekėsi auginti pernai, kai buvo karšta vasara. Pasisodinau ir mažųjų pomidoriukų, kurie gali augti ir ant palangės, ir balkone, ir į lauką galima išnešti. Balkone šiemet mėginsiu užsiauginti ridikėlių. Namuose kuo puikiausiai auga bazilikai, petražolės."

Kad užsiaugintum daržovių ant palangės, Evelinos teigimu, daug žinių nereikia. Patarimų galima rasti ir internete: kaip pasirinkti vietą, sėklas, indą. Pavyzdžiui, mikrožalumynus galima auginti indeliuose su permatomu dangteliu, kuriuose pristatomas maistas, – tereikia pradurti dugne skylutes, ir turėsi tokį mini šiltnamiuką. Dar svarbu pasirinkti tinkamą mišinį, į kurį sėjame. Tai nesudėtinga net ir nenusimanančiam – svarbu nenusiminti, jei kartą nepasiseka, ir bandyti vėl.

Augalams reikia šviesos, šilumos, drėgmės ir meilės

Vilniaus universiteto Botanikos sodos darbuotoja Vida Raubienė, atsakinga už močiutės daržo auginimą ir priežiūrą, tikina: augalus ant palangės galima auginti visus metus, o kai kurių daržovių net ir kelis derlius nuimti. Pavyzdžiui, svogūnus: užaugusius laiškus nupjovei – ir naujus sodini. O jei kantrybės turi, iš to paties gumbelio gali antro derliaus sulaukti.

Ant palangės galima auginti špinatus, salotas, bazilikus, gražgarstes. Su krapais ir petražolėmis daugiau vargo, bet jis atsiperka – užauginus ilgam užtenka.

O jei dar turite įstiklintą balkoną, galite net ir pomidorų, agurkų, paprikų užsiauginti. Šios daržovės puikiai dera. Ant palangės joms augti sudėtingiau, daug vietos užima. Bet pasisėti galima jau dabar, o kai atšils oras – persodinti į didesnį vazoną ir išnešti į balkoną. Įstiklintas balkonas – kaip žiemos sodas.

Jei susiruošėte auginti daržovių, nusipirkite medinį ar plastikinį lovelį, kuris tilptų ant palangės, pripilkite jį kompostinės žemės ir pasėkite prieskonių ir daržovių. Jei loveliui vietos nėra – galima sėti į vazonus: į vieną vazoną – vieną daržovę, į kitą – kitą. Svarbiausia laikyti augalus saulėtoje vietoje, nes be saulės jie išaugs liauni, ploni, silpni. Kol nesibaigė šildymo sezonas, augalus ant palangės, po kuria yra radiatoriai, reikia dažniau laistyti.

Sėklų dabar galima nusipirkti beveik visuose prekybos centruose, juo labiau – specializuotose parduotuvėse. Ant pakelių būna parašyta, kaip sėti, laistyti, prižiūrėti, – daug mokslo nereikia.

O ko jau tikrai visiems augalams reikia, tai meilės. Reikia su jais šnekėti, bendrauti, glostyti, papurkšti lapelius, jei oras per sausas. Jie už tai atsidėkos savo grožiu ir derliumi.

Tačiau ne visus darbus sode, darže ir gėlyne būtina atlikti nedelsiant. „Senukų“ „Sodo centro“ specialistė Vitalija Rylienė atskleidžia, kokius darbus svarbu nudirbti šiemet, o ką galima atidėti pavasariui ir dalijasi patarimais, padėsiančiais išvengti augalus puolančių ligų.

Gėlininkų pasiruošimas žiemai

Išpuoselėto gėlyno vaizdas džiugina, tačiau jis reikalauja ne tik kruopštaus darbo, bet ir žinių. V. Rylienės teigimu, tiek pradedantys, tiek profesionalai gėlininkai susiduria su ta pačia problema – augalus neretai apninka ligos ir kenkėjai. Bene dažniausiai gėlių svogūnėlius pažeidžia pelėsis, o šaknyse įsiveisia erkutės. 

Rugsėjo pabaigoje patartina sodinti tulpių, hiacintų bei narcizų svogūnėlius. Tad specialistė siūlo atidžiai juos apžiūrėti ir įsitikinti, jog gėlių svogūnėliai nepažeisti.

Jei vis tik susidūrėte su šia problema, V. Rylienė dalijasi sprendimu: „Pažeistus gėlių svogūnėlius reikėtų pamirkyti karštame, 50° C vandenyje arba kambario temperatūros kalio permanganato tirpale. Jam paruošti pakaks 100 ml vandens bei 3 g kalio permanganato granulių. Kalio permanganatas pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir nuo seno naudojamas kovojant su grybelinėmis augalų ligomis: miltlige, verticilioze bei fuzarioze, tad puikiai tinka tiek daugiamečių gėlių svogūnėliams rudenį, tiek daržovių sėkloms pavasarį dezinfekuoti“.

Sėkmingam gėlynų vešėjimui užtikrinti reikalinga maistinga dirva. Augalai per vasarą iš dirvos „išsiurbia“ naudingas medžiagas, tad prieš sodinant gėlių svogūnėlius ar dalinant daugiamečių gėlių kerus, tinkamas sprendimas ją patręšti organinėmis ar mineralinėmis trąšomis.

„Trąšas rekomenduojama pasirinkti atsižvelgiant ne tik į tai, kaip stipriai per vasarą dirva nualinta, bet ir į sodinamų augalų rūšį – skirtingiems augalams gali prireikti skirtingų trąšų. Ieškantys paprasto sprendimo gali rinktis universalias trąšas, tinkančias tiek sodo, tiek daržo augalams“, – pataria „Senukų“ specialistė.

Patarimai sodininkams

Sodininkams rudenį darbų taip pat netrūksta –  rugsėjį pats metas nurinkti derlių, pildyti sodo kolekciją naujais augalais.

Pasak V. Rylienės, rugsėjo pabaigoje tinkamas metas sodinti braškes, serbentus, kriaušes, obelis. „Kuo ruduo šiltesnis, tuo didesnė tikimybė, jog sodinukai sėkmingai prigis ir suformuos tvirtą šaknų sistemą. Tai augalams padės lengviau ištverti žiemos šalčius, greičiau atsigauti pavasarį“, – atskleidžia specialistė.  

Jeigu iki rugsėjo vidurio dar neatlikote pirmojo vejos tręšimo, galite tai padaryti dabar. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos.

V. Rylienė primena, jog ant žemės nukritusiuose lapuose, užsilikusiuose ir pūti pradėjusiuose vaisiuose kaupiasi bakterijos, žiemoja įvairūs grybeliai ir kiti kenkėjai. Todėl, norint palengvinti sau darbą pavasarį, derlių nuo dirvos nurinkti reikia laiku ir rudenį palikti ją „švarią“.

Tvarkinga veja – neatsiejama sodo dalis, kuriai rugsėjo mėnesį dėmesio reikia skirti taip pat. Specialistės teigimu, paskutinį kartą šį sezoną veją nupjauti rekomenduotina paliekant bent 10 cm aukščio žolę. Tai padeda vejai apsisaugoti nuo šalčio.

Svarbu išrauti ir nepageidaujamas piktžoles, sugrėbti kenkėjų „saugykla“ tapusius medžių lapus. „Jeigu iki rugsėjo vidurio dar neatlikote pirmojo vejos tręšimo, galite tai padaryti dabar. Rudenį patręšta veja greičiau sužaliuos“, – sako specialistė.

Nepamirškite paruošti daržo

Dirvožemio perkasimas – bene daugiausiai jėgų pareikalaujantis darbas.  Tačiau V. Rylienė siūlo neskubėti ir atskleidžia, kad ne visų rūšių dirvožemį rudenį būtina perkasti.

„Rudenį perkasti būtina sunkų, molingą dirvožemį. Perkasimas gerina jo struktūrą – suformuoja oro ertmes ir dirvą prisotina deguonimi. Trūkstant deguonies, augalai nesugeba pasisavinti maistingų medžiagų – jos įgauna neprieinamą formą – daržovės pradeda „skursti“. Rekomenduojama nešvaistyti jėgų ir nejudinti ir taip smėlingos, birios dirvos. Kasant tokio tipo dirvožemį ir smėliui užpildžius oro ertmes, deguonies dirva vis tiek neįsisavins. Tad smėlingą dirvožemį patariama perkasti prieš pat sėją, pavasarį“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Žemę ėmus merkti lietui, geriau nejudinti ir labai drėgnos dirvos. Anot ekspertės, kasant iki 10 cm permirkusią žemę, ji sutrypiama, pažeidžiama jos struktūra. O tai atneša daugiau žalos nei naudos. Todėl, jei oro sąlygos nepalankios, patariama palaukti pavasario.

Elektrinių sodo ir daržo įrankių pardavimas paprastai išauga atšilus orams. Gyventojai perka aeratorius, vejapjoves, gyvatvorės žirkles, krūmapjoves ir kitą įrangą, o remonto darbams daugiau nuperka įvairių akumuliatorinių suktuvų, elektrinių šlifuoklių ir kitų įrankių.

„Daug metų naudoti elektriniai sodo, daržo įrankiai genda ir tampa netinkami naudojimui arba žmonės linkę šią įrangą pakeisti į modernesnę. Neretai įrankių atnaujinimas gali būti protingas pasirinkimas, nes naujesni įrankių modeliai yra efektyvesni ir mažiau kenksmingi aplinkai už daugelį senesnių elektrinių prietaisų. Visgi nebūtina visų įrankių pirkti, galima pasinaudoti įrankių nuomos paslaugomis. Jei vis tik senos elektronikos įrangos negalima suremontuoti ir dar kartą panaudoti, tuomet jai ne vieta garažuose ar sandėliukuose ir ji turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.

Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės, daugiausia senų sodo, daržo ir remonto elektrinių įrankių, ypač žoliapjovių, pas atliekų tvarkytoją patenka būtent pavasarį, kai išvalomos patalpos ir pasirengiama naujam sezonui.

„Daug netinkamų naudojimui sodo ir daržo įrankių surenkame aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu mokyklose, įmonėse ar bendruomenėse. Gyventojai senus elektronikos įrankius atveža ir pas mus“, – teigia „Atliekų tvarkymo centro“ vykdomoji direktorė.

Sodo remonto ir daržo elektriniai įrankiai nelaikomi pavojinga atlieka, tačiau juos, kaip ir elektrinę barzdaskutę ar plaukų džiovintuvą bei kitas smulkias ir stambias elektronikos atliekas, nevalia mesti bet kur. Jei elektronikos atliekos netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos yra perdirbamos ir tokiu būdu taupomi gamtos bei gamybos ištekliai. Šios atliekos turi juodųjų ir spalvotųjų metalų, plastiko, stiklo ir kitų medžiagų, kurios po perdirbimo panaudojamos kitiems gaminiams.

V. Masalienė primena, kad nenaudojamą smulkią elektros ir elektroninę įrangą galima priduoti visose didžiausių mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse, pardavėjų prekybos vietose, elektronikos gamintojų ir importuotojų įrengtose atliekų surinkimo vietose bei savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelėse. Gyventojai daugiau informacijos apie atliekų rūšiavimą ir jų pridavimo vietas bei sąlygas gali surasti www.atliekos.lt.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į komunalinių atliekų konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą ar atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu) ir sukelti žalą gamtai bei žmonėms.