SPARČIAI PLINTA PAVOJINGA LIGA: PIRMINIAI SIMPTOMAI PANAŠŪS Į PERŠALIMO

Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo metu Rumunijoje, tad ekspertai prognozuoja tymų protrūkį. Lietuva, kaip ir kitos šalys, jau sulaukė griežtų Europos ligų centro rekomendacijų imtis priemonių, kad skiepijimas didėtų.

Ekspertai tikėjosi ir prognozavo, kad iki 2015 metų ši liga išnyks, bet nepavyko.

„Tymų virusas – labai lakus. Mes visi esame imlūs, jeigu esame nesirgę ir neskiepyti. Tai situacija baugina“, – sakė VNSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

Tymų neleidžia įveikti nebesiskiepijantys, ypač – vaikai iki septynerių metų.

Rodikliai kasmet Lietuvoje prastėja. Geru vakcinacijos rodikliu laikoma, kai paskiepytųjų skaičius pasiekia 90-95 proc.

„Galutinis rezultatas – nėra pilnų 86 procentų. Tymai tikrai nevaldomi“, – įspėjo D. Razmuvienė.

Pirminiai simptomai panašūs į peršalimo – sloga, kosulys ir nedidelis karščiavimas, vėliau temperatūra kyla, prasideda bėrimas ant veido, po to viso kūno.

Šiemet Lietuvoje registruota jau vienuolika tymų atvejų: trys vaikai, aštuoni suaugę. Pernai per visus metus buvo tik trys atvejai, prasta situacija ir Europoje.

„Virš 7 tūkst. susirgusiųjų Rumunijoje ir aštuonios mirtys. Prognozės tokios, kad tymų atvejų daugės. Ateina vasara, atostogos, o atvejų yra visoje Europoje“, – kalbėjo  D. Razmuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Europos ligų centras susirūpinęs, todėl pateikė griežtas rekomendacijas, kad šalys skiepijimą didintų.

„Nuo tymų skiepijami vaikai pagal profilaktinį skiepų kalendorių, sveikatos priežiūros darbuotojai ir sąlytį turėję asmenys“, – vardino sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Šalyse, kur registruojami protrūkiai, nemokamai skiepijami ir suaugusieji.

„Reikia konstatuoti faktą, kad apimtys – prastos. Jos vis blogėja su nedideliais pakilimais“, – teigė Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja Inga Ivaškevičienė.

Medikai kalba apie sudėtingiausius atvejus ir kokie pacientai atvyksta pastaruoju metu.

„Visiškai neskiepyti vaikai. Ta tendencija ryškiai matoma skyriuose“, – sakė I. Ivaškevičienė.

Anot I. Ivaškevičienės, ėmė daugėti vaikų, sergančių ir kokliušu. Liga, kuri buvo primiršta. Kokliušas dar vadinamas 100 dienų kosėjimo liga. Būdingi priepuoliai, kurie baigiasi vėmimu. Daugiausia serga kūdikiai ir mažamečiai. Į ligonines patenka vaikai ir dėl vėjaraupių.

„Keliavo vaikai į vadinamus vėjaraupių vakarėlius. Kai vienas suserga ir tada atveda kitus, kurie nėra sirgę. Tai tie vakarėlių dalyviai dažnai pabaigia mūsų infekcinių ligų skyriuje“, – pasakojo Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja.

„Šlapinimosi metu skauda, nes išberta ne tik oda, bet ir gleivinės. Valgyti sunku, nes burna išberta“, – kalbėjo Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Jurga Dūdienė.

Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo.

Būna tėvai teisinasi, kad apie vėjaraupių skiepus nežinojo, o kiti bijo šalutinių reakcijų.

„Nuo meningokokinės infekcijos irgi pasireiškia audringa reakcija. Tai – normalus organizmo atsakas, kuriam galima pasiruošti“, – teigė J. Dūdienė.

Dabar privalomų skiepų nėra, dėl to žmonės, vadinamieji natūralistai, renkasi laisvai. Yra tik profilaktinis kalendorius, rekomendaciniai skiepai nuo keturiolikos infekcijų.

„Ir medikai, ir visuomenė turi imtis sąmokslo teorijų naikinimo. Kviečiu tikrai“, – ragino J. Dūdienė.

Nuo šio rugsėjo 50-55-erių metų žmonės nemokamai bus skiepijami nuo erkinio encefalito.

Nuo kito sezono nuo gripo nemokamai pasiskiepyti galės ir vaikai nuo dviejų iki septynerių metų.