-
Vilniaus rajono jaunimas kviečiamas dalyvauti savanorystės programose 2
Savanorystės keliu gali žengti visi Lietuvoje gyvenantys asmenys, sulaukę 14-os, o pasirinkti jie gali bet kurią nepelno siekiančią organizaciją, kaip tai numatoma LR savanoriškos veiklos įstatyme. Negana to, savanorystės programose dalyvaudami būsimi studentai turi galimybę užsidirbti 0,25 stojamojo balo į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Kelias į savanorystę ir jos įvairovė
Kiekviena organizacija numato savanorių poreikį bei atitinkamą profilį – susitikus gyvai derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklų apimtys, tvarkaraštis, komunikacija derinant abiejų šalių galimybes. Bet kuri nepelno siekianti organizacija gali pasirašyti dvišalę savanoriškos veiklos sutartį ir pasitelkti savanorius.
Savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų – savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanorio poreikius.
Kur savanoriauti Vilniaus rajono savivaldybėje?
Paberžės socialinės globos namai – ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos teikimas suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims, kurie dėl senatvės ir negalios negali savarankiškai gyventi savo namuose.
Vaidotų atviras jaunimo centras – VAJE – tai vieta, kurioje vykdomas darbas su jaunimu, kuriant sąlygas jaunimo poreikius atitinkančiai, atvirai ir saugiai jaunimo veiklai, kad savarankiškai apsisprendęs jaunimas dalyvautų konkrečiose veiklose, ypač siekiant įtraukti švietimo veikloje ir darbo rinkoje nedalyvaujančius bei mažiau galimybių turinčius jaunus žmones.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), kaip viena iš nacionalinį saugumą stiprinančių ir užtikrinančių institucijų, atsako už Lietuvos sausumos ir jūros sienų apsaugą, atvykstančių į šalį ir išvykstančių iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose. Svarbiausias veiklos tikslas – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą bei atitikti šalies narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia ir kitas su visuomenės ir žmonių saugumo užtikrinimu susijusias paslaugas, dalyvauja bendroje pasirengimo krašto gynybai sistemoje, paieškos ir gelbėjimo veikloje bei katastrofų pasekmių jūroje likvidavimo darbuose. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudama su šalies savivaldybėmis, vykdo jaunimo užimtumo ir nusikaltimų prevencijos priemones. Savanoriai turėtų galimybę prisidėti prie visuomeninės organizacijos ,,Pasieniečių klubas“ veiklos. Vienas iš pagrindinių šiuo metu vykdomų projektų – ,,Memel Nord“ bunkerio pajūryje įrengimas bei pritaikymas visuomenės reikmėms (veiks ekspozicija, pristatanti pasienio istoriją ir raidą).
Veriškių kaimo bendruomenė – Veriškių kaimo bendruomenės pagrindinė vykdoma veikla yra Veriškių vaikų dienos centro veiklos. Vaikų dienos centro darbuotojų tikslas yra sukurti saugią ir jaukią erdvę, kurioje vaikai/jaunuoliai gebėtų atsiskleisti kaip asmenybės, augtų ir tobulėtų. Būtų sudarytos sąlygos susipažinti su naujais žmonėmis, patirti gyvenimo kokybę bei įvairovę. Siekiama, kad vaikas/jaunuolis turėtų galimybę pasitikėti ir tikėti. Čia ruošiami namų darbai, retkarčiais gaminama, yra daug įvairiausių edukacinių užsiėmimų: keramikos, pynimo, tapybos, lavinamųjų žaidimų ir kt.
Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centras Vaikų dienos centras „Arka“ – Dienos centras „Arka“ veikia vaikams iš daugiavaikių šeimų, socialinės rizikos šeimų ir socialiai remtinų šeimų. Dienos centro tikslas – teikti dienos socialinės priežiūros, įvairiapuses socialines ir ugdymo paslaugas vaikui ir jo šeimos nariams, padėti vaikui adaptuotis šeimoje bei visuomenėje, taikant kompleksinio darbo su jais modelius. Vaikai po pamokų ateina į Dienos centrą, jame ruošia namų darbus, pavalgo, dalyvauja ugdomuosiuose užsiėmimuose ir žaidžia. Dienos centre vaikas sulaukia pozityvaus suaugusiojo dėmesio. Pagrindinė darbo su vaiku sąlyga – santykio užmezgimas ir stiprinimas. Santykiui užmegzti palanki veikla yra individuali pagalba ruošiant namų darbus. Pamokų ruoša yra viena svarbiausių Dienos centro veiklų, nes vaikai dažnai namuose tam neturi sąlygų.
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ – nevyriausybinė organizacija (NVO), įsikūrusi 2006 m. Vilniaus rajone, Nemenčinėje. Tikslas – padėti socialinės rizikos vaikams, be tėvų globos likusiems vaikams. Teikiame ilgalaikės (trumpalaikės) globos ir dienos priežiūros paslaugas. Vaikai gyvena pagal šeimai artimos aplinkos modelį, šeimyniniu principu, yra 4 vaikų šeimynos, kuriose gyvena iki 8 vaikų. Sulaukę 16-os, VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ globotiniai (rūpintojai) ar kitų vaikų globos namų auklėtiniai gali persikelti į Jaunimo namus. Čia jie ruošiasi savarankiškam gyvenimui, pamažu gaudami vis daugiau laisvės, už tai reikalaujant vis didesnės atsakomybės. Jaunimo namuose jaunuoliai mokosi gyventi savarankiškai, specialistai padeda pasiruošti suaugusiųjų gyvenimui. Jauniems žmonėms taip pat padedama įgyti išsilavinimą, įsitvirtinti darbo rinkoje. Nuo 2008 m. veikia Vaikų dienos centras „Svajonė“, kurį lanko Nemenčinės miesto gyventojų vaikai.
Kviečiama organizacijas gauti savanorius priimančių organizacijų akreditaciją
Savanorius priimančių organizacijų akreditacija pradėta vykdyti 2013 metais pilotinio „Jaunimo savanoriška tarnyba“ projekto metu, vėliau tęsta įgyvendinant projektą „Atrask save“. Per šį laikotarpį akredituota šimtai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų.
Akreditacijos tvarkoje numatyta sudaryti sąlygas visoms organizacijoms tobulėti, todėl kiekviena organizacija pateikusi paraišką ir susitikus su ekspertu gaus rekomendacijas savo veiklai tobulinti, neatsižvelgiant į galutinį eksperto sprendimą. Tokiu būdu siekiama, kad jaunimo savanorius priimančios organizacijos būtų atsinaujinančios ir atliepiančios besikeičiančius jaunimo poreikius.
Kaip vyksta jaunimo savanorius priimančios organizacijos akreditacija galima rasti čia.
-
Šiurpi pagimdžiusios 13-metės patirtis: kad ji nėščia, tarnybos sužinojo tik tada, kai buvo sumušta 22
Medžiaga pradėjo plisti paauglių naudojamoje programėlėje.
„Informacija žinoma. Užvakar policija gavo tokį pranešimą ir aiškinasi aplinkybes. Problema ta, kad įtariami asmenys yra nepilnamečiai. Dėl jų jauno amžiaus jiems negali būti taikoma nei baudžiamoji, nei administracinė atsakomybė. Medžiaga bus perduota savivaldybei, taip pat – Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – teigė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vaikai tampa ir smurtautojais, ir aukomis. Ir, panašu, stabdžių pedalų nėra arba nėra kam jo paspausti.
„Mes vis mažiau toleruojame smurto apraiškas, kai jas pastebime, bet tai yra procesas, kuris neturi pabaigos“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Užvakar trylikamečio egzekucija, prieš tris dienas Lietuva šiurpo, kai Panevėžyje pagimdė trylikametė. Tik atlikus DNR tyrimą bus nustatyta žagintojo tapatybė. Dėl neįgalios nepilnametės išžaginimo nuo pernai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Vakar tarnybos viešino dar vieną siaubingą atvejį Vilniuje.
„Tai yra šių metų įvykis. Specialiųjų poreikių turinti paauglė, kuri negali atpažinti, kas yra neleistinas, netinkamas elgesys, buvo išnaudojama“, – sakė Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Vaiko teisės apie tai sužinojo tik tada, kai mergaitė buvo sumušta.
„Tik tyrimo metu išaiškėjo, kad mergaitė ir laukiasi“, – komentavo situaciją G. Batulevičius.
Anot tarnybų, seksualinio smurto atvejai prieš vaikus, apie kuriuos sužinoma, yra tik ledkalnio viršūnė. Realybė gali šokiruoti.
„Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus“, – konstatavo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, galimai kas penktas vaikas gali būti patyręs seksualinį smurtą iki 18 metų amžiaus.
Ar patys vaiko teisių gynėjai padaro viską, koks mokyklų vaidmuo ir ar specialistai geba atpažinti bei suprasti, kad vaikas kenčia?
„Kad gebėtų geriau atpažinti seksualinį smurtą, ekspertų, galinčių to mokyti, nėra daug. Mes juos taip pat turime sutelkti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Smurtas gali būti visoks – fizinis, seksualinis ir psichologinis. O šalia ir kvaišalai, ir alkoholis.
„Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų“, – sakė G. Batulevičius.
„Kiekvienais metais auga galimų vaiko teisių pažeidimų skaičius. Jei lygintume 2021 metus su 2022-aisiais, tai tas skaičius padidėjo 13 proc. Ir tai iš vienos pusės džiugina, nes rodo, kad visuomenė apie tai vis dažniau praneša“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Pernai iš viso gauta beveik 46 tūkst. pranešimų apie galimai pažeistas vaiko teises. Policija vardija, kiek jų žiniomis per pastaruosius trejus metus nukentėjo vaikų. Bendra tendencija – aukų mažėja. Tik dabar fiksuojamas augimas.
„Pernai, t. y. 2022 m. turėjome šiek tiek daugiau kaip 1,5 tūkst. atvejų. Šiais metais, jei lygintume su praėjusiais, stebimas 10 proc. didėjimas. Daugiausiai fiksuojama fizinio smurto, nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Dar labai svarbus akcentas, kad dažniausiai vaikai nukenčia artimoje aplinkoje“, – teigė R. Matonis.
„Elgesys tikrai yra labai žiaurus. Vaikas sako, kad negali parodyti mėlynės, nes mane muša per rankšluostį. Arba teigia, kad nesimato mėlynės, nes daužė per pilvą“, – kalbėjo G. Batulevičius.
Turėjome atvejį, kai ikimokyklinio amžiaus vaikas pasipasakojo, kad užvakar vakare su tėčiu gėrė alų.
Dėl fizinio smurto, ko nemato tarnybos, yra daugiau.
„Mūsų atliktos apklausos rodo, kad 49 proc. apklaustųjų mano, jog fizinių bausmių taikymas nebūtinai yra smurtas“, – teigė I. Skuodienė.
Vadinasi, kone kas antras įsitikinęs, kad pakratyti vaiką ar pasukti ausį yra normalu.
„Manau, nuo mažumės vaiką reikia auginti taip, kad paskui netektų sukti tos ausies“, – sakė užkalbinta praeivė.
„Nesvarbu, kokios formos smurtas, bet jis palieka traumą“, – porino kita pašnekovė.
„Ir tėvai mano, kad tai – auklėjimas“, – baisėjosi garbaus amžiaus vyras.
